- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-27
- Bylos Nr.
- I-4344-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00577-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė po reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovė, ir Pataisos namai), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-4) ir patikslintame skunde (b. l. 10-18) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. kovo mėn. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje bei kamerų tipo patalpose Nr. 4, 9 ir 10 nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis, kankinančiomis sąlygomis. Visose minėtose patalpose nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio ploto norma. 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje buvo talpinama nuo 14 iki 16 asmenų, kamerų tipo patalpose Nr. 4, 9, 10 buvo talpinama po 3-4 asmenis. Baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas santykinai mažino bendrą kameros plotą. Dėl patalpų perpildymo jose trūko vietos prie stalo, trūko vietos asmeniniams daiktams susidėti. Gyvenamosios patalpos labai blogos būklės, nuo sienų ir lubų nukritęs tinkas, netvarkinga elektros instaliacija, tualeto patalpa labai maža. Minkštasis inventorius (čiužinys, pagalvė ir antklodė) senas, purvinas, suplyšęs, jame buvo blakių. Kamerose ir bendrabučio tipo patalpose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, šalta. Dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę. Dėl nežmoniškų gyvenimo sąlygų ne kartą yra kreipęsis į Pataisos namų administraciją, tačiau jo prašymai buvo ignoruojami. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo su artimaisiais galimybių sumažėjimą, pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 2 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsikirtime (b. l. 92-94) į atsakovės atstovo atsiliepimą teigė, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys melagingi, kadangi 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 16 asmenų. Nurodė, kad naujo minkštojo inventoriaus nėra gavęs, jis išduodamas senas, suplyšęs. Kamera Nr. 4 yra labai blogos būklės, todėl atsakovės atstovas nepateikia teismui jos fotonuotraukų.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą (b. l. 29-37) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjui, ginčo laikotarpiu atliekant laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas buvo nuo 2,77 kv. m. iki 4 kv. m., kamerų tipo patalpose - nuo 3,95 kv. m. iki 17,23 kv. m. Pažymėjo, kad pareiškėjas atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose, visą dieną galėjo laisvai judėti, sportuoti ir pan. Nuteistieji aprūpinami visais baldais bei inventoriumi vadovaujantis teisės aktais. Pataisos namų kamerų tipo patalpos buvo pilnai įrengtos ir aprūpintos būtinu inventoriumi. Nurodė, kad gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus finansinius darbo resursus. Elektros instaliacija kamerų tipo patalpose tvarkinga. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai yra ne kartą tikrinę Pataisos namų gyvenamąsias patalpas ir pažeidimų, susijusių su netvarkinga elektros instaliacija, nenustatydavo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose. Minkštasis inventorius nuteistiesiems yra išduodamas naujas arba dezinfekuotas. Kamerų tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą tvarką. Tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, pagal patvirtintą grafiką skalbiama ir patalynė ir drabužiai. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl netinkamo minkštojo inventoriaus į pataisos namų administraciją nesikreipė. Į kitus pareiškėjo skundus būdavo atsakoma raštiškai arba pasirašytinai, įgyvendinus pareiškėjo prašymus. Bylose dėl valstybės neteisėtais veiksmais padarytos žalos pareiškėjas privalo įrodyti konkretų žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Pažymėjo, kad Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs bei nepagrįsti. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2019 m. kovo mėn., jį kalinant perpildytose, higienos reikalavimų ir buitinio aprūpinimo normų neatitinkančiose bendrabučio tipo 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje bei kamerų tipo patalpose Nr. 4, 9 ir 10.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovės atstovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Neturtinę žalą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog Pataisos namai jam neužtikrino minimalaus vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto bendrabučio tipo 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje ir kamerų tipo patalpose Nr. 4, 9, 10.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Kadangi pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu skundžia 1 būrio 123 gyvenamąją patalpą ir kameras Nr. 4, 9, 10, todėl teismas vertins ir pasisakys tik dėl šių bendrabučio ir kamerų tipo patalpų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bausmę atliko bendrabučio bei kamerų tipo patalpose.
Bendrabučio tipo 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas bausmę atliko laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d., nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 19 d., 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 11 d., kurios plotas 36 kv. m., gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma nuo 9 iki 12 asmenų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 3 kv. m. iki 4 kv. m. (laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d., nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 30., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 19 d., nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 12 asmenų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3 kv. m.) (b. l. 30, 47-57).
Kamerų tipo patalpoje Nr. 9 pareiškėjas bausmę atliko laikotarpiais nuo 2017 m. kovo 10 d. iki 2017 m. gegužės 10 d., nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki 2017 m. gegužės 23 d., kurios plotas 15,81 kv. m., kameroje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 3,95 kv. m. iki 7,09 kv. m. (b. l. 45-46).
Kamerų tipo patalpoje Nr. 10 pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 15 d., kurios plotas 16,81 kv. m., joje buvo laikoma nuo 2 iki 4 asmenų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 4,21 kv. m. iki 8,42 kv. m. (b. l. 45-46);
Kamerų tipo patalpoje Nr. 4 pareiškėjas bausmę atliko laikotarpiais nuo 2018 m. liepos 15 d. iki 2018 m. rugsėjo 5 d., nuo 2018 m. rugsėjo 11 d. iki 2019 m. sausio 15 d., nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 14 d., 2019 m. kovo 5 iki 2019 m. kovo 27 d., kurios plotas 12,08 kv. m., kameroje buvo laikoma nuo 1 iki 2 asmenų, todėl vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 6,04 kv. m. iki 12,08 kv. m. (b. l. 45-46).
Pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą nesutiko su 1 būrio 123 gyvenamosios patalpos plotu bei jame buvusių asmenų skaičiumi. Nurodė, kad gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma 16 asmenų, o patalpos plotas mažesnis nei nurodė atsakovės atstovas, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė.
Byloje nėra objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ginčo laikotarpiu 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje buvo laikoma daugiau nei 12 nuteistųjų. Teismo vertinimu, pareiškėjo pateikti paaiškinimai nėra nuoseklūs, kadangi skunde pareiškėjas nurodė, kad 1 būrio 123 gyvenamojoje patalpoje buvo 14-16 asmenų, atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad patalpoje buvo 16 asmenų. Atsakovės atstovo pateikti 1 būrio 123 gyvenamosios patalpos asmenų sąrašai su nuteistųjų pavardėmis atitinkamais ginčo laikotarpiais yra išsamūs ir tikslūs. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Teismas, įvertinęs minėtą teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvada, kad pareiškėjui Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma buvo pažeista laikotarpiais nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d., nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 30., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 19 d., nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d. (viso 33 paras).
Nustačius, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint bendrabučio tipo patalpose gyvenamojo ploto norma buvo pažeista 33 dienas, yra pagrindas atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kamerose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl patalpų perpildymo, jose trūko vietos prie stalo, trūko vietos asmeniniams daiktams susidėti, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiti kalinamų asmenų patirti (nurodyti) nepatogumai (negalėjimas judėti, vietos prie stalo, baldų, sanitarinių įrenginių, gryno oro trūkumas ir pan.) vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1060-624/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-233-438/2017, 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-479-662/2017, 2013 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-51/2013, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2567-662/2016, 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3395-438/2016, 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosios patalpos buvo blogos būklės, nuo sienų ir lubų nukritęs tinkas, netvarkinga elektros instaliacija. Patalpose bloga ventiliacija, didelė drėgmė, šalta.
Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi būti vėdinamos per langus. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (HN 134:2015 16 p.). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punktą, laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (HN 134:2015 39 p.).
Atsakovės atstovas nurodė, kad Pataisos namų gyvenamosios patalpos vėdinamos per atveriamus langus, šios aplinkybės neginčijo ir pats pareiškėjas, tai atitinka Higienos normos 134:2015 17 punkto reikalavimą. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų laikomas gyvenamosiose patalpose su neatidaromais langais ar kad būtų skundęsis Pataisos namų administracijai dėl patiriamų sunkumų atveriant gyvenamosios patalpos langus. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio, drėgmės ar nešvaros gyvenamosiose bei buitinėse patalpose. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių būtų kreipęsis į Pataisos namų administraciją, byloje taip pat nėra jokių kompetentingų institucijų parengtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų būklės, nedetalizavo, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad patalpos buvo netvarkingos ir pan., todėl šie pareiškėjo argumentai laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu oro temperatūros bei drėgmės koeficientus, tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad Pataisos namus reguliariai tikrina Visuomenės sveikatos centras ir šių patikrinimų metų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pažymėjo, kad Pataisos namai užtikrina tinkamą patalpų oro temperatūrą. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, be kita ko, ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad gyvenamosios patalpos temperatūra neatitiko reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl nurodytų aplinkybių. Byloje taip pat nėra duomenų apie netinkamai įrengtas, susidėvėjusias gyvenamąsias patalpas, netvarkingą elektros instaliaciją, tokių duomenų nepateikė ir pats pareiškėjas. Priešingai, atsakovės atstovo į bylą pateiktos kameros Nr. 4 fotonuotraukos paneigia pareiškėjo skunde nurodytus argumentus dėl techniškai netvarkingos kameros būklės (b. l. 99-102). Teismas pažymi, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai išvardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sąlygas Pataisos namuose, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro išvadą, jog pareiškėjas dėl šios skundo dalies neįrodė kaltų atsakovės pareigūnų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamos oro temperatūros, blogos patalpų būklės, netvarkingos kameros, elektros instaliacijos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimą taip pat siejo su Pataisos namuose jam išduotu nedezinfekuotu ir nešvariu minkštuoju inventoriumi – čiužiniu, antklode, pagalve.
Pagal Higienos normos 134:2015 42 punktą, draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (Higienos normos HN 134:2015 41 p.). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos HN 134:2015 43 p.).
Byloje nėra pateikta duomenų apie konkrečiai pareiškėjui išduotą minkštąjį inventorių, tačiau byloje taip pat nėra ginčo, kad minkštasis inventorius pareiškėjui apskritai nebuvo išduotas, pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo nedezinfekuotas. Atsakovės atstovas nurodė, jog minkštasis inventorius nuteistiesiems išduodamas naujas arba dezinfekuotas. Pataisos namų kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pagal pataisos namų direktoriaus patvirtintą tvarką. Tą dieną, kai nuteistiesiems suteikiamas dušas, pagal patvirtintą grafiką, skalbiama patalynė ir drabužiai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pataisos namų administraciją dėl nekokybiško, nedezinfekuoto, netinkamo minkšto inventoriaus. Prašymų, kuriais kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją dėl čiužinio pakeitimo ar dezinfekavimo, nepateikė ir pareiškėjas. Kreipimosi į institucijos administracija aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie galimus teises aktų reikalavimų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateikti duomenys apie nuteistiesiems sudarytas sąlygas gauti išskalbtą, išdžiovintą ir dezinfekuotą minkštą inventorių, paneigia pareiškėjo argumentus. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentai atmetami.
Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti po dušu kartą per savaitę, kaip numatyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte, todėl atsakovės neteisėto veikimo dėl šių aplinkybių nenustatyta.
Pareiškėjas skunde kelia pretenzijas dėl Pataisos namų pareigūnų elgesio, nurodė, kad pareigūnai nereagavo į jo skundus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013).
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių atvejų, kildinamų iš nurodytų pažeidimų, t. y. nenurodė, kokie konkretūs pareigūnai, kada ir kam adresuotus prašymus atsisakė iš jo priimti, nepateikė rašytų, bet neįteiktų skundų. Įrodinėdamas šias aplinkybes, nesirėmė liudytojų parodymais, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau- EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).
Vis dėlto, teismui nekyla abejonių, kad dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto bendrabučio tipo patalpose pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Nežiūrint to, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, sąlygomis. EŽTT naujausioje savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko ne mažiau, o didžiąją ginčo laikotarpio dalį žymiai daugiau nei 3 kv. m ploto, pažeidimas buvo pertraukiamas, be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar atsiradę kitų sunkaus masto neigiamų pasekmių būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas, jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę 33 paras neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos pasekmės (dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui 33 paras trūko 0,1 kv. m. ploto bendrabučio tipo patalpose. Teismo nuomone, bendrabučio tipo patalpose pareiškėjas dienotvarkėje numatytu metu galėjo laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, užsiimti leistina veikla ir nebuvo priverstas nuolat būti per mažo ploto patalpoje. Teismo nuomone, toks mažas ploto trūkumas objektyviai negalėjo būti juntamas tiek, kad galėtų sukelti pareiškėjui didelio masto kančias, depresiją, ar kitus itin sunkius išgyvenimus. Be to, jokie kiti skunde nurodyti kalinimo sąlygų pažeidimai byloje nenustatyti.
Įvertinus pažeidimo trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų buvo kreipęsis į Pataisos namų administraciją, ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 132 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniu, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 132 Eur (vieną šimtą trisdešimt du eurus) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmesti.
Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.