- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- II-478-729/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00110-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. C.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Advokatai
- Gediminas Lukauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 1 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4129-2021 (ROIK: 21132739182).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2021 m. gegužės 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4129-2021 (ROIK: 21132739182) G. C. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių už tai, kad jis 2021 m. gegužės 1 d., 10.52 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairėje pusėje), 14,30 kilometre, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas G. C. skundas, kuriame jis nurodo, jog dėl padaryto administracinio nusižengimo visiškai prisipažįsta ir labai gailisi. Teismo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad švelnesnė administracinio poveikio priemonė leis ne tik pasiekti nuobaudos tikslus, bet ir labiau atitinka proporcingumo kriterijų. Institucija nesvarstė šios alternatyvios administracinio poveikio priemonės skyrimo, nors jos taikymas turėjo būti pasiūlytas G. C.. G. C. kartu skundu pateikia sutikimą, kad jam ši administracinio poveikio priemonė būtų paskirta. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistas administracinės nuobaudos skyrimo proporcingumo principas, paskirtos nuobaudos individualizavimo klausimas išspręstas netinkamai. G. C. buvo nustatytas lengvas neblaivumas (0,43 promilės), atsižvelgiant į alkotesterio galimą paklaidą, leistiną promilių normą viršijo nežymiai. Jo padarytais veiksmais sunkių padarinių asmenų sveikatai ar turtui nekilo, jis pripažino kaltę dėl padaryto nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. G. C. yra profesionalus sportininkas, šiuo metu pagrindinės pareigos – rankinio treneris biudžetinėje įstaigoje Klaipėdos „Viesulo“ sporto centre. Klaipėdos miesto rankinio klubo „Dragūnas“ pirmininkas A. J. G. C. charakterizuoja teigiamai. G. C. daug pasiekęs sporto srityje, jo asmenybė nepriekaištinga. Duomenų, kad G. C. darytų teisės pažeidimus – nėra. Už tokio pobūdžio nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Teisė vairuoti transporto priemones būtina atlikti darbines pareigas, nes gyvena Palangoje, o darbo vietos – Klaipėdoje. Nuolatinės išvykos į varžybas Lietuvoje ir užsienyje. G. C. vedęs, šeimoje augina mažametį sūnų, kuris lanko ledo ritulio treniruotes vykstančias Klaipėdoje. Teisės vairuoti transporto priemones neteikimas besąlygiškai neigiamai ir neadekvačiai padaryto nusižengimo atžvilgiu, atsiliepia ne tik pačiam G. C., bet ir jo šeimos nariams. G. C. 2021 m. gegužės 19 d. savarankiškai išklausė 4 valandų kursą (mokymą) apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai. G. C. padarė išvadas dėl savo elgesio. Atsižvelgiant į visa tai mano, kad yra pagrindas taikyti G. C. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti palikti teisėtą ir pagrįstą nutarimą nepakeistą. G. C. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, jam už tai buvo paskirta minimali nuobauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonė, kurių švelninimas galimas tik esant ypatingoms sąlygoms, o šiuo atveju tokių nebuvo nustatyta.
Pareiškėjas G. C. teismo posėdžio metu parodė, kad labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, kritiškai vertina savo elgesį ir įsipareigoja daugiau niekada taip nepasielgti. Prašo tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais, atsižvelgiant į tai, kad jam nustatytas neblaivumas (0,43 promilės +- 0,01 promilės paklaida) tik minimaliai viršijo leistiną ribą, jis pats išties nesuprato esąs apsvaigęs ir negalįs vairuoti, todėl ir vairavo, ir nevengė kelyje pastebėto policijos reido; priešingai – aplenkė kelis automobilius, kad greičiau privažiuotų policijos pareigūnus ir būtų patikrintas, nes skubėjo į Klaipėdą, iš kur su jaunimo komanda turėjo vykti į rankinio varžybas. Jau pasidomėjo antialkoholinio variklio užrakto įsidiegimo savo automobilyje galimybėmis, jos jam yra visiškai suprantamos ir prieinamos ir padės vykdyti darbinius, sportinius bei šeiminius įsipareigojimus tokį laikotarpį, kurį nustatys teismas. Neturėdamas teisės vairuoti, jis iš esmės neteks tokios galimybės, nes su šeima gyvena Palangoje, iš kur ir pats važinėjasi į kelias darbo ir varžybų vietas Klaipėdoje ir kitur, ir mažametį sūnų vežioja į treniruotes Klaipėdoje, žmonai dirbant Palangoje nuo 8 iki 17 val. Nevairuoja nuo 2021-05-01, kai ši jo teisė buvo sustabdyta, todėl jau spėjo suprasti savo padaryto pažeidimo pasekmes ir daug kartų apgailėti savo vienkartinį suklydimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė G. C. argumentus ir jo skunde išdėstytus prašymus, prašė atsižvelgti į itin nedidelį šiam asmeniui, pirmą kartą baudžiamam už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nustatytą neblaivumą ir kitas, vien tik teigiamai jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat ir tai, kad jis jau yra savo noru išklausęs alkoholio žalos prevencinę programą, ir, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę, kaip prašoma skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad G. C. nubaustas už tai, kad jis 2021 m. gegužės 1 d., 10.52 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, magistraliniame kelyje Klaipėda-Liepoja (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairėje pusėje), 14,30 kilometre, vairavo transporto priemonę „Volkswagen Sharan“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,43 promilių neblaivumas).
Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. G. C. prašo nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, tai yra, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trims mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, šešiems mėnesiams.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, jog už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
ANK 31¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, gali būti skiriamas tik asmens sutikimu, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis).
ANK 31¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai kaltininkas su tuo sutinka, nėra privalomas – teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, turi diskrecijos teisę nuspręsti, kokią administracinio poveikio priemonę skirti asmeniui, padariusiam ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-53-919/2021). Tačiau taip pat pažymėtina, kad iš sisteminės ANK analizės matyti, kad ANK specialiosios dalies straipsnis (nagrinėjamu atveju ANK 422 straipsnio 6 dalis) ir ANK 31¹ straipsnis įpareigoja tiek teismą, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančią instituciją (pareigūną) spręsti šios administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą. Kadangi ši administracinio poveikio priemonė gali būti skiriama tik asmens sutikimu (ANK 31¹ straipsnio 2 dalis), tiek teismas, tiek administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) turi imtis aktyvių veiksmų aiškinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valią dėl šios administracinio poveikio priemonės jam paskyrimo, nes tik tokiu atveju nebus pažeidžiami ANK 566 straipsnyje įtvirtinti administracinių nusižengimų teisenos principai.
Kad ANK numato institucijoms ir teismui pareigą spręsti alternatyvios priemonės skyrimo klausimą ir priimtą sprendimą motyvuoti matyti ir iš teismų praktikos. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 31 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-612-658/2020 išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas turi diskrecijos teisę skirti konkrečią administracinio poveikio priemonę, tačiau privalo motyvuoti savo sprendimą, kodėl skiria vieną iš jų, jei yra alternatyviai galimas variantas.
Skundžiamame nutarime nenurodyti motyvai, kodėl iš dviejų alternatyvių administracinio poveikio priemonių, numatytų ANK 422 straipsnio 6 dalyje, G. C. paskirta būtent griežtesnioji. Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas manyti, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nebuvo svarstytas alternatyvios administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 422 straipsnio 6 dalyje, taikymas bei nebuvo aiškintasi G. C. valia šiuo klausimu.
Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriama ši nauja papildoma administracinio poveikio priemonė, kai tokia galimybė numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi (ANK 22 straipsnis), o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis) (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-502-397/2020). Pažymėtina, kad aiškinamajame rašte dėl ANK 422 straipsnio 6 dalies pakeitimo nurodyta, kad tikimasi, jog nustačius galimybę asmeniui paskirti naują administracinio poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip sumažės asmenų, kurie vairavo transporto priemones būdami neblaivūs, pakartotinių nusižengimų, jie nepraras vairavimo įgūdžių, bus sudaryta galimybė neprarasti darbo, susijusio su transporto priemonių vairavimu. Siūlomas teisinis reguliavimas nustatys galimybę neblaiviems vairuotojams taikyti alternatyvaus pobūdžio nerepresines administracinio poveikio priemones.
G. C. nurodo, kad sutinka, kad jo atžvilgiu būtų paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, todėl yra pagrindas spręsti šios rūšies administracinio poveikio priemonės taikymo G. C. klausimą.
G. C. taip pat prašo nustatyti trumpesnę administracinio poveikio priemonės trukmę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje.
G. C. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas už šį nusižengimą privalomą administracinio poveikio priemonių taikymą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams. Tačiau tai nereiškia, kad visiems administracinėn atsakomybėn patrauktiems asmenims turi būti skiriamos vienodos nuobaudos; kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad G. C. nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Šiam vairuotojui buvo nustatytas 0,43 promilių neblaivumas (paklaida ± 0,01 promilės), tai yra, nežymiai viršijantis leistiną (0,4 promilių) normą (b. l. 4–5, 6). G. C. pripažino padaręs nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, asmuo tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, specialiosios teisės atėmimas, kaip administracinio poveikio priemonė anksčiau jam nebuvo taikyta (b. l. 8–10). G. C. lankė kursus, po kurių yra atestuotas pagal keturių akademinių valandų A1 privalomojo mokymo programą apie alkoholio narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai (b. l. 19). Pareiškėjas yra vedęs, su šeima gyvena Palangoje, augina mažametį sūnų, vežioja jį iš mokyklos ir namų Palangoje į ledo ritulio treniruotes vykstančias Klaipėdoje (b. l. 21, 22). G. C. dirba Klaipėdoje, biudžetinės įstaigos „Viesulas“ sporto centre rankinio treneriu (b. l. 23–25), rankinio klubo „Dragūnas“ pirmininko charakterizuojamas puikiai (b. l. 26), dalyvauja profesinio tobulinimo programose ir mokymuose, ne kartą apdovanotas už pasiekimus sporte (b. l. 27–37). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visetas sudaro pakankamą pagrindą G. C. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirtą administracinio poveikio priemonę pakeisti į švelnesnę nei numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Tokia administracinio poveikio priemonė šiam iš esmės vien tik teigiamai charakterizuojamam asmeniui padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus ir bus proporcinga jo padaryto nusižengimo sunkumui.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją, teismų praktiką, sprendžia, kad G. C. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4129-2021 (ROIK: 21132739182) keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir G. C. skirtina švelnesnė administracinė poveikio priemonė, negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje, – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
skundą tenkinti.
Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2021 m. gegužės 1 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4129-2021 (ROIK: 21132739182) ir G. C., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trims) mėnesiams ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 6 (šešiems) mėnesiams.
Kitą 2021 m. gegužės 1 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.