- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 1-485-1072/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56889-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. R.
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas, Regina Šaltinienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 2017-11-28 deklaravęs išvykimą iš Lietuvos į užsienio valstybę, gyvenantis (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, turintis du nepilnamečius vaikus, dirbantis įmonėje (duomenys neskelbtini) teistas 2009-10-20 Švedijoje, bausmę atlikęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. mušdamas padarė žmogui nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent:
jis, 2017 m. lapkričio mėn. 1 dieną, apie 18.11 val., savo tėvų namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 promilių girtumas), žodinio konflikto su E. Š. metu, tyčia abiem rankomis pastarąją pastūmė į krūtinės sritį ne mažiau dešimties kartų, po ko E. Š. atsitrenkus į kambario sieną ir nuo smūgio pargriuvus ant žemės, jis (t. y. A. R.) ne mažiau keturių kartų įspyrė E. Š. į pakaušio sritį ir dešinę ranką, po ko jis (t. y. A. R.) ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė E. Š. į galvos galinę pusę ir dešinę ranką, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. Š. sukėlė fizinį skausmą ir dėl galvos plaukuotosios dalies sumušimo, pasireiškusio dviem gumbais (minkštųjų audinių patinimu) galvoje, nukentėjusiajai E. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. kaltu prisipažino ir sutiko duoti parodymus. Parodė, kad 2017-11-01 buvo tėvo kambary, girtas, kai atėjo sesuo Justė su E. Š. pasiimti šunų. Su E. Š. įvyko žodinis konfliktas, po ko A. R. jautėsi išprovokuotas, todėl ėmė smurtauti prieš E. Š., kiek smūgių sudavė nepamena, buvo girtas, nepamena, kad E. Š. nugriuvo ir ją spardė, bet padarytus sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje pripažįsta. Nurodė, kad gailisi, bandė atsiprašyti nukentėjusiosios, bet ji atsiprašymo nepriėmė. Sutinka atsiprašyti per spaudą.
Ikiteisminio tyrimo metu A. R. kaltę pripažino iš dalies, parodydamas, kad pripažįsta, jog smurtavo prieš E. Š., bet tiek smūgių, kiek ji nurodo, nesudavė. (b. l. 85-86, 89-90).
Byla išnagrinėta nukentėjusiajai E. Š. nedalyvaujant, 2018-03-30 į bylą pateiktas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, ją atstovaujant advokatui V. Giriūnui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui, gynėjai, nukentėjusiosios advokatui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nukentėjusioji E. Š., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2017-11-01 apie 17.00 val. jos draugei J. S., 26 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini), paskambino jos mama V. R., gyv. (duomenys neskelbtini), kurios daugiau anketinių duomenų nežino, ir pasakė, kad jos sūnų A. R., gim. (duomenys neskelbtini) išvežė policija, nes ji parašė jo atžvilgiu pareiškimą, dėl to, kad jis namuose būdamas neblaivus kėlė triukšmą, spardė jos draugės J. šuniukus. V. paprašė jų, kad jos ateitų ir pasiimtų šuniukus, kol A. policijoje. A. E. Š. pamatęs pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: "žertva", "suka", ir puolė ją mušti, t. y. apie 10 kartų ją pastūmė, kol ji iš namo koridoriaus atsidūrė kambaryje. Paskutinį kartą, kai A. ją pastūmė, ji atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų. Tada jis pradėjo ją spardyti į galvą ir į dešinę ranką. Jis būtų pataikęs jai ir į veidą, bet ji užsidengė veidą rankomis. Taip pat A. į galvą ir dešinę ranką smūgiavo kumščiais. E. Š. tiksliai nepamena kiek smūgių į atskiras kūno vietas jis jai pataikė, bet tai galėtų būti apie 4 spyriai ir taip pat apie 4 smūgiai kumščiais. Tada J. pamačiusi, kad A. ją muša, jį nuo E. Š. atitraukė, numetė jai savo mobilųjį telefoną ant grindų, kuriame jau buvo surinktas bendrasis pagalbos numeris 112. E. Š. tada staigiai tą telefoną paėmė ir pasakė operatorei adresą ir garsiai rėkė. Iki atvykstant policijos pareigūnams A. jau buvo pasišalinęs. Nuvykus į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių E. Š. apžiūrėję medikai jai diagnozavo galvos ir dešinės plaštakos sumušimus. Maždaug prieš 5 savaites jai buvo operuota dešinė plaštaka. Ranka jau buvo pradėjusi gyti, bet po A. suduotų smūgių į plaštaką, E. Š. jos vėl nebegali normaliai valdyti. E. Š. sunku pakelti plaštaką ir lankstyti pirštus. A. niekada nebuvo prieš ją pakėlęs rankos iki šiol. Įvykio metu E. Š. parodė, kad buvo blaivi. Taip pat prieš 2 savaites ji buvo atlikusi nėštumo testą, kuris parodė teigimą atsakymą. Po A. suduotų smūgių pradėjo bėgti kraujas iš genitalijų, tačiau Ukmergės ligoninės priėmimo skyriuje apžiūrėjęs ginekologas nieko tiksliai nenustatė, kadangi dar labai trumpas nėštumo laikotarpis. E. Š. parodė, kad į Vilnių pas medicinos ekspertą ji nevažiuos, prašo jos sveikatos sutrikdymo mastą nustatyti iš medicininių dokumentų. (b. l. 24-25).
2017-11-20 akistatos tarp nukentėjusiosios E. Š. ir įtariamojo A. R. metu, abu proceso dalyviai liko prie savo pirmųjų parodymų, duotų apklausų metu. (b.l. 70-72)
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo tėvas V. R. parodė, kad jis žino, kad turi teisę neduoti parodymų prieš savo sūnų, todėl pasinaudojo šia teise ir atsisakė duoti parodymus prieš sūnų. (b. l. 67).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja J. S. parodė, kad 2017-11-20 liudytojo apklausos metu J. S. parodė, kad ji žino, kad turi teisę neduoti parodymų prieš savo brolį, tačiau norėdama, kad brolis pasimokytų, sutinka prieš jį duoti parodymus. Šių metų, t. y. 2017 m. lapkričio 1 dieną, tai buvo visų šventųjų diena, mama jai paskambino ir pasakė jai grįžti į namus, nes A. muša šuniukus ir jį išvežė pareigūnai. Mama jai pasakė pasiimti šunis, todėl J. S. nedelsdama atvažiavo su E. į savo tėvų namus, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo tėvas, o mama buvo pirtyje. Tik įėjus į namus, ją su E. pasitiko jos brolis A., kuris buvo girtas, juokėsi. Jis pradėjo E. pulti ir keikti necenzūriniais žodžiais, jis ant jos šaukė, ką šaukė ir dėl ko konfliktavo jis – J. S. nenugirdo, nekreipė į tai dėmesio. Bet matė, kad E. buvo išsigandusi, ji jam nieko nesakė. J. S. atsimena, kad praėjo pro juos abu ir nuėjo prie savo šunų į tėčio kambarį, kadangi tuo metu jai jie rūpėjo labiau nei E. ir brolio konfliktas. Pradžioje konflikto A. keiksnojosi ant E. virtuvėje. Tada atsimena, kad A. konfliktuodamas su E. rankas buvo susikišęs į kišenes, tačiau alkūnėmis E. stumdė. Kiek jis kartų taip alkūnėmis stumtelėjo E. - pasakyti negali, neužfiksavo. J. S. tada pamatė, kad A. taip E. išstūmė iš virtuvės ir jie atsirado koridoriuje. Atsimena, kad visa tai matė jų tėvas, kuris A. pasakė, apsiraminti ir nustoti. J. S. tai matė, kadangi visas jų konfliktas buvo matyti iš tėvo kambario. Kai A. išstūmė E. į koridorių, jis iš kišenių išsitraukė rankas ir abiem rankomis stumdė ją. Į kurią tiksliai vietą A. stūmė E., J. S. nematė, bet jai rodos į pečių sritį. Kiek kartų A. taip stumtelėjo E., nurodyti negali, kadangi to taip pat neužfiksavo. Atsimena, kad kiekvieną kartą A. E. stūmė vis stipriau, E. stumdoma ėjo atbula, ji visą laiką savo dešinę ranką laikė už savo nugaros, nes bijojo, kad jos neužgautų. Tuo metu, kai A. stumdė E., ji jam nesipriešino fiziškai, ji tik jam sakė ,,ką tu čia darai, kodėl mane stumdai, aš tik atėjau pasiimti šunų", bet A. į tuos jos žodžius nekreipė dėmesio. Tada vienu metu A. stipriai paskutinį kartą stumtelėjo E., kuri atsitrenkusi į kambario sieną, pargriuvo ant žemės. Ji iš pat pradžių suklupo ant grindų ir paskui lyg tai viena atramine ranka pasirėmė į grindis. J. S. matė, kad E. griūdama saugojo savo dešiniąją operuotą ranką, t. y. riešą, todėl ji parkrito ant kairiosios rankos ir dešinės rankos alkūnės. Paskui E. pakeitė savo padėtį ir atlaisvino savo dešiniąją operuotą ranką, o dengėsi galvą su kairiąją ranka. J. S. tiksliai nepamena, bet mano, kad E. pavirto ant kairiojo šono. Tada E. taip suklupus ant žemės A. pradėjo ją mušti. J. S. kadangi visą laiką į juos nežiūrėjo, bet pamatė kai jos brolis dešinės rankos kumščiu sudavė E. į galvos - pakaušio sritį. Kiek tiksliai A. kartų sudavė E., J. S. pasakyti negali. J. S. atsimena, kad A. ir spardė E., atsimena vieną jo smūgį į E. pilvą, bet šiai prisidengus, jis pataikė į jos dešinę operuotą ranką. A. įspyrė E. daugiau nei vieną kartą, tačiau į kurias tiksliai vietas ir kiek kartų - nurodyti negali, neskaičiavo. J. S. tada savo telefone surinko pagalbos numerį ir telefoną numetė E., ir tuo pat metu abiem rankomis suėmė A. ir jį atitraukė nuo E.. J. S. laikant A. E. pasiėmusi jos telefoną jau kambaryje būdama skambino policijai, po ko išbėgo iš namų. Kadangi E. pabėgo į lauką, J. S. su A. taip pat išbėgo į lauką, tarp jų įvyko trumpas dialogas apie tai, kaip čia viskas taip nutiko ir A. pabėgo iš tėvų namų kiemo. Neužilgo atvyko policija ir atėjo tada E.. J. S. parodė norinti, kad jos brolis atsakytų už tokį savo elgesį, kadangi taip su moterimis elgtis negalima, ypač kai žino, kad E. tuo metu buvo nėščia. (b. l. 64-65).
Kaltinamojo kaltei padarius kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, įrodinėti reikšmingi ne tik kaltinamojo parodymai, liudytųjų paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kiti byloje esantys ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Iš byloje esančio 2017-11-01 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK vyriausiojo patrulio M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad jam patruliuojant su vyr. patrule S. Z., 2017-11-01 apie 18.10 val. gavo iškvietimą dėl smurto adresu (duomenys neskelbtini), sulaikė smurtaujantį asmenį A. R.. (b. l. 11-13).
Iš alkotesterio kvito matyti, kad A. R. nustatytas 2,48 promilių girtumas. (b. l. 14).
Iš 2017-11-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), matosi 5ėjimas į vidų iš kiemo pusės. Praėjus pro kieme esančius neužrakintus vartus prieinama prie 4-to buto lauko durų, kurios praviros. Įėjus į butą patenkama į virtuvę. Virtuvės dešinėje sienoje yra durys, vedančios į koridorių. Koridoriaus gale, kairėje, yra durys, vedančios į kambarį Nr. 1. Kambario Nr. 1 dešinėje sienoje yra durys, vedančios į kambarį, kuriame buvo sumušta E. Š.. Šiame kambaryje, po kaire, prie galinės sienos ant grindų yra čiužinys, ant kurio patiesta antklodė. Kairės ir priekinės sienos kampe ant grindų pridėta įvairių daiktų, neturinčių reikšmės įvykiui tirti. Ant grindų padėtas ir į priekinę sieną atremtas plokščiaekranis televizorius. Prie kambario dešinės sienos stovi drabužių spinta. Ant jos durų netvarkingai prikabinta drabužių. Šalia spintos stovi spintelė, ant kurios pridėta įvairių daiktų, neturinčių reikšmės įvykiui tirti. Prie galinės sienos, šalia minėtos spintelės yra koklinė krosnis. Įvykio vietoje pėdsakų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės įvykiui tirti, nerasta, neužfiksuota. (b. l. 16-17).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad pareiškėja E. Š. pareiškė, kad 2017-11-01 apie 18.11 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buvęs sugyventinis A. r., būdamas neblaivus, stumdė, sudavė apie 4 smūgius kumščiais, taip pat 4 kartus įspyrė į galvos sritį, ir dešinę ranką, dėl ko ji (E. Š.) patyrė fizinį skausmą. (b. l. 1).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio VŠĮ Ukmergės ligoninė ambulatorinės apžiūros lapo matyti, kad E. Š. diagnozuotas dešinės plaštakos sumušimas pooperaciniu laikotarpiu bei galvos plaukuotosios dalies sumušimas, pasireiškęs dviem guzais. Pacientės teigimu, jai yra dviejų savaičių nėštumas, tačiau ginekologas diagnozavo, kad kraujavimas iš genitalijų atitinka menoragiją. (b. l. 31).
Byloje esančio 2017-12-22 kitų objektų apžiūros protokole pateiktos specialisto R. L. išvados duomenimis, E. Š. nustatytas galvos plaukuotosios dalies sumušimas, pasireiškęs dviem gumbais (minkštųjų audinių patinimu) galvoje. Sumušimas galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 46).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 str.
BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).
Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis).
Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti A. R. kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Remiantis kaltinamojo parodymais teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymais bei kita byloje esančia medžiaga nustatyta, kad po išsiskyrimo, tarp buvusių sugyventinių E. Š. bei A. R. kilo konfliktas dėl bendrai naudotų daiktų, ką patvirtina ir po tiriamos veikos pradėtas E. Š. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 str. 1d. pagal A. R. pareiškimą. 2017-11-01 E. Š. atėjus į A. R. tėvų namus su savo drauge ir A. R. seserimi J. S. paimti jos šunų, girtas, ką patvirtina alkotesterio duomenys (b. l. 14), tėvų namuose buvęs A. R. pradėjo žodinį konfliktą su E. Š., vėliau panaudojo ir smurtą, tai yra, tyčia abiem rankomis pastarąją pastūmė į krūtinės sritį ne mažiau dešimties kartų, po ko E. Š. atsitrenkus į kambario sieną ir nuo smūgio pargriuvus ant žemės, jis (t. y. A. R.) ne mažiau keturių kartų įspyrė E. Š. į pakaušio sritį ir dešinę ranką, po ko jis (t. y. A. R.) ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė E. Š. į galvos galinę pusę ir dešinę ranką, tokiais savo veiksmais, nukentėjusiajai E. Š. sukėlė fizinį skausmą, o kaip konstatuota Specialisto išvadoje (b. l. 46) dėl galvos plaukuotosios dalies sumušimo, pasireiškusio dviem gumbais (minkštųjų audinių patinimu) galvoje nežymiai sutrikdė sveikatą.
Remiantis teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, teismas daro išvadą, kad A. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad A. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nusikalstamą veiką jis padarė ne pirmą kartą, už narkotikų prekybą yra teistas ir bausmę atlikęs Švedijoje 2009 m. (b. l. 107-108). Kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl smurto bei dėl jo nusikalstamų veiksmų sukeltą fizinį skausmą bei sužalojimus, nurodytus Specialisto išvadoje bei nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, ką teismas laiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. neigė padaręs tokį skaičių smūgių, kokį nurodė nukentėjusioji, teismo posėdžio metu parodė, kad smūgių neskaičiavo, buvo girtas, galėjo jų būti tiek, kiek nurodyta, šios aplinkybės teismas nelaiko kaip neigiančios kaltinamojo kaltės prisipažinimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. R. parodė, kad nukentėjusiosios bandė atsiprašyti ikiteisminio tyrimo metu darytos akistatos metu, tą patvirtino ir gynėja advokatė R. Šaltinienė, bet nukentėjusioji atsiprašymo nepriėmė, todėl teismo posėdžio metu nedalyvaujant nukentėjusiajai, A. R. išsakė poziciją, kad atsiprašytų E. Š. viešai. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką A. R. padarė neblaivus, kai nustatytas 2,48 promilių girtumas, ką teismas vertina kaip atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kad būtų įtrauktas į gydytojo psichiatro, narkologo įskaitas, nenustatyta. Administracine tvarka baustas, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 110-111). A. R. turi darbą (duomenys neskelbtini) (b. l. 180-182), yra nevedęs, turi du nepilnamečius vaikus (183-184), duomenų, kad juos išlaiko, nepateikė.
Taip pat teismas įvertina BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei visas pirmiau įvardytas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Taip pat tai, kad vadovaujantis BK 75 str., asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Įvertinus nurodytas bylos aplinkybes, A. R. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Vadovaudamasis BK 61 str., esant vienai lengvinančiai ir vienai sunkinančiai atsakomybę aplinkybei, skirtinas BK 140 str. 1 d. straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis. Kadangi byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, remiantis BK 64¹ straipsniu, A. R. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą bei aptartas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 str. A. R. bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-11-01, 19:15 min., iki 2017-11-02, 14 val. 27 min, t. y. 1 diena.
Vadovaujantis BK 75 str. 2 d., kaltinamasis A. R. įpareigotinas atsiprašyti nukentėjusiosios E. Š. per pasirinktą savo nuožiūra masinio informavimo priemonę.
Vadovaujantis BK 71 str., A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018-10-14 nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 37,66 euro.
Dėl civilinių ieškinių ir kitų klausimų
Nukentėjusioji pareiškė 600 EUR civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašo priteisti iš kaltinamojo 200 EUR, jos sumokėtus už suteiktą advokato teisinę pagalbą (157-159). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl sužalojimo patyrė didelius moralinius, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, kitus nepatogumus. Ji gydėsi sveikatos sutrikimus gydymo įstaigose, jai reikalinga kitų asmenų pagalba ir priežiūra, pagerintas maitinimas, vitaminai. Padarytų sužalojimų pasekmės juntamos iki šiol. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, emocinė depresija, bendravimo, judėjimo, buitinių poreikių tenkinimo galimybių sumažėjimas.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma.
Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: galvos plaukuotosios dalies sumušimas, pasireiškęs dviem gumbais (minkštųjų audinių patinimu) galvoje aptariamojo įvykio metu, kai kaltinamasis ne mažiau keturių kartų įspyrė nukentėjusiajai į pakaušio sritį ir ne mažiau keturių kartų kumščiu sudavė nukentėjusiajai į galvos galinę pusę. Dėl šių sumušimų nukentėjusiajai neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus dėl to, kad prieš ją smurtavo buvęs sugyventinis, smurtavo kaip prieš fiziškai silpnesnį asmenį, taip pat nepatogumus dėl medicininės apžiūros. Dėl to, kad kaltinamasis spyrė į dešinę nukentėjusiosios ranką, kuri buvo operuota, kas nurodyta medicinės apžiūros lape, teko iškęsti fizinį skausmą, nepatogumus sumuštą ranką valdant, jai gyjant. Be to, muštynes matė kaltinamojo šeimos nariai, tai įvyko kaltinamojo tėvų namuose, svetimoje aplinkoje, nukentėjusioji neabejotinai jautėsi nesaugiai, buvo dvasiškai sukrėsta. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš nukentėjusiosios parodymų nematyti, kiek ilgai truko skausmas, ar teko vartoti skausmą malšinančius medikamentus, jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra pateikta. Taip pat nėra objektyvių duomenų dėl emocinės depresijos, ar teko vartoti vaistus, kreiptis į specialistus. Gumbai plaukuotoje galvos dalyje, teismo vertinimu, negalėjo sukelti judėjimo ar bendravimo laisvės apribojimo. Nukentėjusioji nurodė, kad po sužalojimo jai buvo reikalinga kitų asmenų pagalba ir priežiūra, pagerintas maitinimas, vitaminai, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai ir iki veikos padarymo, buvo operuota ranka, o duomenų, kad buvo sveikatos pablogėjimasir jis buvo įtakotas būtent dėl 2017-11-01 patirto smurto, nėra, medicininiai dokumentai to nepatvirtina. Taip pat byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo negalėjo užsiimti savo įprastine veikla. Teismo vertinimu, nors nukentėjusioji dėl patirto smurto ne tik patyrė skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus dėl to, kad smurtą vartojo buvęs sugyventinis narys, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių, turinčių reikšmės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, jam esant girtam, taip į tai, kad kaltę pripažino, išreiškė norą atsiprašyti viešai, kadangi nukentėjusioji atsiprašymo akistatos metu nepriėmė.
Kaip minėta, nukentėjusioji prašo priteisti 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio tipo bylose yra priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra prašoma šioje byloje. Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad smurtinių nusikaltimų baudžiamosiose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 150 Eur iki 579 Eur (kasacinės nutartys b. b. Nr. 2K-5/2014, 2K-92/2014, 2K-270/2014). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.
Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 300 Eur, kuri priteisina iš kaltinamojo.
Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo 200 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios E. Š. patirtos išlaidos pagrįstos, atitinka atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniu įrodymu (b. l. 161), todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 147,29 Eur eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiosios E. Š. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje. (b. l. 53-55).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 147,29 eurų turtinė žala.
A. R. 2017-11-02 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. (b. l. 91-92). 2017-11-23 priimtas nutarimas panaikinti kardomąją priemonę. Nutarimą priėmė prokuroras Darius Žvirblis. (b. l. 95-100).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti A. R. paskirtą baudą 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, skiriant jam baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:
per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiosios E. Š. per savo nuožiūra pasirinktą masinio informavimo priemonę (BK 75 str. 2 d. 1 p.); per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 6 MGL (225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir devyniasdešimt šešių euro centų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą į Teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą – 147,29 eurus (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus, dvidešimt devynis euro centus) (BK 69 str.);per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti E. Š. neturtinę žalą – 300 eurų (tris šimtus eurų).
E. Š. išlaidas advokato Valentino Giriūno pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. R. 200 (du šimtus) eurų joms atlyginti.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017-11-01, 19:15 min., iki 2017-11-02, 14 val. 27 min, t. y. 1 dieną (BK 66 straipsnis).
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 147,29 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt septynis eurus, dvidešimt devynis euro centus) turtinės žalos.
E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. R. E. Š. naudai 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.