- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-23
- Bylos Nr.
- 2YT-8832-848/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04054-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- P. S.
- Kreditorius
- K. A.
- Kategorijos
- 3.5Procesas pirmosios instancijos teisme
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Eglė Kriaučiūnienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. S. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotoja K. A., antstolis Regimantas Budreika.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė antstoliui skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų, kuriuo prašė panaikinti jo asmeninių piniginių lėšų, neviršijančių vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA), esančių įkalinimo įstaigoje, areštą. Nurodė, kad pagal antstolio nusiųstą patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo yra areštuotos lėšos, priklausančios ir gautos į jo asmeninę sąskaitą. Priimdamas patvarkymą antstolis neįvertino skolininko gaunamų pajamų lėšų pobūdžio ir nesilaiko CPK 668 straipsnyje nustatytų draudimų/ribojimų pažeidžia išieškojimo iš piniginių lėšų tvarką, todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo būtiniems daiktams, kurių įkalinimo įstaiga neužtikrina įsigyti.
Antstolis Regimantas Budreika (duomenys neskelbtini) patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdo išlaikymo išieškojimą iš P. S. išieškotojos uzufruktorės K. A. naudai pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2771-924/2015 bei Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2A-1149-601/2015. Vykdant išlaikymo išieškojimą, (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) išlaikymo išieškojimas buvo nukreiptas į skolininko pajamas - galimai gaunamą darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokų sumas bei iš trečiųjų asmenų gaunamas lėšas, kiekvieną mėnesį išskaitant 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio (ar prilygintų lėšų) dalies, viršijančios 1 MMA, ir 30 procentų nuo gaunamų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA. (duomenys neskelbtini) patvarkymas leidžia skolininkui naudotis kitų asmenų pervedamomis lėšomis, likusiomis atlikus išskaitymus, numatytus CPK 736 straipsnyje. (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkyme nurodytas CPK 739 straipsnio 9 punkte numatytas ribojimas išieškant iš skolininkui priklausančių lėšų.
Suinteresuotas asmuo K. A. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis vykdo (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2771-924/2015 bei Kauno apygardos teismo nutartį Nr. 2A-1149-601/2015 dėl išlaikymo išieškojimo iš P. S. išieškotojos uzufruktorės K. A. naudai. Vykdydamas išieškojimą, antstolis (duomenys neskelbtini) priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patvarkymas), kuriuo nurodė iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko aukščiau paminėtų pajamų dalies, viršijančios 1 MMA, ir 30 procentų nuo aukščiau paminėtų pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA (v. b. l. 64). Šiame patvarkyme taip pat nurodyta, kad negalima išieškoti iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 išaiškino, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas, nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi nukreipdamas išieškojimą į skolininkui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančioje skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į 1 MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.
Kolegija taip pat išaiškino, jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnyje, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straispnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Taigi, remiantis šia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, kuris taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Tuo tarpu nukreipdamas išieškojimą į skolininkui kitų asmenų į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą pervedamas lėšas, kurios yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, antstolis turi vadovautis išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančiomis CPK LI skyriaus normomis (CPK 733-743 str.) ir patvarkyme nurodyti CPK 736 straipsnyje nustatytus išskaitų ribojimus.
Nagrinėjamu atveju antstolis Regimantas Budreika pareiškėjo skundžiamu (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko aukščiau paminėtų pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo aukščiau paminėtų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Minėtame patvarkyme antstolis taip pat nurodė, kad negalima išieškoti iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
Taigi šiuo atveju antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų išskaitų dydžius nustatė nepažeisdamas CPK 668 straipsnio 1 dalyje, 736 straipsnyje nustatytos tvarkos, todėl pareiškėjo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 293 straipsnio 1 dalimi, 443, 512, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjo P. S. skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.