Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-173-944/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-27
Bylos Nr.
1-173-944/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05430-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Barškietytė
Kaltinamasis
S. R.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-173-944/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05430-2024-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 2.1.10.1. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 27 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Aušra Barškietytė,sekretoriaujant Rimai Šiaulienei,

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorei Irenai Gedžiuvienei,

kaltinamajam S. R., jo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmėje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis S. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

2024 m. vasario 11 d. apie 02.25 val. (duomenys neskelbtini), esančioje žiedinėje sankryžoje, (duomenys neskelbtini), jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus - 2024-02-11 03.28 val. alkotesteriu jam nustatytas 1,83 ‰ (promilių) neblaivumas.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi. Paaiškino, kad grįžęs iš darbo namo užsiėmė namų ruošos darbais, buvo nusipirkęs alaus, jį išgėrė. Susiskambino su bendradarbiu, kad šis jį su jo automobiliu nuvežtų į (duomenys neskelbtini) pas kitą bendradarbį. Ketino su juo išgerti, iš ryto nueiti į darbą (duomenys neskelbtini) ir kitos dienos vakare grįžti namo savo automobiliu. Gavosi taip, kad pas draugą miegoti neliko ir išgėręs sugalvojo grįžti namo. Grįžtant nesuvaldė automobilio ir nuslydo į kelkraštį. Iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus. Anksčiau niekada nėra vairavęs automobilio neblaivus. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, pergyvena. Prašo teismo taikyti laidavimą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o jo laiduotoja paskirti sutuoktinę, kuri jam gali daryti teigiamą įtaką.

Kadangi kaltinamasis S. R. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, kaltinamojo gynėjas ir prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. R. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Iš kaltinamojo S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad jis savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir apklausiamas įtariamuoju parodė, kad 2024 m. vasario 10 d. po darbo, nuo 14 val. iki 19 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išgėrė keturias skardines 0,5 litrų talpos alaus „Švyturio Ekstra“, 5,2 proc. stiprumo. Tada apie 19-20 val. pas jį atvažiavo kolega M. D. ir jį su jo automobiliu „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežė pas kitą bendradarbį E. B. į (duomenys neskelbtini). M. D. neliko tą vakarą pas E. B., išvažiavo namo, o jis su E. B. toliau gėrė alų ir degtinę. Jis vienas išgėrė dvi skardines alaus po 0,5 talpos „Švyturio Ekstra“ ir dviese išgėrė 0,7 litrų talpos butelį degtinės, 38 proc. stiprumo. Kokia degtinė buvo, nežino. Kai baigėsi alkoholis, jis sugalvojo, kad reikia važiuoti namo. Suprato, kad yra neblaivus, jautėsi apsvaigęs, bet vis tiek sėdo už vairo. Kelinta valanda buvo, nežino, bet jau buvo naktis – iš šeštadienio į sekmadienį. Jis išvažiavo su savo automobiliu „Opel Zafira“ – norėjo grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Važiavo vienas. Važiuojant (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, žiedinėje sankryžoje, jis norėjo įsukti į įvažiavimą link (duomenys neskelbtini), bet sankryžoje buvo slidu, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo tiesiai ir nuslydo į kelkraštį, į griovį. Priekiu pasikabino ir atbulam nėjo išvažiuoti, ratai sukosi vietoje, nes buvo sniego ir buvo slidu. Jam tik įvažiavus į griovį, dar net automobilio užgesinęs nebuvo, iš galo privažiavo kažkoks kitas automobilis. Jis užgesino savo automobilį, išjungė žibintus ir išlipo iš automobilio. Prie jo priėjo nepažįstamas vyriškis, kažką kalbėjo, kad jam iškvies policiją. Vyriškis nuo jo atsitraukė, kaip suprato, toliau stebėjo jį. Po kiek laiko atvyko policijos pareigūnai, jam buvo nustatytas neblaivumas. Jis sutinka su jam nustatytu neblaivumu. Jis alkoholio daugiau per visą tą laiką nevartojo, kiek išgėrė pas E. B. tiek, daugiau jokio alkoholio nei vairuojant automobilį, nei po vairavimo nebevartojo. Jis nuslysdamas nuo kelio tikrai niekur neatsitrenkė, nes ten nieko nebuvo, savo automobilio neapgadino, tik įklimpo į pusnis. Dėl savo veiksmų, kad vairavo automobilį neblaivus, labai gailisi, nuoširdžiai prisipažįsta dėl savo elgesio, jam labai gėda, šitaip pasielgė pirmą kartą. Jis nepageidauja, kad teismo posėdyje būtų apklausiami liudytojai (b. l. 82-83).

Iš 2024 m. vasario 11 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos r. policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio E. B. tarnybinio pranešimo dėl KET pažeidimo matyti, jog 2024 m. vasario 11 d. apie 02.30 val., dirbant ekipaže (L3017) kartu su Reagavimo skyriaus tyrėja V. M., gautas E. K. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus „Opel Zafira“ vairuotojas yra įvažiavęs į griovį. Atvykus į vietą, apie 03.02 val., (duomenys neskelbtini) esančioje žiedinėje sankryžoje pastebėjo į šalikelę nuvažiavusį automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o šalia automobilio stovėjo, kaip vėliau nustatyta, S. R.. Paklausus asmens, kas vairavo minėtą automobilį, S. R. prisipažino, kad su bendradarbiais iki 2.00 val. nakties vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau sėdo už jam priklausančio automobilio „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo namų link, tačiau esant slidžiai kelio dangai automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo į šalikelę. Nuvažiavus nuo kelio, kelio ženklų bei kito turto neapgadino. Būnant įvykio vietoje, prie jų priėjo asmuo, kuris teigė matęs, kas sėdėjo prie „Opel Zafira“ vairo. Asmuo prisistatė E. S. ir paaiškino, kad pastebėjo, jog šalia (duomenys neskelbtini) pastato esančioje žiedinėje sankryžoje į šalikelę yra nuvažiavęs automobilis „Opel Zafira“. Privažiavęs prie minėto automobilio jis pamatė kaip vairuotojo vietoje sėdėjęs asmuo išjungė automobilio priekines šviesas ir išlipo iš automobilio. Daugiau jokių asmenų automobilyje ir šalia jo nebuvo. Bendraujant su S. R., nuo šio sklido alkoholio kvapas, todėl alkotesteriu 03.11 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas 2.02 prom. neblaivumo laipsnis. Atlikus pakartotinį pūtimą 03.28 val. - nustatytas 1.83 prom. neblaivumo laipsnis. Automobilis buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę „Okreta“, esančią (duomenys neskelbtini). Filmuota E. B. ir V. M. Body kameromis (b. l. 9).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti, kad 2024 m. vasario 11 d. 03.11 val. S. R. nustatytas 2,02 ‰ (promilių) neblaivumas, 03.28 val. – 1,83 ‰ (promilių) neblaivumas. Iš patikros sertifikato Nr. 1986092 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARFM-0391 patikrintas 2023 m. rugsėjo 4 d. ir jo patikra galioja iki 2024 m. kovo 3 d. (b. l. 10-12).

Iš 2024 m. vasario 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog S. R. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Taip pat įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija pėda po pėdos – gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą – gali. S. R. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 1 val., buvo atliktas patikrinimas alkotesteriu (b. l. 13).

Iš 2024 m. vasario 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, jog apžiūrima įvykio vieta yra ties (duomenys neskelbtini). Automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovi dalinai nuvažiavęs į griovį – priekiu (duomenys neskelbtini) kryptimi. Nusikalstamas veikos pėdsakų nestebima (b. l. 15-25).

Iš liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nustatyta, kad 2024 m. vasario 11 d. laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 02.30 val., jis važiavo su savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) ir žiedinėje sankryžoje pamatė, kad į pusnis yra įvažiavęs automobilis „Opel Zafira“. Automobilio priekis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) pusę, tai, kaip suprato, automobilis važiavo į (duomenys neskelbtini), bet žiede neišsuko posūkio, nuvažiavo tiesiai ir įvažiavo į kelkraštyje esančias pusnis, kur įklimpo. Jis pats to momento, kaip čia viskas įvyko, nematė. Automobilis stovėjo vietoje, degė priekiniai žibintai. Ar automobilis buvo užvestas, ar jau ne, negali pasakyti. Jis, apvažiavęs žiedą, privažiavo prie šio. Privažiuojant matė, kad vairuotojas užgesino automobilio šviesas ir išlipo iš automobilio. Daugiau jokių asmenų nei automobilyje, nei aplink nebuvo. Jis sustojo, išlipo ir priėjo prie vairuotojo, kuris jau buvo išlipęs iš automobilio ir nuėjęs prie bagažinės. Jis priėjo prie šio. Vyriškis atrodė pasimetęs, lyg ir norėjo daryti bagažinę, lyg ir skambinti kažkam, bet tada vėl nuėjo ir atsisėdo į vairuotojo vietą. Jis šio dar klausė, ar šiam reikia pagalbos, bet šis atsakė, kad ne, kad tuoj atvažiuos, ištemps šį lauk. Jis jam pasakė, kad šis yra girtas, nes akivaizdžiai matė, kad asmuo yra neblaivus. Vairuotojas labai svirduliavo, iš ko ir suprato, kad asmuo yra neblaivus. Šis jam liepė važiuoti toliau. Jis ir išvažiavo, pareigūnams nebepaskambino, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Už kokių 50 minučių jis tuo pačiu keliu grįžinėjo link (duomenys neskelbtini), prie šio vyriškio jau buvo atvykę pareigūnai. Jis sustojo ir pasakė pareigūnams, ką matė. Tas vyriškis dar jį išvadino „stukačiumi“. Tai buvo tas pats vyriškis, kurį pareigūnai sulaikė ir kurį jis matė anksčiau už to automobilio vairo. Kol jis buvo ir bendravo su vyriškiu, šis su savimi jokio alkoholio neturėjo ir nevartojo (b. l. 29-30).

Iš 2024 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos r. policijos komisariato Veiklos skyriaus vyr. tyrėjos R. D. tarnybinio pranešimo dėl pokalbio su E. K. matyti, kad buvo telefonu bendrauta su E. K., kuris paaiškino, jog matė (duomenys neskelbtini), žiedinėje sankryžoje į griovį įvažiavusį „Opel Zafira“ automobilį. Šio automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus ir norėjo, kad jis padėtų ištraukti šio automobilį iš griovio. Pats E. K. vietoje nebelaukė, tik pranešė pareigūnams apie įvykį. Įvykio vietoje automobilis į jokius kelio objektus nebuvo atsitrenkęs, įvykio metu, kiek jis matė, niekas apgadinta nebuvo (b. l. 33).

Iš 2024 m. vasario 11 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, jog iš įvykio vietos transporto priemonė „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežta į UAB „Okreta“ automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2024-02) duomenimis, vidutinė automobilio Opel Zafira 2.0 DTI (dyzelino, variklio darbinio tūrio 1995 cm³, 2004 m. gamybos) kaina su PVM yra 1290 eurų (b. l. 37).

Iš 2024 m. vasario 12 d. informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis duomenimis, automobilio „Opel Zafira-A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra S. R. (b. l. 35-36).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis S. R. 2024 m. vasario 11 d. apie 02.25 val. (duomenys neskelbtini), esančioje žiedinėje sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,83 ‰ (promilių) neblaivumas. Kaltinamasis S. R. prisipažino, kad įvykio naktį vartojo alkoholinius gėrimus, o po to, būdamas neblaivus vairavo automobilį. Be kaltinamojo S. R. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kita byloje esanti medžiaga - patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo kaltė įrodyta. Kaltinamojo S. R. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Nusikaltimą S. R. padarė tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

Kaltinamasis S. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, S. R. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. R., jo gynėjas bei kaip liudytoja apklausta J. R. pateikė prašymą atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant J. R..

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Kaltinamasis S. R. padarė nesunkų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą (b. l. 72-73), administracine tvarka baustas (b. l. 68-70). Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltu jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, kas teismo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nusikalstama veika žala nepadaryta. S. R. dirba, darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai ir tai suponuoja manymą, kad naujų nusikalstamų veikų jis nedarys.

Šios kaltinamąjį ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad S. R. nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis. Teismo vertinimu, nagrinėjama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio ir yra pagrindas parodyti jam pasitikėjimą, nes jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajam turėjo pakankamą poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus, ir tikėtina paskatins jį ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. S. R. padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, nes jis vairuodamas transporto priemonę būdamas apgirtęs, elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai ir tokiais savo veiksmais kėlė pavojų tiek sau, tiek ir kitiems asmenims, vis tik, dėl šių neteisėtų jo veiksmų jokie sunkesni padariniai nekilo, niekas nebuvo sužalotas. Visos šios aptartos aplinkybės neleidžia spręsti apie išskirtinai didelį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Taip pat, kaip minėta pirmiau, S. R. tokio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, o ir įstatymo leidėjas tokią veiką vertina kaip nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nesunkaus tyčinio nusikaltimo ir net apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymas neeliminuoja galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, esant jame numatytoms kitoms šios teisės normos taikymo sąlygoms, kurios šiuo atveju yra.

BK 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.). Taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-239-648/2020 ir kt.).

Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautas J. R. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą. Teisiamojo posėdžio metu J. R. sutiko laiduoti už savo sutuoktinį kaltinamąjį S. R.. Jos nuomone, ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi neteista, charakterizuojama teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausta J. R. nurodė, kad kaltinamojo padarytą veiką vertina labai neigiamai. Jis pats dėl įvykio labai išgyvena, net buvo susirgęs. Nurodė, kad sutuoktinis išgėręs niekada nesėsdavo už vairo, todėl šitoks jo poelgis labai nustebino. Juolab jis pats smerkdavo tuos, kurie vairuodavo išgėrę. Mano, kad tai buvo pamoka visam gyvenimui. Šeimoje viskuo labiau rūpinasi pati, todėl mano, kad jos žodis ir galima daryti teigiama įtaka kaltinamajam yra neabejotina. Turi tris vaikus, du iš jų yra nepilnamečiai (abu lanko meno mokyklą – muzikuoja). Pilnametė dukra studijuoja, todėl tenka ją finansiškai paremti. Šeimos gaunamas pajamas sudaro jos gaunamas minimalus darbo užmokestis ir sutuoktinio gaunami apie 700-800 Eur. Santaupų ir finansinių įsipareigojimų neturi. Jei teismas skirtų laidavimą su užstatu, tai būtų sunki finansinė našta šeimai. Dėl administracinių baustumų už greičio viršijimą nurodė, kad paskirtas baudas yra sumokėjusi. Paaiškino, kad kiekvieną savaitę vyksta į Mažeikius parsivežti rožių, kadangi turi nedidelį gėlių verslą, iš neatidumo kartais viršija leistiną greitį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog J. R. nėra teista. Baudžiamojoje byloje nėra J. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos miesto seniūnijos 2024 m. vasario 23 d. išduotos J. R. charakteristikos matyti, kad asmuo charakterizuojamas teigiamai ir seniūnija dėl J. R. neturi nusiskundimų iš gyventojų.

Įvertinęs laiduotoją J. R. charakterizuojančią medžiagą, tiek kaltinamojo bei jo sutuoktinės paaiškinimus, duotus teisme, vertinant juos kompleksiškai, atsižvelgdamas į J. R. asmenines savybes, gyvenimo būdą, į tai, kad J. R. yra kaltinamajam S. R. artimas žmogus ir nėra kitų asmenų, kurie galėtų laiduoti už jį, taip pat į tai, kad J. R. niekada nebuvo teista už nusikalstamų veikų padarymą, jos atžvilgiu nėra atliekamų ikiteisminių tyrimų, ji yra pasiryžusi prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo bei garantuoti, kad jo sutuoktinis daugiau įstatymų nepažeis, jos požiūrį į S. R. padarytą nusikalstamą veiką (įvykį vertina neigiamai), bei tai, kad ji sutiko padėti savo šeimos nariui, su kuriuo gyvena ir juos sieja glaudus ryšys, teismas turi pagrindą manyti, kad J. R. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, tai daro ir darys, tad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas teismo aptartas aplinkybes, spręstina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, atleisti S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą pagal laiduotojos J. R. laidavimą. Tokiu būdu bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 straipsnyje, numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininką ir laiduotoją charakterizuojančius duomenis, į tai, kad J. R. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog sutinka laiduoti, laidavimas, atsižvelgiant į J. R. paaiškinimus apie šeimos finansinę situaciją skiriamas be užstato (BPK 40 straipsnio 1 dalis).

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, S. R. asmenybę, laiduotojos J. R. asmenybę, ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų terminui bus pakankama poveikio priemonė S. R. (BPK 40 straipsnio 4 dalis).

Atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), baudžiamoji byla S. R. nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju, teismas sprendžia, kad yra pagrindas S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktuose. Jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. S. R. specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, naudojosi, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, draudžiančias vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais jis kėlė akivaizdžią grėsmę eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, t. y. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. R. charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka), atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta S. R. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerių metų šešių mėnesių terminui.

S. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. vasario 12 d., kuomet tyrėjos nutarimu S. R. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 90-92).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018).

Byloje nustatyta, kad S. R., būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis. Taigi jis tikrai suprato, jog yra išgėręs ir sąmoningai sėdo už vairo. Kaltinamasis sėdo už vairo be svarbių priežasčių, todėl tokiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Taigi S. R. automobilį tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius).

Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų teismas išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Byloje nustatyta, kad automobilis „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. R.. Ši transporto priemonė buvo tiesiogiai panaudota darant nusikalstamą veiką, ji laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, todėl konfiskuotina. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamajam paskirtos ir BK 68, 72 straipsniuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) bei automobilio konfiskavimas, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus, yra pakankamos, adekvačios padaryto nusikaltimo pavojingumui ir S. R. asmenybei bei teisingos, įgalinančios kaltinamąjį iš naujo įvertinti savo elgesį, padedančios formuoti atsakingą požiūrį ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Kiti klausimai

S. R. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymas, dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Kaltinamajam S. R. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti jį išdavusiai įstaigai VĮ „Regitra“, informuojant, kad S. R. atimta speciali teisė – teisė vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesius.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2024 m. vasario 12 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), (b. l. 38-40), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.

Daiktinis įrodymas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmena su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laiduotojos J. R. laidavimo terminą be užstato.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones; uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 12 d. ir apie tai informuoti VĮ „Regitra“.

Paimtą S. R. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, transporto priemonę - „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą pas S. R., konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės 2024 m. vasario 12 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą S. R. vardu registruotam automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo įvykdymo.

S. R. skirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemonę) sustabdymą, dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - CD laikmeną su vaizdo įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti byloje.

Išaiškinti S. R., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai J. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Kretingos rūmus.

Teisėja Aušra Barškietytė