Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko,

teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-722/2011 pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovui I. S., tretiesiems asmenims S. N., E. S., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir atsakovo I. S. priešieškinį ieškovei A. S., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagrindus, šiuo klausimu priėmė nepagrįstą, todėl naikintiną sprendimą (CPK 330 str.). Teismo klaida sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nulėmė ir išvadų sprendžiant klausimus dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priverstinės hipotekos nustatymo trūkumus. Pastarasis trūkumas negali būti pašalintas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl atitinkamas klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio ieškovės ir atsakovo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu. Vadovaujantis CK 3.169 str. 2 d., 3.174 str. 1 d., skyrium gyvenančių tėvų ginčai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami teismine tvarka. CK 3.169 str. 3 d. nurodyta, jog teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, pasikeitus aplinkybėms toks teismo sprendimas gali būti peržiūrimas išsprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Kadangi santuoka nutraukta patvirtinus šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu pasekmių patvirtinimo, akivaizdu, jog atsakovas neginčijo fakto, kad vaikams geriau gyventi bus su ieškove. Dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo atsakovas pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą reikalaudama padidinti atsakovo finansinę prievolę išlaikant vaikus, apriboti atsakovo turtines teises. Be to, atsakovas neginčija kurį laiką kaitaliojęs savo gyvenamąją vietą, su vaikais bendravęs epizodiškai. Akcentuotina ir tai, jog ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas pripažino byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovė ar atsakovas nesirūpintų vaikais, darytų jiems neigiamą įtaką, smurtautų prieš juos. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog jokie objektyvūs pokyčiai, turintys reikšmės vaikų gyvenamosios vietos nustatymui lyginant su situacija, buvusia priimant 2006 m. kovo 22 d. sprendimą, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti. Remiantis CK 3.164 str. 1 d., 3.174 str. 2 d., sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo poziciją, nuomonei. Šiuo aspektu reikšmingais laikytini byloje atliktos ekspertizės (b.l. 2-5, t. 5) rezultatai, iš kurių matyti, jog nepilnametis ieškovės ir atsakovo sūnus pagrįstos nuomonės ginčo klausimu išreikšti negali, jis vienodai prisirišęs prie abiejų tėvų, jo poziciją dėl gyvenimo su tėvu galimai sąlygojo netiesiogiai atsakovo daromas poveikis. Vien ta aplinkybė, jog atsakovas turi didesnę gyvenamąją patalpą, pati savaime nelaikytina pagrindu sūnaus gyvenamajai vietai keisti dėl kelių priežasčių: pirma, gyvenamosios vietos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos glaudiems socialiniams berniuko ir jo seserų, gyvenančių su ieškove, ryšiams; antra, net ir civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovo statusas ir gyvenimo būdas nepasižymėjo pastovumu, kuriam teiktinas prioritetas vaikui augant ir vystantis; trečia, abejonių dėl to, ar atsakovas savo reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su juo reiškia atsižvelgdamas į vaikų interesus turėti geresnes gyvenimo sąlygas, o ne savanaudišką siekį išvengti finansinių prievolių ir turtinių teisių ribojimų, kelia ne tik aukščiau nurodytos priešieškinio padavimo aplinkybės, bet ir faktas, jog atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies, kuria nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, taip netiesiogiai atsisakydamas savo argumento, jog su juo dukrai gyventi bus geriau. Kartu dėmesys atkreiptinas į tai, jog nepilnametis vaikas jau yra paauglys, tėvams gyvenant toje pačioje vietovėje jo galimybės bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu yra pakankamai plačios, priklauso ne tik nuo teismo sprendimu nustatytos gyvenamosios vietos, bet ir nuo paties vaiko valios. Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog gyvenant su tėvu bus geresnės galimybės vyriškiesiems berniuko asmenybės bruožams formuotis, sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo nelaikytinas reikšmingu, kadangi, kaip minėta, atsakovo galimybės dalyvauti auklėjant vaiką pastarojo gyvenamajai vietai esant nustatytai su ieškove yra itin plačios, priklauso ne tiek nuo teismo sprendimo turinio, kiek nuo paties vaiko ir atsakovo iniciatyvumo, geranoriškumo ir tarpusavio supratimo. Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, laikydamasi principo, jog turi būti užtikrintas vaiko gyvenamosios vietos stabilumas, maksimalus brolio ir seserų tarpusavio bendravimo laipsnis, nesant duomenų, jog nepilnamečio ieškovės ir atsakovo sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove kokiu nors būdu pažeis jo interesus, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai, kuria nepilnamečio berniuko gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu, panaikinti, klausimui išspręsti iš esmės, atitinkamam priešieškinio reikalavimui atmesti.

Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos keitimo klausimo šalys bylos nagrinėjimo metu nekėlė, šį klausimą teismas sprendė savo iniciatyva atsižvelgdamas į sprendimą pakeisti nepilnamečio berniuko gyvenamąją vietą, todėl, atitinkamą teismo sprendimo dalį panaikinus, naikintina ir sprendimo dalis, kuria patvirtinta nepilnamečio sūnaus bendravimo su ieškove ir pakeista nepilnametės dukters bendravimo su atsakovu tvarka, kartu pripažįstant, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu nustatyta vaikų bendravimo su atsakovu tvarka užtikrina maksimalaus tėvo dalyvavimo auklėjant savo vaikus ir su jais bendraujant galimybes.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė išlaikymo išieškojimą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimą nutraukiantis ir ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo sumos padidinimo atmetantis dėl to, jog nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su skirtingais tėvais. Pastarąją pirmosios instancijos teismo išvadą pripažinusi nepagrįsta, atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai išanalizavo ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teisėjų kolegija pasisako nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimu. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. ir detalizuota CK 3.192 str. . Nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydis nustatomas randant proporciją tarp dviejų esminių įstatyme įtvirtintų kriterijų - vaiko poreikių bei tėvų turtinių galimybių tuos poreikius tenkinti (CK 3.192 str. 2 d.). Nutartis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo neturi res judicata galios, vadovaujantis CK 3.201 str. nuostatomis, atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes išlaikymo dydis gali būti keičiamas. Vertinant vaikų poreikių pokyčius atsižvelgtina ne tik į subjektyvius kriterijus, lemiančius individualius konkretaus vaiko poreikius, bet ir į objektyvias aplinkybes, tokiais kaip vaiko amžius ar ekonominė jo gyvenamosios vietos aplinka. Akivaizdu, jog vaikui augant jo poreikiai tik didėja. Taip pat akivaizdu, jog ekonominė situacija nuo 2006 m. pasikeitė ženkliai, dėl infliacijos vaiko išlaikymas, t.y. jo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maistu, kitų būtinųjų poreikių tenkinimas, ženkliai pabrango. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės ir atsakovo sutarta 250 Lt suma, kurią jie abu Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu patvirtinta sutartimi susitarė skirti vieno vaiko išlaikymui, vertintina kaip nepagrįstai maža, nepakankama vaikų poreikiams tenkinti. Ieškovės nurodyta vaikų poreikiams reikalinga suma - po 600 Lt per mėnesį - vertintina kaip atitinkanti vaikų interesus, žemesnė už teismų praktikoje įtvirtintą orientacinį kriterijų, siejamą su minimalia mėnesine alga, todėl nereikalaujanti papildomo pagrindimo. Vertinant tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, akcentuotina tai, jog šalys neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad kiekvienas iš jų įgijo po dar vieną išlaikytinį, nei vieno iš jų turtinė padėtis iš esmės nepagerėjo. Iš kitos pusės, atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu tvirtino, jog jo gyvenimo sąlygos yra geresnės nei ieškovės, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, gaunantis pajamas iš darbinės veiklos, turintis nekilnojamojo turto, todėl pusei vaikų poreikių tenkinti reikalinga suma - po 300 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui - negali būti vertinama kaip nepakeliama našta atsakovui. Nurodytų aplinkybių visuma vertintina kaip pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalims, kuriomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nutrauktas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas, atmestas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, panaikinti, klausimui dėl išlaikymo dydžio pakeitimo išspręsti iš esmės, ieškinio reikalavimui dėl kiekvienam vaikui teiktino išlaikymo sumos padidinimo iki 300 Lt per mėnesį patenkinti.

Ieškovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas jos reikalavimas nustatyti uzufrukto teisę jai su vaikais iki vaikai sulauks pilnametystės naudotis atsakovui priklausančia gyvenamąja patalpa. CK 3.71 str., 3.86 str., kuriuose tokia galimybė aptariama, formuluotės vertintinos kaip apibrėžiančios situaciją, kai tėvai nustoja gyventi kartu ir iškyla grėsmė, jog savo gyvenamosios patalpos neturinčiam tėvui ar motinai, su kuriuo nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, gali kilti problemų susirandant kitą būstą, t.y. įstatyminės garantijos taikymas susijęs su teisės į gyvenamąją patalpą išsaugojimu. Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl uzufrukto nustatymo pareikštas praėjus dvejiems metams po ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo, todėl pareikštas reikalavimas vertintinas ne kaip noras išsaugoti turėtas teises, bet kaip siekis įgyti seniai prarastas teises tokiu būdu atsakovo sąskaita pasigerinant savo buitį. Be to, kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovė nepasinaudojo galimybe pagerinti savo buitį parduodama turimą nekilnojamąjį turtą. Akcentuotina ir tai, jog pati ieškovė pripažino, kad, teismui nustačius didesnės apimties atsakovo pareigą prisidėti prie vaikų išlaikymo, ieškovė įgis galimybę didesnę savo gaunamų pajamų dalį skirti buičiai pagerinti, todėl reikalavimai dėl didesnės išlaikymo vaikams sumos priteisimo ir uzufrukto nustatymo nagrinėjamu atveju vertintini kaip netiesiogiai konkuruojantys tarpusavyje. Nurodytų aplinkybių visumą teisėjų kolegija vertina kaip pakankamą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl uzufrukto nustatymo atmetė pagrįstai.

Apeliaciniu skundu ginčijama ir teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl priverstinės hipotekos atsakovo butui nustatymo. Tokio reikalavimo tenkinimo galimybė numatyta CK 3.197 str. . Priverstinės hipotekos instituto taikymo tokio pobūdžio situacijoje tikslas yra užtikrinti išlaikymo išieškojimo procedūrų paprastumą ir operatyvumą tuo atveju, jeigu tėvas, iš kurio priteistas išlaikymas, vengia savo prievolės vykdymo. Nagrinėjamoje byloje teismas aptariamo reikalavimo iš esmės nevertino, tenurodydamas, jog šis reikalavimas negali būti tenkinamas panaikinus atsakovo pareigą mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Kadangi apeliacine tvarka ginčas dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio buvo išspręstas kitaip, buvo patenkintas ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo sumos padidinimo, ginčijamo sprendimo motyvas dėl sąlygų priverstinei hipotekai taikyti nebuvimo neteko savo faktinio pagrindo, šį klausimą privalu įvertinti iš naujo. Teisėjų kolegija sprendžia, jog aptariamą ieškinio reikalavimą įvertinti iš esmės bylą nagrinėjant apeliacine tvarka negalima dėl kelių priežasčių: pirma, pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl ieškovės argumentų nurodytu klausimu pagrįstumo; antra, hipotekos nustatymo būtinybė ir hipotekos dalyko parinkimas priklauso nuo prašomo užtikrinti reikalavimo apimties, kuri, atsižvelgiant į užtrukusį bylos nagrinėjimą, faktą, jog civilinėje byloje buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis laikinai nustatyta didesnė išlaikymo suma, nesant duomenų apie išlaikymo įsiskolinimo egzistavimą ir dydį esamu momentu, nėra žinoma. Nurodytos aplinkybės lemia būtinybę teisėjų kolegijai panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo, šį klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dalį ginčo sprendimo panaikinus ir klausimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, naikintina ir ginčijamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo spręstinas, išsprendus visus šalių reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkintas priešieškinio reikalavimas dėl ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, patvirtinta nepilnamečio sūnaus bendravimo su ieškove ir pakeista nepilnametės dukters bendravimo su atsakovu tvarka, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nutrauktas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas, atmesti ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo ir priverstinės hipotekos atsakovo turtui nustatymo, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

Ieškinio reikalavimą dėl priverstinės hipotekos atsakovo turtui nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu išspręsti iš esmės, priešieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu atmesti, ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo patenkinti, padidinti kiekvienam iš nepilnamečių ieškovės ir atsakovo vaikų Jonavos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu nustatytą išlaikymo sumą nuo 125 Lt per mėnesį iki 300 Lt per mėnesį.

Likusią ginčijamo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.