- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1711-513/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- K. S., L. S.
- Pareiškėjas
- „PlusPlus Capital“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.12Vykdymo proceso dalyviai, jų teisės ir pareigos
- 3.5.16Vykdomieji dokumentai, jų pateikimas ir priėmimas vykdyti
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
- 2.1.4.2Termino pabaiga
- 2.1.4.4Kiti su terminais susiję klausimai
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų K. S., L. S. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-3523-761/2019 pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital“, AS, prašymą dėl termino vykdomajam raštui pateikti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja „PlusPlus Capital“, AS, prašė atnaujinti praleistą terminą vykdomajam raštui pateikti.
2. Nurodė, jog Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-165-439/2014, įsiteisėjusiu 2014-04-14, AB „Swedbank“ priteista 100 000 Lt skola, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos. Vykdomasis dokumentas išduotas 2018-09-12.
3. Nurodė, kad 2019-03-24 reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovė AB „Swedbank“ perleido „PlusPlus Baltic“, OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“, OU, Lietuvos filialą, reikalavimo teises į teismo priteistą suinteresuotų asmenų įsiskolinimą, o „PlusPlus Baltic“, OU, 2019-03-26 reikalavimo perleidimo sutartimi reikalavimo teises perleido pareiškėjai „PlusPlus Capital“, AS. Nurodė, kad šia reikalavimo perleidimo sutartimi pareiškėja įsigijo reikalavimo teises ne tik į suinteresuotų asmenų skolą, tačiau ir į didelį skaičių kitų skolininkų ir dėl didelio darbo krūvio užsitęsė skolas patvirtinančių dokumentų peržiūra. Nurodė, kad terminas pateikti vykdomąjį dokumentą suėjo 2019-04-14, tai yra praėjus tik kiek daugiau nei dviem savaitėms nuo reikalavimo teisių įsigijimo, užtruko kiti veiksmai, t. y. skolininkų informavimas apie reikalavimo teisių perleidimą, kreditorių pakeitimas vykdomosiose bylose, todėl nespėjo antstoliui įstatymo nustatytu terminu pateikti vykdomąjį raštą. Pareiškėjos teigimu, aplinkybė, kad yra praleistas terminas vykdomajam raštui pateikti, paaiškėjo tik po to, kai antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą. Mano, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, kad suinteresuotų asmenų skola susidarė jiems laidavus už BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo ir akcininku buvo L. S., o BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu, t. y. žala pradinei kreditorei AB „Swedbank“ buvo padaryta tyčia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymas patenkintas, pareiškėjai atnaujintas praleistas terminas pateikti vykdyti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2018-09-12 vykdomuosius raštus, išduotus pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2014-03-12 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-165-439/2014.
5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad terminas praleistas nežymiai, vieną mėnesį, pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis vertino kaip svarbias, nes pareiškėja reikalavimo teises iš pradinio kreditoriaus perėmė ne vien tik šių, bet ir didelio skaičiaus kitų skolininkų, todėl užsitęsė perduotų skolas patvirtinančių dokumentų peržiūra, skolininkų informavimas apie reikalavimo teisių perleidimą, kreditorių pakeitimas vykdomosiose bylose. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju termino praleidimas nelaikytinas nepateisinamai ilgu delsimu, o vien formaliu pagrindu atmetus pareiškėjos prašymą dėl termino atnaujinimo, būtų pažeistas sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) ir dėl didelės skolos susidarymo kalti asmenys išvengtų pareigos atlyginti padarytą žalą. Teismas nurodė, jog šiuo atveju labiau saugotinas išieškotojo interesas ir teisėtas lūkestis, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys K. S. ir L. S. (apeliantai) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo netenkinti.
7. Apeliantai argumentuoja, jog teismas tik formaliai prioritetą suteikė pareiškėjos interesams, neatsižvelgė į jų atsiliepimo argumentus. Nurodo, jog pareiškėja antstolei pateikė vykdomuosius raštus praėjus beveik dviem mėnesiams nuo reikalavimo teisės įsigijimo, o į teismą dėl termino atnaujinimo kreipiasi tik praėjus beveik 3 mėnesiams. Pažymi, kad momentas, kada pareiškėja sužinojo apie termino praleidimą, negali būti skaičiuojamas nuo tada, kai antstolė atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes perimdama reikalavimus iš AB „Swedbank“ pareiškėja turėjo domėtis vykdomųjų dokumentų pateikimo terminais ir kada jie baigiasi, o įvertinus, kad išieškojimai yra įprastinė pareiškėjos veikla, pareiškėja negali teisintis įstatymų nežinojimu, apie CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą terminą neabejotinai žinojo daug anksčiau, nei antstolė apie tai pranešė.
Šalies argumentai
8. Apeliantų teigimu, pareiškėja, savo srities profesionalė, negali teisintis dideliu darbo krūviu ir didelių perimtų reikalavimų skaičiumi. Priešingai, prieš perimdama reikalavimus iš AB „Swedbank“ turėjo įvertinti savo pajėgumus ir apsvarstyti, ar sugebės juos tinkamai administruoti. Apeliantų nuomone, pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nėra svarbios.
9. Apeliantų nuomone, skolos susidarymo priežastys ir bankroto proceso klausimai šiuo atveju nėra svarbūs ir neturi teisinės reikšmės klausimui dėl praleisto termino atnaujinimo, o išieškotojo interesai negali būti iškeliami aukščiau skolininkų interesų.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą „PlusPlus Capital“, AS, prašo jo netenkinti, ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Argumentuoja, kad suinteresuotų asmenų argumentai yra subjektyvūs pamąstymai ir vertinimai, kurie nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų argumentų. Nurodo, jog perėmusi reikalavimus iš pradinio kreditoriaus siekė, jog būtų pradėti vykdomieji veiksmai, t. y. kreipėsi į antstolę, o pastebėjus, kad terminas vykdomajam dokumentui pateikti yra praleistas, kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo. Šie veiksmai atlikti be nepateisinamo delsimo, o, priešingai nei teigiama skunde, iki reikalavimo teisių įsigijimo iš pradinio kreditoriaus neturėjo jokių galimybių tikrinti, ar reikalavimai yra vykdomi, kokia vykdymo eiga ir pan., nes tik įgijus nuosavybės teisę į reikalavimus pareiškėja įgyja visas kreditoriaus teises, taip pat ir teisę į informaciją apie reikalavimą, skolininkų turtinę padėtį ir pan.
11. Teigia, jog sąžiningai suklydo kreipdamasi į antstolę, o ne iš karto į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo. Pažymi, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2014-04-14, o vykdomasis dokumentas byloje išduotas tik 2018-09-12, nors paprastai laiko tarpas tarp sprendimo įsiteisėjimo ir vykdomojo dokumento išdavimo yra žymiai trumpesnis, ir ši aplinkybė galėjo turėti įtakos darbuotojų klaidai.
12. Teigia, kad suinteresuoti asmenys, siekdami išvengti atsakomybės, bando ignoruoti faktą, kad skola atsiradusi dėl tyčinio BUAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo ir kurios akcininku buvo suinteresuotas asmuo L. S., bankroto. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti, svarbūs šalių lygiateisiškumo bei dėl nevykdymo kylančių pasekmių proporcingumo principai, būtina siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodo, jog skolininkai geranoriškai sprendimą vykdė, todėl vien formaliu pagrindu atmetus prašymą dėl termino atnaujinimo, būtų pažeistas sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Teigia, jog tyčiniais veiksmais padaręs kitam asmeniui žalą asmuo neturi pagrindo tikėtis, kad žalos atlyginimo pavyks išvengti remiantis tik formaliais pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas penkerių metų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo vykdomajam raštui pateikti vykdyti, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Galimybė priverstinai įvykdyti vykdomąjį dokumentą yra ribojama CPK nustatytu terminu. CPK 606 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
16. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja praleido CPK 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų senaties terminą pateikti vykdomuosius raštus vykdyti, t. y. 2018-09-12 išduotus vykdomuosius raštus pagal 2014-04-14 įsiteisėjusį 2014-03-12 teismo sprendimą antstolei pateikė tik 2019-05-15.
17. CPK 608 straipsnyje yra nustatyta, kad išieškotojui, kuris praleido terminą vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti dėl priežasčių, teismo pripažintų svarbiomis, praleistas terminas teismo gali būti atnaujintas CPK 576–578 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu ko kita nenustato įstatymai. Įstatymų leidėjas, termino atnaujinimo pagrindu nurodydamas svarbią priežastį, nedetalizuoja šios sąvokos ir palieka teismų diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju vertinti termino praleidimo priežasčių svarbumą. Taigi vertinamieji kriterijai formuojami teismų praktikoje.
18. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinamas šalių elgesys, priežastys, neleidusios kreiptis dėl sprendimo vykdymo anksčiau. Vykdomojo rašto pateikimo termino praleidimo priežastys turi būti svarios ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-684/2016). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik tokios priežastys, kurios egzistavo per įstatymo nustatytą ar teismo paskirtą terminą ir objektyviai sutrukdė asmeniui laiku atlikti procesinį veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-415/2015). Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).
19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju egzistavo kliūtys, objektyviai sutrukdžiusios pareiškėjai laiku įgyvendinti savo teises ir pateikti vykdomuosius raštus vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbi yra aplinkybė, jog pareiškėja yra kvalifikuota finansų rinkos dalyvė, kurios veikla yra skolų įsigijimas ir išieškojimas, t. y. pareiškėja yra kvalifikuotas subjektas. Dėl to jos teiginiai apie žmogiškas klaidas, neapsižiūrėjimą, darbo krūvį, darbo organizavimo trūkumus ir pan. nepripažintini pagrįstais, sąlygojančiais galimybę atnaujinti praleistą terminą. Priešingai, pati pareiškėja pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju terminą praleido dėl subjektyvių nuo jos pačios veiksmų priklausančių aplinkybių, t. y. iš esmės dėl netinkamo darbo organizavimo. Pareiškėjos teiginiai, kad tik įgijusi reikalavimą iš AB „Swedbank“, ji įgijo teisę ir į informaciją apie skolas, vykdymo veiksmus, terminus, skolininkų turtinę padėtį ir kt., taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistavo objektyvios priežastys, sutrukdžiusios laiku pateikti vykdomuosius raštus vykdyti, juo labiau, kad nuo reikalavimo teisės įgijimo iki termino pabaigos buvo likusios trys savaitės. Kaip minėta, būdama profesionali finansų rinkos dalyvė, kurios įprastinė veikla susijusi su skolų įsigijimu ir išieškojimu, pareiškėja prisiima ir atitinkamą su tuo susijusią riziką, taip pat ir riziką dėl išieškojimo negalimumo. Teisės perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėja, 2019-03-24 perimdama reikalavimo teises ir organizuodama savo veiksmus, turėjo įvertinti, kad jos pirmtakė dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipėsi į teismą praėjus 4 metams ir 5 mėnesiams po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir pati į antstolį nesikreipė, kad vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis), kad įstatymo nustatyti terminai atnaujinami tik tada, kai praleidimo priežastys yra svarbios (CPK 608 straipsnis). Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju suinteresuotų asmenų skola susidarė jiems laidavus už bankrutavusią įmonę, kurios bankrotas pripažintas tyčiniu ir kurios akcininkas ir vadovas buvo vienas iš suinteresuotų asmenų, teismo vertinimu, nėra svarbi termino praleidimo priežastis nagrinėjamu atveju, nes byloje neįrodyta, kad skolininkai trukdė pareiškėjai ar jo pirmtakei įgyvendinti savo teises, pareiškėja nagrinėjamu atveju nėra bankrutuojanti įmonė ir neveikia bankrutavusios įmonės ar valstybės interesais. Taigi tik pačios pareiškėjos neveikimas ar netinkamas veikimas lėmė termino praleidimą, todėl toks pasyvus pareiškėjos elgesys negali pateisinti termino praleidimo priežasčių.
20. CK 1.2 straipsnis nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pasyvus pareiškėjos elgesys ir pačios neatidumas negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą.
21. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja svarbios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjai atnaujino praleistą terminą vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos „PlusPlus Capital“, AS, prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – neatnaujinti pareiškėjai „PlusPlus Capital“, AS, praleisto termino vykdomiesiems raštams pateikti vykdyti.