- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 1-271-744/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00351-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Nukentėjusysis
- S. Š.
- Kategorijos
- 1.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.9Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai (BK XXIII skyrius)
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą prie Pakruojo rajono savivaldybės, bedarbis (registruotas darbo biržoje), neįgalus (darbingumo lygis 45 procentai), 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, teistas:
1) 1978-06-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams lygtinai, priverstinai įdarbinant, 1979-11-05 paleistas, atlikus bausmę (teistumas išnykęs);
2) 1984-03-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 250 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, 1985-06-20 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikus 1 metų 8 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, priverstinai įdarbinant (teistumas išnykęs);
3) 1994-03-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d., 16 str. 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, 1995-02-02 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai prieš terminą, neatlikus 1 metų 5 mėnesių 11 dienų laisvės atėmimo bausmės (teistumas išnykęs);
4) 2000-03-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 47¹ str.);
5) 2000-04-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d., 42 str. 1 d., 4 d. (su 2000-03-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme) laisvės atėmimu 1 metams su 100 litų vertės turto konfiskavimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams (BK 47¹ str.);
6) 2001-12-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 243 str. 2 d., 43 str. (su pagal 2000-04-17 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, 2002-11-22 paleistas iš laisvės atėmimo vietos lygtinai, neatlikus 8 mėnesių 4 dienų laisvės atėmimo bausmės, 2003-12-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi bausmė sumažinta iki 9 mėnesių laisvės atėmimo;
7) 2003-12-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. būti namuose bei per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2004-12-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. Š. vengė išlaikyti vaiką, tai yra, esant 2003 m. spalio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimui priteisti iš jo išlaikymą dukrai S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 125 litus kas mėnesį nuo 2003 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tai yra nuo 2003 m. spalio 28 d., iki 2011 m. gegužės 9 d. tyčia vengė pareigos mokėti lėšas dukters S. Š. išlaikymui.
Kaltinamasis S. Š. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad turi nepilnametę dukrą Seliną, tačiau nepamena kada ji gimė. Su jos motina gyveno apie tris metus. Žinojo, kad iš jo yra priteisti alimentai dukters išlaikymui po 125 litus per mėnesį. Alimentų nemokėjo, nes per kaltinamajam akte nurodyta laiką dirbo vos 2 mėnesius – pas ūkininką A. L. ir seniūnijoje. Kai dirbo pas ūkininką, iš jo atlyginimo alimentai buvo išskaičiuoti, o kai dirbo seniūnijoje alimentai iš atlyginimo nebuvo išskaičiuojami. Savanoriškai alimentų nemokėjo. Buvo darbingas, tik paskutinius metus laiko turi sveikatos problemų. Neįgalumas jam buvo nustatytas tik šiais metais. Šiuo metu yra registruotas darbo biržoje, tačiau jokių išmokų negauna. Dabar gauna 350 litų socialinę išmoką iš rūpybos skyriaus. Anksčiau taip pat buvo registruotas darbo biržoje, tačiau iš jos sąrašų buvo išbrauktas, nes atsisakė pasiūlyto darbo. Dirbdavo pas žmones, tačiau daug neuždirbdavo, be to, jam padėdavo tėvai. Su dukra nebendrauja, nes pati dukra vengia bendrauti. Pripažino, kad anksčiau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo. Šiuo metu geria mažiau dėl sveikatos problemų. Žino, kad dukra pinigų gauna iš Vaikų išlaikymo fondo. Savo elgesį vertina blogai, gailisi nusikaltęs. Ateityje išlaikymą mokės.
Po kaltinamojo S. Š. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kaltinamojo S. Š. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:
2012-07-11 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad S. Š. neišlaiko savo nepilnametės dukters S. Š., gimusios 2001 m. gruodžio 3 d., todėl lėšas šio vaiko išlaikymui moka Vaikų išlaikymo fondas (4-6 b.l.);
Šalies argumentai
Prašymu išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti, iš kurios matyti, kad 2008-02-14 į Fondą kreipėsi V. V., prašydama mokėti išmokas nepilnametei dukrai S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) (9 b.l.);
2008-01-17 antstolės Zitos Puzinienės pažyma, iš kurios matyti, kad S. Š. 2007 metų spalio – 2008 m. sausio mėnesiais nemokėjo lėšų savo nepilnametei dukrai S. Š. išlaikyti (7 b.l.);
2008-02-29 Garantinio ir Vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimu, iš kurio matyti, kad buvo nuspręsta nuo 2008-01-17 kiekvieną mėnesį mokėti S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), 125 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (11 b.l.);
2012-07-25 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma, iš kurios matyti kada ir kokio dydžio išmokos buvo sumokėtos S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini) (13-14 b.l.);
Žemesnės instancijos teismas
2003-10-28 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), jo nepilnametei dukrai S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 125 litus iš visų atsakovo gaunamų pajamų nuo 2003 m. spalio 1 d. iki Selinos pilnametystės (17 b.l.);
2012-08-16 antstolės Vaivos Šimkienės pažyma ir prie pažymos pridėt vykdomuoju raštu, iš kurių matyti, kad per visą laikotarpį iš S. Š. jo nepilnametės dukters S. Š. išlaikymui priverstinai buvo išieškota tik 149,45 Lt (2006 m. gegužės mėn.). Išlaikymo skola 2012-07-13 d. yra 14224,55 Lt (21-27 b.l.);
gimimo liudijimu AA Nr. 127574, iš kurio matyti, kad S. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (30 b.l.);
informacija iš VSDFV duomenų bazės, iš kurios matyti S. Š. darbovietės (68 b.l.);
informacija iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazės bei darbo ieškančio asmens atmintine, iš kurių matyti, kad S. Š. nuo 2011 m. gegužės 10 d. yra registruotas darbo biržoje (69 b.l.);
nepilnametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą V. V., kuri buvo apklausta liudytoja, parodymais, kad su S. Š. nebuvo susituokę, tačiau kartu pragyveno apie 4 metus. 2001 m. gruodžio 3 d. jiems gimė dukra Selina. Kai dukra buvo 2 metų amžiaus, ji išėjo iš namų, kadangi S. Š. girtuokliavo, smurtaudavo. Išėjusi iš namų kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismą, kuris priteisė išlaikymą dukrai po 125 litus kas mėnesį iki dukters pilnametystės. S. Š. sprendimo nevykdė, nėra jai davęs nei lito. Prieš 7 metus yra nupirkęs dviratį, striukę, rankinę ir davęs 10 litų. Vienu metu S. Š. buvo įsidarbinęs, todėl jai buvo išmokėta apie 180 litų. S. Š. dukters neremia, su ja nebendrauja. 2008 metais ji kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, iš kurio ir gauna po 125 litus kas mėnesį dukters išlaikymui (28 b.l.);
nepilnametės nukentėjusiosios S. Š. parodymais, kad ji žino, jog jos tėtis yra S. Š., tačiau su juo negyvena, nebendrauja, nes jo bijo, kadangi jis mušdavo mamą. Gyvena su mama. Tėtis pas juos neateina, neatneša nei maisto, nei dovanų, nei pinigų (33 b.l.).
Kaltinamojo S. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, kadangi jis vengė pareigos pagal 2003 m. spalio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas savo nepilnametei dukrai S. Š., gimusiai 2001 m. gruodžio 3 d., išlaikyti. S. Š. vengimas išlaikyti savo nepilnametę dukrą pasireiškė tuo, kad suprasdamas savo, kaip tėvo, pareigą ją išlaikyti, ir esant teismo sprendimui dėl išlaikymo priteisimo, tyčia, būdamas darbingas, nesant jokių objektyvių priežasčių, ilgą laiką, tai yra nuo 2003 m. spalio 28 d., kada buvo priimtas skubiai vykdytinas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, iki 2011 m. gegužės 10 d., kada S. Š. įsiregistravo darbo biržoje ir nuo to laiko aktyviai ieško darbo, nemokėjo išlaikymo savo nepilnametei dukrai, nors turėjo pajamų iš atsitiktinių darbų. Jo vengimas išlaikyti vaiką pasireiškė ir tuo, kad, būdamas darbingas (iki 2011 m. gegužės 10 d.) aktyviai darbo neieškojo, o dirbo neoficialiai atsitiktinius darbus, tuo nuslėpdamas savo tikrąsias pajamas ir užkirsdamas kelią iš šių pajamų išieškoti išlaikymą, o oficialiai dirbo vos kelias savaites, be to, užsiregistravęs darbo biržoje, atsisakė siūlomo darbo, dėl ko buvo pašalintas iš darbo biržos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką baudžiamosiose bylose dėl vengimo išlaikyti vaikus, ne kartą yra pažymėjęs, kad vengimas išlaikyti vaikus konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir panašiai (2011-04-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-139/2011).
Tikslintinas kaltinamajame kate nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas, iš kaltinimo pašalinant aplinkybę, kad S. Š. vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą S. Š. laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2003 m. spalio 27 d. (imtinai), kadangi baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį atsirandą tik po to, kai yra priimamas teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, o teismo sprendimas priteisti išlaikymą iš kaltinamojo S. Š. jo nepilnametei dukrai S. Š. buvo priimtas tik 2003 m. spalio 28 d. Be to, iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad S. Š. vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą S. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 10 d. iki 2012 m. liepos 12 d., kadangi S. Š. tuo laikotarpiu aktyviai ieškojo darbo per darbo biržą, jokių pajamų iš darbo biržos negavo, todėl konstatuotina, kad šiuo laikotarpiu kaltinamojo pareiga išlaikyti nepilnametę dukrą nebuvo vykdoma dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o tai, kaip jau buvo minėta, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo S. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę kaltinamajam S. Š., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Vengimas išlaikyti vaikus yra trunkamoji nusikalstama veika, tai yra tokia veika, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. BK 164 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo vengimo pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas ar teikti būtiną materialią paramą vaikui pradžios, t. y. nuo to momento, kai galėdamas mokėti lėšas, teikti išlaikymą ar kitą materialią paramą kaltininkas to nepadaro. Vengimas išlaikyti vaikus, kaip ir bet kokia kita trunkamoji nusikalstama veika, trunka tol, kol jos nenutraukia pats kaltininkas, kiti asmenys ar teisėsaugos institucijų pareigūnai (2011-05-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-238/2011, 2009-02-24 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-68/2009). Kadangi S. Š. vengė išlaikyti savo nepilnametę dukrą S. Š. nuo pat teismo sprendimo, kuriuo iš jo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo dienos, tai yra nuo 2003 m. spalio 28 d., vadinasi jam inkriminuojamas nusikaltimas buvo baigtas 2003 m. spalio 28 d. Tuo metu S. Š. dar nebuvo išnykęs teistumas pagal 2000 m. kovo 21 d., 2000 m. balandžio 17 d. ir 2001 m. gruodžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžius (BK 97 str.).
Nors S. Š. nusikaltimą, už kurį teisiamas, įvykdė neišnykus teistumui pagal 2000 m. kovo 21 d., 2000 m. balandžio 17 d. ir 2001 m. gruodžio 18 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžius, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.), be to, ne kartą yra baustas administracine tvarka (47-62 b.l.), tačiau, atsižvelgus į tai, kad S. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), po to, kai atliko bausmę pagal paskutinį 2003 m. gruodžio 15 d. nuosprendį, praėjo beveik devyneri metai ir per šį laikotarpį jis naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, yra neįgalus (darbingumo lygis 45 procentai), nuo 2011 m. gegužės 10 d. aktyviai ieško darbo per darbo biržą (69 b.l.), dėl sveikatos būklės jo įsidarbinimo galimybės yra ribotos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos P. seniūnija nusiskundimų jo elgesiu nėra gavusi (66 b.l.), gyvena vienas (67 b.l.), darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo S. Š. atžvilgiu bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, kaip tai numatyta BK 56 straipsnio 1 dalyje, o paskiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.). Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis geriausiai atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str.), nei laisvės atėmimas. Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad S. Š. yra neįgalus, niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje.
Nors S. Š. nusikaltimą, už kurį teisiamas, įvykdė iki priimant 2003 m. gruodžio 15 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį (44-46 b.l.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrintina BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu su bausme, paskirta 2003 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, kadangi bausmė pagal 2003 m. gruodžio 15 d. nuosprendį yra visiškai atlikta.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Š. kardomoji priemonė neskirtina, nes tam nėra pagrindo (BPK 119 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas
nusprendžia:
S. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo terminą dirbti pagal darbo sutartį arba ieškoti darbo per darbo biržą, bei per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. Š. kardomosios priemonės neskirti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.