Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikianti Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą dėl antstolės I. K. veiksmų, suinteresuotas asmuo (skolininkas) J. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2024 m. birželio 20 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo ir tęsti išieškojimą iš skolininko, kadangi išieškoma bauda, kuri buvo paskirta jau po bankroto bylos iškėlimo.

2. Antstolė I. K. 2024 m. birželio 27 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.

3. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo.

5. Teismas nurodė, jog antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir ši teisės norma yra imperatyvi, jos turi būti laikomasi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėja VMI prašo Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

7. Nurodė, jog teismas netinkamai interpretavo vykdymo procesą dėl administracinės baudos, atsiradusios po bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, reglamentuojančias teisės aktų normas. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad vykdomojo rašto pateikimo antstolei metu, skolininkui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, nepanaikina ir neriboja asmens civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Mano, jog bankrutuojančio fizinio asmens statusas nepanaikina ir neriboja asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo. Bauda nėra mokesčiai ir jiems FABĮ 6 straipsnio 9 punkto nuostatos neturi būti taikomos, todėl antstolei nėra teisinio pagrindo stabdyti vykdomąją bylą.

8. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą antstolė I. K. prašo Šiaulių apylinkes teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

9. Nurodė, jog vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teises (proceso teises) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtu kitu teises aktu nustatytos vykdomųjų dokumentu vykdymo tvarkos. Teises aktuose nurodytiems asmenims pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo ir teismui ji priėmus, pradeda galioti Fiziniu asmenų bankroto įstatyme įtvirtinti draudimai, susiję su finansiniu prievolių vykdymu ir galimybe išieškoti skolas iš skolininkui priklausančio turto. Pažymi, kad VMI remiasi nutartimis, kuriuose nagrinėjami juridiniu asmenų bankroto klausimai, kurie naujesne teismu praktika pakeisti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, kai ginčas kilo dėl to, ar antstolis pagrįstai sustabdė vykdomąją bylą.

Dėl faktinių aplinkybių

12. Antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0189/24/01139 dėl 600 Eur baudos išieškojimo iš skolininko. VMI 2024 m. birželio 18 d. pateiktas vykdomasis raštas 2024 m birželio 19 d. priimtas antstolės patvarkymu.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2FB-2846-1184/2023) iškelta fizinio asmens J. B. bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 8 d.), 2023 m. birželio 21 d. nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas.

14. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta civilinėje byloje Nr. e2FB-9712-1184/2024 Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi, be kita ko, atmetė nemokumo administratorės prašymą įtraukti VMI į J. B. kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 600 Eur finansinį reikalavimą. Nurodė, jog VMI finansiniai reikalavimai neegzistavo iki bankroto bylos iškėlimo.

15. Iš Šiaulių apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2FB-9712-1184/2024 nustatyta, jog iš valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2023 m. spalio 20 d. nutarimo RC-ANR_N-1008-2023 matyti, jog J. B. už administracinį nusižengimą buvo paskirta 600 Eur bauda, kuri turėjo būti sumokėta iki 2023 m. gruodžio 5 d.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Civilinėje byloje keliamas klausimas, ar antstolė teisėtai ir pagrįstai 2024 m. birželio 20 d. patvarkymu sustabdė vykdomąją bylą iki fizinio asmens bankroto bylos užbaigimo / nutraukimo. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu VMI argumentuoja, jog antstolė išieško baudą, kuri buvo paskirta po bankroto bylos iškėlimo ir išieškojimas iš skolininko turi būti tęsiamas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Išimtis iš šios taisyklės nustato FABĮ, pagal kurio 1 straipsnio 6 dalį, fizinio asmens bankroto proceso metu kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos, tarp jų ir CPK, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

18. Atkreiptinas dėmesys, kad kai įstatyme numatyti subjektai pateikia teismui pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir teismas priima šį pareiškimą, įsigalioja FABĮ nustatyti apribojimai. Šie apribojimai apima bankrutuojančio fizinio asmens finansinių įsipareigojimų vykdymo sustabdymą bei draudimą išieškoti skolas iš jo nuosavybės teise valdomo turto. Kaip teisingai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, remiantis FABĮ 5 straipsnio 6 dalimi, teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Pagal FABĮ 6 straipsnio 5 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą draudžiama fiziniam asmeniui vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas šio fizinio asmens iki nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių mokėjimą, išieškoti skolas iš šio fizinio asmens teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Šioje nuostatoje įtvirtinti du draudimai: pirma, draudimas bankrutuojančiam asmeniui vykdyti finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, antra, draudimas išieškoti iš jo skolas; jis skirtas bankrutuojančio fizinio asmens kreditoriams ir išieškojimą vykdantiems antstoliams. Abiejų nurodytų draudimų paskirtis – užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą bankroto proceso metu ir apriboti kreditoriams galimybę varžytis dėl asmens turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369-421/2015).

19. Apeliacinės instancijos teismas atmeta suinteresuoto asmens VMI atskirojo skundo argumentus, jog išieškojimas iš skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, turėjo būti tęsiamas. Svarbu pabrėžti, kad vykdomųjų bylų sustabdymas ir vykdomųjų dokumentų perdavimas bankroto bylą iškėlusiam teismui yra bankroto bylos iškėlimo pasekmė, nes vienas iš fizinio asmens bankroto tikslų yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taip užtikrinamas kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, kai visų kreditorių reikalavimai nukreipiami tenkinti proporcingai į bankrutuojančio asmens turtą FABĮ nustatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo tvarka, todėl kreditoriai, turintys teismo ar kitos institucijos išduotus vykdomuosius dokumentus, neįgyja pirmenybės, palyginti su tais kreditoriais, kurie neturi tokių vykdomųjų dokumentų. Todėl net ir tais atvejais, kai įsiteisėjo ir tapo vykdytinas teismo sprendimas priteisti iš skolininko nuostolių atlyginimą tik po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis iškelti bankroto bylą tam skolininkui, taikytinas CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas, pagal kurį antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, iškėlus skolininkui bankroto bylą, ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui.

20. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso. FABĮ nustatyta išbaigta, savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso funkcionuojanti bankrutuojančio ir bankrutavusio fizinio asmens turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka bankroto administratorius. Taigi, antstoliui įstatymu suteikta teisė ir nustatyta pareiga CPK įtvirtinta tvarka vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, tačiau tais atvejais, kai skolininkas yra bankrutuojantis asmuo, jo turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo funkcijas atlieka paskirtas bankroto administratorius FABĮ nustatyta tvarka. Antstolis gali priimti vykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išieškojimo iš bankrutuojančio fizinio asmens, tačiau jį priėmęs antstolis turi ne atlikti vykdymo veiksmus pats siekdamas priverstinio skolos išieškojimo, o sustabdyti vykdomąją bylą ir vykdomąjį dokumentą persiųsti bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tenkinant bankrutuojančio ar bankrutavusio fizinio asmens kreditorių reikalavimus, turi būti taikomos ne CPK normos, o FABĮ 29–30 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką.

21. Minėta, jog Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi, be kita ko, atmetė nemokumo administratorės prašymą įtraukti VMI į J. B. kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 600 Eur finansinį reikalavimą, motyvuodamas tuo, jog VMI finansiniai reikalavimai neegzistavo iki bankroto bylos iškėlimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartimi nepasisakė, kaip turėtų būti vykdomas 600 Eur ginčo baudos išieškojimas. Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. nutartis nebuvo apskųsta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, VMI J. B. bankroto byloje nebuvo pakankamai akyvi gindama savo teises, kadangi Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartį galėjo skųsti aukštesnės instancijos teismui, jei ji norėjo užtikrinti savo interesus ir tinkamą ginčo baudos išieškojimo procesą. Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. nutartis yra įsiteisėjusi, kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, neišspręstas paskirtos baudos klausimas turi būti sprendžiamas J. B. bankroto procese. Šiuo atveju VMI siekiamas savarankiškas vykdymo procesas tuo pačiu metu, kai nagrinėjama fizinio asmens bankroto byla sukurtų situaciją, kai vieni bankrutuojančio asmens kreditoriais atsidurtų palankesnėje padėtyje nei kiti.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – pareiškėjos atskirasis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.