Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių: uždarosios akcinės bendrovės „Renvia“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Axis Power“ ieškinį, pareikštą atsakovams: biudžetinei įstaigai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialui Sodininkystės ir daržininkystės institutui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys: akcinė bendrovė „Energetikos tinklų institutas“ ir NE International GmbH, institucija duodanti išvadą byloje: Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teisme jau kartą buvo nagrinėjamas ginčas dėl to paties pirkimo vykdymo, ir teismas jau buvo pripažinęs, kad pirkimo procedūros buvo pažeistos. Vykdant teismo sprendimą ieškovės buvo grąžintos į pirkimo procedūras, tačiau atsakovas pareikalavo pateikti jau teiktus dokumentus bei paaiškinti pasiūlymo techninę dalį bei nusprendė atlikti ekspertinį pasiūlymo vertinimą. Ieškovės pateikė prašytus paaiškinimus, tačiau atsakovo VP komisija nusprendė, jog jos nepateikė tam tikrų duomenų ir jų pasiūlymą nusprendė pripažinti neatitinkančiu Techninės specifikacijos reikalavimų.

Nuo tarp šalių kilusio ginčo pradžios atsakovas nuolatos keitė nuomonę ne tik dėl Pirkimo sąlygų 11.1 punkte numatytų pasiūlymo atmetimo pagrindų, bet ir dėl skirtingų techninių reikalavimų, kurie buvo numatyti arba net nenumatyti Techninėje specifikacijoje (pvz. 2016 m. vasario 23 d. rašte Nr. CD-4-SDI-35 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ atsakovas ieškovių pasiūlymą atmetė neįprastai mažos kainos pagrindu, o 2016 m. lapkričio 8 d. pranešime Nr. CD-4-SDI-230 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ ant žemės montuojamų vėjo jėgainės konstrukcijų skaičiavimai jau minimi kaip viena iš pasiūlymo atmetimo priežasčių).

2016 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. CD-4-SDI-195 bei 2016 m. spalio 18 d. raštu Nr. CD-4-SDI-219 atsakovas kreipėsi į ieškoves prašydamas pateikti duomenis ir informaciją dėl techninių reikalavimų, kurių atitiktį jos jau buvo pagrindę kartu su 2016 m. vasario 12 d. pasiūlymu pateiktais priedais. Atsakovas taip pat nurodė pateikti papildomus duomenis ir paaiškinimus dėl reikalavimų, kurie Techninėje specifikacijoje nebuvo keliami, o atmesdamas pasiūlymą atsakovas rėmėsi ieškovių pasiūlymo techninės dalies neatitikimu Techninėje specifikacijoje nenurodytiems reikalavimams ar reikalavimais, kurių atitikimą ieškovės ne kartą pagrindė (pvz. dėl energijos perdavimo į tinklą ribojimo sprendimo; dėl vėjo jėgainės konstrukcijų skaičiavimo; dėl fotomodulių techninių parametrų; dėl fotomodulių sertifikatų pateikimo; dėl gamintojo deklaracijos nepripažinimo tinkama).

Atmesdamas ieškovių pretenziją atsakovas išreiškė dviprasmišką ir nelogišką poziciją. Viena vertus jis nurodo, jog spręsdamas dėl pasiūlymo atmetimo vadovaujasi ieškovių pateiktu pasiūlymu, vėliau, sprendžiant kitas pretenzijas gauta informacija, gautais atsakymais į paklausimus ir eksperto išvada, tačiau kita vertus nurodo, kad jis neturėjo teisės vertinti ieškovių papildomai pateiktų dokumentų. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-1600-273/2016, grąžino ieškoves į Pirkimo procedūras (į techninės dalies vertinimą), ir nors atsakovas kreipėsi į ieškoves dėl techninės pasiūlymo dalies paaiškinimo ir pagrindimo, tačiau atmesdamas pasiūlymą, iš principo atsisakė pakartotinai įvertinti ieškovių pateiktus duomenis ir paaiškinimus.

Taip pat ieškovės teigia, jog tokiais atsakovo sprendimais buvo pažeistas skaidrumo principas, nes iš naujo vertindama pasiūlymo techninę dalį, perkančioji organizacija iš esmės plečiamai aiškino Techninę specifikaciją ir suformulavo tiekėjų pasiūlymui papildomus reikalavimus dėl parametrų bei techninės dokumentacijos.

Be to, atmesdamas ieškovių pasiūlymą, atsakovas pažeidžia viešą interesą, nes turi ketinimą įsigyti brangesnės komplektacijos saulės elektrinę, o atsakovui esant biudžetinei įstaigai, skaidriu ir teisėtu procedūrų vykdymu suinteresuota visuomenė.

Dublike (DOK-47600) papildomai nurodė, jog atsakovas nuolat keičia ne tik ieškovių pasiūlymo neatitikimo pirkimo dokumentams pagrindus, bet ir pačius pirkimo dokumentų reikalavimus, pvz., energijos perdavimo į tinklą ribojimo sprendimas – finansuotojo reikalavimas, dėl kurio nevykdymo parama iš LAAIF projekto įgyvendinimui gali būti neteikiama, apskritai nenumatytas Techninėje specifikacijoje. Pirkimo dokumentuose nėra nuorodos į LAAIF paramą ir reikalavimus, yra tik reikalavimas inverteriui „Su galimybe automatiškai riboti perteklinės elektros atidavimą į LESTO tinklą“. Ieškovių pasiūlyto gaminio inverteris energijos perdavimą į tinklą riboja programiškai, be jokio papildomo sprendinio. Tiekėjai privalo tenkinti ir pateikti tik tuos reikalavimų atitiktį pagrindžiančius duomenis, kurie yra privalomi pagal pirkimo dokumentus. Sąlygų finansuotojui įvykdymas ar neįvykdymas yra pačios perkančiosios organizacijos atsakomybė, kuri negali būti perkeliama tiekėjams.

Atsakovas paklausimais pats kreipėsi į ieškoves dėl papildomos informacijos pateikimo vertinant pasiūlymų techninę dalį. Taigi pats atsakovas pats pripažino pažeidęs Pirkimo procedūras ir tai, jog prieš atmetant tiekėjų pasiūlymą buvo reikalinga kreiptis į ieškoves dėl pasiūlymo techninės dalies paaiškinimo, nes ne visi techniniai duomenys ir reikšmės perkančiajai organizacijai buvo suprantami. Atsakovo pozicija šiuo klausimu nėra nuosekli.

Ieškovės nepakeitė nei vieno 2016 m. vasario 12 d. pasiūlymo reikalavimo teikiant paaiškinimus į perkančiosios organizacijos paklausimus, o deklaruojami gaminio parametrai ir jų reikšmės nesiskyrė nuo gaminio aprašyme nurodytųjų. Papildomais dokumentais (gamintojo oficialiu patvirtinimu) perkančiajai organizacijai buvo paaiškintos ir papildomai įrodytos tos reikšmės, kurias perkančioji organizacija interpretavo neteisingai. Perkančioji organizacija suteikdama teisę paaiškinti pasiūlymą ir pateikti paaiškinimus pagrindžiančius duomenis turi tikslą išsiaiškinti, ar siūlomas produktas atitinka perkančiosios organizacijos pirkimo objektą. Tačiau šiuo atveju, gavusi tiekėjų paaiškinimus ir įrodymus, perkančioji organizacija nusprendė nevertinti jų kaip pasiūlymų dalies.

Atitiktis Techninės specifikacijos keliamiems reikalavimams pagrįsta gamintojo aprašyme bei gamintojo patvirtinime, tačiau atsakovas nuo pat tarp šalių kilusio ginčo pradžios keitė ne tik ieškovių pasiūlymo atmetimo pagrindą, tačiau ir techninius reikalavimus bei nuomonę apie pasiūlymo atitiktį jiems.

Pasisakydamos dėl ekspertizės ataskaitų ieškovės nurodė, jog vertindamas pasiūlymus, ekspertas nurodė reikalavimus, kurie į Techninę specifikaciją net nebuvo įtraukti. Įvertinus į civilinę bylą pateiktų „ekspertizės ataskaitų“ turinį, akivaizdu, jog juose nėra pateikiama jokių motyvų ir logiškai iš jų sekančių išvadų, o tik nustatomi reikalavimai ir konstatuojama, „tenkinama“ arba „netenkinama“.

Nežiūrint į tai, kad dėl to paties pirkimo vyksta jau antra byla, faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovių techninės dalies pasiūlymo esme nuo to laiko nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti, ir pasiūlymas buvo vertinamas ta apimtimi, koks buvo pateiktas pradine forma. Akcentuodamos pirmosios bylos aplinkybes ieškovės siekia sudaryti išankstinę neigiamą nuomonę, nesigilinant į jų pasiūlymo turinį.

Ieškovių pasiūlymas buvo atmestas, nes jis neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, konkrečiai: nebuvo pateiktas energijos perdavimo į tinklą ribojimo sprendimo, o tai esminis finansuotojo reikalavimas; nepateikė ant žemės montuojamų vėjo jėgainės konstrukcijų skaičiavimo, o pateiktieji neatitinka faktinių duomenų; fotomodulių trumpojo jungimo srovės temperatūrinis koeficientas neatitinka reikalavimų; nenurodyta fotomodulio rėmo medžiaga, kontaktinės dėžutės apsaugos klasė, leistina atbulinė srovė; nepateikti sertifikatai dėl fotomodulių atitikimo standartams.

Pasiūlymus vertino ekspertas, dėl kurio parinkimo, kompetencijos ir išvadų pagrįstumo atsakovui jokių abejonių nekilo, ir ekspertą jis pasitelkė vadovaudamasi VPĮ 16 straipsniu. Ekspertas uždavė vertinimui reikalingus klausimus, kurie yra natūraliai išplaukiantys iš konkurso sąlygų techninės dalies reikalavimų, nes net ir tuo atveju, kai reikalavimai tiesiogiai nėra įtvirtinti techninėse sąlygose, objektyviai be jų negalint tinkamai realizuoti nustatytų sąlygų vienareikšmiškai vertinama, jog tiekėjai šiuos reikalavimus turi įvykdyti kaip savaime suprantamus. Ieškovės pirminiame pasiūlyme dėl aukščiau minėtų reikalavimų dokumentų nepateikė arba nepagrindė objektyviai, todėl jų pasiūlymas negalėjo būti vertinamas, kaip atitinkantis techninę specifikaciją.

Triplike (DOK- 48785) atsakovas papildomai nurodo, jog esant prieštaringiems duomenims perkančioji organizacija viešai tikslinosi dėl fotomodulių ieškovių nurodyto gamintojo internetiniame tinklalapyje, be to tiesiogiai kreipėsi į gamintoją dėl informacijos pateikimo. Gauti atsakymai vienareikšmiškai patvirtina, jog ieškovių pateikti moduliai gamintojo nurodytų techninės dalies reikalavimų neatitinka. Todėl net ir grąžinus ieškoves į pirkimo procedūras jų pasiūlymas negalės būti pripažintas laimėjusiu, nes jis akivaizdžiai neatitinka techninės dalies reikalavimų.

Pirkimo metu ieškovių pasiūlymo neatitikimą konstatavo ir ekspertas, kuris nėra VP komisijos narys, o perkančioji organizacija pripažino eksperto išvadas pagrįstomis.

Kitas byloje atsakovu patrauktas asmuo – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras buvo tinkamai informuotas apie vykstantį procesą, tačiau jokios nuomonės dėl ginčo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

Aukščiau minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo jį peržiūrėjus apeliacine tvarka ir 2016 m. liepos 14 d. nutartimi Lietuvos apeliaciniam teismui plikus jį nepakeistu (civilinės bylos Nr. e2A-881-798/2016). Tačiau įsiteisėjus sprendimui ieškovės pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, kuriuo kuriame prašė išaiškinti į kokias supaprastinto riboto konkurso pasiūlymų vertinimo procedūras turi būti grąžinamos ieškovės.

Perkančioji organizacija pasiūlymų vertinimui pasitelkė ekspertą, kuris perkančiajai organizacijai pateikė pasiūlymų atitikimo techninei specifikacijai ekspertizės ataskaitą Nr. 2016/1 (2 t. b. l. 67-73), o gavęs papildomus duomenis – pateikė ataskaitą Nr. 2016/2 (2 t. b. l. 83-87).

Gavusi eksperto ataskaitas perkančiosios organizacijos VP komisija 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimais nutarė pripažinti ieškovių pasiūlymą neatitinkančiu techninės specifikacijos reikalavimų, nustatyti pasiūlymų eilę, pirkimo nugalėtoju skelbti pasiūlymą pagal jungtinės veiklos sutartį tarp AB "Energetikos tinklų institutas", UAB "Saulės energija" ir NE International GmbH (2 t. b. l. 79-82, 88-89).

Apie tokius perkančiosios organizacijos priimtus nutarimus ieškovės buvo informuotos 2016 m. lapkričio 8 d. pranešimu Nr. CD-4-SDI-230 „Dėl pasiūlymo atmetimo“.

Nesutikdamos su nutarimais ieškovės 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, prašydamos panaikinti, jų manymu, neteisėtus sprendimus, taip pat prašydamos paaiškinti, ar ekspertinis vertinimas buvo atliktas siekiant įvertinti visų pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlymus, nurodyti tam tikras su atliktu ekspertiniu vertinimu susijusias aplinkybes bei leisti susipažinti su ekspertinio tyrimo aktu ir jo išvadomis (1 t. b. l. 121-125).

Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog keliami šie esminiai bylos nagrinėjimui klausimai: a) dėl ieškovių pateiktų reikalavimų pakartotinumo ir anksčiau Kauno apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos reikšmės šiai bylai; b) dėl ekspertinio vertinimo, jo reikšmės ir pagrįstumo; c) dėl perteklinių reikalavimų, kurie nenumatyti pirkimo sąlygose; d) dėl perkančiosios organizacijos atlikto ieškovių pasiūlymo vertinimo ribų. Dėl šių aplinkybių pasisakoma žemiau sprendime.

Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl reiškiamų reikalavimų tapatumo (pakartotinumo) ir bylos nagrinėjimo ribų

Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog ieškovės iš esmės elgiasi nesąžiningai ir jau antrojoje byloje nepagrįstai stabdo viešojo pirkimo procedūras. Trečiasis asmuo, savo ruožtu, nurodo, jog ieškovės į teismą kreipėsi pakartotinai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taip pat nurodo, jog ieškovių ieškinio 4-5 lapuose nurodytos aplinkybės neturi jokios teisinės reikšmės, nes jos nebuvo nurodytos pretenzijoje, ir nebuvo nagrinėtos ikiteisminėje stadijoje.

Vadovaujantis įstatymu ir teismų suformuota praktika, ieškiniai laikomi tapačiais, jeigu sutampa trys esminiai jų elementai: šalys, ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Iš Bylos I medžiagos matyti, jog tiek joje, tiek ir dabar nagrinėjamoje byloje sutampa tik šalys. Ieškinio pagrindas sutampa iš dalies, kadangi Byloje I ieškinys taip pat buvo grindžiamas aplinkybėmis, jog perkančioji organizacija neteisėtai atmetė ieškovių pasiūlymą, kaip neatitinkantį Techninės specifikacijos reikalavimų, tačiau buvo ginčijamas ir per mažos kainos nustatymo aspektas. Ieškinio dalykas sutampa iš dalies, kadangi tiek Byloje I, tiek dabar nagrinėjamoje byloje yra prašomi panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimai dėl ieškovių pasiūlymo atmetimo, pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo, tačiau Byloje I tie sprendimai buvo priimti 2016 m. vasario 23 d. VP komisijos nutarimu, o dabar ginčijami sprendimai priimti 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimais.

Taip pat analizuojant Bylos I medžiagą ir priimtą teismo sprendimą nustatyta, jog nors ieškovė ir ieškiniu ginčijo jos neatitikimą Techninės specifikacijos reikalavimams, tačiau iš pirkimo komisijos 2016 m. vasario 23 d. posėdžio protokolo Nr. CF-7-SDI-10 matosi, kad perkančioji organizacija svarstė ieškovių pasiūlymą pasiūlytos kainos aspektu ir nutarė atmesti pasiūlymą dėl per mažos kainos. Posėdyje nebuvo priimtas nutarimas dėl ieškovių pasiūlymo atmetimo, kaip neatitinkančio Techninės specifikacijos reikalavimams. Taip pat iš ieškovių Byloje I pateiktos pretenzijos turinio matosi, kad pretenzijoje buvo nurodyti argumentai tik dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų ir nepagrįstų teiginių apie per mažą tiekėjo pasiūlymo kainą, todėl teismas tą Bylą I nagrinėjo tik dėl ieškovių reikalavimo dėl neįprastai mažos kainos. Byloje I priimtu sprendimu nusprendė ieškovių ieškinio pareiškimo reikalavimus dėl pasiūlymo techninės dalies teisinių faktinių aplinkybių vertinimo palikti nenagrinėtais.

Taigi nustatęs sprendimo 55-56 punkte nurodytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad šioje byloje ieškovių pateiktas ieškinys negali būti laikomas tapačiu (pakartotiniu), todėl bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Sprendžiant dėl bylos nagrinėjimo ribų pažymėtina, jog viešojo pirkimo procedūros metu tiekėjai turi teisę reikšti pretenzijas ir skundus, kuriuos perkančioji organizacija privalo nagrinėti LR viešųjų pirkimų įstatymo (toliau ir – VPĮ) 93-94¹ straipsniuose nustatyta tvarka. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai (VPĮ 93 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogišką nuostatą įtvirtina ir LR civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 423² straipsnio pirmoji dalis, numatydama, jog tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme (toliau ir – VPĮ) nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

CPK 423³ straipsnio trečiojoje dalyje dar tiksliau detalizuojama nurodant, jog ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu.

Šiuo atveju aktualu tai, jog po Bylos I išnagrinėjimo pirkimo procedūros buvo atnaujintos, buvo atlikta eilė papildomų veiksmų ir priimti sprendimai, todėl vertintinas būtent ieškovių 2016 m. lapkričio 11 d. pretenzijos (1 t. b. l. 121-125) turinys ir jo tapatumas su pareikštame ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis. Išanalizavus abiejų šių dokumentų turinį nenustatyta esminių neatitikimų, kurie leistų spręsti, kad kurios nors ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės nebuvo ginčytos laikantis išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Todėl atmetami atsakovo ir trečiojo asmens argumentai dėl procesinių kliūčių ieškinio nagrinėjimui.

Dėl ekspertinio vertinimo

VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog VP komisiją sudaranti organizacija turi teisę kviestis ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių, ar jį įvertinti, o to paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog ekspertas gali dalyvauti komisijos darbe tik prieš tai pasirašęs nešališkumo deklaraciją ir konfidencialumo pasižadėjimą.

Viešųjų pirkimų pasiūlymų vertinimo ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijose (patvirtintos 2006 m. spalio 12 d. VPT direktoriaus įsakymu Nr. 1S-53) taip pat nėra nurodomas baigtinis sąrašas situacijų, kuomet perkančioji organizacija, vykdydama pirkimą (ne)privalėtų pasitelkti ekspertą. Be to šiose rekomendacijose net nenurodomas baigtinis sąrašas kriterijų, kuriems vertinti būtų reikalingas ekspertas (pvz. rekomendacijų 38.1 punkte numatoma, jog ekspertinis vertinimas viešuosiuose pirkimuose galėtų būti naudojamas įvertinant pirkimo objekto parametrus, kurie negali būti pamatuoti tiesiogiai (estetinės savybės, reprezentatyvumas, patogumas, techninių sprendimų pažangumas, modernizavimo galimybės, remonto ir aptarnavimo patogumas ir pan.).

Todėl įvertinęs 61-62 punktuose nurodytas aplinkybes teismas atmeta ieškovių argumentus dėl atlikto ekspertinio vertinimo, nes tai yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė. Vis tik vertinant ar ekspertas nebuvo šališkas, spręstina, jog deklaracijos pasirašymas negali būti vienintelis ekspertų nešališkumo įrodymas. Tačiau iš kitos pusės, kad paneigtų eksperto nešališkumą, ieškovės taip pat turėjo vykdyti jai tenkančią įrodinėjimo naštą šiuo aspektu. Vien tik deklaratyvūs teiginiai apie ekspertizės ataskaitų turinį (jų neišsamumą) negali automatiškai patvirtinti eksperto šališkumo.

Šiuo atveju, vadovaujantis suformuota teismų praktika, vertintina, ar ieškovės pateikė perkančiajai organizacijai objektyvios informacijos, keliančios abejonių dėl pasirinkto eksperto nešališkumo, ir ar būtent pati perkančioji organizacija išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, kurios lėmė sprendimo dėl sutarties sudarymo priėmimą, kad būtų išvengta interesų konflikto, ir jis būtų nustatytas bei pašalintas. Kaip matyti, tokių įrodymų ieškovės perkančiajai organizacijai nepateikė. Be to teismui 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi įpareigojus perkančiąją organizaciją pateikti visą su ekspertiniu vertinimu susijusią medžiagą, spręstina, kad buvo užtikrinta ieškovių teisė tinkamai ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau ir po medžiagos gavimo ieškovės nenurodė teismui jokių įtikinamų įrodymų dėl eksperto šališkumo.

Nors ir sutiktina su ieškovėmis, jog eksperto ataskaita nėra labai išsamiai ir plačiai motyvuota, tačiau pažymėtina, jog ji negali būti laikoma analogiška eksperto išvadai, kuri numatyta CPK 216 straipsnyje. Todėl jai nekeliami ir CPK įtvirtinti reikalavimai smulkiai aprašyti atliktus tyrimus, jų pagrindu padarytas išvadas ir pagrįsti atsakymus į teismo iškeltus klausimus. Be abejo ši ataskaita neturi ir didesnės įrodomosios galios teismui, ir bus vertinama kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais įrodymais tiriant aplinkybes bei priimant sprendimą.

Dėl reikalavimų, neįtvirtintų pirkimo sąlygose, vertinimo

Ieškovių pasiūlymas buvo atmestas vadovaujantis pirkimo sąlygų 11.1.1. punktu, konkrečiai konstatavus, jog jis neatitinka techninės specifikacijos reikalavimų. Sutiktina su ieškovėmis, jog nei 2016 m. lapkričio 7 d. VP komisijos protokole, nei 2016 m. lapkričio 8 d. pranešime nebuvo nurodyti konkretūs Techninės specifikacijos punktai, kurių neatitiko pasiūlymas. Tačiau įvertinus aukščiau minėtų dokumentų turinį matyti, jog jie pakankamai išsamiai motyvuoti. Dėl to daroma išvada, jog vien tik konkrečių punktų neįvardijimas nesutrukdė ieškovėms suprasti dėl ko jų pasiūlymas atmestas ir atitinkamai ginti savo pažeistas teises tiek pareiškiant perkančiajai organizacijai pretenziją, tiek pateikiant teismui ieškinį. Konkrečių punktų nenurodymas taip pat teismui netrukdo analizuoti medžiagą ir priimti sprendimą.

Perkančioji organizacija pirmu pagrindu nurodė, jog ieškovės nepateikė energijos perdavimo į tinklą ribojimo sprendimo, o tai esminis finansuotojo reikalavimas, dėl kurio nevykdymo parama iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau ir – LAAIF) projekto įgyvendinimui gali būti neteikiama.

Teismas pažymi, kad būtent pačios perkančiosios organizacijos pareiga parengti pirkimo dokumentus taip, kad jie būtų aiškūs, tikslūs ir nekeltų abejonių potencialiems tiekėjams. Esantys neaiškumai gali būti paaiškinti atsakant į tiekėjų paklausimus, tačiau jie negali pakeisti/modifikuoti pirkimo sąlygų taip, kad jos būtų pakeičiamos iš esmės. Pažymėtina, jog net ir teisminėje praktikoje yra nurodoma, jog pirkimo sąlygos turi būti paskelbtos iš anksto, visų vienodai suprantamos ir nekeičiamos vykdant viešąjį pirkimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti aiškias pirkimo sąlygas yra konstatavęs, kad su perkančiųjų organizacijų pareiga tiekėjams nustatyti aiškius reikalavimus nedera situacija, kai dalyviai apie atitinkamas sąlygas turėtų spręsti vienu metu vertindami tris skirtingo pobūdžio dokumentus – pagrindines pirkimo sąlygas, techninę specifikaciją ir viešojo pirkimo sutarties projektą, lyginti šių dokumentų turinį ir skirtumus, o šiuos kvalifikuoti kaip tikslinimą ar spragų bei trūkumų šalinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015).

Nors 68 punkte paminėta kasacinio teismo nutartis nėra priimta visiškai analogiškoje savo aplinkybėmis byloje, tačiau joje nurodoma teisės aiškinimo taisyklė dėl sąlygų aiškumo, apibrėžtumo ir nuoseklumo. Šiuo atveju situacija dar prastesnė ir dar akivaizdžiau pažeidžianti tiekėjo teises, nes reikalaujama pateikti pasiūlymą, kuris atitiktų net į pirkimo sąlygas neįtrauktam kriterijui, nes išanalizavus pirkimo sąlygas ir jos priedus nerasta jokių duomenų apie keliamus papildomus LAAIF reikalavimus, kuriuos turi atitikti tiekėjų pasiūlymai. Teismas neabejoja, jog jie galbūt reikšmingi ir svarbūs pačiai perkančiajai organizacijai ir yra esminis finansuotojo reikalavimas, tačiau tai, kad pati perkančioji organizacija to neįtraukė į pirkimo sąlygas, kalta tik ji pati. Todėl ji negali reikalauti iš tiekėjų, kad jų pasiūlymai atitiktų ir pirkimo sąlygose neįtvirtintus reikalavimus. Todėl šiuo pagrindu konstatuodama, jog ieškovių pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų, ji akivaizdžiai plečiamai išaiškino pirkimo sąlygas ir pažeidė skaidrumo principą.

Antru pagrindu nurodoma, jog ieškovės nepateikė ant žemės montuojamų vėjo jėgainės konstrukcijų skaičiavimo, o pateiktieji skaičiavimai neatitinka konkurso sąlygose nurodytų faktinių duomenų, nors tiekėjui buvo suteikta galimybė susipažinti su projekto įgyvendinimo vieta. Ieškovės savo ruožtu teigia, kad Techninėje specifikacijoje buvo numatytas reikalavimas pateikti saulės, o ne vėjo jėgainės konstrukcijų skaičiavimus.

Sprendžiant šį ginčą vėlgi pirmiausiai analizuotinos konkurso sąlygos, o konkrečiai Techninė specifikacija (toliau ir – TS) bei perkančiosios organizacijos paaiškinimai. Kaip matyti iš TS, ji buvo konstruota pirma numatant reikalavimus saulės jėgainei, o po to vėjo jėgainei. Prie reikalavimų saulės jėgainei buvo numatytas reikalavimas pavadinimu „Techniniai ir kokybiniai reikalavimai tvirtinimo konstrukcijoms“ ir po juo patalpintoje lentelėje nurodyta „2. Konstrukcijos ant žemės 2.1 Ekspertiniai statiniai skaičiavimai „Taip“. Kas, teismo vertinimu reiškia, jog perkančioji organizacija akivaizdžiai pareikalavo saulės jėgainės tvirtinimo konstrukcijai pateikti ekspertinį statinį skaičiavimą. Tačiau toliau aprašant vėjo jėgainei keliamus reikalavimus – jokie reikalavimai ant žemės montuojamoms konstrukcijoms keliami nebuvo (1 t. 47-50). Svarbu ir tai, kad net ir esant tokiai TS, perkančioji organizacija, 2016 m. vasario 23 d. raštu ieškovėms nurodė, jog atsižvelgė į jų pastabas ir išaiškino, kad konstrukcijoms ant žemės ekspertiniai statiniai skaičiavimai netaikomi (1 t. b. l. 70). Taigi net ir manant tai, jog TS numatydama „Techniniai ir kokybiniai reikalavimai tvirtinimo konstrukcijoms“ perkančioji organizacija galvojo, jog jie galėtų būti taikomi abiem jėgainėms – tai po 2016 m. vasario 23 d. išaiškinimo, teigtina, jog ji aplamai nei vienai jėgainei nenumatė pateikti konstrukcijų skaičiavimus. Todėl atsižvelgiant į šiame punkte nustatytas faktines aplinkybes spręstina, jog perkančioji organizacija, konstatuodama, jog ieškovių pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų (dalyje dėl konstrukcijų paskaičiavimo nepateikimo) akivaizdžiai plečiamai išaiškino pirkimo sąlygas ir pažeidė skaidrumo principą.

Dėl pirminio pasiūlymo tikslinimo ir vertinimo

Byloje kyla ginčas ir tais aspektais, ar perkančioji organizacija privalėjo vertinti tik pirminį ieškovių pasiūlymą ar ir vėliau pateiktą medžiagą, ir jei taip – ar tuo nesudaromos ieškovėms išskirtinės sąlygos lyginant su kitais tiekėjais.

Atsakant į šiuos klausimus pirmiausiai atsižvelgtina į teisinį reglamentavimą. VPĮ 39 straipsnio pirmojoje dalyje numatyta, jog „Perkančioji organizacija gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus, tačiau ji negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro ar riboto konkurso metu, ar galutinio pasiūlymo, pateikto konkurencinio dialogo metu, esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkantis pirkimo dokumentų reikalavimus.“

Perkančiosios organizacijos VP komisijos 2015 m. gruodžio 7 d. posėdžio protokolu Nr. CF-7-SDI-55 patvirtintose pirkimo sąlygose expressis verbis nėra įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė reikalauti tiekėjų paaiškinimų dėl pateiktų pasiūlymų (numatyta galimybė gauti paaiškinimus tik dėl iš tiekėjų kvalifikacijos), tačiau sistemiškai vertinant visas sąlygas, matyti, jog 11.1.2. punkte nurodyta, jog pasiūlymas atmetamas, jei „Tiekėjas per Perkančiosios organizacijos nurodytą terminą nepaaiškino pasiūlymo“. Tai leidžia daryti išvadą, jog perkančioji organizaciją turėjo teisę prašyti iš ieškovių pasiūlymų paaiškinimų.

Tačiau sprendžiant kokia apimtimi galima prašyti paaiškinimo ir ar tai perkančiosios organizacijos pareiga, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamas teisės aiškinimo taisykles. Analizuojant LAT praktiką matyti, kad perkančioji organizacija, prieš atmesdama pasiūlymą, privalo pareikalauti paaiškinimų tik tuomet, jei ji ketina atmesti tokio tiekėjo pasiūlymą VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. dėl kvalifikacijos reikalavimų neatitikimo (žr. pvz. LAT CBS 2016 m. vasario 3 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-15-248/2016).

Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, jog perkančioji organizacija svarstė dėl ieškovių pasiūlymo atmetimo VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Tai reiškia, kad prašyti ieškovių pasiūlymo paaiškinimų perkančioji organizacija galėjo tik tuomet, jei ji, įvertinusi ieškovių pasiūlymą, nustato, jog jame yra tokio pobūdžio trūkumų, kuriuos leidžiama paaiškinti ar patikslinti nekeičiant pasiūlymo esmės (pvz. taisant redakcinio pobūdžio klaidas bei paprastai ištaisytinus ar paaiškintinus netikslumus). Todėl perkančiosios organizacijos diskrecija taikant VPĮ 39 straipsnio 1 dalies nuostatas iš esmės reiškiasi ne sprendimu leisti arba ne tiekėjui paaiškinti pasiūlymą, o įvertinimu, ar pasiūlymo trūkumo pobūdis leidžia jį pataisyti (žr. pvz. LAT CBS 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).

Teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos 2016 m. rugsėjo 27 d. ir 2016 m. spalio 18 d. raštus (1 t. b. l. 102-104), kuriais prašyta pasiūlymo paaiškinimo, konstatuoja, jog ji neįvertino 76 sprendimo punkte nurodytos kasacinio praktikos, todėl pati dar labiau komplikavo ir užtęsė pirkimą. Todėl konstatuotina, jog buvus tokiems atsakovo reikalavimams dėl papildomų paaiškinimų pateikimo, sutiktina su ieškovėmis toje dalyje, kad juos gavusi perkančioji organizacija privalėjo šią papildomą dokumentaciją vertinti, tačiau darytina vienareikšmiška išvada, kad perkančioji organizacija neprivalėjo atsižvelgti į tuos paaiškinimus (papildomą medžiagą), kurie iš esmės keitė pirminį pasiūlymą ar joje nurodytas techninių parametrų reikšmes.

Taigi sprendžiant ar ieškovės iš esmės pakeitė pasiūlymą, visų pirma vertintinas jų pirminis pasiūlymas ir jo atitikimas TS sąlygoms.

TS 4 lentelėje buvo nurodyti „Techniniai ir kokybiniai reikalavimai moduliams“ (1 t. b. l. 48). Lyginant perkančiosios organizacijos reikalautus TS parametrus su ieškovių pateiktais pirminiame pasiūlyme (2 t. b. l. 3-52) matyti, jog jie akivaizdžiai neatitiko reikalautiesiems:

Lentelės pozicijaParametro pavadinimasReikalauta reikšmėPasiūlyme nurodyta reikšmė4.3.3.Trumpo jungimo srovės ?³+0,058 %/°K0,0554.4.6.Kontaktinė dėžutėIP67IP654.4.9.Leistina atbulinė srovė³ 20A15

Akivaizdu, jog TS nurodytos reikšmės yra aiškiai ir tiksliai aprašytos bei nereikalaujančios jokių aritmetinių skaičiavimų. Tuo tarpu ieškovės pačios pateikė įrangos aprašymą, kurioje tos reikšmės ir nurodytos, bet neatitinkančios TS reikalavimų. Todėl esant tokiai situacijai bei vadovaujantis sprendimo 76 punkte nurodyta praktika spręstina, kad atsakovui nebuvo net teorinės galimybės prašyti paaiškinti pasiūlymą (dėl 79 sprendimo punkto lentelėje nurodytų parametrų), o juo labiau leisti keisti aiškiai nurodytus ir apibrėžtus parametrus.

Todėl teismas sprendžia, jog atsakovas pagrįstai nesivadovavo papildomai pateiktais ieškovių įrodymais (1 t. b. l. 109-111), kurie iš esmės paneigia pirminiame pasiūlyme (beje paties gamintojo buklete atspausdintus) parametrus. Akivaizdu, jog po tokio pasiūlymo „patikslinimo“, perkančioji organizacija gavo dokumentus, jog ta pati prekė turi skirtingus parametrus, todėl siekdama išsiaiškinti tokią dviprasmybę visiškai pagrįstai nutarė informaciją rinkti iš viešai prieinamų šaltinių bei gauti paaiškinimus iš paties gamintojo. Gamintojo atsiųstos techninės charakteristikos (2 t. b. l. 189-200) patvirtino, jog ieškovių pateiktas pasiūlymas (dėl fotomodulių techninės dalies) neatitinka perkančiosios organizacijos TS įtvirtintų reikalavimų. Taigi atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, bei imant domėn dar ir tai, kad paties gamintojo pateikta informacija (dėl techninių parametrų) yra tokia, kokią pateikė ir pačios ieškovės su pirminiu pasiūlymų, teismas atmeta ieškovių pateiktus įrodymus, esančius 1 t. b. l. 109-111 (CPK 270 str. 4 d. 3 p.), ir sprendžia, jog ieškovės neįrodė, kad jų pasiūlymas atitiko TS reikalavimams (dėl fotomodulių techninių duomenų). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai buvo neteisėti bei ieškinį atmeta. Nustačius šias aplinkybes iš esmės praranda prasmę kitos ieškovių nurodytos aplinkybės dėl, jų manymu, perkančiosios organizacijos atlikto netinkamo pasiūlymo vertinimo kitais aspektais.

Kadangi ieškovės atskirai dar išskyrė argumentų grupę dėl VPĮ principų ir visuomenės interesų pažeidimo (nes įsigyjama brangesnė prekė, nei siūlė ieškovės), dėl to taip pat pasisakytina sprendime. Teismas sprendžia esant nepagrįstais šiuos ieškovių teiginius. Teismų praktika šiuo klausimu yra pakankamai nuosekli ir nusistovėjusi. Perkančioji organizacija pati geriausiai žino savo poreikius ir galimybes įsigyjant prekes, todėl neprivalo pirkti pačią pigiausią rinkoje prekę, jei ji neatitiks jos poreikių. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad siekiama įsigyti prekė būtų neprotingai ir nepaaiškinamai brangi, ir mano, kad įsigydama jos poreikius atitinkančią kokybišką prekę ji nepažeis viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, o priešingai – įsigydama jos poreikių neatitinkančią, tačiau pačią pigiausią prekę, neracionaliai panaudotų lėšas ir būtent tuomet pažeitų VPĮ principus.

Dėl procesinio pobūdžio klausimų

Ieškovės laikomos bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovas ir trečiasis asmuo turėtų teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Tačiau šie asmenys iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų, pagrindžiančių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl nėra faktinio pagrindo spręsti dėl jų atlyginimo.

Sprendžiant dėl ieškovių patirtų išlaidų spręstina, jog bendra tvarka jos neturėtų teisės į bylinėjimo išlaidų atlyginimą. Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui diskreciją iš esmės spręsti situaciją individuliai ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, svarstyti dėl jų priteisimo. Byloje atsakovas padavė atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris apeliacinės instancijos teismo buvo atmestas pilna apimtimi (Lapt 2017 m. sausio 19 d. nutartis byloje e2-329-180/2017). Ieškovės vykdė savo pareigą pateikti atsiliepimą į skundą, dėl ko patyrė papildomų išlaidų, kurios nebūtų susidariusios, jei atsakovas nebūtų rašęs nepagrįsto skundo. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės turi teisę į išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsižvelgdamas į: a) pateiktus įrodymus; b) Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas; c) Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje dydį; d) vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais – teismas daro išvadą, jog 300 eurų sumą bus pakankama ir adekvati padengti patirtas išlaidas, patirtas dėl atsakovo inicijuoto nepagrįsto proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Šios išlaidos priteistinos iš skundą padavusio atsakovo – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto, išlaidas advokatei apmokėjusiai ieškovei – UAB „Renvia“.

2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi teismas šioje byloje buvo pritaikęs laikinąją apsaugos priemonę ir nutaręs uždrausti atsakovams: biudžetinei įstaigai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialui Sodininkystės ir daržininkystės institutui sudaryti sutartį vykdomame supaprastintame ribotame konkurse „510 kW galios salės ir 37,5 kW vėjo elektrinės projektavimo paslaugos ir įrengimo darbai“, o jei ji sudaryta - stabdyti jos vykdymą iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Sprendimui įsiteisėjus taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikinama (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 423⁸ straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „Renvia“ (j. a. k. 301557546) iš atsakovo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto (j. a. k. 302474014) 300 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.