Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A –517– 227 / 2016

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 15 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir R. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16-335/2016 pagal ieškovų V. S. ir R. S. ieškinį atsakovui I. T. dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo ir žemės ūkio technikos atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir piniginės kompensacijos priteisimo bei atsakovo I. T. priešieškinį dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos nustatymo ir žemės ūkio technikos atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės piniginės kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai V. S. ir R. S. patikslintu ieškiniu prašė: nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini), tvarką ir atidalinti turtą (žemės ūkio techniką) iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal 2015-08-31 patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus (2t. b.l. 3-7).

Ieškovai neprašė tvirtinti schemos (kuri yra rašytinis įrodymas ir neapibrėžia nuosavybės dalių), ar spręsti jos teisėtumo, teisingumo klausimo. Jie reikalavo nustatyti naudojimosi tvarką pagalbiniais pastatais ir gyvenamuoju namu, pasitelkdami schema kaip papildoma, vizualia informacija, parengta kadastrinių matavimų pagrindu. Konstatuoti, jog schema neatitinka dalių bendrojoje nuosavybėje, neužtikrina socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų, nėra pagrindo.

Teismo išvados, jog matininkės schemoje nurodyti kadastriniai matavimai ne visai tikslūs, yra neteisingos, nes kadastro duomenys fiksuoti matininkės schemoje ir kadastro duomenų byloje sutampa. Pagal ieškovų siūlomą naudojimosi pastatais tvarką jiems tenka 523,48 kv.m. bendro pastatų ploto, o atsakovui - 523,36 kv.m. bendro ploto, taip pat gyvenamuoju namu 93,58 kv.m. bendro ploto. Tai atitinka atsakovo interesą gyventi name, taip pat atsižvelgta į tai, kad atsakovas turi užtikrinti ožkų pašarų sandėliavimo vietą, ožkų laikymo vietą, dėl ko skirta naudotis tvartu, viduriniu pagalbiniu pastatu siūloma naudotis atskiromis patalpomis, kas atitiktų racionalumą bei atsakovui būtų patogu patekti iš gyvenamojo namo į tvartą. Mano, kad ieškovų interesai būtų užtikrinti naudojantis atskiru pagalbiniu pastatu ir viename iš pagalbinių pastatų esančiomis pagalbinėmis patalpomis, kas atitinka teisminę praktiką, neprieštarauja bendrosios dalinės nuosavybės teisinimas reguliavimui, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams. Teigia, kad atsakovo pasiūlymas dalinant kiekvieną patalpą per pusę nenurodant aiškių pertvarų ribų, įrengimo galimybių, nesprendžia naudojimosi pastatais bei patalpomis klausimo, neišlaikomas bendraturčių nuosavybės lygių dalių balansas, patalpos paliekamos naudotis bendrai, neįskaičiuojamas gyvenamojo namo plotas. Pažymi, kad pagal teisminę praktiką teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų, todėl galėjo nesivadovauti ieškovų pateikta schema, teismui buvo pateikti naujausi pastatų kadastriniai matavimai, tačiau klausimas iš esmės nebuvo išspręstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK 329) straipsnyje patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Todėl pasisakoma tik dėl sprendimo dalies, dėl kurios paduotas apeliacinis skundas.

Atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo niekaip nemotyvuoja. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja. Byloje nustatyta, kad kiekvienam ieškovui asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės pagal 2014-04-10 testamentą liudijimo Nr. 1935 pagrindu priklauso po ¼ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A1b, po ¼ dalį pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 2I1b, po ¼ dalį pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 3I1b, po ¼ dalį pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 4I1b, po ¼ dalį kitų statinių (inžinieriniai)-kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei po 132/1000 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo plotas 14,3868 ha., (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso likusi ½ dalis aukščiau nurodomų statinių bei 736/1000 dalys žemės sklypo. Bylos šalys yra nekilnojamojo turto bendrasavininkai. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas tarp bendraturčių kilęs nesutarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pastatų naudojimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Tokiu atveju, skiriant naudotis patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 str.1 d., 4.81 str. 1 d.). Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 str.) taip pat reikalauja, parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomi naudojimosi patalpomis variantai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra suformuluoti kriterijai, kuriais vadovaujantis pirmiausiai turi būti sprendžiama dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos: a) teisėtumo kriterijus, - prašoma nustatyti naudojimosi tvarka turi būti teisėta, t.y. nepažeidžianti nei įstatymo imperatyvų, nei trečiųjų asmenų teisių ar teisėtų interesų, b) adekvatumo kriterijus, - prašomos nustatyti kiekvieno asmeniniam naudojimui realiosios daikto dalys turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje, c) proporcingumo ir socialinės taikos kriterijus, - siūlomoje tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendratučių interesų pusiausvyra, siekiant, kad nė vieno jų teisės nebūtų nepagrįstai ir neproporcingai, palyginus su kitais, apribotos, vieno interesas iškeliamas aukščiau kito ir pan., be to, teismo pareiga yra siekti nustatymo tokios tvarkos, kad kuo mažiau ateičiai liktų prielaidų naujiems panašiems bendraturčių konfliktams, d) naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijus, - naudojimosi daiktu tvarka turi užtikrinti kuo racionalesnį, efektyvesnį jo teikiamų galimybių išnaudojimą abiejų bendraturčių interesams tenkinti, e) faktinių teisinių santykių stabilumo kriterijus.

Pirmosios instancijos teismas (toliau – Teismas) nustatė, kad faktiškai pastatų padėtis, užstatymo plotas ir tūris nesutampa su įregistruotais kadastriniais duomenimis nekilnojamojo turto registre. Pripažino, kad šalys nežino realaus patalpų ploto, kadangi ūkiniuose pastatuose atlikta daug pertvarkymų, pasikeitė ūkinių pastatų 2I1b, 31b ir 4I1b plotai, tūriai, užstatymo plotai, kadastro duomenys nepakeisti, o pateikta schema, kurios pagrindu suformuluoti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo, nubraižyta netiksliai, nesutikrinus duomenų su nekilnojamojo turto registre esančiais duomenimis, neskaičiuojant dalių, kuriomis šalys pageidauja naudotis, todėl ji neatitinka adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo bei naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Dėl šios priežasties Teismas sprendė, kad naudojimosi pastatais tvarka negali būti nustatyta.

Apeliantai teigia, kad sprendimu nepagrįstai konstatuota, jog šalys nežino apie realų patalpų plotą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, priešingai nei pripažino Teismas, suformuotų, įregistruotų ir įtrauktų į nekilnojamojo turto kadastrą (kaip yra šiuo atveju) nekilnojamųjų daiktų, naujai perskaičiuoti (patikslinant) nebūtina, kadangi VĮ „Registrų centras“ yra įregistruoti 2000-03-23 kadastro matavimų duomenys, taip pat šiuo atveju yra aiškios nuosavybės teisės dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl naudojimo pastatais tvarkos nustatymo pagal šalių pateiktus pasiūlymus (schemas) būtina, kad juose nurodyti duomenys sutaptų su duomenimis, registruotais Registrų centre, nes tik sutampant nurodytiems duomenims, sprendimas gali būti vykdomas.

Sutiktina su apeliantais, kad su patikslintu ieškiniu jie pateikė duomenis, patvirtinančius, kad buvo naujai atlikti kadastriniai matavimai ir sudaryta nauja kadastrinių matavimų byla. Juose užfiksuoti duomenys nesutampa su VĮ „Registrų centras“ įregistruotais 2000-03-23 kadastro duomenimis. Šią aplinkybę skunde pripažįsta apeliantai teigdami, kad yra pasikeitę pastatų plotai ir tūriai. Iš 2015-11-03 matininkės J. R. klaidos ištaisymo akto nustatyta, kad atliekant kadastrinius matavimus 2000-03-23 pagalbiniai pastatai buvo neišbraižomi ir pagalbinių ūkinių pastatų plotai buvo nevertinami (skaičiuojami), patikslinus kadastrinius matavimus pasikeitė pastatų 2I1b, 3I1b ir 4I1b plotai ir tūriai, po kadastrinių matavimų nustatyta, kad ūkinio pastato 2I1b plotas 314,11 kv.m., tūris 1235 kub.m., 360 kv.m. užstatymo plotas; garažo 3I1b plotas 356,85 kv.m., tūris 1610 kub.m., 366 kv.m. užstatymo plotas, tvarto 4I1b plotas 282,04 kv.m., tūris 1124 kub.m., 296 kv.m. užstatymo plotas (t.2, b.l. 99). Minėti duomenys neatitinka įregistruotų 2000-03-23 nustatytų kadastro duomenų (t.1, b.l. 11-23), pagal kuriuos ūkinio pastato 2I1b tūris 1391 kub.m., 355 kv.m. užstatymo plotas; garažo 3I1b tūris 1464 kub.m., 366 kv.m. užstatymo plotas; tvarto 4I1b tūris 1398 kub.m., 422 kv.m. užstatymo plotas.

Iš UAB „Aukštaitijos matininkas“ parengtos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad lyginant su 2000-03-23 duomenimis ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikta daug perplanavimų, vietoje dviejų patalpų (ūkio pastatas 2I1b ir viralinė 1i1b) (t.1, b.l.11, 15, 21) šiuo metu faktiškai yra net 16 (t.2, b.l. 112), taip pat tvarte, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo atskirų patalpų (t.1, b.l. 11, 15, 21) atlikti perplanavimai ir yra 3 patalpos (t.2, b.l. 110, 113). Pastebėtina, kad pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus faktiškai šiuo metu nebėra išlikusio vieno statinio – šiltnamio 1i1g (t.1, b.l. 15, 21, 113).

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad minėtos aplinkybės patvirtina nuo 2000-03-23 atliktų kadastrinių matavimų buvus daug pakeitimų, dėl ko atsiradus pertvaroms pasikeitė ir atskirų patalpų plotai.

VĮ „Registrų centro“ Panevėžio filialo 2015-11-16 sprendime „ Dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, tų teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimo ar duomenų pakeitimo“ pažymėta, kad , išnagrinėjus 2015-11-13 klaidos ištaisymo aktą bei 2015-11-03 kadastro duomenų bylą dėl pastatų 2I1b, 3I1b ir 4I1b kadastro duomenų pakeitimo, adresu (duomenys neskelbtini), nuspręsta prašymo pakeisti nekilnojamojo daiktų kadastro duomenis vykdymą atidėti iki 2015-12-16, nes prašymą dėl kadastro duomenų pakeitimo turi pateikti visi nekilnojamojo turto savininkai, taip pat turi būti pateikta deklaracija apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu būtų galima pakeisti pastato 4I1b kadastro duomenis po paprastojo remonto (t.2, b.l. 96). Priešingai nei nurodė Teismas, ieškovai pateikė 2015-11-16 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, joje nurodant, kad yra užbaigtas tvarto 4I1b paprastas remontas. Todėl pripažintina, kad ieškovai įvykdė vieną iš VĮ „Registrų centas“ 2015-11-16 sprendime nurodytų sąlygų dėl deklaracijos pateikimo. Tačiau byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas (bendraturtis) nėra pateikęs prašymo dėl kadastro duomenų pakeitimo VĮ „Registrų centrui“, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnio 2 dalis įsakmiai nustato, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti turi pateikti nekilnojamojo daikto savininkas (šiuo atveju – visi savininkai). Todėl nesant atsakovo tokio pobūdžio prašymo nekilnojamojo turto registre faktinės situacijos jau neatitinkantys kadastriniais duomenys nebuvo pakeisti ir negalėjo būti pakeisti.

Priešingai nei teigia apeliantai, šiuo atveju yra reikšminga aplinkybė, jog atsakovas nesutiko teikto tokio pobūdžio prašymą- įregistruoti pakeitimus dėl naujai atliktų kadastrinių matavimų ir tai, kad kadastrinių matavimų byla dėl minėtos priežasties nėra įregistruota VĮ „Registrų centre“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju tiek ieškovams, tiek atsakovui keliant reikalavimus dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo pagal matininkės J. R. parengtą schemą, kurioje yra akivaizdūs faktiniai patalpų plotų, tūrių, pastatų užstatymo plotų neatitikimai VĮ „Registrų centras“ įregistruotiems duomenims, pirmiausia turėjo būti registruoti kadastro duomenų pakeitimai nekilnojamojo turto registre. Pastebėtina, kad dar 2015-10-27 teismo posėdžio metu ieškovai buvo įpareigoti patikslinti duomenis nekilnojamojo turto registre pagal atliktus kadastrinius matavimus, tačiau iki sprendimo priėmimo šie veiksmai nebuvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nepateikti duomenys, kad kadastriniai matavimai šiuo metu įregistruoti ir atitinkamai nekilnojamojo turto objektų duomenys patikslinti, kas leistų spręsti klausimą dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo pagal faktinę padėtį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas iš esmės neprieštarauja dėl to, kad kadastriniai matavimai yra pasikeitę, suformuotos tam tikros naujos patalpos, nes būtent jis pats pagal ieškovų pateiktą schemą teikė priešieškinį teismui bei, atsižvelgdamas į šią schemą, prašė nustatyti jo siūlomą naudojimosi pastatais tvarką. Tačiau šiuo atveju yra reikšminga, kad atsakovas prašymo VĮ „Registrų centrui“ dėl kadastro duomenų pakeitimo nėra pateikęs, dėl ko iki šiol šie duomenys ir nėra pakeisti.

Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad nesant įregistruotų naujų kadastro duomenų Teismas neturėjo pagrindo nustatyti naudojimosi pastatais tvarkos pagal matininkės J. R. atliktą schemą, kadangi ji, nors ir parengta galimai pagal faktinę situaciją, tačiau sudaryta pagal nepatikslintus ir neįregistruotus viešame registre duomenis. Pažymėtina, kad šalių susitarimu ar teismo sprendimu nustatyta naudojimo tvarka pastatais tvarka tarp bendrasavininkų, įregistruojama Nekilnojamojo turto registre. Todėl naudojimosi pastatais tvarkoje nurodyti duomenys turi sutapti su duomenimis Registrų centre, priešingu atveju jie nebūtų registruojami. Pagal CK 4.75 straipsnį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Šiuo atveju akivaizdu, kad dėl kadastro duomenų pakeitimo kilęs ginčas, nes atsakovas neteikia prašymo registrų centrui be kurio negalimas kadastrinių duomenų pakeitimas Registrų centre. Kilęs ginčas gali būti sprendžiamas teismine tvarka prašant teismo leisti kadastrinius duomenis pakeisti be bendrasavininko sutikimo. Tik įregistravus kadastrinių duomenų pakeitimą, t.y. faktiniams duomenims sutampant su registruotais duomenimis Registrų centre, galimas šalių ginčo dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo išsprendimas.

Apeliantai teigia, kad matininkės J. R. parengtoje schemoje yra nurodytos jau faktinės perplanuotos patalpos. Tačiau jos neįregistruotos viešame registre. Todėl schema negali būti vertinama kaip tinkama ir atitinkanti visų bendraturčių interesus. Be to, teismo posėdžio metu liudininke apklausta J. R. patvirtino, kad ji neatliko gyvenamojo namo, verandos matavimų, nors schemoje šie objektai vaizduojami, nurodomi jų ilgis, plotis, kas taip pat kelia abejonių dėl nustatytų duomenų tikslumo. Pažymėtina, kad bendraturčiams nesusitarus dėl naudojimosi turtu tvarkos, tokią tvarką gali nustatyti teismas, tačiau tvarka turi atitikti ne tik bendraturčių interesus, bet ir įstatymines nuostatas, kad tik viešojo registro objektu esantys daiktai gali būti paskirstyti naudojimuisi tarp bendraturčių ir tik tokiu atveju gali būti sukurtos teisinės naudojimosi turtu pasekmės. Kadangi schema, kurios pagrindu ieškovai reiškė reikalavimus dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo sudaryta ne pagal viešame registre įregistruotus duomenis, o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CK 4.262 str.), pripažintina, kad ieškovai neįrodė ieškinio reikalavimo dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo pagrįstumo, t.y. neįvykdė CPK 178 straipsnyje numatytos įrodinėjimo pareigos ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šio ieškinio reikalavimo neįrodė. Dėl šių aplinkybių, teismas neturėjo pagrindo nustatyti naudojimosi turtu tvarkos pagal ieškovų pateiktą naudojimosi turtu schemą, nes ji neatitinka teisės normų, reglamentuojančių naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pagrindus ir sąlygas, taip pat galimai pažeidžia bendraturčių interesus, nes kyla abejonių dėl to, ar bendraturčiams priskirtinos naudotis daikto dalys atitinka jų bendrosios dalinės nuosavybėje turimas idealiąsias nuosavybės dalis (adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijų). Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo.

Apeliantų teiginys, kad netenkinus jų ieškinio dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo jie praranda galimybę ateityje reikšti analogišką reikalavimą teismui kitoje byloje bei vadovautis matininkės parengta schema, nepagrįstas. Pažymėtina, kad draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Šiuo atveju nebuvo patenkintas ieškovų reikalavimas dėl naudojimosi pastatais tvarkos nustatymo pagal jų pateiktą siūlymą, tačiau pasikeitus faktinėms aplinkybėms (ieškinio pagrindui), t.y. įregistravus nekilnojamojo turto registre naujus kadastinius matavimus nekilnojamojo turto registre, šalių ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo galėtų būti sprendžiamas teisme ir jis nebūtų pripažįstamas tapačiu.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšminti ir neturi tiesioginės įtakos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo teismo sprendimo teisėtumo, todėl jie nevertinami.

Aptartais argumentas pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliktinas galioti (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.