- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 2YT-3085-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00201-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- D. B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., R. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S. ir R. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, D. B. B., po sūnaus N. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis P. L. B.. Jis testamento nepaliko, ji ir jos vienintelis sūnus N. B. tapo pirmos eilės įpėdiniais. Daugiau pirmos eilės įpėdinių nebuvo. P. L. B. palikimą sudarė: dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dvi malkinės ir kiemo statiniai, įgyti santuokos metu 1995 m. rugpjūčio 23 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis tvarto, sandėlio ir inžinerinių statinių. (duomenys neskelbtini) jos sūnus N. B. taip pat mirė. Santuoką jis buvo nutraukęs. Pirmos eilės įpėdinėmis į jo turtą tapo dukros V. S. ir R. B., o ji yra antros eilės įpėdinė. N. B. palikimą sudaro dalis gyvenamojo namo, malkinių ir kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat N. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į ½ dalį gyvenamojo namo, tvarto ir inžinerinių statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kuriuos N. B. 2009 m. gegužės 20 d. pardavė. Po N. B. mirties jo dukros V. S. ir R. B. tėvo palikimo per įstatymo numatytą terminą nepriėmė ir šiuo metui į tėvo palikimą nepretenduoja. Po sūnaus likusį turtą priėmė pareiškėja kaip antros eilės įpėdinė, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Tai nurodo tokie veiksmai, kad ji dar sūnui esant gyvam, o ir šiuo metu gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jai atiteko sūnaus asmeniniai daiktai, baldai, namų apyvokos reikmenys. Pareiškėja naudojasi ir prie gyvenamojo namo esančiu žemės sklypu. Mirusio N. B. nekilnojamasis ir kitas turtas netapo bešeimininkiu turtu. Jis buvo ir yra prižiūrimas, tvarkomas, juo naudojamasi, mokami visi reikiami mokesčiai. Į notarų biurą dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų negali, todėl ir kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymas jai reikalingas, kad galėtų realizuoti paveldėjimo teisę.
3. Pareiškėjos atstovas advokatas S. Jankauskas savo atstovaujamosios poziciją palaikė ir prašė pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo V. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad ji su pareiškėjos pareikštu reikalavimu sutinka. Ji atsisako jai tenkančios turto dalies po N. B. mirties. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo R. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad ji su pareiškėjos pareikštu reikalavimu sutinka. Ji atsisako jai tenkančios turto dalies po N. B. mirties. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai. Byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
6. Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad D. B. B. po N. B., mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
7. Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu paliudijo pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes, kad po N. B. mirties likusį jo turtą tvarko ir valdo D. B. B..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas N. B., mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). Palikėjas yra pareiškėjos D. B. B. ir P. L. B. sūnus (b. l. 10). Pareiškėja ir P. L. B. buvo sutuoktiniai, P. L. B. miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8) Pareiškėjos D. B. B. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2006 m. sausio 17 d. yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Raseinių rajono savivaldybės administracijos Viduklės seniūnijos 2022 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. 7-31 nurodyta, kad pareiškėja D. B. B. gyvena viena (b. l. 6). Raseinių rajono 1-ojo notarų biuro duomenimis, po palikėjo P. L. B. mirties (duomenys neskelbtini), dėl jo turto paveldėjimo kreipėsi N. B.. (b. l. 9); po palikėjo N. B. mirties (duomenys neskelbtini), dėl jo turto paveldėjimo niekas nesikreipė ir paveldėjimo bylos nėra (b. l. 12). Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą palikėjui N. B. nuosavybės teise priklausė po dalį ½ dalies gyvenamojo namo UN (duomenys neskelbtini), ½ dalies malkinės Un (duomenys neskelbtini), ½ dalies malkinės UN (duomenys neskelbtini), ½ dalies kiemo statinių UN (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), registruotų D. B. B. vardu pagal 1995 m. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. AŠR-3450 (b. l. 13-14); taip pat pagal Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 02-08-6441, priklausė dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).
9. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po N. B. mirties yra jo vaikai. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjas turi dvi dukras: V. S. ir R. B.. Jos abi per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, taip pat yra rašytiniai duomenys, kad jos atsisako palikimo likusio po N. B. mirties. Pareiškime pateikti duomenys, kad po N. B. mirties į notarų biurą per įstatymo numatytą laiką niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja, kaip palikėjo mama, yra antros eilės įpėdinė (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Taip pat pareiškėja nurodė, kad palikėjas buvo išsituokęs. Visi suinteresuoti asmenys nepateikė prieštaravimų, kad turtas paveldėjimo teise priklausytų pareiškėjai D. B. B..
10. Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
11. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
12. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad D. B. B., tik dar esant palikėjui N. B. gyvam, tiek ir po jo mirties gyvena palikėjui nuosavybės teise dalyje gyvenamojo namo, kuio kita dalis priklauso pareiškėjai. Nuo 2006 m. sausio 17 d. pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta yra ir palikėjui nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kaip rūpinosi, taip ir toliau rūpinasi palikėjo ir savo turtu, naudojasi palikėjo asmeniniais daiktais, disponuoja savo nuožiūra palikėjo turtu. Viskuo pareiškėjas rūpinosi kaip savu turtu. Tas aplinkybes patvirtino ir liudytojos. Iš aptarto laikytina, kad D. B. B. kaip palikėjo mama perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)
13. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes D. B. B. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po N. B. mirties. Pareiškėja D. B. B. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad D. B. B. po N. B. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojosi.
14. Pareiškėjai suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba 100 procentų atleidžiant ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai visos patirtos išlaidos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.