Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Stasio Valužio ir Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d., 300 str. 1 d. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas kitokios asmeninės naudos suklastojo tikrą dokumentą, kurį panaudojo, o būtent: jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu - versdamasis profesine advokato padėjėjo veikla, kurios praktikos vadovas advokatas J. A., teikdamas viešąsias paslaugas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitokios asmeninės naudos, t.y. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, siekdamas, kad Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka panaikintų Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-48-666/2010, kurioje atstovavo atsakovo - šeimos nario, t.y. sutuoktinės artimo giminaičio (brolio) A. R. - interesus. Praleidęs apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą, 2010-11-09 tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriniu būdu suklastojo Turto arešto aktų registro išrašo Nr. 0809004343 užklausos datą 2010-11-09, pakeisdamas ją į datą 2010-11-08, kurį pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui registruodamas kartu su apeliaciniu skundu ir kitais procesiniais dokumentais 2010-11-08 kurjerių tarnyboje UAB „Terra Virtualis“, kurios interesus įgaliojimo pagrindu atstovauja įvairiose institucijose, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 punkto reikalavimus, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, 1.3 punkto reikalavimus, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, teisingumo idėjos, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui - Lietuvos advokatūrai ir valstybei.

Apylinkės teismas L. M. dėl šio kaltinimo išteisino nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, motyvuodamas tuo, kad teismo posėdžio metu nenustatyta, jog L. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to nukentėjusiajam R. N., juridiniam asmeniui ar valstybei padaryta didelė žala. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, jog Turto arešto aktų registro išrašo turinys L. M. rengiant šį dokumentą pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis nepakeistas, o datos pakeitimas jokių teisiškai reikšmingų padarinių nesukėlė.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: L. M. pripažinti kaltu pagal BK 228 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d Nr. X-1233 redakcija) ir paskirti 30 MGL (3900) Lt baudą, pripažinti kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti 20 MGL (2600) Lt baudą. Pritaikius BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 30 MGL (3900) Lt baudą. Nurodo, jog išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kadangi buvo padarytos klaidingos ir nepagrįstos išvados, neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas kaip vieną iš išteisinamųjų motyvų nurodė, kad L. M. Turto arešto akto išrašo turinio nepakeitė ir dokumentas buvo suformuotas nepakeitus duomenų, gautų iš Centrinės hipotekos įstaigos. Minėtus duomenis L. M. buvo išsaugojęs savo kompiuterio duomenų bazėje iš ankstesnių laikų, kadangi A. R. nekilnojamas ir kilnojamas turtas bei piniginės lėšos L. M. buvo žinomos, nes jis kelis metus dalyvavo civilinėje byloje. Toks teismo motyvas yra nepagrįstas byloje surinktais duomenimis, kadangi teismas nesiaiškino, ar tikrai pas L. M. esančioje kompiuterinėje duomenų bazėje buvo išsaugoti duomenys apie A. R. turto arešto akto Nr. 0809003343 išrašą. 2011-04-27 Centrinės hipotekos įstaigos pažymoje nurodyta, kad pagal A. R. asmens kodą Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Turto arešto aktų registre laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 20 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. L. M. atliko šias paieškas: 2010-02-18 12.25 val. (Turto arešto aktų registro dokumentų santrauka), 2010-02-26 17.01 val. (Turto arešto aktų registro dokumentų santrauka), 2010-11-09 11.58 val. (Turto arešto aktų registro išsami informacija). Iš šio dokumento akivaizdžiai matosi, kad L. M. 2010-02-18 ir 2010-02-26 buvo prisijungęs prie Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomo Turto arešto aktų registro duomenų bazės ir gavo Turto arešto aktų registro dokumentų santraukas pagal A. R. asmens kodą. Šiuose Turto arešto aktų registro dokumentų santraukose yra nurodoma tik turto arešto akto Nr., Turto arešto akto įregistravimo data ir laikas, Būsena, t.y. nurodomos trys duomenų grafos. Tokiu būdu L. M., pateikęs Turto arešto aktų registro išrašo Nr. 0809004343 išsamią informaciją Kretingos rajono apylinkės teismui, negalėjo minėtų duomenų turėti anksčiau negu 2010 m. lapkričio 9 d. 11.58 val., kai kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro duomenų bazę, iš kurios gavo Turto arešto aktų registro išsamią informaciją, kurioje be anksčiau minėtų duomenų papildomai pateikiami ir kiti duomenys, t.y. duomenys žymiai didesnės apimties. Tokiu būdu teismas padarė klaidingą išvadą, kad L. M. galėjo 2010-11-08 11.58 val., formuodamas Centrinės hipotekos įstaigos pažymą, pateikti minėtoje pažymoje iš anksčiau turėtą informaciją apie A. R. turtą. Objektyviai L. M. savo kompiuterinėje duomenų bazėje tokios informacijos negalėjo turėti, nes išsami informacija Centrinės hipotekos įstaigos L. M. buvo pateikta vienintelį kartą 2010-11-09 11.58 val., formuojant Turto arešto aktų registro išsamią informaciją. Visais kitais atvejais Centrinė hipotekos įstaiga L. M. buvo pateikusi tik Turto arešto aktų registro dokumentų santraukas.

Atkreipia dėmesį, kad teisme L. M. pripažino, jog ištaisė Turto arešto aktų registro išrašo datą ir laiką. Kaip nurodė L. M., išrašo duomenis, gautus iš Centrinės hipotekos įstaigos, jis buvo išsisaugojęs savo kompiuteryje „wordiniame“ variante, todėl minėtą dokumentą atspausdinęs 2010-11-08 pridėjo prie apeliacinio skundo. Tačiau, norėdamas įsitikinti, jog situacija dėl turto arešto nepasikeitė, dar kartą 2010-11-09 padarė užklausą Centrinės hipotekos įstaigai dėl turto arešto duomenų. Tokius L. M. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi, kaip buvo minėta anksčiau, L. M. savo kompiuterinėje duomenų bazėje iki 2010-11-09 11.58 val. neturėjo jokių saugomų duomenų apie A. R. turtą Turto arešto aktų registro išrašo išsamios informacijos pavidalu.

Nuosprendyje teismas nurodė, kad L. M. suformavo ir atspausdino Turto arešto išrašą pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis iš savo kompiuterinėje sistemoje kauptos informacijos, o 2010-11-09 11.58 val. tik patikslino duomenis, padarydamas užklausą Centrinės hipotekos įstaigai. Ši aplinkybė teismui turėjo sukelti abejones todėl, kad mažai tikėtina, kad L. M. 2010-11-09 11.58 val. pasinaudojo Centrinės hipotekos įstaigos duomenų baze tuo pat laiku, kaip ir dieną prieš tai, kai tariamai rašė apeliacinį skundą, t.y. 2010-11-08 11.58 val. Atkreipia dėmesį, kad minučių tikslumu sutampa tariamai taisytos 2010-11-08 pažymos laikas su 2010-11-09 naudojimusi duomenų baze laiku.

Teismas padarė neteisingą išvadą, kad toks dokumento klastojimas, nepakeičiant jo turinio, tik keičiant datą ir laiką, nėra nusikaltimas, numatytas BK 300 str. BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali. Veika, numatyta minėtame straipsnyje, yra pavojinga tuo, kad taip veikiant gali atsirasti žalingų padarinių, tokį dokumentą panaudojus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad L. M. suklastojo dokumento - Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro išrašo Nr. 0809004343 užklausos - datą 2010-11-09, pakeisdamas ją į datą 2010-11-08. Toks datos keitimas dokumente, kuris buvo būtinas ir svarbus procesinis dokumentas paduodant apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teismui, negali būti laikomas formaliu dokumento taisymu, neturinčiu teisinės reikšmės, nepažeidžiančiu fizinių ar juridinių asmenų teisių arba nesukėlusiu minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktų, L. M. teismui pateikdamas apeliacinį skundą su Turto arešto aktų registro išrašu siekė teisinių pasekmių, kurios buvo sukurtos priimant teismuose sprendimus, todėl teismo išvada, kad toks dokumento datos taisymas nėra reikšmingas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra klaidinga.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad Liteko sistemos duomenimis nustatė, jog Klaipėdos apygardos teismas panaikino Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nutartį dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo, konstatuodamas, jog paskutinė termino diena buvo 2010-11-08, ant teisme gauto voko su dokumentais buvo UAB „Terra Virtualis“ antspaudas 2010-11-08 ir vokui suteiktas registracijos Nr. TV-10 11 08/02, todėl laikytina, jog paštui vokas su dokumentais buvo įteiktas paskutinę termino dieną. Taigi, teismas patvirtino, jog dokumentai paštu buvo išsiųsti 2010-11-08, nepraleidus termino, ir tai teismui nekelia abejonių. Tai visiškai paneigia kaltinimo dalį, jog „... praleidęs apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą, 2010-11-09 tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriniu būdu suklastojo Turto areštų aktų registro išrašo Nr. 0809004343 užklausos datą 2010-11-09, pakeisdamas ją į datą 2010-11-08, kurį pateikė Kretingos rąjono apylinkės teismui registruodamas kartu su apeliaciniu skundu ir kitais procesiniais dokumentais 2010-11-08 kurjerių tarnyboje UAB „Terra Virtualis“. Teismas neteisingai įvertino minėtą faktą todėl, kad Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nutartį dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo, neturėjo duomenų, kad dėl minėtų skundo padavimo aplinkybių yra atliekamas ikiteisminis tyrimas. Tokiu būdu Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje negalėjo įtakoti teismo sprendimo baudžiamojoje byloje ir teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, turėjo įvertinti tik šioje byloje surinktus įrodymus, o ne vadovautis ankstesniais teismo sprendimais civilinėje byloje.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad L. M. neturėjo jokios galimybės prieiti prie UAB „Terra Virtualis“ antspaudų ir pašto registravimo knygų, todėl negalėjo suklastoti dokumentų išsiuntimo datos. Liudytojas UAB „Terra Virtualis“ darbuotojas K. D. patvirtino, jog L. M. yra jų klientas, tačiau patekti prie antspaudo L. M. neturi galimybės, be to, vien iš draugiškumo pakeisti dokumentų išsiuntimo datos nėra galimybės, nes kiekvienas registruotas laiškas įrašomas į lydraštį ir jam suteikiamas eilės numeris. Lydraštyje visi registruoti laiškai rašomi iš eilės ir padaryti papildomą įrašą atgaline data nėra galimybės. Tokius liudytojo K. D. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme liudytojas K. D. nurodė, kad su L. M. jis naudojasi bendromis patalpomis ir į L. M. kabinetą patenkama praeinant pro K. D. kabinetą. Visi UAB „Terra Virtualis“ registravimo žurnalai ir antspaudai laikomi spintoje, kuri nėra rakinama. Be to, L. M. buvo minėtos įmonės įgaliotas atstovas, kuriam suteikti neriboti įgaliojimai. Visi šie duomenys akivaizdžiai įrodo, kad L. M. turėjo visas galimybes pasinaudoti tiek UAB „Terra Virtualis“ registravimo žurnalais, tiek ir antspaudais.

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, padarė neteisingą išvadą, jog advokato padėjėjas L. M. nepiktnaudžiavo tarnyba, o veikė savo kliento A. R. naudai tiek paduodamas apeliacinį skundą teismui, tiek gaudamas duomenis iš Centrinės hipotekos įstaigos apie kliento turto areštą, ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių žalos padarymą nukentėjusiajam R. N. ar kitam juridiniam asmeniui. Toks teismo motyvas yra klaidingas ir neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, vertinant padarytos žalos dydį ir reikšmę. L. M. teisme buvo kaltinamas tuo, kad suklastodamas dokumentą ir jį pateikdamas teismui pažeidė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 5 straipsnio 3 ir 6 punktuose įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis įstatymų, pažeisdamas Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 punkto reikalavimus, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, 1.3 punkto reikalavimus, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, teisingumo idėjos, sumenkino Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema ir taip padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui - Lietuvos advokatūrai ir valstybei. Pažymi, jog piktnaudžiavimo būtina sąlyga - didelė žala, kuri padaroma valstybei, organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, ji gali būti fizinė, turtinė arba neturtinė. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. N. parodė, kad advokato padėjėjo L. M. veiksmai dėl dokumentų klastojimo gali būti vertinami kaip padaryta didelė žala ne tik jam, bet ir valstybei. Tai tiesiogiai įtakoja teisingumo vykdymą, ne tik teismo sprendimo apskundimo klausimą. Todėl, jo nuomone, padaryta didelė žala. Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t.y. į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Šioje byloje turtinės žalos klausimas nebuvo sprendžiamas, kadangi tokia žala nebuvo padaryta, tačiau neturtinio pobūdžio žala turėjo būti pripažinta didele, nes žala buvo padaryta valstybės tarnautojui prilyginto asmens piktnaudžiaujant tarnyba, klastojant dokumentą ir taip sumenkinant Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema.

Apelianto nuomone, surinktų įrodymų pakanka pripažinti, kad L. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl L. M. išteisinimo pagal BK 300 str. 1 d. pagrįstumo

Pirmosios instancijos teismas L. M. pagal kaltinimus dėl tikro dokumento – Turto arešto aktų registro išrašo Nr. 0809004343 suklastojimo ir panaudojimo išteisino motyvuodamas tuo, kad Turto arešto akto išrašo Nr. 0809004343 turinys, L. M. rengiant šį dokumentą pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, nebuvo pakeistas, o datos pakeitimas jokių teisiškai reikšmingų padarinių nesukėlė. Apylinkės teismas konstatavo, jog nustatyta, kad L. M. 2010-11-08 suformavo ir atspausdino Turto arešto aktų registro išrašą pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis iš savo kompiuterinėje sistemoje kauptos informacijos, o 2010-11-09 tik patikslino duomenis, padarydamas užklausą Centrinės hipotekos įstaigai.

Prokuroras su teismo išvada, kad L. M. Turto arešto aktų registro išrašą 2010-11-08 suformavo ir atspausdino pagal Centrinės hipotekos įstaigos duomenis iš savo kompiuterinėje sistemoje kauptos informacijos, nesutinka, anot jo, bylos duomenys patvirtina, jog objektyviai L. M. savo kompiuterinėje duomenų bazėje tokios informacijos negalėjo turėti, nes išsami informacija Centrinės hipotekos įstaigos L. M. buvo pateikta vienintelį kartą 2010-11-09 11.58 val., o visais kitais atvejais Centrinė hipotekos įstaiga L. M. buvo pateikusi tik Turto arešto aktų registro dokumentų santraukas, L. M. savo kompiuterinėje duomenų bazėje iki 2010-11-09 11.58 val. neturėjo jokių saugomų duomenų apie A. R. turtą Turto arešto aktų registro išrašo išsamios informacijos pavidalu.

Siekiant motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinis teismas atliko įrodymų tyrimą, tuo tikslu buvo pareikalauta iš Kretingos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-48-666/2010, prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungtos Kretingos rajono apylinkės teismo bei Klaipėdos apygardos teismo nutartys (3 t., b.l. 58-72), susijusios su civiline byla Nr. 2-48-666/2010 ir turinčios reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išnagrinėti, taip pat prie bylos prijungti išteisintojo L. M. gynėjo pateikti Turto arešto aktas Nr. 0809003343 (3 t., b.l. 73-74) bei Turto arešto aktas Nr. 0809005272 (3 t., b.l. 75-76), o taip pat papildomai apklaustas išteisintasis L. M.. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame nuosprendyje pateiktą pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą bei pats atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, išsamiai bei nešališkai ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, jog L. M. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., sudėties.

Išteisintasis L. M. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 148-149) parodė, jog 2010-11-08 jis parengė apeliacinį skundą, prašymą atleisti klientą nuo žyminio mokesčio ir, siekdamas parodyti, kad klientui beveik du metus taikomas turto areštas, pridėjo tai patvirtinantį dokumentą. Pažymą parengė jis pats. Pažyma buvo jo kompiuteryje, tačiau nepamena, kokios datos tie duomenys buvo. Tai buvo senos datos duomenys, galimai pusės metų senumo. 2010-11-08 datą įrašė jis, tekstas kompiuteryje jau buvo suformuotas. Jis pakeitė datą, tik nepamena, iš kokios datos. Tuo metu nurodydamas tuos duomenis rizikavo, kad gali apsirikti, tačiau jis žinojo tą bylą, žinojo klientą, duomenys nesikeitė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad tos dienos duomenimis tie duomenys būtų buvę kitokie. Dokumentas buvo išsaugotas 12 val. 08 min. Abejonė atsirado jam pakalbėjus su kolega, kuris jo paklausė, ar jis yra įsitikinęs, kad tie duomenys nuo vasario mėn. nesikeitė. Todėl kitą dieną jis prisijungė prie sistemos ir įsitikino, kad jo vakarykščiai pateikti duomenys yra teisingi. Mano, kad 2010-11-08 ir 2010-11-09 Turto arešto aktų registro išrašų valanda ir minutės yra vienodos dėl sutapimo.

Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 148) išteisintojo L. M. gynėjas teismui pateikė dokumentus, t.y. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 27 su priedais (2 t., b.l. 137-145). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis J. P. konstatavo, jog 2012-04-25 į antstolio kontorą atvyko L. M., kuris su savimi atsinešė nešiojamą kompiuterį „HP Pavilion dm3“. Šio kompiuterio byloje „Bibliotekos“ perėjus į bylą „Dokumentų“, perėjus į bylą „advokato darbai“, perėjus į bylą „N. byla“ yra patalpintas dokumentas pdf formatu „A. R. 20101108 [turto arešto aktas]“. Atidarius minėtą dokumentą ir įrankių juostoje aktyvavus nuorodą „File“ bei nuorodą „Properties“, atsidaro langas „Document Properties“, kurio pozicijoje „Description“ matyti įrašai: <...> 3. Created (sukurtas): 2010.11.08 12:08:22.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (3 t., b.l. 48) išteisintasis L. M. paaiškino, jog kreipėsi į antstolį prašydamas apžiūrėti kompiuterį ir konstatuoti, kokie duomenys yra užfiksuoti kartu su tuo failu. Antstolis, atvertęs jo darbo kompiuterį, nustatė, kad jame yra toks failas. Turto arešto aktas yra tas pats aktas, kuris nurodytas kaltinamajame akte. Yra nurodyta, kad jis sukurtas 2010-11-08 12.08 val., t.y., kad jis paskutinį kartą išsaugotas kompiuteryje 8 d. Antstolis padėjo šį faktą nustatyti. Byla tęsėsi keletą metų, duomenys nesikeitė. Pilnos apimties dokumentą jis buvo gavęs iš kliento A. R.. Tie duomenys yra civilinėje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, pareikalavęs iš Kretingos rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-48-666/2010, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo R. N. ieškinys atsakovui A. R. dėl nuostolių priteisimo ir atsakovo A. R. priešieškinys ieškovui R. N. dėl skolos priteisimo, ir su ja susipažinęs (pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo posėdyje proceso dalyviai neišreiškė pageidavimo, kad būtų perskaityti civilinės bylos dokumentai, 3 t., b.l. 77) nustatė, jog L. M., kaip atsakovo A. R. atstovas, teismui kartu su prašymu dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo buvo pateikęs Turto arešto aktą Nr. 0809004343 (civilinė byla Nr. 2-48-666/2010, 3 t., b.l. 41-44), iš kurio matyti, jog jame pateikiama Turto arešto aktų registro išsami informacija, paieškos data ir laikas: 2010-02-18 12.28 val. Kaip aukščiau paminėta, apeliacinės instancijos teismo posėdyje taip pat buvo pateikti du Turto arešto aktai Nr. 0809003343 bei Nr. 0809005272 (3 t., b.l. 73-74, 75-76), kaip matyti, juose taip pat pateikiama Turto arešto aktų registro išsami informacija, paieškos data ir laikas atitinkamai nurodyti: 2010-02-18 12.29 val., 2010-02-18 12.25 val. Visų šių aukščiau paminėtų trijų Turto arešto aktų Nr. 0809004343, Nr. 0809003343, Nr. 0809005272 išsami informacija Turto arešto aktų registre buvo ieškota pagal turto arešto akto numerį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje (3 t., b.l. 77) išteisintasis L. M. parodė, jog iš viso buvo trys Turto arešto aktai, paieška pagal Turto arešto aktų numerius buvo atlikta 2010-02-18. Turto arešto užklausas darė jis pats, visus Turto arešto aktus jis atidarė atskirai. Duomenys jo kompiuteryje buvo išsaugoti nuo 2010-02-18, o kadangi jie nebuvo susiję su R. N. byla, jie buvo išsaugoti kitos bylos folderyje. Vasario mėn. buvo atlikta visų A. R. turto areštų išsamios informacijos paieška pagal kiekvieną turto arešto aktą.

Liudytojas V. V. - Centrinės hipotekos įstaigos atstovas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 147-148) patvirtino, kad atliktos paieškos rezultatą galima nukopijuoti „Word“ formatu ir išsaugoti.

Iš apeliaciniam teismui pateikto Turto arešto akto Nr. 0809003343 (3 t., b.l. 73-74) matyti, jog turto areštas A. R. taikytas J. F. reikalavimų įvykdymui užtikrinti, o iš Turto arešto akto Nr. 0809005272 (3 t., b.l. 75-76) matyti, jog turto areštas A. R. taikytas UAB „Fabrikas LT“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti, kas patvirtina L. M. argumentus, jog minėti dokumentai su R. N. civiline byla nebuvo susiję, todėl jie galėjo būti/buvo saugomi kituose dokumentų aplankuose.

Centrinės hipotekos įstaigos 2011-04-27 rašte Nr. B5-4108(11) (1 t., b.l. 88-89) nurodyta, jog pagal A. R. asmens kodą Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Turto arešto aktų registre laikotarpiu nuo 2009-08-20 iki 2011-04-26 L. M. atliko šias paieškas: 2010-02-18 12.25 val. (Turto arešto aktų registro dokumentų santrauka), 2010-02-26 17.01 val. (Turto arešto aktų registro dokumentų santrauka), 2010-11-09 11.58 val. (Turto arešto aktų registro išsami informacija). Apeliantas, remdamasis šia Centrinės hipotekos įstaigos pažyma, daro išvadą, jog L. M. 2010-02-18 ir 2010-02-26 prisijungęs prie Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomo Turto arešto aktų registro duomenų bazės pagal A. R. asmens kodą, gavo Turto arešto aktų registro dokumentų santraukas, kuriose nurodomos trys duomenų grafos - Turto arešto akto numeris, Turto arešto akto įregistravimo data ir laikas, Būsena, todėl L. M., anot apelianto, pateikęs Turto arešto aktų registro išrašo išsamią informaciją Kretingos rajono apylinkės teismui, negalėjo minėtų duomenų turėti anksčiau negu 2010-11-09 11.58 val., kai kreipėsi į Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro duomenų bazę, iš kurios gavo Turto arešto aktų registro išsamią informaciją, kurioje pateikiami žymiai didesnės apimties duomenys. Tačiau aukščiau aptartais duomenimis nustatyta, jog 2010-02-18 12.25 val., 12.28 val., 12.29 val. prisijungus prie Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro duomenų bazės ir atlikus užklausas pagal Turto arešto akto numerį, o ne A. R. asmens kodą, buvo gauti trys A. R. Turto arešto aktai Nr. 0809004343, Nr. 0809003343, Nr. 0809005272, kuriuose buvo pateikta išsami informacija, o ne, kaip teigia prokuroras, dokumentų santraukos.

Iš L. M. Kretingos rajono apylinkės teismui pateikto A. R. Turto arešto aktų registro išrašo (1 t., b.l. 8-11), kurio suklastojimu ir panaudojimu buvo kaltinamas L. M., matyti, jog joje yra pateikta informacija apie Turto arešto aktus Nr. 0809003343, Nr. 0809004343 bei Nr. 0809005272. Palyginus šiame išraše esančią informaciją su atskiruose Turto arešto aktuose Nr. 0809003343 (3 t., b.l. 73-74), Nr. 0809004343 (civilinė byla Nr. 2-48-666/2010, 3 t., b.l. 41-44) bei Nr. 0809005272 (3 t., b.l. 75-76) esančia informacija matyti, jog šiuose aktuose nurodoma, nors ir ne eilės tvarka, tačiau tapati informacija. Taigi, remiantis aukščiau paminėtais duomenimis, nepaneigta L. M. versija, kad pateikdamas teismui prašymą atleisti klientą A. R. nuo žyminio mokesčio (pažymėtina, jog civilinės bylos Nr. 2-48-666/2010 duomenimis, 3 t., b.l. 73, buvo prašoma atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, o ne atleisti nuo jo mokėjimo) ir siekdamas teismui įrodyti, kad pastarojo turtas areštuotas, todėl neturi galimybių iš karto sumokėti žyminio mokesčio, pagal iš Centrinės hipotekos įstaigos gautų duomenų pagrindu savo kompiuterinėje sistemoje sukauptą informaciją, neklastodamas informacijos turinio, suformavo ir atspausdino Turto arešto aktų registro išrašą (1 t., b.l. 8-11), jame įrašydamas, jog išrašas parengtas pagal Turto arešto aktų registro 2010-11-08 11.58 val. duomenis, nors iš tikrųjų nežinojo, kad tai dienai duomenys nėra pasikeitę, ir tik sekančią dieną, t.y. 2010-11-09 11.58 val. kreipėsi į Centrinę hipotekos įstaigą šiai informacijai patikslinti. Nors apeliantas teigia, jog mažai tikėtina, kad L. M. 2010-11-09 11.58 val. pasinaudojo Centrinės hipotekos įstaigos duomenų baze tuo pat laiku, kaip ir dieną prieš tai, kai rašė apeliacinį skundą, t.y. 2010-11-08 11.58 val., apeliacinis teismas laiko, jog apelianto aiškinimas, kad ši aplinkybė tėra sutapimas, byloje surinktais įrodymais nėra neginčijamai paneigta.

Pažymėtina ir tai, jog nors L. M. suformuotas Turto arešto aktų registro išrašas (1 t., b.l. 8-11) savo forma labiau panašus į vėliau ikiteisminio tyrimo metu Centrinės hipotekos įstaigos pateiktą Turto arešto registro išrašą (1 t., b.l. 90-93) bei teisminio bylos nagrinėjimo metu pateiktą Turto arešto registro išrašą (2 t., b.l. 130-132) (kurie, kaip matyti iš juose esančių rekvizitų, buvo parengti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registro duomenų bazėje ir iš jos tiesiogiai atspausdinti), nei į atskirus Turto arešto aktus Nr. 0809003343 (3 t., b.l. 73-74), Nr. 0809004343 (civilinė byla Nr. 2-48-666/2010, 3 t., b.l. 41-44), Nr. 0809005272 (3 t., b.l. 75-76), atkreiptinas dėmesys, jog aukščiau minėtuose panašesniuose Turto arešto aktų registro išrašuose (1 t., b.l. 8-11, 90-93, 2 t., b.l. 130-132) informacija taip pat nėra išdėstyta identiška eilės tvarka.

Remiantis aukščiau nustatytu, apeliacinis teismas laiko, jog nepaneigta, kad Turto arešto aktų registro išrašą (1 t., b.l. 8-11), remdamasis nuo 2010-02-18 iš Centrinės hipotekos įstaigos sukauptais ir kompiuterio sistemoje išsaugotais duomenimis, suformavo L. M. 2010-11-08. Kaip aukščiau minėta, tai patvirtina ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 27 (2 t., b.l. 137), kuriame antstolis konstatavo, kad L. M. nešiojamame kompiuteryje esantis dokumentas „A. R. 20101108 [turto arešto aktas]“ buvo sukurtas 2010.11.08 12:08:22.

Liudytojas M. U. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 122) parodė, jog kadangi advokato padėjėjas negali kliento atstovauti apeliaciniame procese, jis pasirašė L. M. paruoštus dokumentus. Patvirtino, jog pasirašė lapkričio 11 d., t.y. ta data, kuri buvo nurodyta. Buvo pateikti tvarkinti dokumentai, išrašas iš hipotekos, kurio jis neskaitė, jam niekas jokių įtarimų nesukėlė.

Kaltinime L. M. buvo inkriminuota, jog jis, „<...> praleidęs apeliacinio skundo pateikimo teismui terminą, 2010-11-09 tyrimo metu nenustatytoje vietoje kompiuteriniu būdu suklastojo Turto areštų aktų registro išrašo Nr. 0809004343 užklausos datą 2010-11-09, pakeisdamas ją į datą 2010-11-08, kurį pateikė Kretingos rajono apylinkės teismui registruodamas kartu su apeliaciniu skundu ir kitais procesiniais dokumentais 2010-11-08 kurjerių tarnyboje UAB „Terra Virtualis“ <…>. Tačiau pažymėtina, jog pats kaltinimas yra prieštaringas, kadangi teigiama, jog Turto arešto aktų registro išrašo užklausos data buvo suklastota 2010-11-09, o toliau nurodoma, jog suklastotas Turto arešto aktų registro išrašas kartu su apeliaciniu skundu ir kitais procesiniais dokumentais kurjerių tarnyboje UAB „Terra Virtualis” užregistruoti buvo 2010-11-08. Tačiau kadangi kurjerių tarnyboje UAB „Terra Virtualis” minėti dokumentai buvo užregistruoti dar 2010-11-08, ką patvirtina lydraštis Nr. 0224 (1 t., b.l. 179, medžiaga ištirta teisiamojo posėdžio metu), apeliacinis teismas daro išvadą, jog ir dokumentų registravimo kurjerių tarnyboje UAB „Terra Virtualis” faktas patvirtina aplinkybę, kad Turto arešto aktų registro išrašas buvo sukurtas dar 2010-11-08. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 122-124) liudytojas K. D. parodė, jog ant voko yra jo raštas, buvo pateikti dokumentai, jis juos sudėjo į voką, adresavo, kam priklauso, uždėjo antspaudą tada, kai buvo priimti dokumentai.

Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 122-124) liudytojo K. D. duotus parodymus, kad L. M. neturi galimybės patekti prie antspaudo, be to, vien iš draugiškumo pakeisti dokumentų išsiuntimo datos nėra galimybės, nes kiekvienas registruotas laiškas įrašomas į lydraštį ir jam suteikiamas eilės numeris, lydraštyje visi registruoti laiškai rašomi iš eilės ir padaryti papildomą įrašą atgaline data nėra galimybės, teismas turėjo vertinti kritiškai. Nors liudytojas K. D. ir išteisintasis L. M. darbo metu naudojosi bendromis patalpomis ir į L. M. kabinetą patenkama praeinant pro K. D. kabinetą, o visi UAB „Terra Virtualis“ registravimo žurnalai ir antspaudai laikomi spintoje, kuri nėra rakinama, be to, L. M. buvo minėtos įmonės įgaliotas atstovas, netikėti aukščiau aptartais liudytojo K. D. parodymais apeliacinis teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, jog nenustatyta, o be to, L. M. nebuvo kaltinamas tuo, kad dokumentų registravimo data kurjerių tarnyboje UAB „Terra Virtualis” būtų suklastota, todėl apeliacinis teismas neturi pagrindo įtarimams, kad L. M. pasinaudojo UAB „Terra Virtualis“ registravimo žurnalais bei antspaudais ir dokumentus užregistravo atgaline data, t.y. 2010-11-08. Aukščiau aptarta, jog teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 122-124) liudytojas K. D. patvirtino, kad minėtus dokumentus registravo jis pats, nurodė, jog ant voko yra jo raštas. Pažymėtina ir tai, jog Klaipėdos apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovo A. R. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-02-23 nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti jo apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimo konstatavo, jog dokumentai paštui buvo įteikti 2010-11-08 (3 t., b.l. 62-64).

Nenustatyta, kad L. M., suformuodamas Turto arešto aktų registro išrašą (1 t., b.l. 8-11), jo turinyje apie A. R. areštuotą turtą būtų nurodęs neteisingą, klaidinančią informaciją ar pakeitęs duomenis, gautus iš Centrinės hipotekos įstaigos, nustatyta tik tai, ko neneigia ir pats išteisintasis, kad minėtame Turto arešto aktų registro išraše neteisingai nurodytas tik vienas rekvizitas - data, t.y., kad išrašas neva parengtas pagal Turto arešto aktų registro 2010-11-08 11.58 val. duomenis, nors realiai jis buvo parengtas pagal 2010-02-18 duomenis.

BK 300 str. saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 str. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.

Nustatyta, jog Turto arešto aktų registro išrašą (1 t., b.l. 8-11) išteisintasis L. M. suformavo siekdamas teismui įrodyti, jog jo atstovaujamo A. R. turtui taikomas areštas, todėl yra pagrindas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėtame Turto arešto aktų registro išraše informacija apie tai, kad A. R. turtui taikomas areštas, nurodyta teisingai, atitiko Centrinės hipotekos įstaigos disponuojamą informaciją, todėl ši L. M. teismui pateikta informacija, teismui sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, negalėjo įtakoti neteisėto ar nepagrįsto sprendimo priėmimą. Tuo tarpu neteisingas išrašo parengimo datos nurodymas jokių teisiškai reikšmingų padarinių nesukėlė, kadangi teismui sprendžiant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą svarbus išrašo turinys, o ne jo parengimo data.

Apeliantas neteisingai skunde nurodo, jog Turto arešto aktų registro išrašas buvo būtinas ir svarbus procesinis dokumentas paduodant apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teismui. Kaltinime inkriminuota, kad L. M. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo siekdamas, kad Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka panaikintų Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-48-666/2010. Tačiau pažymėtina, jog Turto arešto aktų registro išrašas (1 t., b.l. 8-11) teismui buvo pateikiamas ne prie apeliacinio skundo (civilinė byla Nr. 2-48-666/2010, 3 t., b.l. 67-71), kuriuo buvo prašoma panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą, o prie prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą (civilinė byla Nr. 2-48-666/2010, 3 t., b.l. 73, 74-77), siekiant teismui įrodyti, kad atsakovo A. R. materialinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės iš anksto sumokėti žyminį mokestį. Minėtame dokumente užfiksuota informacija patvirtino tuo metu A. R. turtui taikomo arešto faktą. Iš apeliacinio teismo posėdžio metu prie baudžiamosios bylos prijungtos Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-12 nutarties (3 t., b.l. 58) bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-10 nutarties (3 t., b.l. 59-61), kuria minėta Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-11-12 nutartis palikta iš esmės nepakeista, matyti, jog teismai, spręsdami klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, esminės reikšmės šiam dokumetui nesuteikė, prašymas buvo atmestas.

Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinis teismas konstatuoja, jog išteisinojo L. M. veiksmais joks poveikis BK 300 str. saugomiems teisiniams santykiams nebuvo padarytas, dėl jo veiksmų – Turto arešto aktų registro išrašo užklausos datos suklastojimo jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims reali žala nebuvo padaryta. Byloje nenustatytas joks kitas šio dokumento surašymo tikslas, išskyrus siekį įrodyti teismui, kad L. M. kliento materialinė padėtis sunki ir jis neturi galimybės iš karto sumokėti žyminio mokesčio civilinėje byloje. Apeliacinis teismas laiko, jog byloje nustatytos aplinkybės nėra pagrindas konstatuoti, kad į tokius L. M. veiksmus būtina reaguoti taikant baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad L. M. pagal kaltinimus tikro dokumento suklastojimu ir panaudojimu išteisintas pagrįstai, jo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas negu padarė apylinkės teismas apeliacinis teismas neturi pagrindo.

Dėl L. M. išteisinimo pagal BK 228 str. 2 d. pagrįstumo

Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamu 2012 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu konstatavo, jog išteisintasis L. M. nepiktnaudžiavo tarnyba, o veikė savo kliento A. R. naudai tiek paduodamas skundą teismui, tiek gaudamas duomenis iš Centrinės hipotekos įstaigos apie kliento turto areštą. Teismui paduotas skundas, kuriuo prašoma atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą civilinėje byloje dėl atsakovo sunkios materialinės padėties, liečia išskirtinai tik atsakovo A. R. interesus. Teismo posėdžio metu nenustatyta, kad L. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to nukentėjusiajam R. N., juridiniam asmeniui ar valstybei padaryta didelė žala. Atsižvelgdamas į tai, teismas L. M. pagal BK 228 str. 2 d. išteisino.

Tačiau prokuroras su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, anot jo, L. M. veiksmais buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala, žala buvo padaryta valstybės tarnautojui prilyginto asmens, jam piktnaudžiaujant tarnyba, klastojant dokumentą ir taip sumenkinant Lietuvos advokatūros autoritetą bei pasitikėjimą valstybės teisine sistema. Pažymėjo, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. N. taip pat parodė, kad advokato padėjėjo L. M. veiksmai dėl dokumentų klastojimo gali būti vertinami kaip padaryta didelė žala ne tik jam, bet ir valstybei, tai tiesiogiai įtakoja teisingumo vykdymą.

BK 228 str. numatyta veika (piktnaudžiavimas) yra tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ar viršija įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Ši veika, padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, kvalifikuojama pagal BK 228 str. 2 d. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra tai, kad valstybės tarnautojas (ar jam prilygintas asmuo), pasinaudodamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktomis teisėmis bei pareigomis, jas panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui ir tokiu savo veikimu ar neveikimu padaro didelę žalą valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui (ar kitiems BK 228 str. dispozicijoje nurodytiems asmenims). Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio arba drausminio nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Šis požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes – į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei (kasacinė byla 2K-512/2004). Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinė byla Nr.2K-7-512/2004). Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K–512/2004, 2K–263/2010, 2K–161/2012, 2K-573/2012). Taigi, ne bet koks valstybės pareigūno veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas yra piktnaudžiavimas tarnyba BK 228 str. prasme, nes jis gali ir nesiekti šiame straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyviajam požymiui – veikai būtino pavojingumo laipsnio, reikalingo atsirasti įstatyme numatytiems padariniams.

Didelės žalos požymiui nustatyti nepakankama vien tik deklaratyviai nurodyti, kad dėl neteisėtų veiksmų buvo pažemintas pareigūno vardas, institucijos autoritetas, prarastas visuomenės pasitikėjimas. Didelės žalos požymis turi būti nustatomas vertinant bylos aplinkybių visumą. Pavyzdžiui, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-568/2007 išaiškinta, kad BK 228 straipsnyje numatytas didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus, ir kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį – ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

Kaltinime nurodomi bendro pobūžio reikalavimai, kurių L. M., kaip advokato padėjėjas, atlikdamas savo pareigas privalėjo laikytis, tačiau į tikrą dokumentą įrašydamas neteisingą datą jis šiuos bendruosius elgesio principus pažeidė, t.y. pažeidė Advokatūros įstatymo 5 str. 3 p. ir 6 p. įtvirtintus advokato veiklos teisėtumo ir nepriekaištingo elgesio principus, įstatymo 39 str. reikalavimus, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis įstatymų, Lietuvos advokatų etikos kodekso 1.2 p. reikalavimus, kad advokato profesinė veikla reikalauja laikytis teisinių ir moralinių įpareigojimų advokato profesijai, visuomenei, 1.3 p. reikalavimus, kad advokatas visada privalo saugoti profesinę garbę ir orumą ir nediskredituoti advokato vardo, teisingumo idėjos. Apeliacinis teismas laiko, jog L. M., įrašydamas į Turto arešto aktų registro išrašą neteisingą datą ir tokiu būdu pažeisdamas bendruosius jo, kaip advokato padėjėjo, veiklą reglamentuojančius principus, tokiu būdu diskreditavo savo, kaip advokato padėjėjo, vardą, tačiau negalima pripažinti, kad tokiais savo vienkartinio pobūdžio veiksmais L. M. būtų sumenkinęs Lietuvos advokatūros autoritetą, pasitikėjimą valstybės teisine sistema, sukėlęs rezonansą visuomenėje ar pažeidęs Konstitucijoje įtvirtintas teises bei laisves. Nors apeliantas skunde remiasi nukentėjusiojo R. N. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 119-122) išsakyta nuomone, kur jis parodė, jog tokie advokato padėjėjo veiksmai gali būti įvertinti kaip didelė žala valstybei, tai tiesiogiai įtakoja teisingumo vykdymą, apeliacinis teismas pažymi, jog didelei žalai įrodyti nepakanka deklaratyvaus pobūdžio samprotavimų. Neteisėta L. M. veika nebuvo ilgai trunkanti, kaltinime jokie nuo L. M. veiksmų nukentėję proceso dalyviai nėra nurodomi, jokių fizinių ar juridinių asmenų teisės ir interesai L. M. veiksmais nebuvo pažeisti, jokio rezonanso šie nuteistojo veiksmai visuomenėje nesukėlė, nenustatyta, jog L. M. veiksmai būtų lėmę neteisingų sprendimų civilinėje byloje priėmimą ar kitokius konkrečius neigiamus padarinius. Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo akto nuoroda, kad dėl L. M. veiksmų didelės žalos patyrė Lietuvos advokatūra ir valstybė, nėra pagrįsta tinkamais teisiniais argumentais, taigi nenustatyta, kad dėl L. M. veiksmų kam nors būtų padaryta didelė žala. Apeliacinis teismas laiko, jog L. M., veikdamas savo kliento A. R. naudai, savo veiksmais, kurie netapo pavojingais ir neperaugo į baudžiamuosius, esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadarė, nenustatyta, kad tokiais jo vienkartinio pobūdžio veiksmais būtų padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala juridiniam asmeniui – Lietuvos advokatūrai bei valstybei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad L. M. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 2 d., sudėtis.

Remdamasi nustatytu, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintojo kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisėtas bei pagrįstas išvadas. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir L. M. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.