Utenos apylinkės teismo sprendimas

KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-1006-732/2021 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00101-2021-5 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.6

2021 m. gegužės 3 d.

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Pekštenienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. M. ir N. Š. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo nutarties dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo, tretieji asmenys – R. Š., V. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. Š. nurodė, kad su patikslintu ieškiniu sutinka. Paaiškino, kad atsakovas N. Š. yra jos sūnus. V. Š. gyvena pas ją nuo 2020-03-05, kai vaikas iš mamos gavo žinutę, kad namo gali negrįžti ir pats ieškotis kur gyventi. Motina užpyko, kad vaikas pasiskundė, kad ji į mokyklą pietums jam neduoda pinigų. Paaiškino, kad tada ji susisiekė su Tarnyba. Nuo to laiko V. Š. gyvena pas ją, ji jį išlaiko. Prie išlaikymo prisideda tėvas, kas mėnesį siunčia po 150 Eur. Motina ne tik neprisideda, bet ir naudoja vaiko pinigus. Tarnyba bei socialinė darbuotoja skambino motinai, ragino atiduoti vaiko pinigus vaiką auginančiai močiutei, bet motina tik balandžio mėnesį atidavė 60 Eur. Atsakovė dar turi 9 metų vaiką, jį išsiuntė tėvui į (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad jos sūnus – atsakovas turi kitą šeimą, gyvena ir yra registruotas (duomenys neskelbtini), turi 2 vaikus ((duomenys neskelbtini)), turi banko paskolą būstui, dirba (duomenys neskelbtini). Sūnų V. Š. atsakovas matė vasarą, per Kalėdas norėjo atvažiuoti, bet ji pati paprašiusi nesilankyti dėl Covid. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad gyvena trise. Ji pati gauna neįgalumo pensiją – 290 Eur, vyras gauna minimumą. V. Š. sportuoja, važiuoja į varžybas, iki karantino važinėjo į ekskursijas, pinigų reikia ir ugdymo reikmenims, pietums duoda 2 Eur. Jei gautų 500 Eur iš atsakovų, tai pačiai prisidėti prie vaiko išlaikymo nereikėtų. Komunalinių mokesčių sumoka apie 180 Eur/mėn. žiemą. Gavusi išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovės atidėtų tuos pinigus vaikui ateičiai. Vaiko pinigus gauna nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. Atsakovas vasarą nupirko vaikui kompiuterį, telefoną, kedus, drabužių. Kai atsakovas grįžta atostogoms, vaiką joms pasiima. Vaiko auginti pats neketina, to nelabai nori ir atsakovo žmona.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimęs V. Š. yra atsakovų S. M. ir N. Š. sūnus. Molėtų socialinės paramos centras 2020-03-27 raštu Nr. SŽ-320 informavo ieškovę, kad S. M. neatlieka įstatyminio globėjo pareigų, naudoja psichologinį spaudimą, smurtą prieš vaiką, netenkina vaiko poreikių, nesukuria tinkamos aplinkos vaiko emocinei būsenai. Vaikas gyvena pas senelius, motinos bendravimas su vaiku yra nutrūkęs. 2020-05-04 Molėtų socialinės paramos centras raštu Nr.SŽ-418 informavo ieškovę, kad šeimoje galimai pažeidžiamos vaikų teisės, motina neįžvelgia, kad jos sūnus V. Š. patiria psichologinį smurtą. 2020-05-08 Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 8VLA-151 V. Š. paimtas iš jam nesaugios aplinkos ir nuo 2020-05-08 laikinai apgyvendintas R. Š. šeimoje. 2020-05-13 Vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 8VSV-(88.15)-331 nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Aptariant vaiko situaciją su vaiko tėvais, stebimas motinos abejingumas, vaiko atstūmimas, nusišalinimas nuo motiniškos pareigos. Sūnų motina įvardina kaip problemą, nurodo, kad ryšys su vaiku seniai prarastas. Tėvas nurodė nematantis nieko blogo, kad sūnus gyvena su jo tėvais. Teigė, kad turi kitą šeimą ir šiuo metu vaiku rūpintis sąlygų neturi. 2020-05-14 aktu Nr. 8LPA-10 nustatyta V. Š. laikinoji priežiūra pas R. Š.. Laikotarpiu nuo 2020-05-14 iki 2020-06-23 šeimai teikta Mobilioji pagalba. Konstatuota, kad stebimas motinos abejingumas, nusišalinimas nuo motinos pareigų, stebimas jos nenoras dalyvauti svarbiuose vaiko gyvenimo įvykiuose. Tėvas dirba užsienyje, nurodo neturintis galimybių auginti sūnaus, o jo sutuoktinė darbo užsienyje laikotarpiu nesutiktų rūpintis V. Š.. Molėtų socialinės paramos centro 2020-07-13 Pagalbos plane Nr. 3AV-VD-56 nurodyta, kad 2019-12-03 šeimai buvo sudarytas pagalbos planas, jis buvo reguliariai peržiūrimas. 2020-07-13 posėdžio metu pritarta išvadai, kad V. Š. negali grįžti į motinos šeimą, motina nevykdė prisiimtų įsipareigojimų, visos pagalbos priemonės buvo išnaudotos, teikta pagalba buvo neveiksminga. 2020-07-14 aktu Nr. 8LPN-20 nutraukta vaiko laikinoji priežiūra ir Vaiko laikino apgyvendinimo aktu Nr. 8VLA-259 vaikas laikinai apgyvendintas R. Š. šeimoje. Utenos apylinkės teismo 2020-07-21 nutartimi leista paimti nepilnametį vaiką V. Š. iš tėvų. Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-27 įsakymu Nr. B6-736 nuo 2020-07-22 V. Š. nustatyta laikinoji rūpyba, vaiko rūpintoja skirta R. Š.. 2020-11-10 atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas teikti siūlymą ieškovei kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo sūnaus V. Š. atžvilgiu. 2020-11-11 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 8GPA-(8.8.17.)–380 pateikta išvada, kad priežastys, dėl kurių nustatyta laikinoji rūpyba, neišnykusios. Vaiko motina išliko apatiška sūnaus V. Š. atžvilgiu, nedėjo jokių pastangų palaikyti ryšį su vaiku, buvo nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, auginimo bei priežiūros. Su vaiku jokių ryšių nepalaiko. Išlaikymo vaikui neteikia, taip pat yra susidariusi motinos skola, kadangi motina savo poreikiams naudojo vaiko išlaikymui priteistą 150 Eur bei vaiko pinigus, gaunamus iš valstybės, nors vaiko tuo metu jau pati neaugino. Motinos piktybiškas, ciniškas elgesys žaloja vaiką, turi neigiamą poveikį jo psichologinei būklei, žaloja morališkai. Motinos šeimai taikoma atvejo vadyba, teikiamos paslaugos, tačiau motina ignoruoja teikiamą pagalbą, nevykdo plane numatytų įsipareigojimų. Teigiamų pokyčių nėra. Vaiko tėvas N. Š., dirbantis užsienyje ir į Lietuvą grįžtantis tris kartus per metus, su vaiku ryšį palaiko, grįžęs į Lietuvą vaiką pasiima pasisvečiuoti pas save, perka jam reikalingus reikmenis, drabužius. Teikia vaikui išlaikymą po 150 Eur. Pats vaiko auginti sąlygų neturi, Lietuvoje būna epizodiškai.

Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nė vienas iš tėvų nerodo jokio noro auginti sūnų, juo nuolat rūpintis. Atsakovės ir sūnaus ryšiai yra nutrūkę, motina nededa jokių pastangų juos atkurti. Atsakovas dirba užsienyje, turi kitą šeimą ir teigia, kad neturi galimybių auginti sūnaus. Abu tėvai sutinka, kad vaikas augtų su seneliais ir nemato tame jokios problemos. Atsakovai nededa jokių pastangų, kad vaikas augtų šeimoje ir nėra požymių, kad situacija keistųsi, todėl, remiantis CK 3.180 straipsniu, tėvų valdžia atsakovams sūnaus V. Š. atžvilgiu apribotina neterminuotai.

Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496 straipsnio 1 dalimi, vykdomi skubiai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos nustatymo įsiteisėjimo

Pažymėtina, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 496¹ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, klausimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir nuolatinio rūpintojo paskyrimo, surinkus tam būtinus duomenis, bus sprendžiamas kitoje byloje.

Teismui apribojus tėvų valdžią, turi būti išspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-27 įsakymu Nr. B6-736 nuo 2020-07-22 V. Š. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja skirta R. Š.. 2020-11-11 Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akte Nr. 8GPA-(8.8.17.)–380 konstatuota, kad rūpintoja tinkamai atlieka savo pareigas: užtikrinamos vaiko teisės ir teisėti interesai, saugi aplinka, rūpinamasi vaiko sveikata, ugdymu, emocine savijauta. Vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, gaunamos lėšos vaiko išlaikymui, vaiko rūpybos išmoka naudojama išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti. Vaiko rūpyba R. Š. šeimoje atitinka geriausius vaiko interesus. Atsižvelgus į tai, V. Š. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatytina rūpintojos R. Š. gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir išlaikymo priteisimo

Įstatymas numato tėvams pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims. Pagal CK 3.195 straipsnio nuostatas tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir apribojus tėvų valdžią.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, laikytinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio (nuo 2021-01-01 – 642 Eur neatskaičius mokesčių) išlaikymas, tačiau pripažįstama, kad tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, kt.).

CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Taigi išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-111-732/2014 patvirtinta šalių (atsakovų) sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punktu N. Š. įsipareigojo teikti išlaikymą sūnui V. Š. po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014-03-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Teismas neabejoja ieškovės išsakytais teiginiais, jog tokio dydžio išlaikymo nepakanka patenkinti vaiko, kuriam jau 15 metų, būtinuosius poreikius. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Tik išimtiniais atvejais, pvz., dėl išlaikymą teikiančio asmens sveikatos būklės, dalinio darbingumo, kitų išlaikytinių buvimo ir pan., gali būti teikiamas išlaikymas, kuris užtikrina tik būtinųjų (bazinių) vaiko poreikių tenkinimą. V. Š. mokosi (duomenys neskelbtini), sportuoja, todėl jo poreikių patenkinimo našta neturėtų gulti ant vaiką auginančių senelių. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovas N. Š. dirba, reguliariai gauna pajamas. Be V. Š. dar turi 2 vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad V. Š. gali mokėti 150 Eur dydžio išlaikymą, pabrėžė, kad yra įsipareigojęs bankui – paėmęs paskolą būsto pirkimui. Nekilnojamojo turto registre duomenų bazėje nurodyta, kad jam ir sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), butui įregistruota hipoteka. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Lietuvos teismų, antstolių informacinių sistemų duomenimis, atsakovas skolų neturi.

Atsakovė, be V. Š., turi sūnų, (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo R. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad šis vaikas auga su tėvu (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina ir Gyventojų registro duomenys, kur nurodyta, kad šio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2020-08-27 yra (duomenys neskelbtini). Atsakovės vardu registruota transporto priemonė „Audi“, 2001 m. gamybos, ji areštuota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Lietuvos teismų, antstolių informacinių sistemų duomenimis, atsakovė turi skolų, šiuo metu išieškojimas vykdomas šešiose vykdomosiose bylose. Pati atsakovė su ieškiniu sutiko, prieštaravimų dėl išlaikymo sumos nepateikė. Iš bylos duomenų matyti, kad Molėtų socialinės paramos centro darbuotojams ji yra nurodžiusi, kad dirba užsienyje.

Pažymėtina, kad abu atsakovai yra gana jauno, darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jie turėtų neįgalumą ar kokių rimtų sveikatos problemų, todėl, teismo vertinimu, turi visas galimybes aktyviau dalyvauti darbo rinkoje ir tinkamai pasirūpinti savo vaiko išlaikymu. Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad tėvai privalo maksimaliai išnaudoti turimas galimybes dirbti, užsidirbti ir tokiu būdu įgyti lėšų, kurias galėtų skirti tiek savo, tiek ir nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti. Be to, tėvai taip pat privalo įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, taip pat turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad siekiant užtikrinti V. Š. poreikių tenkinimą, iš atsakovės sūnaus išlaikymui turi būti priteistas 250 Eur dydžio išlaikymas. O iš atsakovo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-111-732/2014 priteistas išlaikymas turi būti padidintas ir iš atsakovo sūnaus V. Š. išlaikymui priteistina po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Iš atsakovės išlaikymas priteistinas ir iš atsakovo išlaikymas padidintinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-02-22).

Vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajai rūpintojai (CK 3.275 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį patikslino ir prašė išlaikymą iš atsakovės priteisti nuo 2020-04-01. Nurodė, kad atsakovė ne tik per metus visiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, bet ir sūnui gyvenant pas senelius naudojo vaikui skirtas išmokas bei tėvo sūnui mokamą išlaikymą savo poreikiams tenkinti. Iš bylos duomenų matyti, kad V. Š. pas močiutę gyveno nuo 2020 m. kovo mėn. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų prisidėjusi prie vaiko išlaikymo, nėra. Trečiasis asmuo R. Š. teismo posėdyje nurodė, kad vaiko pinigus gauna tik nuo 2020 m. rugpjūčio, iki tol juos gaudavo ir naudojo atsakovė (išskyrus balandžio mėn., kuomet atsakovė vaiką auginančiam trečiajam asmeniui atidavė 60 Eur). Tai, kad gaunamas vaiko išmokas atsakovė naudojo savo reikmėms, užfiksuota ir Molėtų socialinės paramos centro rengtuose dokumentuose.

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, iš atsakovės yra pagrindas priteisti 2 625 Eur dydžio išlaikymo vaikui įsiskolinimą (10,5 mėn. x 250 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovės S. M. į valstybės biudžetą priteistina 127 Eur žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, o iš atsakovo N. Š. – 27 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 12,12 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. po 6,06 Eur. Taigi viso iš atsakovės priteistina 133,06 Eur, o iš atsakovo – 33,06 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406 straipsniu, 496 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnaus V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokant po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-02-22 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-111-732/2014 iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo nepilnamečiam V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dydį ir priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-02-22 iki vaiko pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 625 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt penkių eurų) išlaikymo sūnui V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsiskolinimą.

Iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo įsiteisėjimo nepilnamečio V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtos rūpintoja Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-07-27 įsakymu Nr. B6-736, šeimoje, jos gyvenamojoje vietoje.

Vaiko išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise vaiko laikinajai rūpintojai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 133,06 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Priteisti iš atsakovo N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 33,06 Eur (trisdešimt tris eurus 06 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660.

Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pradėti civilinę bylą dėl nepilnamečio vaiko V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinės rūpybos nustatymo, nuolatinio rūpintojo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.