Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirtos bausmės:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metas 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu paskiriant R. A. galutinę 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie skirtos subendrintos 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta visa neatlikta Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu skirta laisvės apribojimo dalis – 35 laisvės apribojimo dienos, prilygintos 17 laisvės atėmimo dienų ir R. A. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 17 (septyniolikai) dienų.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityta laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 dienos.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo – 2023 m. vasario 8 d.

Tenkintas civilinis ieškinys ir priteista iš R. A. 111, 67, Eur Panevėžio teritorinei ligonių kasai už S. P. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pripažintos proceso išlaidomis valstybės patirtos 206 Eur 68 cnt. išlaidos, susidariusios dėl pašto išlaidų ir antrinės teisinės pagalbos teikimo, ir priteistos iš R. A. valstybei.

R. A. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, suimant jį teismo salėje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Apeliacinio skundo esmė ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl apeliacinio skundo

2. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

3. Kaip numatyta BK 54 straipsnio 1-3 dalyse, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, taip pat kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydis, kuris skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

4. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

5. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, reikšmingus bausmės individualizavimui, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę R. A., BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, tinkamai vadovavosi tiek BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, tiek bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

6. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir nurodė, kad nuteistasis R. A. atlikdamas jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę padarė dvi tyčines, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, be to, nusikalstamų veikų padarymo metu jis niekur nedirbo (registruotas Užimtumo tarnyboje), buvo baustas administracine tvarka, yra išsituokęs, daro jam taikomos intensyvios priežiūros pažeidimus. Taip pat pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Be to, pirmos instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad R. A. buvo keičiamos kardomosios priemonės, nes jis neatvykdavo į teismo posėdžius šaukiamas, pažeidinėjo jam skirtos intensyvios priežiūros sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visi pirmos instancijos teismo išdėstyti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, pagrįstai įvertinti kaip neigiamai apeliantą R. A. charakterizuojantys, ir, šiuo nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismo nustatyti ir įvertinti duomenys leido pagrįstai spręsti dėl pakankamai griežtos bausmės nuteistajam paskyrimo.

7. Vertinant išdėstytas aplinkybes, apeliacines instancijos teismo teisėjų kolegija, deklaratyviais laiko apelianto dėstomus pažadus, kad jis nori rūpintis savo keturiais vaikais ir kuo greičiau grįžti į normalų gyvenimą. Apeliantas tokią galimybę turėjo atlikdamas jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, tačiau akivaizdu – šia galimybe nesinaudojo, nesistengė keisti žalingo savo gyvenimo būdo, vartojo alkoholį, nedirbo ir vėl nusikalto. Tai rodo, jog iš tiesų ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, neatgrasė R. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, apeliantas nėra linkęs taisytis ir apskritai laikytis teisės normų reikalavimų. Nors jis ir kritiškai vertinti savo elgesį, tačiau akivaizdu, kad vengia keisti gyvenimo būdą. Atkreiptinas dėmesys, kad R. A. buvo teistas už smurtavimą prieš savo šeimos narius – mažametę dukrą, sutuoktinę, motiną. Be to, jis taip pat buvo teistas ir už viešosios tvarkos pažeidimus pagal BK 284 straipsnį. Visos jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo įvykdytos pavartojus alkoholį. Todėl konstatuotina, kad pirmos instancijos teismas, darydamas išvadas dėl bausmių rūšies parinkimo ir bausmės trukmės nustatymo, tinkamai individualizavo bausmę, be kita ko, atsižvelgdamas į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Taigi spręsti, jog bausmės tikslai nuteistajam už jo padarytas dvi nusikalstamas veikas, viena kurių yra smurtinė, galėtų būti pasiekti švelninant bausmę, apeliacinės instancijos teismas teisinės galimybės nenustatė.

8. Apeliantas taip pat teigia, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir davė nuoširdžius parodymus. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino šį prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi, ir pripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, apeliantui skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtos galutinės bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme. Dar kartą vertinti šią aplinkybę ir todėl švelninti paskirtą bausmę nėra teisinės galimybės.

9. Spręsdamas skirtinos bausmės klausimą, paprastai teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Dar kartą įvertinus šias nuostatas kartu su nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėmis, taip pat ir apelianto asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertina, kad R. A. paskirta bausmė buvo tinkamai individualizuota ir ji nėra per griežta ar neteisinga, o skundžiamas nuosprendis yra teisingas.

10. Nuteistasis skunde išreiškė pageidavimą bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje. Tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog bausmės atlikimo vietą parenka teismas, pripažinta netekusia galios. Pagal naują Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) redakciją (2022 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XIV-1196), galiojančią nuo 2023-01-01, konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. A. apeliacinį skundą.