Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2019-10-29 · Administracinė byla Nr. A-3587-624/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-10-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
A-3587-624/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00556-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Dalia Višinskienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
Pareiškėjas
A. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-3587-624/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00556-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. (A. R.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. buvo laikomas Alytaus PN netinkamomis sąlygomis.

3. Pareiškėjas paaiškino, jog jam trūko vietos gyvenamosiose patalpose, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Karantino patalpoje trūko dienos šviesos. Rūkantieji buvo laikomi kartu su nerūkančiais asmenimis. Nuteistųjų būrio Nr. 1 gyvenamosios patalpos Nr. 5 plotas buvo apie 20 kv. m, joje buvo laikoma 17 nuteistųjų, būrio Nr. 3 gyvenamosios patalpos Nr. 4 plotas 20 kv. m, joje buvo laikoma 11 nuteistųjų. Dėl perpildytų gyvenamųjų patalpų prie sanitarinių įrenginių susidarydavo eilės. Gyvenamųjų patalpų plotą mažino ir jose esantys baldai, itin mažas buvo ir lauko kiemelis. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus.

Atsiliepimas

4. Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovo atstovas nurodė, jog pareiškėjui buvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Galioję teisės aktai nenumatė, jog baldų bei kito inventoriaus plotas privalo būti išskaičiuotas iš bendro patalpos ploto apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą. Teisės aktai nereglamentavo taip pat pasivaikščiojimo kiemų ploto.

6. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas galėjo kreiptis į įstaigos administraciją, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Alytaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir VSC) ne kartą tikrino pataisos namus dėl sveikatos saugos reikalavimų atitikties nustatytiems reikalavimams, tačiau pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjo skundo argumentai per daug abstraktūs, nusiskundimai bendro pobūdžio, nekonkretūs.

II.

7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 368 Eur neturtinei žalai atlyginti.

8. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.

Šalies argumentai

9. Teismas rėmėsi atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, jog pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2016 m. vasario 19 d. ir buvo laikomas iki 2016 m. spalio 11 d., nors pareiškėjas skunde nurodė, kad Alytaus PN buvo laikomas nuo 2016 m. vasario 16 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d.

Atsiliepimas

10. Teismas nustatė, kad atsakovo atstovo atsiliepime pateikti duomenys apie kamerų tipo patalpos Nr. 10 plotą nesutapo su patalpų schemos duomenimis, todėl teismas konstatavo, jog pareiškėjui 46 paras kamerų tipo patalpoje Nr. 10 nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes vienam asmeniui patalpoje teko 2,90 kv. m. Teismas nurodė, jog dalį patalpos ploto užėmė baldai. Teismas, pripažinęs minimalios gyvenamosios patalpos ploto pažeidimą, aplinkybes dėl baldų užimamo ploto vertino pažeidimo kontekste.

11. Dėl pareiškėjo teiginio, jog prie sanitarinių mazgų susidarydavo eilės, teismas pažymėjo, jog byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, kad dėl nurodytų aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, todėl pareiškėjo argumentus šiuo aspektu atmetė.

12. Dėl pareiškėjo argumento, jog rūkantieji buvo laikomi su nerūkančiais asmenimis teismas konstatavo, kad byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją, todėl atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų nenustatė.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad karantino patalpose nebuvo vėdinimo ir natūralaus apšvietimo, atkreipė dėmesį, jog Alytaus PN kamerų tipo patalpose kapitalinis remontas buvo atliktas 2009–2010 metais. Remonto metu buvo pakeisti langai, durys, naujai įrengti tualetai su ištraukiamąja ventiliacija ir kita. Byloje nebuvo duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs išvėdinti patalpos pro langus, be to, VSC pateikti duomenis patvirtino, jog patalpų vėdinimas atitiko teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas dėl oro trūkumo ar kitų kalinimo sąlygų į administraciją nesikreipė, todėl teismas šiuos pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenustatė pasivaikščiojimo kiemelių plotų, todėl atmėtė pareiškėjo argumentus minėtu aspektu. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nedetalizavo pareigūnų netinkamo elgesio, nenurodė konkrečių pažeidimų aplinkybių, nedetalizavo, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu, todėl jo argumentus dėl netinkamo pareigūnų elgesio atmetė kaip nepagrįstus.

15. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos Respublikos teismų formuojamą praktiką, Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 368 Eur suma.

III.

16. Atsakovo atstovas Alytaus PN pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjui priteistos 368 Eur sumos neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

17. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių įrodymų, kad jam buvo padaryta žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Atsakovo atstovas teismui pateikė objektyvius ir išsamius duomenis, tačiau teismas rėmėsi pareiškėjo abstrakčiais teiginiais.

18. Atsakovo atstovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai suskaičiavo kameros Nr. 10 plotą, nes atsakovas dėl spausdinimo klaidų pateikė ne tuos duomenis. Nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. spalio 11 d. nuteistasis paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 10, kuri yra 11,61 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas – 3,87 kv. m. Be to, pareiškėjas galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje, lankyti biblioteką, koplyčią, lankyti mokyklą, dirbti pataisos namuose, taip pat galėjo būti įtrauktas į įvairias socialinės reabilitacijos programas. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tik ploto trūkumą, kitų bloginančių kalinimo sąlygas aplinkybių ginčo laikotarpiu nebuvo.

19. Atsakovo atstovas vertina, kad pareiškėjas neįrodė patirtos žalos, nepateikė konkrečių įrodymų, jog žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

Šalies argumentai

20. Pareiškėjas A. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti jam 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjas nurodo, kad teismas privalėjo atsižvelgti į baldų užimamą plotą. Teismo nustatytos aplinkybės, jog netinkamos sąlygos nesukėlė jam neigiamų sveikatos pasekmių ir kad jis su skundais į įstaigos administraciją nesikreipė, yra naikintinos ir šalintinos. Paaiškina, kad aplinkybė, jog jis nesikreipė į administraciją su skundais, yra neturinti reikšmės. Nurodo, jog patyrė emocinius sukrėtimus, dvasinius išgyvenimus, garbės ir orumo pažeidimą, kitus nepatogumus.

22. Pareiškėjas mano, kad teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra neadekvatus jo patirties nepatogumams, todėl jam turi būti priteisti 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

23. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN neužtikrinimu, atlyginimo.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 368 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad pareiškėjui 46 paras kamerų tipo patalpoje Nr. 10 nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes vienam asmeniui patalpoje teko 2,90 kv. m. Kitus pareiškėjo argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, iš esmės pažymėdamas, kad teismas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai priteisė ne visą pareiškėjo prašomą neturtinę žalą, be to, teismas privalėjo atsižvelgti į baldų užimamą plotą.

26. Atsakovo atstovas Alytaus PN apeliaciniame skunde teigia, kad jis teismui pateikė objektyvius ir išsamius duomenis, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi pareiškėjo abstrakčiais teiginiais ir neteisingai suskaičiavo kameros Nr. 10 plotą, nes Alytaus PN dėl spausdinimo klaidų pateikė ne tuos duomenis.

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustačius sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama šalių apeliacinių skundų ribų.

28. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

29. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

30. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

31. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma gali būti teisinga.

32. Dėl atsakovo atstovo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir pareiškėjo įrodinėjimo pareiga dėl neturtinės žalos atsiradimo, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad, atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr., pvz., 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015, 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

33. Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015, ir kt.; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 2009 m. balandžio 9 d. sprendimą byloje Grigoryevskikh prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 22/03), 2004 m. balandžio 6 d. sprendimo byloje Ahmet Özkan ir kiti prieš Turkiją (pareiškimo Nr. 21689/93)).

34. Atsižvelgdama į minėtą teismų praktiką, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pažeidimo, susijusio su pareiškėjui tekusiu plotu kameroje Nr. 10: įvertinus atsakovo atstovo pateiktų pažymų duomenis apie kameras, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, jų plotus, pareiškėjo pateiktus argumentus ir vadovaujantis minėta teismų praktika, darytina išvada, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 26 d. iki 2016 m. spalio 11 d. (iš viso 46 paros) kamerų tipo patalpoje Nr. 10 pareiškėjui nebuvo užtikrinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta minimali 3,6 kv. m ploto norma, kadangi vienam asmeniui patalpoje teko 2,90 kv. m ploto.

35. Dėl atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateikto „Įskaitos“ išrašo „Laisvų ir užimtų lovų apskaita“ (b. l. 77), pažymėtina, kad, visų pirma, nėra jokių priežasčių, dėl ko šis įrodymas turėtų būti priimtas ir vertinamas apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 142 str. 3 d.), o kita vertus, toks įrodymas, kurio kitokia versija buvo teikta ir pirmosios instancijos teismui (b. l. 15), nepašalina prieštaravimų, t. y. 3 ar 4 lovos yra (buvo) kamerų tipo patalpoje Nr. 10 ir kiek iš jų ginčo laikotarpiu buvo realiai užimtos (pirmos instancijos teismui teiktame įrodyme – 2, apeliacinės instancijos teismui teiktame įrodyme – 3).

36. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisingai sprendė, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 10 pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, nes vienam asmeniui patalpoje teko 2,90 kv. m (11,61/4). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs minimalios gyvenamosios patalpos ploto pažeidimą, aplinkybes dėl baldų užimamo ploto vertino minėto pažeidimo kontekste. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškindamas ir apibendrindamas pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, pažymėjo, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

37. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus, yra deklaratyvūs, iš esmės neturi turinio.

38. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, pažymi, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1461-624/2019 ir kt.).

39. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, kt.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padaryto pareiškėjui teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (368 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti, o priteisti pareiškėjo prašomą 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo: pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

41. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, aiškino ir taikė šiai bylai aktualias teisės normas, o apeliacinių skundų argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. (A. R.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasArūnas DirvonasDalia Višinskienė