Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorui Valdui Grabauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M.B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatyvinio planavimo specialistu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis M.B. mušdamas savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o būtent: jis, 2019 metų, kovo mėnesio 20 dieną, 21 val., 50 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą spyrė į kojos sąnarį bei ne mažiau nei keturis kartus rankų kumščiais sudavė savo sutuoktinei Z.B. į abiejų rankų sritį, taip padarydamas jai dešinio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumušimus (be išorinių traumos požymių) bei poodinę kraujosruvą kairio kelio išoriniame paviršiuje.

Kaltinamasis M.B. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad kovo 20 d. buvo išgėręs alaus, susipyko su savo sutuoktine, spyrė jai į koją, po to keletą kartų sudavė nukentėjusiajai per rankas, kai ji atsisuko. Dėl to labai gailisi ir prašo atleisti pagal laidavimą. Su nukentėjusiąja gyvena 6 metus, turi 5 metų vaiką. Jis daug dirba, mažai matosi su vaiku. Tuo metu jis vaiką maudė, žmona pradėjo varyti jį iš vonios. Jis spyrė jai, manė, kad į užpakalį, bet pasirodo, kad pataikė į koją, po to sudavė į rankų sritį. Jis gynėsi nuo smūgių į veidą, kad negautų. Nukentėjusioji nesudavė jam, nes jis gynėsi. Jam kūno sužalojimai nebuvo padaryti. Su kaltinimu sutinka. Pervedė nukentėjusiajai 200 eurų už jos patirtą neturtinę žalą, po to teisme atlygino dar 1000 eurų. Perveda nukentėjusiajai kas mėnesį pinigus, moka už vaikų darželį. Uždirba apie 890-950 eurų. Po įvykio jam uždrausta su žmona susisiekti. Norėjo iki teismo susitaikyti su Z., bet buvo atsakyta, kad išsiaiškinsim teisme. Nepavyko susitaikyti, nes nukentėjusiosios advokatė pasakė, kad negalima visko taip palikti, reikia „sodinti“. Po konflikto žmona iškvietė policiją, o jis nuėjo vaiką migdyti. Atvažiavo policija, išsivežė jį. Ankščiau smurto nebūdavo, tik apsibardavo. Konfliktuoja su nukentėjusiąja dėl vaiko. Kai jis grįžta po darbo, vaikas dažnai būna guldomas. Be to, sutuoktinė dažnai prašo nueiti į parduotuvę, kad kuo vėliau jis, kaltinamasis, grįžtų namo, ir negalėtų su vaiku pabūti. Jis dirba pamainomis, dažnai grįžta 21 val. Jis nori taikytis, atsiprašo nukentėjusiosios. Kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Nukentėjusiajai atlygino 1200 Eur neturtinę žalą. Spyrė nukentėjusiajai į koją, sudavė per rankas, viską pripažįsta. Sužalojimai galėjo gautis nuo jo smūgių. J. B. yra jo brolis. J. gyvena Kaune, baigė studijas, susirado žmoną, susikūrė verslą. Jis dažnai su juo susiskambina, susitinka. Telefonu kalba dažnai. Savaitgalį buvo susitikę, vakar skambino brolis, prieš tai buvo prieš 2 savaites susitikę. Brolis jaunesnis 2 metais, vykdo individualią veiklą, dirba statybų darbus, atlieka fasado apdailą, yra vedęs.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. B.paaiškino, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sužalotas dešinysis žastas, ranka yra sumaitota iki kaulų, dar galutinai neišgijo. Ranka yra silpna, jaučiamas skausmas, reikalingi tyrimai. Iš karto buvo paskirta reabilitacija, gydėsi, tačiau neišgijo iki galo. Ji negali sportuoti. Gali būti, kad padės tik chirurginis gydymas. Dėl to prašo priteisti 2000 eurų neturtinės žalos, nes ateityje galima operacija. Tik rugsėjo mėnesį, po medikų konsultacijos, ji galės patikslinti, ar reikės atlikti operaciją. Ji norėtų susitaikyti su kaltinamuoju, bet kaltinamasis yra agresyvus. Ne kartą yra smurtavęs, ne kartą ji patyrė psichologinę traumą. Ji juo nebepasitiki. Dirba buhaltere. Po šio įvykio negalėjo dirbti, nedarbingumo pažymos neėmė, išėjo atostogų. Vyras engia ją, nori išvaryti iš namų, vartoja alkoholinius gėrimus. Butas, kuriame gyvena, yra paveldėtas iš vyro tėvų. Tą vakarą ji, nukentėjusioji, norėjo kuo greičiau vaiką paguldyti ir pasikalbėti su kaltinamuoju. Kai po sumušimo sekančią dieną ji atėjo pas tyrėją, ši jai pasakė, kad reikia nurodyti, kad vaikas gulėjo ir nematė konflikto, nes kitaip vaiką apklausinėtų vaikų teisių apsaugos tarnyboje. Iš tikrųjų vaikas matė konfliktą, jis kaimynams sakė, kad tėtis mamą mušė. Įvykio metu vaiką ji, nukentėjusioji, laikė rankose, kai kaltinamasis jai spyrė. Vaikas yra agresyvus, tėvo išmokytas muštis. Kaltinamasis atsiprašė jos, bet jis turi sumokėti daugiau pinigų. Pareiškė 2000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Mokėjo už vaistus, čekių neišsaugojo, nes sumos nebuvo didelės. Injekcijų jai nedarė. Pinigų už gydymą dar nemokėjo, jos finansinė padėtis nėra gera. Ji, nukentėjusioji, negali atleisti kaltinamajam. Kaltinamasis jai atlygino 1200 Eur neturtinę žalą. Prašo iš kaltinamojo priteisti likusius 800 eurų neturtinei žalai atlyginti. Po įvykio ją, nukentėjusiąją, pykino, buvo silpna, ji atsigulė prie vaiko. Parodė policijos darbuotojams sužalojimus, tačiau pareigūnė neteisingai užrašė jos parodymus. Magnetinio rezonanso tyrimo išvadoje parašyta, kad ranka sužalota, reikalinga papildoma apžiūra ir papildomi tyrimai. Prašo iš kaltinamojo priteisti dar 800 Eur neturtinės žalos ir advokato išlaidas 350 Eur.

Liudytojas J. B. parodė, kad gyvena Kaune, dirba (duomenys neskelbtini) ir vykdo individualią veiklą, teikia fasadų apdailos paslaugas. Kaltinamasis yra jo brolis. Sutinka būti laiduotoju. Su broliu susitinka kartą į mėnesį, kartais ir dažniau. Planuoja apsigyventi Kauno m., baigė studijas su sutuoktine ir dirba Kaune. Su broliu bendrauja ir telefonu. Sutinka sumokėti užstatą, jei reikėtų, galėtų įnešti 500-1000 eurų. Į užsienį išvykti neplanuoja. Mano, kad broliui ir jo žmonai padėtų psichoterapeutas. Jis, liudytojas, žino, kad brolis smurtavo prieš Z.. Brolis pripažįsta, kad mušė sutuoktinę. Jis, liudytojas, yra neteistas. Administraciniai nusižengimai užfiksuoti dėl važiavimo greičio viršijimo, dėl ne vietoje pastatyto automobilio. Visos baudos sumokėtos. Kalbėjo su broliu apie šį įvykį. Aptarė įvykį, mano, kad brolis supranta ką padarė, neigiamai vertina savo poelgį. Brolis jo, liudytojo, patarimus išklauso, kartais priima. Jie artimai bendrauja.

Kadangi kaltinamasis dėl pareikštų kaltinimų visiškai kaltu prisipažino, proceso dalyviams neprieštaraujant, teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamus nusikaltimus patvirtina šie įrodymai:

nukentėjusioji Z. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-03-20 dieną, apie 21:00 val., kartu su sūnumi grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Apie 21:50 val. einant kambariu, sutuoktinis M.B. nieko nesakęs vieną kartą koja sudavė į kairės pusės sąnarį. Ji atsisuko į jį, ir jis, vėl nieko nesakęs, su rankos kumščiais ne mažiau nei keturis kartus sudavė į abi jos rankas. Smarkiau sudavė į dešinės rankos petį. Ji pajuto aštrų skausmą rankos srityje, pradėjo skaudėti galvą, pykinti. Ant kūno, t.y. abiejų rankų, kojos mėlynių, paraudimų nėra. Šiuo metu skauda dešinės rankos petį. Ji paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems pareigūnams nurodė, kad medicinos pagalbos atsisako. Konflikto metu namuose be jos ir sutuoktinio buvo jų mažametis vaikas J. B., gimęs 2014 metais. J. konflikto nematė, nes buvo paguldytas į savo lovelę ir žiūrėjo filmuką. Kodėl pareigūnams pasakė, kad sūnų laikė ant rankų nežino, gal buvo tuo metu labai paveikta emocijų. Konflikto metu buvo blaivi. Tą dieną su sutuoktiniu nebendravo ir priežasties dėl ko jis sudavė, nežino. Nematė, ar sutuoktinis yra vartojęs alkoholinių gėrimų, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nuo 2019 metų, sausio mėnesio su sutuoktiniu yra įtempti santykiai. Pradėjo dažnai pyktis, nebendrauti, konfliktuoti (1 t., b.l. 43-45).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji Z. B. parodė, kad nori prie ikiteisminio tyrimo pridėti medicininius išrašas, nes nori pagrįsti jai padarytą žalą. Nori pridėti šeimos gydytojo siuntimą, kad buvo siųsta atlikti magnetinį rezonanso tomografijos tyrimą, nes norėjo, kad būtų ištirtas petys. Anksčiau nusiskundimų dėl peties skausmo neturėjo, skausmas atsirado po įvykio, kuomet jai buvo suduota. Pasireiškė tuo, kad vis dar nuo 21 dienos jaučia skausmą, ribotus judesius. Skausmas sustiprėja nakties metu bei dienomis. Sunku nulaikyti vaiką bei sportuoti. Taip pat jaučia bendrą silpnumą, nervinę įtampą. Dėl tokios savo savijautos žada lankytis pas psichologą. Dėl rankos skausmo žada toliau tęsti medicininį gydymą (1 bt., b.l. 59-61).

Liudytoja O. P., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019-03-20, apie 13.00 val. darbą pradėjo Klaipėdos apskrities VPK. Buvo paskirta dirbti su kolega V. M. Apie 21.54 val. iš Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), galimai smurto artimoje aplinkoje atvejis. Kiek pamena, atvykus į įvykio vieta, kieme, prie į ėjimo į namus, pasitiko moteris, kuri nurodė, kad ją sumušė sutuoktinis. Bendraujant detaliau paaiškino, kad jai būnant namuose sutuoktinis jai sudavė į koją bei vieną kartą su rankos kumščiu į ranką. Moteris skundėsi galvos svaigimu, buvo susijaudinusi, emocionali. Pasiūlius iškviesti medicininę pagalbą, kategoriškai atsisakė, teikdama, kad jai reikia poilsio. Vizualiai žiūrint realių sužalojimų nebuvo matyti. Pildant tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, grafoje, kur nurodoma smurtą patyrusio asmens sužalojimai, sužymėjo tas vietas, kurias būtent nurodė nukentėjusioji bei kurių skausmu skundėsi. Moteriai alkotesterio pagalba nustatėme 0.00 promilių blaivumo laipsnį. Kambaryje buvo vyras, kuris elgėsi ramiai, nesipriešino, sutiko vykti į Klaipėdos apskrities VPK komisariatą. Ar vyras kalbėjo apie smurto atvejį, nepamena. Jam alkotesterio pagalba nustatė 0,35 promilių neblaivumo laipsnį. Namuose aplinka buvo tvarkinga. Juose taip pat buvo jų vienas nepilnametis vaikas, kurį paliko su nukentėjusiąja. Daugiau asmenų namuose nebuvo (1 t., b.l. 34-37).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos mieto PK vyriausiosios patrulės O.P. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019-03-20 nuvykus adresu Šilo g.10, Klaipėda, pasitiko Z. B., kuri buvo susijaudinusi ir emocionali. Priėjusi ji paaiškino, kad prieš ją smurtavo M.B., kuris būdamas neblaivus spyrė jai į koją ir sudavė smūgius ranka, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad smurto metu Z. B. ant rankų laikė jų mažametį sūnų – J. B. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad M.B. nustatytas - 0,35 promilių neblaivumo laipsnis (1 t., b.l. 28-31).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad prie tarnybinio pranešimo pridėta CD laikmena, kurioje yra įrašyti vaizdo failai iš į įvykį reagavusių policijos pareigūnų nešiojamų video kamerų. CD laikmenoje yra 5 video failai. Pirmas vaizdo failas pavadintas: „2019-0320_221159_010“, jo trukmė yra 03:00 minutės laiko. Vaizdo įrašo pradžia filmuojama lauke, tamsios paros metu. Vaizdo įrašas prasideda, kuomet pareigūnas paklausia: „Kas buvo sakykit?“. Moteris atsako pareigūnui į klausimą, tačiau dėl vaizdo įrašo kokybės, jos atsakymo negirdėti. Pareigūnas: „Kiek laiko gyvenat?“ Moteris: „5 metus“. Pareigūnas: „Ar abudu išgėrę?“ Moteris: „Aš ne, jis taip“. Pareigūnas: „O, kur Jums čia daužė?“ Moteris galimai rodo vietas, sakydama „čia ir čia“, tačiau vaizdo filmuojamas tamsiu paros metu ir jos rodymo nematyti. Pareigūnas: „O, kiek smūgių buvo?“. Tačiau atsakymo negirdėti. Tuomet pareigūnai ir moteris, įeina į buto vidų. Prie jų, įėjus į butą ateina vyriškis ( ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis), kuris pateikia savo dokumentus. 02:13 video minutę, moteris sako: „Jis man spyrė taip“ ir imituodama spyrį, pakelia koją ir rodo ant vyro. Tuomet pareigūnas jai sako: "O, ką šį vakarą darė?". Moteris jam atsako: „Įspyrė ir tampė už rankos“. 20190320_221459_007“ 01:20 vaizdo minutę, vyriškiui nustatomas 0,35 promilių neblaivumo laipsnis. Daugiau reikšmingų detalių, neužfiksuota. „20190320_221759_008“ vaizdo metu, 00:25 sekundę užfiksuojama kaip moteriai nustatomas 0.00 promilių neblaivumo laipsnis. Tame pačiame video įraše moteris pasakoja įvykio aplinkybes, tačiau dėl garso kokybės, moters pasakojimo negirdėti. "20190320_21459_011" ir „20190320_222059_009“ reikšmingų detalių ikiteisminiam tyrimui vaizdo įrašuose nėra (1 t., b.l. 38-40).

Iš 2019-03-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto R. P. P. specialisto išvados Nr. G 489/2019(03) matyti, kad Z.B. buvo padaryta: dešinio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumušimas (be išorinių traumos požymių), poodinė kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje. Nurodoma, kad sužalojimai padaryti paveikus nurodytas kūno vietas kietais bukais daiktais. Z.B. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 66).

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad Z.B. pateikė medicininius dokumentus: 2019-03-22 medicinos dokumentų išrašo/ siuntimo kopiją, 2019-03-26 magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo kopiją (1 t., b.l. 67-70).

Gavus medicininius dokumentus, paskirta papildoma užduotis atlikti objektų tyrimą - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialistams (1 t., b.l. 73-75).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto R. P. P. papildomos specialisto išvados Nr. pG592/2019(03) matyti, kad papildomam tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose aprašyti sužalojimai Z.B. buvo padaryti 2019-03-20, kuomet ją sumušė sutuoktinis. Z.B. sutrikdymo mastas nesikeičia, paliekamas toks pat, kaip ir buvo jai nustatytas 2019-03-21 objektyvios apžiūros metu (1 t., b.l. 76-77).

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai šis nusikaltimas pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį vartojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis).

Kaltinamojo M. B. kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiosios, liudytojos pagarsintais parodymais, specialisto išvadomis, kita byloje esančia medžiaga.

Kaltinamasis dėl sutuoktinės Z. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltu prisipažino, nurodė teismui, kad kilusio konflikto metu sudavė smūgius nukentėjusiajai ir ją sužalojo. Nukentėjusiajai padaryto sužalojimo mastą patvirtina specialisto išvada. Specialisto išvadoje G 489/2019(03) konstatuota, kad Z.B. buvo padaryta: dešinio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumušimas (be išorinių traumos požymių), poodinė kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje. Z.B. sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l. 66).

Nusikalstamą veiką M. B. padarė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis nežymiai sužalojo šeimos narį - sutuoktinę.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

M.B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, davė parodymus atitinkančius esmines įvykio aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino 1200 Eur nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos. Šios aplinkybės pripažįstamos jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalsti.

Kaltinamasis M.B. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas padarytas artimojoje aplinkoje prieš savo šeimos narį – sutuoktinę Z.B., kuriai dėl kaltinamojo smurto sveikata sužalota nežymiai.

Kaltinamojo brolis J. B. prašo perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą, charakterizuoja jį teigiamai.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 2 d.). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016).

Teismo nuomone, šioje byloje kaltinamasis M.B. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

M.B. yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą. Nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą ir visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaltinamasis M.B. atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai 1200 Eur neturtinę žalą. Kaltinamasis M.B. yra pakankamai jauno amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, paskirtas administracines nuobaudas sumokėjo. Darbdavio (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis dirba, charakterizuojamas teigiamai. Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad M.B. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. Ši nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltinamojo elgesio pasekmė. Bausmės paskyrimas kaltinamajam prieštarautų teisingumo principui.

Prašymą atleisti M.B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jo brolis J. B., kuris yra pilnametis. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir neteistų registro duomenų apie fizinį asmenį pažymos matyti, kad J.B. neteistas (1 t., b.l. 85). J.B. du kartus baustas administracine tvarka, tačiau už šiurkščius KET pažeidimus baustas nebuvo, paskirtas administracines nuobaudas sumokėjo (1 t., b.l. 87-89). J.B. nurodė, kad dirba šachmatų mokykloje treneriu, vykdo individualią veiklą. J. B. baigė mokslus ir ketina toliau gyventi Kaune, tačiau tai, teismo nuomone, nebūtų kliūtis jam nuolat bendrauti su broliu M. B., ir atlikti laiduotojo pareigas.

Taigi, visos aptartos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. B. realiai galės tinkamai atlikti laiduotojo funkcijas, stebėti, kad M.B. daugiau nepadarytų teisės pažeidimų ir būtų drausmingas, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismo manymu, J.B. yra asmuo, kuris pagal savo teigiamas asmenines ir socialines savybes galėtų broliui daryti teigiamą auklėjamąjį poveikį, ir yra vertas teismo pasitikėjimo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad jis galėtų kontroliuoti kaltinamojo elgesį, tai yra galėtų kaltinamojo elgesiui daryti teigiamą įtaką ar bandyti užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui.

Teisingumas šioje byloje gali būti pasiektas atleidus kaltinamąjį M.B. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pagal laidavimą, perduodant M.B. laiduotojo J.B. atsakomybėn be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Užstatas neskirtinas atsižvelgiant į laiduotojo asmenines savybes, į jo jauną amžių, į tai, kad jis ką tik yra sukūręs šeimą. Atleidus M.B. nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamoji byla nutrauktina. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, kaltinamajam M.B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - 15 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji Z.B.pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo ji prašo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamojo M.B. (1 t., b.l. 17-19). Nukentėjusioji nurodo, kad įvykio metu buvo sužalota ranka, ji patyrė didelį stresą, išgąstį. Dėl patirtų sužalojimų negalėjo pilnai valdyti rankos, kamavo galvos skausmai, nemiga. Iki šiol su vaiku lankosi pas psichologą. Po įvykio negalėjo dirbti, todėl 2 savaitėms jai suteiktos atostogos. Atostogų metu lankėsi pas gydytojus, jai buvo atliekamas fizioterapinis peties gydymas. Pirko vaistus, mėnesį su vaiku gyveno pas mamą, nes bijojo sugrįžti į savo namus. Teisme nukentėjusioji nurodė, kad iki šiol jos dešinė ranka silpna, ji jaučia skausmą, gali tekti ranką operuoti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, ar asmens sveikatai. Asmens sveikata viena iš labiausiai įstatymo saugomų vertybių. Įstatymai nenustato priteistinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose, teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiajai Z.B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, be fizinio skausmo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Byloje anksčiau aptartais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai Z.B. tyčiniais kaltinamojo M.B. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jai kaltinamasis spyrė į kojos sąnarį bei nemažiau nei keturis kartus rankų kumščiais sudavė į abiejų rankų sritį, taip padarydamas jai dešinio peties, kairio žasto, kairio dilbio sumušimus (be išorinių traumos požymių) bei poodinę kraujosruva kairio kelio išoriniame paviršiuje. Nusikaltimas įvykdytas tyčiniais veiksmais. Akivaizdu, jog dėl patirto sužalojimo Z.B. jautė skausmą, dvasinius ir fizinius nepatogumus. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1500 Eur. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajai Z.B., teismas atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį. Nukentėjusioji nurodė, kad pirko vaistus, tačiau čekių neišsaugojo, nes sumos nebuvo didelės.

Be abejonės, nukentėjusioji Z.B. patyrė ne tik skausmą dėl fizinių sužalojimų, tačiau ir dvasinius išgyvenimus – jaučia sužalojimų pasekmes ir diskomfortą dėl sužalotų kūno dalių skausmo, be to, neabejotinai ją slegia ir kelia nerimą galimos sužalojimų pasekmės ateityje. Tačiau, teismo nuomone, pasekmės nėra susijusios su labai dideliais asmens sveikatos pakenkimais, labai rimtų sužalojimų sukėlimu, nėra duomenų, kad nukentėjusiosios sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai ir negrįžtami pakitimai. Nukentėjusiajai nereikia pagalbinių priemonių judėjimui, jos judėjimo laisvė nėra apribota, taip pat nenustatyta, kad ji privalėtų nuolat vartoti gydytojų paskirtus medikamentus. Byloje taip pat nėra ir duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajai būtų konstatuota negalia bei nedarbingumo praradimas, kas rodytų sunkias ir ilgalaikes pasekmes. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgiant į Z. B. sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, negrįžtamų pakitimų nebuvimą, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti 2000 Eur neturtinė žala yra per didelė. Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis dirba. Teismas, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai Z.B. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 1200 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nukentėjusiajai atlygino 1200 Eur neturtinę žalą ( t.2, b.l. 122), procesas dėl 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo nutrauktinas. Kita nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestina.

Be to, nukentėjusioji Z.B. prašo iš kaltinamojo priteisti 350 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti. Nukentėjusiosios prašymas priteisti 350 Eur jos išlaidas, patirtas advokatės pagalbai apmokėti, pagrįstas byloje esančiais dokumentais. Advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas, yra realios. Iš teismui pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad nukentėjusiosios išlaidos advokatės L.Š., dalyvavusiai teisme kaip jos atstovei, paslaugoms apmokėti sudaro 350 Eur (1 t., b.l. 19). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į išdėstytą, nukentėjusiajai Z.B. priteistina 350 Eur atstovavimo išlaidų iš kaltinamojo M.B.

M.B. paskirta kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti gyvenamosios vietos adresu Z. B., bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašu, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. atleisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą ir perduoti jį laiduotojo J. B. atsakomybėn vienerių metų laikotarpiui. Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, M. B. paskirti 15 MGL dydžio (750 Eur) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Baudžiamąją bylą M. B.atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl nukentėjusiosios Z. B. 1200 Eur civilinio ieškinio dalyje nutraukti. Kitą nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalį dėl 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš M. B. Z.B. 350 Eur išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti.

M.B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nesilankyti gyvenamosios vietos adresu Z. B., bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.