Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms A. Š. ir V. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams Z. D. ir A. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, gyvenamosios vietos vaikams nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, I. G., ir atsakovų Z. D. ir A. D. priešieškinį ieškovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl laikinos globos panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, I. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1. neterminuotai apriboti Z. D. motinos valdžią į vaikus G. D. ir N. D.; 2. neterminuotai apriboti A. D. tėvo valdžią į vaikus G. D. ir N. D.; 3. N. D., gyvenamąją vietą nustatyti Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“, (duomenys neskelbtini); 4. G. D. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su globėju, jo gyvenamojoje vietoje; 5. priteisti iš Z. D. išlaikymą vaikams G. D. ir N. D. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, pervedant lėšas į asmenines vaikų sąskaitas; 6. priteisti iš A. D. išlaikymą vaikams G. D. ir N. D. po 150 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki jų pilnametystės, pervedant lėšas į asmenines vaikų sąskaitas.

Ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais ir argumentais. Atkreipė dėmesį į atsakovės elgesį teismo posėdžio metu. Paaiškino, kad šeimai buvo teikta visokeriopa pagalba, tačiau šeima pagalbos nepriėmė. Nurodė, kad vaikai yra su specialiaisiais poreikiais, kurių tėvai nesugeba užtikrinti. Iš turimų duomenų nemato, kad situacija gali pasikeisti.

Atsakovė Z. D. teismo posėdžio metu savavališkai pasišalino iš teismo posėdžio salės, į posėdį negrįžo, paaiškinimų neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies, dalis bylos nutrauktina, priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai Z. D. ir A. D. yra nepilnamečių vaikų G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (1 t., e. b. l. 38-39, 45-46). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. AD1-3081 Z. D. (buvusi K.) buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos (1 t., e. b. l. 51). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. DĮV-1557 šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus apskaitą (1 t., e. b. l. 93). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) teikimu buvo rekomenduota atsakovų šeimą išbraukti iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, kadangi Z. D. pakeitė gyvenamąją vietą ir išvyko gyventi į kitą savivaldybę, o A. D. atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (1 t., e. b. l. 121-122). (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. DV-1396 šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus apskaitą (2 t., e. b. l. 70). (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyta nepilnamečių vaikų G. D. ir N. D. mama, kadangi atsakovas A. D. tuo metu atliko bausmę įkalinimo įstaigoje, nepilnamečiai vaikai buvo apgyvendinti BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro Pagalbos vaikams padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 94). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. AD1-3575 nepilnamečiui vaikui G. D. nustatyta laikina globa, vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (1 t., e. b. l. 107). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. AD1-3574 nepilnamečiui vaikui N. D. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (1 t., e. b. l. 108). Vaikui N. D. pakeistas laikinasis globėjas, nustatyta globa Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“ (1 t., e. b. l. 123). Nepilnamečio vaiko G. D. nuo (duomenys neskelbtini) laikinoji globa nustatyta su trečiuoju asmeniu I. G. (3 t., e. b. l. 44).

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių (pvz., dėl ligos) negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis).

Taigi, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne.

Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (O. v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (J. v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti.

Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis Nr. 3K-7-114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Iš Valstybinio socialinio draudimo duomenų nustatyta, kad atsakovas A. D. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis 280 Eur (3 t., e. b. l. 126-132). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ne tik (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tačiau ir vadovas ir jis realiai kiekvieną mėnesį į rankas gauna apie 4000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, atsakovė Z. D. dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 151), duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutuoktinė gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad atsakovai nuo (duomenys neskelbtini) nuomojasi butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 136). Iš 2017 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus šeimos apsilankymo akto nustatyta, kad šeimos nuomojamas dviejų kambarių butas yra su visais patogumais, namuose gyvenimo ir sanitarinės sąlygos tinkamos, yra visi baldai ir būtini prietaisai. Socialinių darbuotojų lankymosi metu namuose visada rankama tvarka ir švara (1 t., e. b. l. 127). Duomenų, kad atsakovai turėtų įsiskolinimą už nuomojamą butą, byloje nėra. Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. paaiškino, kad vaikai turėtų savo atskirą kambarį. Taip pat teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad nuomojamas butas yra (duomenys neskelbtini) miesto centre, netoli jų nuomojamo buto yra mokykla, kurią jų vaikai, turintys specialius poreikius, galėtų lankyti, be to, yra sporto mokykla.

2018 m. rugsėjo 17 d. pažyma „Dėl asmens dalyvavimo tėvystės įgūdžių grupėje“ patvirtina, kad atsakovė Z. D. dalyvavo 3 valandų tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimuose, pagal poreikį stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius (2 t., e. b. l. 154), tačiau pagal byloje turimus duomenis, atsakovė nutraukė užsiėmimų lankymą.

Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovė Z. D. nėra motyvuota bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais, kategoriškai atsisako siūlomos pagalbos, ne visada sudaro galimybę aplankyti šeimą, nuolat kaltina socialinius darbuotojus dėl vaikų paėmimo.

Liudytoja teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo pat bendravimo pradžios su atsakove, atsakovė rodė sudėtingą charakterį. Pažymėjo, kad atsakovė gyveno gerą gyvenimą iki jos sutuoktinio, atsakovo A. D., įkalinimo. Atsakovui patekus į įkalinimo įstaigą atsakovei atsirado finansinių problemų, jai buvo sunku vienai susitvarkyti su dviem vaikais. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu nurodė ir atsakovas A. D..

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovai per visą laikotarpį (nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol) vaikus aplankė tik po vieną kartą. Atsakovai su sūnumi kartais bendrauja telefonu, dažniau sūnui paskambina atsakovas A. D., su dukra nebendrauja, kadangi atsakovo teigimu, globėja nesudaro tam sąlygų. Teismo posėdžio metu atsakovas A. D. paaiškino, kad vaikų nevažiuoja aplankyti ir dažniau jiems neskambina, kadangi nenori skaudinti vaikų bei patys nenori patirti streso. Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Tėvystė (motinystė), visų pirma, yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl atsakovai, siekdami išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti tėvų pareigas ir rūpintis vaikais, domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje turimų duomenų nenustatyta, kad šeimoje būtų atvejų, kad šeima girtautų ar kitaip svaigintųsi, taip pat nėra duomenų, kad šeimoje būtų smurtauta prieš vaikus.

Teismas sprendžia, kad pagal nustatytas byloje aplinkybes negalima daryti neabejotinos išvados, jog atsakovai savo veiksmais daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ir visiškai jais nesirūpina, nesidomi. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys leidžia realiai tikėtis, kad tėvai turi galimybių ateityje tinkamai įgyvendinti tėvų teises ir pareigas dėl vaikų. Nors tėvų ir vaikų socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryšiai šiuo metu yra silpni, tačiau atsakovai išreiškė norą ateityje auginti, rūpintis ir išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, jų šeimoje įvyko pozityvūs daliniai pasikeitimai, todėl teismas neturi pagrindo į šiuos atsakovų ketinimus neatsižvelgti.

Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas atsakovams riboti tėvų valdžią jų vaikų atžvilgiu. Tačiau parenkant tėvų valdžios ribojimo būdą (neterminuotai ar laikinai) teismas atsižvelgia į šeimoje atsiradusius pozityvius pasikeitimus ir daro išvadą, kad atsakovų požiūris į savo gyvenimą ir dukrą bei sūnų, susiklosčiusi padėtis ateityje galėtų pasikeisti, todėl atsakovų Z. D. ir A. D. tėvų valdžia nepilnametės G. D. ir N. D. atžvilgiu apribojama laikinai (CK 3.180 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 suformavo teisės taikymo šios kategorijos bylose taisyklę, kad taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvo, kuriam apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvo valdžia. Todėl laikino tėvų valdžios apribojimo terminas nenustatytinas. Kartu pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvas, siekiantis, kad laikinas tėvo valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); tėvai galės kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną tėvų valdžios ribojimą, bus reikšmingas tolesnis tėvų elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaikais, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs tėvų moralinių vertybių ir juos atspindinčių jo poelgių pokyčiai.

Išaiškintina atsakovams, kad apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ar turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Kai valdžia apribota laikinai, tėvai, kurių valdžia buvo apribota, gali kreiptis į teismą dėl ribojimo panaikinimo, įrodžius, kad jie pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaikus (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 1 dalis), o CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nurodyti asmenys gali prašyti arba pratęsti laikiną, arba nustatyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Trečiasis asmuo Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“, kuriame dabar gyvena vaikas N. D. nei trečias asmuo I. G., su kuria dabar gyvena nepilnametis vaikas G. D., nepateikė į bylą vaikų poreikių lentelių. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų iš kiekvieno po 150,00 Eur išlaikymą kas mėnesį vaikams mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą pervedant į asmenines vaikų sąskaitas. Nurodė, kad tokį išlaikymo dydį prašo priteisti atsižvelgiant į minimalius vaikų poreikius, jų sveikatos problemas bei tėvų turtinę padėtį.

Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese.

Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovai nekilnojamojo turto neturi (3 t., e. b. l. 135, 138). Iš išrašų apie asmens turimas ir valdomas transporto priemones nustatyta, kad atsakovai kilnojamojo turto neturi (3 t., e. b. l. 133-134). Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, atsakovas A. D. dirba (duomenys neskelbtini), jo gaunamas darbo užmokestis 280 Eur (3 t., e. b. l. 126-132). Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra ne tik (duomenys neskelbtini) darbuotojas, tačiau ir vadovas ir jis realiai kiekvieną mėnesį į rankas gauna apie 4000 Eur. Valstybinio socialinio draudimo duomenimis, atsakovė Z. D. dirba (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 151), duomenų apie jos gaunamas pajamas nėra. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutuoktinė gauna minimalų mėnesinį darbo užmokestį.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovai yra jauno amžiaus, darbingi, į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikams, bet taip pat tai ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikams reikalingą išlaikymą, į tai, kad atsakovai dirba, gauna minimalias pajamas, nors teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų pajamos yra didesnės, tačiau vertinant realią situaciją, duomenų apie atsakovo kasmėnesines pajamas, siekiančias 4000 eurų, teismui nepateikta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neturi problemų dėl sveikatos, iš jų priteisiamas ieškovės prašomas išlaikymas, t. y. po 150,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. liepos 2 d.) iki jų pilnametystės, priteistą išlaikymą pervedant į vaikų asmenines sąskaitas.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko N. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtinas laikinasis globėjas Klaipėdos socialinių paslaugų centras „Danė“.

Nepilnamečio vaiko G. D. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina laikina globėja I. G..

Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas skubiai vykdyti.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamųjų vietų nustatymo

Kadangi tėvų valdžia apribojama terminuotai, teismas nesprendžia klausimo dėl globos (rūpybos) nustatymo. Tarp kitų CK 3.257 straipsnyje numatytų vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindų yra numatyta, kad vaiko nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas). Iš to seka, kad kai nėra CK 3.257 straipsnyje numatytų vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo pagrindų, teismas nenustato vaiko laikinosios globos (rūpybos), o ją nustato savivaldybės administracijos direktorius sprendimu (CK 3.262 straipsnis). Vadovaujantis minėtomis įstatyminėmis nuostatomis, ieškinio dalis dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjų paskyrimo G. D. ir N. D., jų gyvenamosios vietos nustatymo pas globėjus, nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. AD1-3574 nepilnamečiui vaikui N. D. nustatyta laikinoji globa, vaiko globėju paskirtas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras (1 t., e. b. l. 108). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. VS-2846 N. D. pakeistas laikinasis globėjas, nustatyta globa Klaipėdos socialinių paslaugų centre „Danė“ (1 t., e. b. l. 123). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad institucija suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, materialiai jį išlaiko, užtikrina vaiko poreikius augti saugioje ir stabilioje aplinkoje. Taip pat užtikrina vaiko teises į sveikatos priežiūrą, poilsį, laisvalaikį. Byloje nėra duomenų, kad artimi giminaičiai ar kiti asmenys, galėtų ir norėtų globoti nepilnametį vaiką N. D.. Nepilnamečio vaiko G. D. nuo (duomenys neskelbtini) laikinoji globa nustatyta su trečiuoju asmeniu I. G. (3 t., e. b. l. 44). Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko G. D. laikinąja globėja paskirta I. G.. Mergaitė su laikinąja globėja gyvena nuo (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 44). Globa vyksta sklandžiai, vaiko priežiūra atitinka vaiko interesus augti saugioje, jo poreikius atitinkančioje aplinkoje. Byloje nėra duomenų, kad artimi giminaičiai ar kiti asmenys, galėtų ir norėtų globoti nepilnametį vaiką G. D., taip pat byloje nėra duomenų, kad laikinoji globėja savo pareigų nevykdytų, ar vykdytų jas netinkamai.

Dėl priešieškinio

Atsakovai kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydami: 1. panaikinti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą NR. AD1-3575 dėl laikinos globos G. D. nustatymo ir (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą AD1-3574 dėl laikinos globos nustatymo N. D. ir paskesnius aktus, kuriais buvo nuspręstą tęsti laikiną globą; 2. įpareigoti Valstybinę vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grąžinti nepilnamečius vaikus G. D. ir N. D. jų tėvams, Z. D., ir A. D..

Tenkinus ieškovo ieškinį iš dalies ir atsakovų Z. D. ir A. D. tėvų valdžią nepilnametės G. D. ir N. D. atžvilgiu apribojus laikinai, atsakovų priešieškinis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Už teismo patenkintus reikalavimus mokėtinas 162 Eur žyminis mokestis (600,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 162,00 Eur žyminio mokesčio, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 81,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 2, 14 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Nustatyta, kad byloje patirta 40,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgus į tai, iš atsakovų į valstybės biudžetą priteistina 40,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis), t. y. po 20,07 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į vaikus G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) į vaikus G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės Z. D., išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 2 d. iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. D., išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. D., gim. 2010 (duomenys neskelbtini), ir N. D., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. liepos 2 d. iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko N. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti Klaipėdos socialinių paslaugų centrą „Danė“, (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio vaiko G. D., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją globėją I. G..

Nutraukti civilinę bylą dėl N. D., gim. (duomenys neskelbtini), G. D., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš atsakovės Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį ir 20,07 Eur (dvidešimt eurų 07 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 101,07 Eur (vieną šimtą vieną eurą 07 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 00 ct) žyminį mokestį ir 20,07 Eur (dvidešimt eurų 07 ct) už procesinių dokumentų įteikimą, iš viso 101,07 Eur (vieną šimtą vieną eurą 07 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.