- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-11
- Bylos Nr.
- e2-14888-1162/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07772-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvija Gervienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respubliką, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“
- Advokatai
- Elmaras Urbonas
- Kategorijos
nedalyvaujant atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujančios institucijos valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui,
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kauno miesto 18-ojo notarų biuro atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Kauno miesto 18-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Ieškovė S. M. pareiškė ieškinį, atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, kuriuo prašo: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G. (G.) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė S. M. faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą; 2) pripažinti negaliojančiu Kauno m. 18 notarų biuro notarės B. G. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo liudijimą (not. registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2021 m. rugsėjo 14 d. turto perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovės motinai J. G. nuosavybės teise priklausė 1/6 dalis gyvenamojo namo, 1/6 dalis ūkinių pastatų, 1/6 dalis garažo, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė gyveno kartu su savo motina nuo gimimo ir liko gyventi po jos mirties adresu (duomenys neskelbtini). Likusį po motinos mirties turtą, t. y. baldus, namų apyvokos daiktus, ieškovė valdė kaip savo nuosavybę. Ieškovė faktiškai paveldėjo tik namų apyvokos daiktus ir nekilnojamą turtą, kitas turtas (automobilis) neišlikęs. Neturėdama teisinių žinių, ieškovė nežinojo, kad turi kreiptis į notarą dėl turto paveldėjimo. Paveldėtas nekilnojamas turtas 1/6 dalis namo su priklausiniais yra senos statybos, komunalinių mokesčių už jį mokėti nereikėjo, nes šildymas yra krosninis, vanduo iš šulinio, elektra išjungta. Ieškovė neturi kitos gyvenamos vietos, todėl gyveno ir gyvena minėtame būste bei tvarkosi jame pagal savo išgales. Kadangi palikimo priėmimo faktas nebuvo įregistruotas, notarė B. G. (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo liudijimą valstybei, kuris yra pripažintinas negaliojančiu, esant faktiškam ir teisėtam turto paveldėtojui. Ieškovė kreipiasi į teismą norėdama panaikinti išduotą paveldėjimo liudijimą ir prašydama nustatyti juridinį faktą, kad po J. G. mirties ji palikimą priėmė pradėdama valdyti motinai priklausiusį turtą. Šis faktas nustatytinas tam, kad ieškovė galėtų įteisinti paveldėtą turtą. Nustačius tokį faktą yra pagrindas naikinti išduotą valstybės vardu palikimo priėmimo liudijimą.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ir jos įgaliotas atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytą procesinę poziciją. Ieškovė papildomai parodė, kad mirus mamai neturėjo nei gyvenamosios vietos, nei pinigų, buvo labai sunkus laikotarpis. Prieš mamos mirtį buvo su ja susipykusios, todėl mamos kūną ne iš karto rado, reikėjo daryti skrodimą. Mirus mamai kreipėsi į gimines pagalbos, kad leistų palaidoti į šeimos kapą, kažkiek skyrė pinigų laidotuvėms ir daugiau jų neliko, palaidoti padėjo giminės. Laidotuvės įvyko praėjus maždaug mėnesiui po ieškovės motinos mirties. Po motinos mirties liko jos butas, gabalėlis žemės, dalis ūkinių pastatų, mamos turimoje banko sąskaitoje pinigų beveik nebuvo, apie motinos turėtą automobilį nieko nežino. Galimai automobilį mamos vardu įsigyti paprašė kaimynas ir ji sutiko, teisės vairuoti automobilį neturėjo. Po laidotuvių ieškovė apsigyveno mamos bute su sugyventiniu, kuris mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovės motina buvo palikusi ir skolų, ieškovė bandė jas dengti, bet nepavyko visko, buvo atjungta elektra. Ieškovė turi draugą, nori pradėti tinkamai gyventi, susitvarkyti butą, savo nuosavybės teise turėtą butą prarado dėl skolų.
Atsiliepimas
3. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškiniui neprieštarauja. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ 2016 m. balandžio 5 d. gavo iš antstolio S. Užkuraičio informaciją, kad po J. G. mirties liko nepaveldėtas turtas. Atsižvelgdamas į šią informaciją, VĮ „Turto bankas“ pradėjo palikimo priėmimo procedūras. Paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų, jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Iš bylos dokumentų matyti, kad ieškovė priėmė J. G. palikimą faktiniu valdymu. 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau – Nutarimas) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo Turto bankas. Vadovaujantis Taisyklių VII skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis valstybei perduotino turto grąžinimą savininkui įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Taisyklių 149-151 p.), VĮ „Turto bankas“ turės būti atlygintos banko patirtos ir apmokėtos išlaidos, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Taigi, tenkinus ieškinį, ieškovas turės atlyginti VĮ „Turto bankas“ banko patirtas ir apmokėtas išlaidas, susijusias su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų). Susidariusioje situacijoje VĮ „Turto bankas“, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Šioje byloje ieškovės S. M. ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu Kauno m. 18 notarų biuro notarės B. G. (duomenys neskelbtini) išduotą paveldėjimo liudijimą ir (duomenys neskelbtini) turto perdavimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) grindžiamas aplinkybėmis, kad ieškovė priėmė mirusiosios J. G. faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Dėl šių priežasčių ieškovė taip pat prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G. (G.) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė S. M. faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą. Atsižvelgiant į tai, teismas pirmiausiai vertins būtent šį ieškinio reikalavimą, nes tik šio juridinio fakto nustatymas sudarytų sąlygas konstatuoti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas nepagrįstai.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013).
7. Teismas nustatė, kad J. G. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8). Taigi, J. G. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
8. Teismas taip pat nustatė, kad J. G. mirė ištuokoje, turėjo vienintelį vaiką ieškovę S. M. (e. b. l. 7). Mirties momentu J. G. nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą: 1/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Registrų duomenimis J. G. taip pat nuosavybės teise priklausė automobilis Toyota Avensis (e. b. l. 15-25). Po motinos J. G. mirties ieškovė S. M. dėl mirusiajai priklausančio palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė. Kaip patvirtino liudytojas M. A., kuris J. G. kaimynystėje gyveno iki ir po J. G. mirties, ieškovė S. M. gyvendavo pas motiną J. G. iki jos mirties, o po J. G. mirties taip pat atėjo gyventi į motinos butą, vertėsi sunkiai, bet jį pavaišindavo kava, liudytojas padėjo ieškovei susitvarkyti motinos rūbus po motinos mirties (2023 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio garso įrašo 6 min. 22 sek. – 10 min. 12 sek.). Šie liudytojo parodymai sutampa su pačios ieškovės paaiškinimais teismo posėdyje, kad ji po motinos mirties apsigyveno motinos bute, kadangi dėl skolų buvo praradusi savo turėtą nuosavybę. Visos šios aplinkybės rodo, kad ieškovė palikimą, atsiradusį po motinos mirties, priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
9. Teismas neturi pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės, liudytojo parodymai ir rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. G. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ieškovė S. M. faktiškai pradėjusi valdyti jos turtą, laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog ieškovė S. M. priėmė palikimą po motinos mirties, pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau dėl teisinių žinių stokos, sudėtingo gyvenimo būdo laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jai nebuvo išduotas. Kitokia tvarka ieškovė negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
10. Nustačius, kad ieškovė S. M. priėmė J. G. palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, toliau spręstina dėl (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo ir (duomenys neskelbtini) turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais. Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškovei įstatymo nustatytu terminu priėmus palikėjos J. G. palikimą bei atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis, spręstina, jog palikėjos turtas valstybei perėjo nepagrįstai, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir (duomenys neskelbtini) turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
11. Teismas papildomai pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog apie ieškovės priimtą faktiniu valdymu jos motinos palikimą ilgą laiką nebuvo žinoma dėl jos pačios pasyvumo, nes ieškovė dešimt metų po motinos mirties nesiėmė veiksmų savo teisei į palikimą įforminti. Atsakovės, t.y. valstybei atstovaujančios institucijos VĮ „Turto bankas“, veiksmai iš esmės atitiko nustatytą teisinį reglamentavimą, o ieškovė, priėmusi palikimą faktiniu valdymu, tačiau nesant akivaizdžiai išviešinto palikimo faktinio valdymo fakto, turi prisiimti riziką dėl valstybės atliktų veiksmų siekiant įforminti palikimo perėjimą valstybei. Dėl šių aplinkybių ieškovė nurodė neprašanti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės.
12. Valstybė šioje byloje patyrė 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020) priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė J. G. (G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 18-ojo notaro biuro notarės B. G., notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) turto perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešti Nekilnojamojo turto registrui apie tai, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-14888-1162/2023 dėl daiktinių teisių į 1/6 dalį statinių, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir įregistruotų Lietuvos Respublikos vardu, ir šioje byloje įsiteisėjo priimtas galutinis procesinis sprendimas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.