Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Armano Abramavičiaus (pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Vytauto Masioko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento inspekcijos viršininkas Raimondas Šiukšteris 2016 m. spalio 13 d. S. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AM-SIAP-74694362-16 pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 13 d. 20.30 val. Šiaulių r., Kužių sen., Normančių k., gyvosios gamtos apsaugos reido metu sustabdytas automobilis „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raudonos spalvos). Automobilio priekaboje buvo gabenamas sumedžiotas suaugęs stirninas. Į stirnino dešinę ausį buvo įverta specialios paskirties plomba, tačiau neperkišta per metalinį specialios paskirties plombos užraktą. Prie specialios paskirties plombos užrakto (prie žymos „Insert“) buvo pritvirtinta raudonos spalvos izoliacinė medžiaga. Automobilį su priekaba vairavo jo savininkas L. G.. Kartu automobilyje važiavo medžiotojas S. K.. Per patikrinimą nustatyta, kad Gubernijos medžioklės ploto vienete L. G. vadovavo medžioklei tykojant. Medžioklės metu S. K. turėjo graižtvinį šautuvą „TIKKA T3, .3006 Springfield“, Nr. 041724, 724. Medžioklė buvo vykdoma pagal 2016 m. spalio 10 d. išduotą medžioklės lapą Nr. 66. Medžioklės vadovas L. G.. Medžioklėje dalyvavo S. K. ir L. G.. Automobilio sustabdymo vietoje medžioklės vadovas L. G. ir medžiotojas S. K. paaiškino, kad stirniną sumedžiojo S. K.. Medžioklės lape pažymėta, kad stirniną sumedžiojo L. G.. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Medžioklės taisyklės) IV skyriaus 22 punktu, laikytina, kad „gyvūnai, nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai“. Tokiais veiksmais S. K. pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus.

2. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu (nutarime nurodyta neteisinga nutarimo priėmimo data – 2016 m. vasario 8 d.) administracinio teisės pažeidimo byla, pradėta S. K. dėl ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, buvo nutraukta, konstatavus, kad S. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo vieno iš sudėties elementų – kaltės.

3. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimas ir priimtas naujas nutarimas. S. K. pripažintas kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir jam skirta 868 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams, konfiskuojant pažeidimo padarymo įrankius, kurie buvo panaudoti gyvūnui sumedžioti, – graižtvinį šautuvą „TIKKA T3, .3006 Springfield“, Nr. 041724, 724, su juodos spalvos dermantino diržu, optiniu taikikliu „Fontaine, 3*12x, 56 Waterproof“, su priedėliu prožektoriumi, su dėtuve, plastikiniu juodos spalvos dėklu „Gunguard“.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. gegužės 24 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. prašymas ir administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. K., vadovaudamasis ATPK 302²¹ straipsnio nuostatomis, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimą.

5.1. Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų, kurie turėjo įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui. Šiaulių apygardos teismas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundą nagrinėjo vadovaudamasis Administraci­nių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nuostatomis. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą S. K., pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių reikalavimus, tačiau, pareiškėjo manymu, apygardos teismas pats netinkamai aiškino ir taikė ATPK 9, 11 straipsnių, 85 straipsnio 6 dalies bei Medžioklės taisyklių nuostatas. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo nukrypta nuo nešališkumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 5 straipsnyje, buvo pažeista S. K. teisė į sąžiningą teismo procesą, nes teismas įrodymus ir visas bylos aplinkybes vertino vienpusiškai, šališkai, tik skundą pateikusios institucijos naudai, o dėl pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytų argumentų nepasisakė. Dėl to buvo pažeistos ATPK 272 straipsnio nuostatos. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose (nutartis Nr. 2AT-76-696/2016).

5.2. Pareiškėjas pažymi, kad ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyta sankcija prilygsta sankcijoms, kurios skiriamos už Baudžiamajame kodekse numatytus baudžiamuosius nusižengimus. Toks įstatyme numatytas sankcijos griežtumas kelia teismui aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomy­bėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos kylančių reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administraci­nėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-30-2014 ir kt.).

5.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir pateikiant kaltinimą turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsa­komybėn asmens teisių, numatytų ATPK 272 straipsnyje, įgyvendinimas (nutartis administracinėje byloje Nr. N-16-1673/2007). Pareiškėjo manymu, administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM-SIAP-74694362-16 neatitinka šių reikalavimų, nes yra nekonkretus, jame nėra suformuluotas kaltinimas, todėl buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo kaltinamas, ir tinkamai pasiruošti gynybai. Protokolas yra ydingas, nes iš jo neaišku, ar jis S. K. surašytas už neteisėtą stirnino sumedžiojimą, ar už jo netinkamą pažymėjimą licencija, ar už licencijuoto sumedžioto stirnino neteisėtą gabenimą, ar už kitokią veiką. Apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė. Priešingai, institucijos skundą S. K. padėtį sunkinančiais pagrindais teismas nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nekvietė jo į posėdį, nesudarė jam sąlygų būti išklausytam, todėl padarė esminį pažeidimą, nes neužtikrino būtino kaltinamo asmens dalyvavimo apeliacinėje instancijoje. Pareiškėjas pažymi, kad, neužtikrinęs jo dalyvavimo teismo posėdyje, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir jo atsiliepimo į apeliacinį skundą, nutarime nepasisakė dėl jame išdėstytų aplinkybių ir argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas neužtikrino teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, t. y. pažeidė jo teisę į teisingą teismą.

5.4. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė esminių ATPK 248, 257, 260, 284 straipsnių pažeidimų, nes neišsiaiškino, ar tinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir būtent koks, ar S. K. kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat neišsiaiškino kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė šių reikalavimų ir sprendimą priėmė visapusiškai, visiškai ir objektyviai neištyręs visų bylos aplinkybių, todėl šis pažeidimas laikytinas esminiu ir dėl to priimtas nutarimas negali būti laikoma pagrįstu ir teisėtu.

5.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė S. K. ATPK 85 straipsnio 6 dalį ir dėl to padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Pareiškėjas nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-76-696/2016, kurioje išaiškinta, kad sumedžiotų gyvūnų medžioklės vietoje specialia plomba nepažymėjimas, kaip numatyta Medžioklės taisyklių 22 punkte, neatitinka ATPK 85 straipsnio 6 dalies reikalavimų, nes 85 straipsnio 6 dalyje kalbama apie asmenį, kuris apskritai neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūną, t. y. iš viso neturi licencijos; jei medžiotojas tokią teisę turėjo (turėjo licenciją), jo padarytas Medžioklės taisyklių pažeidimas neatitinka ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytų reikalavimų ir negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį. Pareiškėjo manymu, jo byla ir minėta Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta byla laikytinos analogiškomis teisės aiškinimo (ATPK 85 straipsnio 6 dalies) prasme, todėl turi precedento galią šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo šia nutartimi, netinkamai aiškino ir taikė teisės normą, dėl to padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad jis 2016 m. spalio 13 d. teisėtai dalyvavo medžioklėje, buvo Gubernijos medžiotojų būrelio narys, turėjo galiojantį medžiotojo bilietą, galiojantį leidimą laikyti ginklą, medžioklėje dalyvavo dviese, turėjo galiojantį medžioklės lapą Nr. 66 ir galiojančią licenciją sumedžioti stirniną, jį sumedžiojo leidžiamu laiku, taigi visi jo veiksmai buvo teisėti, atitiko Medžioklės taisyklių 16–19 straipsnių reikalavimus. Medžioklės vadovu buvo paskirtas L. G., kuris turėjo medžioklės lapą ir licenciją, todėl sumedžiojus stirniną jis padarė įrašą medžioklės lape ir įvėrė stirninui į ausį licenciją. Kadangi L. G. vadovavo medžioklei, S. K. privalėjo vykdyti visus jo nurodymus, todėl nuėjo pakuotis daiktų, kol jis įvėrė licenciją. Pareiškėjas teigia netikrinęs, ar licencija įverta tinkamai, nes L. G. pasitikėjo, o šis pasakė, kad viskas yra gerai; medžioklės vadovo veiksmų tikrinimas būtų palaikytas įžeidimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo veikoje nėra nei tyčios, nei neatsargumo, ir šios aplinkybės administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija neginčijo (skunde nepasisakė dėl kaltės formos). Pareiškėjo manymu, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad jo kaltė buvo neatsargi – jis elgėsi lengvabūdiškai ir sumedžiotą stirniną kartu su L. G. gabeno neįsitikinęs, kad jis tinkamai pažymėtas licencija. S. K. teigia nežinojęs, kad automobilio priekaboje yra gabenamas licencija netinkamai pažymėtas sumedžiotas gyvūnas, nes nematė, kad licencija būtų buvusi įverta netinkamai, o L. G. jam nesakė, kad nesugebėjo įverti licencijos; automobilį vairavo L. G., o pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus už krovinio gabenimą yra atsakingas automobilio vairuotojas, todėl S. K. nėra atsakingas už gyvūno gabenimą. Pareiškėjas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole jam nebuvo inkriminuotas Medžioklės taisyklių 23 punktas, todėl teismas šiuo punktu negali remtis nutarime. Be to, Medžioklės taisyklių 58.2 punkte numatyti draudimai, kurie jam taip pat nebuvo inkriminuoti, todėl teismo išvada, kad jis pažeidė Medžioklės taisyklių reikalavimus, yra nepagrįsta. Taigi protokolas buvo surašytas su esminiais trūkumais ir tai neleidžia nustatyti tikslaus kaltinimo turinio, o darant prielaidas, kokiais konkrečiai S. K. veiksmais ir kokių konkrečiai Medžioklės taisyklių punktų pažeidimai buvo padaryti, buvo pažeisti tiek ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn trauktino asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir ATPK 7 straipsnyje nustatytas teisėtumo principas.

5.6. Pareiškime taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ATPK 26 straipsnį ir nepagrįstai nutarė konfiskuoti graižtvinį šautuvą su priedais, nes šie daiktai nebuvo pažeidimo padarymo įrankiai ar priemonės. Kaip pirmiau minėta, visi S. K. veiksmai sumedžiojant stirniną buvo teisėti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ginklą jis panaudojo neteisėtai, – jis teisėtai dalyvavo medžioklėje, turėjo galiojantį leidimą laikyti ginklą ir licenciją sumedžioti stirniną bei jį sumedžiojo, todėl jo ginklas nelaikytinas pažeidimo padarymo įrankiu. Be to, prožektorius ir plastikinis dėklas „Gunguard“ negali būti laikomi pažeidimo padarymo įrankiais, kaip nurodyta apeliacinės instancijos nutarime, nes šie daiktai nebuvo naudojami medžioklėje, medžioklės metu jie gulėjo automobilyje, todėl negalėjo būti konfiskuoti. Nepagrįstai konfiskuodamas šiuos daiktus, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą.

5.7. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo netinkamo asmens pasirašytą skundą. Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 644 straipsnis numato, kad apeliacinį skundą gali paduoti institucija, surašiusi protokolą, o ne atskiri institucijos darbuotojai. A. G. byloje buvo apklaustas kaip liudytojas, todėl, pareiškėjo manymu, jis neturėjo teisės pasirašyti ir paduoti apeliacinio skundo. ANK 644 straipsnis numato apibrėžtą ratą asmenų, kuriems suteikta teisė pasirašyti ir pateikti apeliacinius skundus, todėl jokie žemesnės galios norminiai aktai (įsakymai, pareigybių aprašymai) šio sąrašo negali išplėsti. ANK nenumato, kad skundą gali paduoti kaip liudytojas apklaustas asmuo, todėl laikytina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento skundas yra pasirašytas netinkamo asmens, tokio skundo apeliacinės instancijos teismas negalėjo tenkinti.

5.8. Apibendrindamas pareiškėjas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, nesiėmė visų būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad S. K. padarė ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytą pažeidimą. Šie proceso pažeidimai laikytini esminiais, turėjusiais įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, todėl Šiaulių apygardos teismo nutarimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl naikintinas ir paliktinas galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimas.

6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Kornelijus Škiela atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. prašymą nurodo, kad pateiktas prašymas atmestinas, ir prašo palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą.

6.1. Atsiliepime teigiama, kad, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento nuomone, S. K. kaltė padarius pažeidimą, nustatytą ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, įrodyta jo ir liudytojų parodymais bei byloje surinktais ir Šiaulių apylinkės teisme ištirtais rašytiniais įrodymais.

6.2. S. K. pažeidė Medžioklės taisyklių 22 ir 23 punktus, nes tiek medžiotojui, sumedžiojusiam gyvūną, tiek medžioklės vadovui kyla pareiga teisingai užpildyti medžioklės lapą ir teisingai pažymėti sumedžiotą licencijuojamą gyvūną specialios paskirties plomba. S. K., būdamas atsakingas pagal Medžioklės taisyklių 23 punktą, elgėsi lengvabūdiškai ir sumedžiotą stirniną kartu su L. G. gabeno neįsitikinę, kad jis tinkamai pažymėtas licencija, todėl S. K. kaltė pasireiškė neatsargumu, t. y. jis, turėdamas pareigą užtikrinti, kad sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas, prieš pradedant gabenti, būtų teisingai pažymėtas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija, nedėjo pakankamai pastangų, kad įsitikintų (užtikrintų) sumedžioto gyvūno teisingu pažymėjimu specialios paskirties plomba. Atsiliepime pažymima, kad S. K. medžioja seniai, turi aštuonerių metų medžioklės stažą, todėl nekyla abejonių, jog jis žinojo Medžioklės taisyklių reikalavimus, buvo susipažinęs su Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėmis ir žinojo, kad už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal šių taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako ir jis, kaip gyvūną sumedžiojęs medžiotojas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Medžioklės taisyklių 22 punktą pareiga paženklinti licencijuojamą gyvūną kyla tokį gyvūną sumedžiojusiam medžiotojui ir medžioklės vadovui ir nepaženklinus gyvūno draudžiama jį gabenti, S. K. veiksmuose yra visi ATPK 85 straipsnio 6 dalies požymiai ir Šiaulių apygardos teismas pagrįstai pripažino jį padarius pažeidimą, tinkamai įvertino visas bylos aplinkybės bei motyvavo savo priimtą sprendimą.

6.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad Šiaulių apygardos teismas, konfiskuodamas graižtvinį šautuvą su optiniu taikikliu bei priedėliu prožektoriui, pasielgė teisingai, nes būtent šį ginklą naudodamas medžiotojas sumedžiojo licencijuojamą gyvūną, o optinis taikiklis, kaip ir bet kokie kiti ginklo patobulinimai, gerinantys jo funkcines savybes, yra priemonės, padedančios lengviau sumedžioti gyvūną, be šių priemonių sumedžioti gyvūną būtų gerokai sunkiau arba net neįmanoma. Kai ginklas paimamas, jis neardomas ir prie jo esantys priedai nenuimami, t. y. konfiskuojami su visais prie jo esančiais priedėliais, skirtais ginklo funkcinėms savybėms pagerinti arba saugiam jo gabenimui ar naudojimui užtikrinti.

6.4. Atsiliepime nesutinkama su pareiškėjo argumentais dėl to, kad Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo netinkamo asmens pasirašytą skundą. Vadovaujantis direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 7.10 punktu, laikinai nesant departamento direktoriaus, vykdo jo pareigines funkcijas. Skundo pasirašymo dieną (2017 m. vasario 27 d.) Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius sirgo, todėl jo pareigas laikinai vykdė direktoriaus pavaduotojas A. G. (pavaduotojo pareigybės aprašymas bei „Sodros“ išrašas dėl direktoriaus nedarbingumo buvo pateiktas Šiaulių apygardos teismui su apeliaciniu skundu).

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. prašymas tenkintinas iš dalies.

Dėl ATPK 85 straipsnio taikymo

8. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 8 d. nutarimu (nutarime nurodyta neteisinga nutarimo priėmimo data – 2016 m. vasario 8 d.) administracinio teisės pažeidimo byla S. K. dėl ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo buvo nutraukta konstatavus, kad jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo vieno iš sudėties elementų – kaltės, nes teisėtai sumedžiotam stirninui turėtą licenciją į ausį vėrė kartu medžiojęs L. G..

Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutarimu panaikino minėtą apylinkės teismo nutarimą ir S. K. pripažino kaltu pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2016 m. spalio 13 d. 20.30 val. Šiaulių r., Kužių sen., Normančių k., automobilio „Audi 80“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekaboje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su L. G. gabeno sumedžiotą suaugusį stirniną, kuriam į dešinę ausį buvo įverta specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės buvo užklijuota nepanaudota licencija, tačiau neperkišta per metalinį specialios paskirties plombos užraktą, taip pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus. Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir minėtų taisyklių 22 punkto nuostatas, konstatavo, kad S. K. gabenamą stirniną sumedžiojo neteisėtai.

8.1. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 22 punkte nustatyta, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje, prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą, sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas pažymimas specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės yra užklijuota licencija: plombos dirželis perveriamas per sumedžioto gyvūno ausį ir iš licencijos – holograminio lipduko – pusės ties pažymėta rodykle ir užrašu „Insert“ perkišamas per metalinį užraktą tiek, kad ne mažiau kaip pusė dirželio ilgio būtų ištraukta per metalinį užraktą. Jei plomba yra pažeista arba plombos dirželio per metalinį užraktą ištraukta mažiau nei pusė ilgio, licencija laikoma negaliojančia; jei sumedžioti gyvūnai nepažymėti specialios paskirties plombomis, ant kurių informacinių plokštelių priklijuotos licencijos, tokie gyvūnai laikomi sumedžiotais neteisėtai, padarant žalos gamtai (išskyrus atvejus, numatytus šių taisyklių 15.3, 28 ir 51 punktuose). Toks reikalavimas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris turi teisę medžioti licencijuojamą gyvūną ir turi tokią licenciją.

8.2. Šio pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK 85 straipsnio 6 dalis numatė, kad gyvūno, kurį sumedžioti asmuo, turintis teisę medžioti (medžiotojas), neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų su teisės medžioti atėmimu nuo vienų iki penkerių metų ir pažeidimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kurios buvo panaudotos gyvūnams sumedžioti ir (ar) sumedžiotiems gyvūnams gabenti, ir kitų pažeidimo padarymo priemonių konfiskavimu.

Pagal šią teisės normą taikant administracinę atsakomybę už neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą būtina nustatyti, ar tas gyvūnas buvo sumedžiotas neteisėtai.

8.3. Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28 punktą stirna yra medžiojamasis gyvūnas, kurio naudojimas reguliuojamas limituojant jos medžioklę. Pagal šių taisyklių 16 punktą medžioklės metu medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti privaloma turėti licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti, jeigu medžiojami gyvūnai, kurių medžioklė yra licencijuojama; medžiotojo bilietą su žyma, įrašyta ne daugiau kaip prieš vienerius metus, apie duomenų medžiotojų sąvadui pateikimą (ši žyma neprivaloma 1 metus nuo teisės medžioti suteikimo datos); galiojantį medžioklės lapą ir galiojantį leidimą laikyti (nešiotis) ginklą bei ginklo, kuriuo medžiojama, pažymėjimą (jei asmeniui toks išduotas), jeigu medžiojama su šaunamuoju ginklu.

8.4. Iš bylos duomenų matyti, kad S. K. įvykio metu buvo medžiotojas, turėjo reikiamus dokumentus ir licenciją sumedžioti stirniną, sumedžiotą gyvūną įrašė į medžioklės lapą, tačiau sumedžioto licencijuojamo gyvūno prieš gabenant tinkamai nepažymėjo specialios paskirties plomba, ant kurios informacinės plokštelės užklijuota licencija, – stirninui į dešinę ausį buvo įverta tokia plomba, tačiau neperkišta per metalinį užraktą. Taigi S. K. pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus, kur numatyta, kaip turi būti tinkamai pažymėtas sumedžiotas gyvūnas, tačiau už tokio pažeidimo padarymą negali būti taikoma atsakomybė pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, nes šioje normoje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris apskritai neturi teisės sumedžioti konkrečios rūšies gyvūno, šiuo atveju stirnino, t. y. iš viso neturi licencijos. S. K. įvykio metu buvo medžiotojas, turėjo licenciją sumedžioti stirniną, jį sumedžiojęs įrašė į medžioklės lapą, todėl Šiaulių apylinkės teismas, remdamasis formuojama teismų praktika panašioje pagal faktines aplinkybes byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-76-696/2016), padarė teisingą išvadą, kad stirniną jis sumedžiojo teisėtai. Teisėtai sumedžiotas stirninas negali tapti neteisėtai sumedžiotas, jei jam į ausį netinkamai įveriama turima licencija. Be to, ir pažeidimo padarymo laikas – 2016 m. spalio 13 d. – paneigia galimybę panaudoti licenciją sumedžiojant kitą stirniną, nes jų medžioklė galima iki spalio 15 d. Nors nustatyta, kad sumedžiotam stirninui į ausį turėtą licenciją netinkamai įvėrė L. G., tačiau apygardos teismas teisingai pažymėjo, kad S. K., kaip stirniną sumedžiojęs medžiotojas, privalėjo įsitikinti, jog sumedžiotam stirninui, prieš gabenant, į ausį būtų tinkamai įverta turima licencija (Medžioklės taisyklių 23 punkto nuostata), todėl jis elgėsi neatsargiai ir pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, S. K. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3–7 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 28 iki 86 Eur. Šiaulių apylinkės teismas nutarime nepagrįstai nurodė, kad S. K. padaryto pažeidimo negalima perkvalifikuoti į ATPK 85 straipsnio 1 dalį, nes tuo jis nebuvo kaltinamas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos S. K. padaryto pažeidimo faktinės aplinkybės nepasikeitė, jo veika perkvalifikuojama iš ATPK 85 straipsnio 6 dalies į to paties straipsnio 1 dalį, kuri yra lengvesnė, todėl jo teisės į gynybą nepažeidžia.

8.5. Pagal 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 punktą iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. S. K. padaryta veika atitinka Administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį, tačiau šiame straipsnyje už Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 Eur, t. y. taikoma griežtesnė atsakomybė. Dėl to S. K. 2016 m. spalio 13 d. padarytas pažeidimas neperkvalifikuotinas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.

8.6. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normą – netinkamai kvalifikavo S. K. padarytą pažeidimą pagal ATPK 85 straipsnio 6 dalį, dėl to šio teismo priimtas nutarimas keistinas, S. K. veika perkvalifikuotina į minėto straipsnio 1 dalį, jam paskiriant 86 Eur baudą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarimą.

S. K. padarytą pažeidimą perkvalifikuoti iš ATPK 85 straipsnio 6 dalies į 85 straipsnio 1 dalį ir paskirti 86 Eur baudą.