Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1149-601/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
2A-1149-601/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-15582-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
P. S.
Ieškovas
K. A.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1149-601/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15582-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.18; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Leono Jachimavičiaus ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovui P. S., išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama:

nustatyti nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamąją vieta su motina K. A.; priteisti iš atsakovo P. S. sūnui J. S. išlaikymą po 490 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės; priteisti iš atsakovo P. S. sūnui J. S. 17 640 Lt išlaikymo įsiskolinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, taip pat sutinka, kad iš jo būtų priteista po 50 Lt kas mėnesį vaiko J. S. išlaikymui, taip pat 550 Lt susidaręs išlaikymo vaikui įsiskolinimas už 11 mėnesių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b. l. 89-94):

Nustatė nepilnamečio vaiko J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su motina K. A..Priteisė iš atsakovo P. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. S. po 141,91 Eur (490,00 Lt) kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2014-08-25 iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo P. S. nepilnamečiam sūnui J. S. 1 452,15 Eur (5 014 Lt) išlaikymo įsiskolinimą.Nepilnamečio J. S. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną K. A..Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo pavedė vykdyti skubiai.Priteisė iš atsakovo P. S. valstybės naudai 178,29 Eur (615,60 Lt) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymui priteistino dydžio nurodė, kad ieškovės nepilnamečio sūnaus poreikių sąraše bei teismo posėdžio metu nurodytos pinigų sumos, išleidžiamos nepilnamečio J. S. išlaikymui, yra realios, pagrįstos, todėl konstatavo, kad vaiko išlaikymui per mėnesį reikalinga suma yra 1 000 Lt, ką patvirtino liudytoja V. A.. Atsakovas duomenų, kad vaikui 1 000 Lt suma nėra būtina, nepateikė. Teismas vertino šalių turtinę padėtį ir tokios turtinės padėties atsiradimo priežastis (atsakovo sunki turtinė padėtis atsirado dėl jo paties netinkamo elgesio). Teismo vertinimu, atsakovo prašomas priteisti vaiko išlaikymas po 50 Lt pažeistų nepilnamečio sūnaus interesus, nebūtų užtikrinami net būtiniausi vaiko poreikiai. Vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, teismo nustatytą sumą būtiniems vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčines nusikalstamas veikas, padarytas jo mažamečio vaiko atžvilgiu, teismas sprendė, kad atsakovas privalo mokėti išlaikymą savo vaikui, kuris galėtų užtikrinti bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Atsakovas nesirūpina savo vaiku ir neteikia išlaikymo, be to ieškovė turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, ieškinio reikalavimą dėl 490 Lt periodinėmis išmokomis išlaikymo priteisimo iš atsakovo tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad atsakovas vaikui išlaikymo neteikė nuo 2011-11-07, nuo 2011-11-08 vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskiriant Kauno vaikų reabilitacijos ligoninę ,, (duomenys neskelbtini)“. Laikinoji globa panaikinta nuo 2013-10-18 ir vaikas grąžintas mamai, todėl nuo šios dienos ieškovė įgijo teisę į išlaikymo įsiskolinimo priteisimą, nes laikinos globos laikotarpiu vaikas buvo išlaikomas pilnai valstybės. Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas pažymėjo, kad vaiko poreikiai nuo 2013-10-18 ir šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitusi, todėl nuo 2013-10-18 iki 2014-08-24 priteisė 5 014 Lt (1 452,15 Eur) įsiskolinimą, skaičiuojamą po 490 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį pakeisti ir priteisti J. S. išlaikymui iš atsakovo po 60 Eur kas mėnesį indeksuojant pagal įstatymą, bei išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už 11 mėnesių (priteisti viso 770 Eur). Bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės atsakovo naudai teismo nuožiūra (b. l. 118-120).

Motyvuose nurodė, kad neteisingam teismo sprendimo priėmimui esminę reikšmę turėjo faktas, kad atsakovas serga sunkia nepagydoma liga – diabetu, dėl kurios negali dirbti ir negauna darbinių pajamų. Ieškovė nurodytą aplinkybę teisme nutylėjo. Prašydama priteisti išlaikymą vaikui už 36 mėnesius ieškovė siekė sukčiavimo būdu pasisavinti iš atsakovo daugiau lėšų. Ieškovė neturi pajamų ir neįrodė, kad kas mėnesį vaiko išlaikymui išleidžia 980 Lt, neįrodė, kad tapusi pilnamete toliau gauna našlaičio pašalpą. Ieškovė pati nesiieško darbo, nesimoko ir nesiekia tobulėti. Ieškovės pajamos sudaro apie 60 Eur ir ji pati negali skirti vaiko išlaikymui nei euro. Nurodžiusi, kad išlaikyti sūnų ieškovei padeda mama, ji turėjo pateikti pažymą apie savo mamos gaunamas pajamas ir kt. Ieškovė meluoja apie vaiko poreikius ir kitas aplinkybes, siekdama gyventi iš atsakovo priteistų pinigų. Atsakovo invalidumo pensija sudaro apie 100 Eur, todėl vaiko išlaikymui skirtina 60 Eur pinigų suma yra protinga ir proporcinga. Atsakovas nėra užtikrintas, kad J. S. yra jo sūnus, todėl kreipsis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu prašo P. S. apeliacinį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2771-924/2015 nepakeistą (b. l. 127-128).

Motyvuose nurodė, kad teismo priteista 141,92 Eur suma atitinka vaiko poreikius bei užtikrina visapusiškas ir saugias sąlygas vaikui augti ir vystytis. Vaiko išvardyti poreikiai atitinka protingumo kriterijų, susiję ne su prabangos prekių įsigijimu, o tik su būtinomis išlaidomis vaiko vystymuisi, augimui ir tobulėjimui. Ne ieškovei, o atsakovui tenka pareiga teikti įrodymus apie savo sveikatos būklę, tačiau to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atsakovas nepadarė. Su apeliaciniu skundu atsakovo pateikti įrodymai apie atsakovo sveikatos būklę neduoda pagrindo teigti, kad atsakovas negali teikti sūnui priteisto išlaikymo. Atsakovo darbingumas yra 55 procentai, nėra įrodymų, kad jis visiškai negali dirbti. Tai, kad šiuo metu atsakovas atlieka bausmę už savo vaiko sveikatos sužalojimą, nėra pateisinama priežastis teikti mažesnį nei teismo priteistą išlaikymą vaikui. Ieškovės įsidarbinimo galimybės šiuo metu ribotos, nes augina A. ir J.. Atsakovo prašoma priteisti mėnesio 60 Eur išlaikymo suma neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijų bei teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymas pripažįstamas pagrindiniu vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinančiu veiksniu. Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtiniausias vaiko vystymosi sąlygas. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, todėl teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kurį abu tėvui turėtų teikti. Tačiau ir šis kriterijus yra tik orientacinis bei taikytinas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečias bylos aplinkybes ir tėvų situaciją. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-71/2010). Taigi, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, svarbu nustatyti vaiko poreikių dydžio bei tėvų turtinės padėties aspektus.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio

Ieškovė yra nurodžiusi, kad nepilnamečio vaiko J. S. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 1 000 Lt, t. y. maistui – 350 Lt, vaistams – 100 Lt, vitaminams – 50 Lt, aprangai – 150 Lt, avalynei – 70 Lt, sauskelnėms – 50 Lt, būsto išlaikymui – 150 Lt, higienos priemonėms – 20 Lt, vaiko ugdymui – 70 Lt, mokestis už vaiko darželį – 160 Lt, teismas sprendė, kad nurodytos išlaidos yra realios ir pagrįstos, konstatavo, kad vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga apie 1 000 Lt pinigų suma.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas tokią išvadą padarė neįvertinęs ieškovės nurodytų 4 metų vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų bei jų dydžio pagrįstumo. Kaip matyti, ieškovė nurodo, kad vaiko maistui išleidžiama 350 Lt, tačiau pažymėtina, kad vaikas lanko darželį, kas reiškia, kad vaikas didžiąją dalį dienos praleidžia darželyje, kuriame gauna beveik visos dienos maitinimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepagrįstos 150 Lt komunalinių paslaugų išlaidos, byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kiek iš viso už gyvenamą būstą mokama komunalinių paslaugų ir, kad vienam namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyventojui tenkanti mokėti komunalinių mokesčių dalis vidutiniškai sudaro 150 Lt. Iš bylos duomenų suprastina, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra dviejų aukštų (84 kv. m., 4 kambariai), antrame aukšte gyvena ieškovės sesuo J. S. su šeima, pirmame aukšte ieškovė su dviem vaikais, jos draugas Ž. G. ir mama V. A.. Name yra miesto vandentiekis, dušo kabina, laiko tualetas, namas šildomas krosnimi (kietu kuru). Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl vienam asmeniui tenkančios komunalinių mokesčių dalies dydžio (150 Lt), kadangi name gyvena daug žmonių ir namas yra tik su daliniais patogumais, t. y. nėra centrinio šildymo, miesto kanalizacijos ir kitų patogumų, už kuriuos reikia mokėti. Be to, ieškovė nurodo, kad už darželį mokėtina suma sudaro 160 Lt, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad ji už darželį turi mokėti (kad, atsižvelgiant į jos sunkią turtinę padėtį, ji nėra atleista nuo mokesčio už vaiko darželį) ir faktiškai kas mėnesį moka nurodyto dydžio sumą. Be to, kvestionuotina aplinkybė dėl vaiko poreikiams – sauskelnėms – reikalingos 50 Lt sumos, kadangi šiuo metu vaikas yra beveik 4 metų amžiaus ir paprastai tokio amžiaus vaikams poreikio naudoti sauskelnes nebėra, duomenų, kad sauskelnių naudojimas reikalingas dėl vaiko specialiųjų poreikių ir kt., taip pat nėra. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, atsižvelgdamas į vaiko amžių sprendžia, kad šiai dienai vaiko būtiniesiems poreikiams patenkinti reikalinga per mėnesį suma yra 200 Eur.

Kaip minėta, sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą svarbu nustatyti ne tik vaiko poreikių dydį, bet ir tėvų turtinę padėtį. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas 980 Lt tokios apimties vaiko poreikius, iš esmės vertino tik šį vienintelį minimalios algos orientacinį kriterijų, iš esmės neatsižvelgdamas į tėvų turtinę padėtį. Teismui nustačius, kad vaiko poreikiams patenkinti reikalinga suma atitinka minimalios mėnesinės algos dydį, t. y. 980 Lt, tokio dydžio vaiko poreikiai negalėtų būtų patenkinti dėl tėvų turtinės padėties, kadangi nagrinėjamu momentu nei vieno iš tėvų finansinės galimybės tokių vaiko poreikių (po 490 Lt kas mėnesį) užtikrinti neleidžia.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė yra jauno amžiaus (20 metų amžiaus), augina du mažamečius vaikus – J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), niekur nedirba, 2014-2015 mokslo metais mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, dieninė mokymosi forma, neturi jos vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių. Jos gaunamas pajamas sudaro 80,62 Eur dydžio našlių ir našlaičių pensija ir apie 43 Eur išmoka už vaikus, išlaikyti nepilnamečius vaikus padeda jos draugas Ž. G. (ieškovės sūnaus A. G. tėvas) ir jos motina.

Atsakovas neturi jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, yra iš dalies darbingas (darbingumo lygis 55 proc.), Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p., subendrinus bausmę paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir kt. Taigi atsakovas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir negauna darbo užmokesčio, bausmės pabaiga, atsižvelgiant į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, numatyta 2023 m. vidurį, taigi įsidarbinti bei gauti atitinkamo dydžio pajamas, kurios leistų tinkamai vykdyti teismo sprendimą, mokėti sūnui po 141,91 Eur (490 Lt) išlaikymo, jis objektyviai negali (neturi galimybės). Taigi, nors paprastai oficialių darbo santykių neturėjimas neeliminuoja ir neapsprendžia tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką dydžio, tokioje padėtyje (laisvės atėmimo įstaigoje) atsakovas yra ne dėl objektyvių aplinkybių, o išimtinai dėl savo kaltės, tačiau akivaizdu, kad pasirūpinti savo turtinės padėties pagerinimu apeliantui neleidžia įkalinimas.

CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Šiuo atveju, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu abiejų proceso šalių turtinė padėtis sunki (iš esmės vienoda) ir nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo, t. y. 200 Eur dydžio išlaikymą lygiomis dalimis turi teikti abu jo tėvai. Todėl atsižvelgiant į abiejų tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, nustatytą vaiko poreikių dydį, į proceso šalių turtinę padėtį, sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeistina ir iš atsakovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam sūnui J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) priteistas išlaikymo dydis sumažintinas iki 100 Eur (pusė šalių sūnaus išlaikymui reikalingos sumos), laikant, jog šis išlaikymo dydis atitinka būtinus bylos šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir šiuo metu yra proporcingas išlaikymą privalančio teikti apelianto turtinei padėčiai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė prašė priteiti išlaikymo įsiskolinimą už paskutinius 3 metus, t. y. 17 640 Lt. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad nuo 2011 m. lapkričio 8 d. J. S. buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirta Kauno vaikų reabilitacijos ligoninė ,, (duomenys neskelbtini)“, nuo 2013 m. spalio 18 d. laikinoji globa panaikinta ir vaikas grąžintas motinai. Nurodytu laikotarpiu vaikas visiškai buvo išlaikomas laikinojo globėjo, todėl teismas sprendė, kad išlaikymo įsiskolinimas susidarė už 10 mėnesius ir 7 dienas (nuo 2013-10-18 iki 2014-08-24), skaičiuojant po 490 Lt. Šiuo atveju byloje nekyla ginčas dėl teismo nustatyto išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio, t. y. 10 mėn. ir 7 d., todėl atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis sumažintas iki 100 Eur, atitinkamai perskaičiuotinas ir išlaikymo įsiskolinimo dydis, iš atsakovo už nurodytą laikotarpį priteisiant 1 023 Eur (t. y. 10 mėn. ir 7 d. x 100 Eur).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, su kuria nustatyta vaiko J. S. gyvenamoji vieta, įvykus esminiams atsakovo turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimams, gindama vaiko interesus turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pakeitus teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės ieškinys tenkintas 64 proc., t. y. dėl nepilnamečio sūnaus J. S. gyvenamosios vietos nustatyto tenkintas 100 proc., dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo – 71 proc. ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo – 20 proc. Byloje ieškovei atstovavo antrinės teisinės pagalbos advokatas, antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą K. A. sudarė 234,59 Eur (810 Lt), todėl valstybei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina iš atsakovo 150,14 Eur (t. y. 234,59 Eur x 64 proc.) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Pirmosios instancijos teisme mokėtinas žyminis mokestis už ieškovės pareikštą ieškinį sudaro 245 Eur ir 7,56 Eur (26,12 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 64 proc., iš atsakovo priteistina – 156,80 Eur žyminio mokesčio ir 4,84 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Taigi, viso valstybei iš apelianto priteistina 161,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

CPK 80 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo žyminis mokestis skaičiuotinas nuo ginčytinos sumos. Šiuo atveju už apeliacinį skundą mokėtina suma sudaro 50 Eur (t. y. (141,91 Eur – 60 Eur) x 12 mėn x 3 proc. + (1 452,15 Eur – 770 Eur) x 3 proc.). Atsakovas yra sumokėjęs 140,19 Eur, todėl jam grąžintina 90,19 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p., 5 d.).

Atsakovas apeliaciniu skundu ginčija teismo priteisto išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo dydį, t. y. prašo priteisti 60 Eur per mėnesį išlaikymo bei 770 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas 57 proc., todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 28,50 Eur (t. y. 50 Eur x 57 proc.) išlaidų, turėtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimą – iš atsakovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), priteistą išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų), išlaikymo įsiskolinimą sumažinti iki 1 023 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt trijų eurų).

Pakeisti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

Priteisti iš atsakovo P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 150,14 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų, keturiolika ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), „Swedbank”, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) bei 161,64 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą, 64 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kitą teismo sprendimą dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,50 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti atsakovui P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 90,19 Eur (devyniasdešimties eurų 19 ct) 2015-02-19 už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio permoką.

Teisėjai Evaldas BurzdikasLeonas JachimavičiusArūnas Rudzinskas