Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimo, kuriuo A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. 2016 m. lapkričio 30 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 2 d., apie 14.45 val., (duomenys neskelbtini) pl.– (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodamas automobilį MERCEDES-BENZ C220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, t. y. į jo vairuojamą automobilį atsitrenkus krovininiam automobiliui, pradėjusiam važiuoti nuo važiuojamosios dalies krašto, neįsitikinus, kad tai daryti saugu, nesustojo eismo įvykio vietoje ir iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas buvo susijęs, pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau KET), tuo padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo metu įvertinęs visą surinktą informaciją bei susipažinęs su bylos medžiaga, fotonuotraukomis, A. P. supranta, kad turėjo pasilikti eismo įvykio vietoje ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau to nepadarė, kadangi labai skubėjo pas sunkiai sergančią mamą, be to, neturėjo kaltininkui pretenzijų dėl nedaug apgadinto jo automobilio veidrodėlio. Apeliantas labai gailisi ir prašo teismo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes. Apeliantas automobilį vairuoja jau labai seniai, taigi žino, kokia numatyta atsakomybė už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, tačiau per visą vairavimo praktiką tokio pobūdžio pažeidimą apeliantas padarė pirmą kartą. Šiuo metu A. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) tinkle ir jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, darbo reikalais jam tenka važinėti po visą Lietuvą. Jei nutarimu paskirta nuobauda atimti teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams nebus pakeista, apeliantas neteks pagrindinio ir vienintelio pajamų šaltinio, bus priverstas išeiti iš darbo. Apeliantas mano, kad, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą, pažeidėjo asmenybę, nuobauda, atimanti pagrindinį pragyvenimo šaltinį, nebūtų proporcinga ir teisinga priemonė, todėl šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei neskirti privalomos nuobaudos už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. A. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog sutinka, kad teismas geriau paskirtų didesnę piniginę baudą, tačiau neatimtų teisės vairuoti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. P. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad A. P. ginčija teismo paskirtą nuobaudą, tačiau argumentų dėl kaltės ir veiksmų kvalifikavimo nepateikia, su pažeidimo padarymu sutinka, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliantui paskirtos nuobaudos pagrįstumo.

A. P. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas jo paties paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis, vaizdo registratoriaus medžiaga, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, A. P. skundo argumentus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. P. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, ir administracinė nuobauda jam buvo parinkta tinkama, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, akivaizdu, jog A. P. buvo paskirta minimali nuobauda. Taip pat pažymėtina, jog įstatymų leidėjas nesuteikė teisės taikytojui spręsti klausimą, taikyti ar ne kaip papildomą nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, – normoje imperatyviai numatyta, kad skiriant tiek baudą, tiek administracinį areštą kartu turi būti skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Būtina pažymėti, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką pripažįstama, kad automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnis), todėl vairuotojams keliami didesni atidumo, rūpestingumo ir atsargumo reikalavimai bei standartai. Nagrinėjamu atveju, net jei pačiam A. P. ir jo vairuojamai transporto priemonei eismo įvykio metu nebuvo padaryta žala ar ji buvo minimali, jis vis tiek privalėjo sustoti ir išsiaiškinti situaciją, t. y. ar nėra kilęs pavojus kitiems eismo dalyviams, ar jiems reikalinga pagalba, ar buvo padaryta žala kitoms transporto priemonėms. Tačiau aptariamoje situacijoje apeliantas elgėsi priešingai ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 219 punktą. Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad A. P. skubėjo pas sergančią mamą, nėra aplinkybė, kuri pašalina ar lengvina administracinę atsakomybę.

Pažeidėjo elgesys po eismo įvykio rodo jo visišką abejingumą įstatymo saugomoms vertybėms ir norą išvengti galimos atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pažeidėjui itin reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, kadangi turi rūpintis sunkiai sergančia mama, be to, jo darbas yra susijęs su vairavimu, nėra išimtinės ir nesudaro pagrindo paskirti mažesnę baudą negu kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ATPK 30¹ straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Kita vertus, neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau būtina atsižvelgti į tai, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau ANK) (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos yra numatyta ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Naujojo kodekso minėto straipsnio nuostata numato, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Taigi akivaizdu, kad naujame kodekse už A. P. padarytą teisės pažeidimą yra numatyta kur kas švelnesnė atsakomybė nei buvo įtvirtinta ATPK. ANK 426 straipsnio 7 dalyje taip pat yra numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nors A. P. teisės pažeidimą padarė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino dar galiojant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksui, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (galiojanti redakcija, 2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalis numato, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Administracinių nusižengimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Švelnesne administracine atsakomybe laikoma, kai už padarytą veiką Administracinių nusižengimų kodekse nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kadangi ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytos baudos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis ((600 + 850) / 2 = 725) yra 288 Eur mažesnis nei baudos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((868 + 1158) / 2 = 1013), o specialiosios teisės atėmimo termino vidurkis, numatytas ANK 426 straipsnio 7 dalyje ((1 + 3) / 2 = 2), yra 2 metais trumpesnis nei numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ((3 + 5) / 2 = 4), konstatuotina, jog šioje normoje įtvirtinta švelnesnė administracinė atsakomybė. Taigi A. P. padaryta veika turi būti perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į tai, jog A. P. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta 868 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams, t. y. administracinė nuobauda, lygi sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui, pažeidėjui skiriama minimali nuobauda ir pagal ANK 426 straipsnio 1 ir 7 dalis – 600 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams.

Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas, tačiau, remiantis nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu, A. P. veika perkvalifikuojama iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į ANK 426 straipsnio 1 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. P. apeliacinio skundo netenkinti. Pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarimą:

A. P. administracinį teisės pažeidimą iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 426 straipsnio 1 dalį ir skirti 600 (šeši šimtai) Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams.

Kitą 2016 m. gruodžio 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.