Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintarinė mūza“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-2415-611/2013, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1029-258/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Midoja“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Gintarinė mūza“ ir J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, užbaigtoje įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2011,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 2 d. BUAB „Midoja“ kreipėsi į teismą prašydama: 1) pripažinti negaliojančia 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartį tarp UAB „Gintarinė mūza“ ir UAB „Midoja“, pagal kurią UAB „Midoja“ už 110 vnt. UAB „Gintarinė mūza“ akcijų perleido UAB „Gintarinė mūza“ nuosavybėn pastatą, esantį Pamario g. 41, Neringoje; 2) pripažinti negaliojančiu 1999 m. vasario 22 d. Turtinio (nepiniginio) įnašo šio pastato priėmimo-perdavimo aktą, sudarytą tarp UAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“; 3) pripažinti negaliojančiais UAB „Gintarinė mūza“ 1999 m. vasario 22 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo 1.3 ir 3.1 punktus; 4) pripažinti negaliojančiais 2005 m. liepos 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. MV7-9409, bei 2005 m. liepos 15 d. perdavimo-priėmimo aktą, reg. Nr. MV7-9411, sudarytus tarp UAB „Gintarinė mūza“ ir J. K. dėl pastato, esančio Pamario g. 41, Neringoje, perleidimo; 5) taikyti restituciją: pastatą priteisti UAB „Midoja“; iš UAB „Gintarinė mūza“ priteisti 30 000 Lt J. K.; iš UAB „Midoja“ UAB „Gintarinė mūza“ naudai 11 000 Lt.

BUAB „Midoja“ teigė, kad 1999 m. sausio 22 d. UAB „Midoja“, atstovaujama tuometinio bendrovės direktoriaus M. P., kartu su UAB „Vilkė“ įsteigė UAB „Gintarinė mūza“ kurios akcininkais tapo abi bendrovės - UAB „Vilkė“, turėjusi 80 proc., UAB „Midoja“, turėjusi 20 proc. akcijų. UAB „Gintarinė mūza“ visuotiniame akcininkų 1999 m. vasario 22 d. susirinkime buvo nuspręsta padidinti įstatinį kapitalą nuo 10 tūkst. iki 55 tūkst. litų. Buvo numatyta, kad 440 naujai išleidžiamų akcijų įgis UAB „Vilkė“, sumokėdama 44 000 Lt pinigais, o likusias 110 akcijų įgis UAB „Midoja“, sumokėdama už jas nepiniginiu įnašu – ieškovui priklausiusiu pastatu, esančiu Pamario g. 41, Neringoje. Šį pastatą revizorius 1999 m. vasario 22 d. turtinių įnašų įvertinimo aktu įvertino 11 000 Lt, tokį įvertinimą patvirtino akcininkai. Tos pačios dienos Turtinio (nepiniginio) įnašo 1999 m. vasario 22 d. priėmimo-perdavimo aktu UAB „Midoja“, atstovaujama M. P., perdavė, o UAB „Gintarinė mūza“ priėmė minėtą pastatą.

BUAB „Midoja“ teigimu, pagal įmonės įstatus, galiojusius ginčijamos akcijų pasirašymo sutarties metu, ginčo pastato vertė buvo 40 578 Lt, t. y. 18,12 proc. įstatinio kapitalo. Pagal tuomet galiojusią Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 27 straipsnio 7 dalį sprendimus dėl didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalies perleidimo turėjo priimti valdyba, tam reikalingas visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimas priimtas ne mažiau kaip 2/3 balsų. Ieškovo valdyba kaip valdymo organas įstatuose nenumatyta, tačiau išlieka visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, priimto ne mažiau kaip 2/3 balsų, būtinumas. Tokio visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo M. P. neturėjo, todėl akcijų pasirašymo sutartis kaip neatitinkanti įstatymų reikalavimų, pripažintina negaliojančia (1964 m. CK 47 str. 1 d.).

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 12 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą – pripažino negaliojančiais UAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“ 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartį ir turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo-perdavimo aktą, bylos dalį dėl restitucijos taikymo perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, jog 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartis ir turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo perdavimo aktas tarp UAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“, perduodant pastatą, esantį Pamario g. 41, Neringoje, buvo sudaryta nesilaikant 1994 m. ABĮ 27 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. UAB „Midoja“, perleisdama savo turtą, kurio vertė viršijo 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, neturėjo įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad nesant tokio akcininkų nutarimo, sandoris yra nuginčytinas, tačiau pažymėjo, kad tokiam sandoriui vėliau gali būti pritarta. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad ginčijamas sandoris buvo akcininkų patvirtintas ar tokiam sandoriui jie būtų išreiškę pritarimą.

Pareiškėjas UAB „Gintarinė mūza“ kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1029-258/2010 pagal ieškovo BUAB „Midoja“ ieškinį atsakovams UAB „Gintarinė mūza“ ir J. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, užbaigtoje įsiteisėjusia minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2011, ir ieškinio reikalavimus – pripažinti negaliojančiais UAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“ 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartį ir turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo-perdavimo aktą – atmesti.

Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9727-676/2011 pagal UAB „Gintarinės mūzos“ ieškinį atsakovui M. P., 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. K., buvęs UAB „Midoja“ akcininko, turinčio 60 proc. balsų, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, patvirtino aplinkybę, kad šiam UAB „Midoja“ akcininkui buvo žinoma apie 1999 m. vasario 22 d. sprendimą padidinti UAB „Gintarinė mūza“ įstatinį kapitalą. Liudytojas teismo posėdžio metu patvirtino, kad Lietuvos dailininkų sąjunga pritarė UAB „Midoja“ turto - pastato, esančio Pamario g. 41, Neringoje, perdavimui UAB „Gintarinė mūza“ kaip turtiniam įnašui už gaunamas UAB „Gintarinė mūza“ 11 000 Lt vertės akcijas. Be to, nagrinėjant minėtą bylą Klaipėdos miesto apylinkės teisme, buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad Lietuvos dailininkų sąjunga pritarė UAB „Midoja“ turto - pastato, esančio Pamario g. 41, Neringoje, perdavimui kaip turtiniam įnašui už akcijas – 2000 m. birželio 12 d. UAB „Midoja“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, kad akcininkams buvo pateikta UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita apie UAB „Midoja“ 1999 m. veiklą, kurioje buvo aiškiai nurodyta apie pastato Neringoje perdavimą UAB „Gintarinei mūzai“. Akcininkas tokiam perdavimui pritarė, patvirtindamas UAB „Midoja“ finansinę atskaitomybę už 1999 metus. Pareiškėjo teigimu, šios esminės aplinkybės paaiškėjo tik po bylos pagal UAB „Midoja“ ieškinį atsakovui UAB „Gintarinė mūza“ išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo ir, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje. Minėtos aplinkybės egzistavo šios civilinės bylos nagrinėjimo metu bei priimant sprendimą, tačiau pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Pareiškėjas nurodo, kad jeigu apie šias aplinkybes būtų buvę žinoma bylos nagrinėjimo metu, nebūtų pagrindo padaryti išvadą, kad perleidus ginčo pastatą, esantį Neringoje, buvo pažeistas 1994 m. ABĮ 27 str. 7 d. įtvirtintas reikalavimas. Pareiškėjas taip pat teigė, jog 2011 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kurioje konstatuotos 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutarties ir nepiniginio įnašo priėmimo-perdavimo akto patvirtinimo aplinkybės, įsiteisėjo 2012 m. gruodžio 29 d., todėl pareiškėjas trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo nėra praleidęs.

BUAB „Midoja“ prašė atsisakyti atnaujinti procesą. Nurodė, kad atsakovas UAB „Gintarinė mūza“ nenurodė datos, kada sužinojo apie prašyme nurodomas aplinkybes. Teigia, kad pareiškėjas visas aplinkybes, kurias nurodo kaip naujai paaiškėjusias ir kuriomis remiasi siekdamas atnaujinti procesą, sužinojo 2011 m. gruodžio 16 d., kai buvo apklaustas liudytojas V. K., o ne tada, kada įsiteisėjo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis. Todėl atsakovas, pateikęs teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo tik 2012 m. kovo 21 d., praleido trijų mėnesių terminą, numatytą tokiam prašymui paduoti. Be to, atsakovo prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikti dokumentai yra pateikti tik su žyma „ne originalaus dokumento kopija“, o tokie procesinio dokumento priedai negali būti leistinais įrodymais byloje.

Trečiasis asmuo UAB „Bilan“ taip pat pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė atmesti pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą gautas praleidus įstatymu numatytą terminą, pareiškėjas jokių svarbių priežasčių dėl pareiškimo padavimo termino praleidimo nenurodė, todėl ir teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą nėra. Be to, pareiškėjui pateikus prašymą dėl proceso atnaujinimo, net ir nepraleidus įstatymu nustatyto termino, jo prašyme nurodytos aplinkybės nebūtų laikomos pagrindu atnaujinti procesą jau įsiteisėjusioje civilinėje byloje. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme apklausto liudytojo V. K. nurodytų aplinkybių jis nežinojo ar jam jos negalėjo būti žinomos. Be to, šešerius metus nagrinėjant civilinę bylą, pareiškėjas UAB „Gintarinė mūza“ savo poziciją, siekdamas akcijų pasirašymo sutartį ir turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo-perdavimo aktą pripažinti sudarytus teisėtai, iš esmės grindė ne akcininkų pritarimu sudarytai akcijų pasirašymo sutarčiai, o visai kitomis, su tuo nesusijusiomis, aplinkybėmis – ieškinio senaties taikymu, pastato vertės ginčijimu, aplinkybe, kad tuo metu galiojęs ABĮ nenumatė reikalavimo ginčijamu klausimu priimti akcininkų nutarimo. Įvertinęs visas bylos aplinkybes teismas sprendė, kad UAB „Gintarinė mūza“ ne tik praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, bet ir neįrodė naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, buvimo fakto, todėl sprendė, jog pagrindo atnaujinti bylą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Gintarinė mūza“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo tenkinti. Teismui pripažinus, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, prašo atnaujinti praleistą terminą.

1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo prasidėjo 2011 m. gruodžio 16 d., t. y. nuo teismo posėdžio, kuomet liudytojas nurodė šios bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Apelianto vertinimu, žodiniai liudytojo parodymai neturėtų būti laikomi aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, sužinojimo momentu, todėl Klaipėdos miesto teismui liudytojo parodymus patvirtinus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, apeliantas su šia data siejo termino skaičiavimo pradžią. Tačiau apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo pozicijai, apeliantas prašė terminą atnaujinti, atsižvelgus į tai, jog jis praleistas nežymiai, o apeliantas elgiasi procesiškai sąžiningai.

2. Apelianto teigimu, naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą yra tai, jog UAB „Midoja“ akcininkai patvirtino auditoriaus UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaitą, kurioje užfiksuota informacija apie ginčijamą sandorį. Be to, UAB „Midoja“ neginčijo aplinkybės dėl akcininkų pritarimo turto perleidimo sandoriui.

UAB „Bilan“ ir BUAB „Midoja“ pareiškėjo UAB „Gintarinė mūza“ atskirąjį skundą prašė atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą. Šalių teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir teisėtos, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jų keisti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Byloje keliami klausimai dėl to, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas praleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto terminą, jei taip, ar yra pagrindas jį atnaujinti ir, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007). Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-108/2009). Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008). Todėl siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 str. 1 d.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas aplinkybių, pareiškėjo teigimu, sudariusių pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, sužinojimo momentą siejo su 2011 m. gruodžio 16 d. data. Bylos medžiaga patvirtina, jog apeliantas, prašydamas teismo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1029-258/2010 nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9727-676/2011 pagal UAB „Gintarinės mūza“ ieškinį atsakovui M. P., 2011 m. gruodžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojas V. K. (buvęs UAB „Midoja“ akcininko, turinčio 60 proc. balsų, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas) patvirtino aplinkybę, kad šiam UAB „Midoja“ akcininkui buvo žinoma apie 1999 m. vasario 22 d. sprendimą padidinti UAB „Gintarinė mūza“ įstatinį kapitalą ir akcininkai pritarė pastato, esančio Neringoje perdavimui UAB „Gintarinė mūza“, dėl ko nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais UAB „Midoja“ ir UAB „Gintarinė mūza“ 1992 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartį ir turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo – perdavimo aktą. Iš išdėstyto akivaizdu, jog aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjui tapo žinomos būtent 2011 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiuotinas nuo 2011 m. gruodžio 16 d. Apelianto teiginiai, jog tik Klaipėdos miesto apylinkės teismui žodinius liudytojo parodymus patvirtinus 2011 m. gruodžio 22 d. nutartimi, prasidėjo nurodyto termino pradžia, atmestini, kadangi kiekviename pirmosios instancijos teismo posėdyje rašomas teismo posėdžio protokolas, kuris baigiamas surašyti ir yra pasirašomas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo posėdžio pabaigos (CPK 168 str.; 170 str. 5 d.), todėl pareiškėjui įvertinus liudytojo parodymus, ir manant, jog jie sudaro pagrindą prašyti atnaujinti procesą, jis turėto įstatymu jam suteiktą teisę susipažinti su protokolu ir padaryti jo kopiją (CPK 42 str. 2 d.), kuria galėjo remtis teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė tik 2012 m. kovo 21 d., tai yra jau praleidęs CK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Nurodytas terminas nėra naikinamasis. Pareiškėjas, dėl svarbios priežasties praleidęs terminą gali prašyti jį atnaujinti (CPK 78 str.), pateikdamas teismui motyvuotą pareiškimą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 str. 1, 2 d.). Sąvoka „svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl spręsdamas, ar pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą.

Apeliacinės instancijos teismo nuomonė šiuo klausimu yra priešinga. Nagrinėjamu atveju iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad termino praleidimą iš esmės lėmė teisės normų, apibrėžiančių aplinkybių, kurios sudaro pagrindą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, sužinojimo momentą reglamentuojančių teisės normų netinkamas traktavimas. Be to, terminas pateikti prašymą praleistas penkias dienas, iš kurių tik trys buvo darbo dienos, o bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo veiksmų, siekiant atnaujinti procesą, negalima vertinti kaip pasyvių ar priešingų greitam ir efektyviam bylos išnagrinėjimui. Nors CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu siekiama įgyvendinti CPK 7 straipsnyje įtvirtintus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, užtikrinti priimto teismo sprendimo stabilumą, tačiau nustatyti ribojimai neturi tapti formaliu pagrindu, užkertančiu kelią pasinaudoti konstitucine teisę į gynybą. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, jog nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą. Teismas atsižvelgdamas į aktyvius pareiškėjo veiksmus siekiant atnaujinti procesą, į termino praleidimo trukmę, bei pabrėždamas, kad proceso atnaujinimo institutas naudojamas tada, kai asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais, laiko, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra atnaujintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atnaujinti procesą prašo remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu - naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010).

Kaip buvo minėta, civilinėje byloje Nr. 2-1029-258/2010 (kurios procesą prašoma atnaujinti) buvo sprendžiamas klausimas, ar teisėta yra 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartis ir turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo-perdavimo aktas, kurias UAB „Midoja“ apmokėjo už atsakovo UAB „Gintarinė mūza“ naujai išleidžiamas akcijas, perleisdama UAB „Gintarinė mūza“ nuosavybėn pastatą, esantį Neringoje. Kasacinis teismas sprendęs kilusį ginčą pripažino, jog akcijų pasirašymo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant ABĮ 27 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą reikalavimą gauti sandorio sudarymui visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą priimamu klausimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2011 taip pat nurodė, jog tokiam sandoriui visuotinis akcininkų susirinkimas galėjo pritarti ir vėliau, tačiau „byloje nesant įrodymų, pagrindžiančių aplinkybę, jog akcininkai būtų svarstę pastato perleidimo klausimą, kokiais nors aktyviais veiksmais išreiškė pritarimą šiam sandoriui“ pripažino ginčijamus sandorius negaliojančias. Vadinasi pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą, turėtų pateikti įrodymus, kurie patvirtintų aplinkybę, jog UAB „Midoja“ akcininkai pritarė akcijų pasirašymo sutarčiai ir šis pritarimas buvo išreikštas aktyviais veiksmais.

Apelianto teigimu, šias aplinkybes įrodo V. K. parodymai Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-9727-676/2011 bei 2000 m. birželio 12 d. UAB „Midoja“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas. Teismas susipažinęs su pateiktais duomenimis mano, jog jie neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, kriterijų, nes net ir sutikus su apelianto argumentu, kad apie šias aplinkybes nebuvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, jos neturėtų įtakos išspręstos civilinės bylos Nr. Nr. 2-1029-258/2010 rezultatui.

Teismo manymu, apelianto pateikti duomenys tik įrodo, jog UAB „Midoja“ akcininkams buvo žinoma apie sandorio sudarymą, bet ir naujai pateikti įrodymai nepatvirtino aplinkybės, jog jie pritarė šiam sandoriui. 2000 m. birželio 12 d. UAB „Midoja“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas tik įrodo, jog susirinkimo metu dalyvavę akcininkai išklausė UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaitą apie UAB „Midoja“ 1999 metų finansinę veiklą, kurioje pateikiama informacija apie įvykusius akcijų pasirašymo ir turto perdavimo sandorius, tačiau duomenų, jog akcininkai būtų vertinę šio sandorio sudarymo aplinkybes, pasekmes ir aktyviais veiksmais būtų išreiškę jam pritarimą – nepateikta. Apeliantas taip pat teigia, jog visuotinis akcininkų susirinkimas patvirtino UAB „Midoja“ finansinę atskaitomybę už 1999 metus, taip pritardami ir ginčijamų sandorių sudarymui. Teismas negali sutikti ir su šiuo apelianto teiginiu. Pati ataskaita, neva patvirtinanti pritarimą sandoriams, teismui nepateikta, duomenų, jog joje buvo pateikta informacija apie 1999 m. vasario 22 d. akcijų pasirašymo sutartį ir turtinio (nepiniginio) įnašo priėmimo-perdavimo aktą, nėra, taip pat negalima teigti, jog ji buvo sudaryta remiantis UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita, kadangi direktoriaus ataskaita apie įmonės veiklą buvo išklausyta dar 1999 m. balandžio 13 d. akcininkų susirinkime, o UAB „Žemaitijos auditas“ ataskaita pateikta tik 2000 m. birželio 12 d. akcininkų susirinkimui. Tik informacijos apie ginčijamus sandorius išklausymas apeliacinio teismo vertinimu, negali būti laikomas aktyviu veiksmu, patvirtinančiu pritarimą sudarytiems sandoriams. Todėl, nesant pakankamai duomenų apelianto teiginiams patvirtinti, jie atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliantas taip pat teigė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-9727-676/2011 nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas V. K., buvęs UAB „Midoja“ akcininko Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkas, patvirtino, jog Lietuvos dailininkų sąjungai buvo ne tik žinoma apie 1999 m. vasario 22 d. sandorį, bet ir jam pritarta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio liudytojo nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Visų pirma pažymėtina, jog duomenų, patvirtinančių, jog V. K. turėjo teisę atstovauti Lietuvos dailininkų sąjungą UAB „Midoja“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir įgyvendinti kitas akcininko (Lietuvos dailininkų sąjungos) teises, nepateikta. 2000 m. birželio 12 d. UAB „Midoja“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas patvirtina, jog V. K. buvo akcininkų susirinkimo pirmininkas ir vienas iš Lietuvos dailininkų sąjungos Tarybos narių, veikusių Lietuvos dailininkų sąjungos vardu UAB „Midoja“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis Lietuvos dailininkų sąjunga yra asociacija. Pagal tuo metu galiojusio Asociacijų įstatymo 12 straipsnį (akto redakcija galiojusi nuo 1996-03-14 iki 2001-06-20) asociacijos valdymo organai yra visuotinis narių susirinkimas (konferencija, suvažiavimas), kolegialus valdymo organas (organai) ir administracija. Iš šių aplinkybių galima daryti prielaidą, kad būtent Lietuvos dailininkų sąjungos Taryba turėjo (turi) teisę priimti sprendimus ir vykdyti visas akcininko funkcijas kitų juridinių asmenų, kurių dalyvė yra Lietuvos dailininkų sąjunga, susirinkimuose. Akcininkų susirinkimo protokolas taip pat patvirtina, jog šio susirinkimo metu dalyvavo ir daugiau UAB „Midoja“ akcininko (Lietuvos dailininkų sąjungos) Tarybos narių, tačiau byloje nėra duomenų, jog jie patvirtino V. K. liudijimus. Be to, kaip buvo minėta, iš paties protokolo turinio matyti, jog dėl auditoriaus išvados, informuojančios apie ginčo sandorio sudarymą, patvirtinimo bei kartu ir dėl pritarimo ginčijamam sandoriui, balsavimų, svarstymų, bei kitokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, jog akcininkas išreiškė pritarimą šiam sandoriui, nėra.

Taigi, apelianto kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė nurodomos aplinkybės ir pateikiami įrodymai (2011 m. gruodžio 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-9727-676/2011, kurioje užfiksuoti liudytojo V. K. parodymai, bei 2000 m. birželio 12 d. UAB „Midoja“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas) neatitinka esmingumo kriterijaus ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje, kadangi kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas akcininkų žinojimas apie sudarytą sandorį ir neprieštaravimas jam – nelaikytinos UAB „Midoja“ akcininkų pritarimu 1999 m. vasario 22 d. sudarytai akcijų pasirašymo sutarčiai bei turto perdavimo sandoriui.

Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.