Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui K. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje, kurį patikslino, ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. su atsakovu nebūdami santuokoje vedė bendrą gyvenimą ir bendrą ūkį, abu prisidėjo asmeninėmis lėšomis ir prie buities gerinimo. Siekiant patogesnio bendrų išlaidų valdymo 2022 m. birželio mėn. šalys nusprendė atidaryti bendrą banko sąskaitą, į kurią lygiomis dalimis būtų pervedamos šalių lėšos bendroms išlaidoms dengti. Nepavykus atidaryti bendros banko sąskaitos, nusprendė reguliarius lėšų pervedimus bendrai buičiai, atlikti į atsakovo turimą ir nenaudojamą atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“. Atsakovas savo reikmėms naudojo kitą savo atsiskaitomąją sąskaitą. Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AS. Bendro gyvenimo išlaidoms į šalių susitartą sąskaitą ir šalių susitartas sumas ieškovė, vykdydama susitarimą, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio mėn. iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pervedė 1650,00 Eur. Per tą patį laikotarpį atsakovas į susitartą sąskaitą bendroms reikmėms taip pervedė panašią sumą – 1700,00 Eur. 2022 m. birželio 10 d. per socialinio tinklo „Facebook“ susirašinėjimo programėlę „Messinger“ atsakovas paprašė ieškovės paskolinti jam 1500,00 Eur. Prašomus paskolinti pinigus ieškovė atsakovui pervedė dviem bankiniais pavedimais iš savo atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios Swedbank, AB į atsakovo banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), Luminor banke – 2022 m. birželio 10 d. - 1000,00 Eur, 2022 m. birželio 11 d. - 500,00 Eur. Šie pinigai atsakovui buvo reikalingi automobilio įsigijimui, nes neturėjo pakankamai pinigų pradiniam įnašui, perkant automobilį Škoda Octavia RS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo būdu. Buvo susitarta, kad atsakovas paskolintus pinigus grąžins iki 2022 m. rugpjūčio mėn. pabaigos. Ieškovė ne kartą ragino atsakovą grąžinti paskolintus pinigus, tačiau atsakovas į raginimus nereagavo. Dėl šių priežasčių ieškovė yra priversta kreiptis į teismą dėl skolos grąžinimo. Taip pat nurodė, kad apie skolą žinojo ir atsakovo motina V. L., kuri žadėjo grąžinti skolą už atsakovą, paprašydama sąskaitos pinigų grąžinimui, bet vėliau atsisakė ne tik grąžinti už atsakovą skolą, bet ir bendrauti.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalims gyvenant kartu, minėti ieškovės bankiniai pavedimai į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo skirti bendro gyvenimo ir bendros buities išlaidoms, juose nenurodyta mokėjimo paskirtis. Atsakovas pinigų neprašė paskolinti ir rašytinės paskolos sutarties su ieškove nebuvo sudaręs, todėl ieškovė jam pinigų nepaskolino.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašo tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad gyvenant kartu su atsakovu, ji iš savo sąskaitos išleido daugiau, nei gyvendama viena, ir tai rodo, kad gyvenant kartu su atsakovu bendram gyvenimui ir buičiai ji išleido tiek, kad nebūtų kito asmens išlaikoma.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, paaiškindamas nurodė atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes. Duodant paaiškinimus, atsakovas neprieštaravo ir patvirtino, kad 2022 m. birželio 10 d. parašė ieškovei per socialinio tinklo programą „Messinger“ žinutę - prašymą „ Zuika. Paskolinsi 1500 iki kol parduosiu masina. Ar verstis is mokesciu?“, tačiau ir toliau tvirtino, kad pervesti jam pinigai po šio konkretaus prašymo buvo ne paskola, o pinigai bendrai buičiai. Tačiau, kodėl ginčo pinigai buvo pervesti ne į tą atsakovo sąskaitą, į kurią nuo 2022 m. birželio mėn. šalys buvo susitarę pervesti pinigus, skirtus bendrai buičiai, argumentuotai paaiškinti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė, vykdydama 2022 m. birželio 10 d. ieškovo rašytinį prašymą, patektą per socialinių ryšių programą „Messinger“ , paskolinti 2022 m. birželio 10 d. ir birželio 11 d. iš savo sąskaitos AB Swedbanke Nr. (duomenys neskelbtini) į atsakovo sąskaitą AB Luminor banke Nr. (duomenys neskelbtini), atliko bankinius pavedimus– atitinkamai 1000,00 Eur ir 500,00 Eur.

7. Ginčo šalys skirtingai vertina bylai turinčias reikšmės faktines aplinkybes. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė ir įrodinėjo, jog prašomą priteisti pinigų sumą atsakovui pervedė paskolindama, o atsakovas paskolos sandorio faktą neigė teigdamas ir įrodinėdamas, kad piniginės lėšos buvo pervestos bendrai buičiai, nes šalys tuo metu gyveno kartu, todėl jų buitis buvo bendra.

8. Byloje nustatyta, jog ieškovas ir atsakovė pradėjo gyventi kartu 2021 m. rugsėjo mėn. pradžioje ir bendravo iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

9. Ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovo 1500,00 Eur, teigdama, kad ji šią sumą atsakovui paskolino. Matyti, jog bankiniai pavedimai buvo atliekami iš ieškovei priklausančios banko sąskaitos. Pateiktas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas ir mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, kad ieškovė į atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. birželio mėn. 10 d pervedė 1000,00 Eur, 2022 m. birželio 11 d. pervedė 500,00 Eur ir dėl pervedimo fakto ginčo tarp šalių nėra.

10. Įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažinta: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas.

11. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai.

12. Šalys nesudarė rašytinės paskolos sutarties, t. y. kartu jos prisiėmė riziką dėl sandorio įrodinėjimo kilus ginčui (CK 6.870 straipsnis, 6.871 straipsnis)

13. Nors tarp šalių rašytinės formos paskolos sutartis ar sutartys sudarytos nebuvo, tačiau net jei šalis sieja draugystės santykiai, tai nepaneigia, kad šalis gali sieti ir paskoliniai santykiai. Atsakovas iš esmės neginčijo ir neneigė sumos, pervestos jam ieškovės, dydžio. Kaip minėta, byloje pateiktas sąskaitos išrašas ir mokėjimo nurodymų kopijos patvirtina, kad atsakovas gavo iš ieškovės 1500,00 Eur sumą 2022 m. birželio 10 d. iki 2022 m. birželio 11 d.

14. Ginčo dėl to, kad ieškovė yra pervedusi pinigų atsakovui, nėra. Atsakovas šias aplinkybes pripažįsta ir iš esmės neginčija. Todėl, viena iš paskolos santykių būtinų sąlygų – pinigų perdavimo faktas, byloje įrodytas (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu. Dėl to kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009).

16. Ieškovės teigimu, atsakovas 2022 m. birželio 10 d. per „Messinger“ ryšį parašė ir paprašė paskolinti jam 1500,00 Eur, kadangi tuo metu trūko pradiniam įnašui automobilio pirkimui. Atsakovas šių aplinkybių neginčija.

.

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

18. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

19. Teismo vertinimu, atsakovas nei atsiliepimuose, nei duodamas paaiškinimus neįrodė, kad pinigai, kuruos ieškovė prašo priteisti iš atsakovo kaip jam paskolintus pinigus buvo pervesti bendrai buičiai, jiems gyvenant kartu. Šį atsakovo teiginį paneigia visa bylos medžiaga – bendrai buičiai pinigai nuo 2022 m. birželio mėn. tiek ieškovės, tiek atsakovo buvo pervedami pagal jų bendrą susitarimą į nenaudojamą atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Kodėl ieškovės prašomi priteisti pinigai, kaip paskola, buvo pervesti ne į šalių bendrai buičiai susitartą banko sąskaitą, o į tik atsakovo naudojamą banko sąskaitą, atsakovas jokių argumentų teismui nepateikė.

20. Vertinant tiek ieškovės, tiek atsakovo paaiškinimus, atsižvelgtina į tai, kad šalys yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovės teikti paaiškinimai nuoseklūs, neprieštaringi bei pagrįsti byloje pateiktais įrodymais, kurie patvirtina ieškovės išdėstytas aplinkybes. Atsakovas savo paaiškinimams pagrįsti įrodymų neteikė, paaiškinimų neargumentavo.

21. CK 1.136 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis numato civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus. Šios įstatymo normos prasme vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų yra sandoriai, iš kurių atsiranda dauguma civilinių teisinių santykių. Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dėl to dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškia savo valią sudarydamos sandorį.

22. Teismo vertinimu labiau tikėtina, jog ieškovė 1500,00 Eur sumą atsakovui skolino, o ne pervedė pinigus, kuriuos prašo priteisti, bendrai buičiai, kaip teigia atsakovas, prie savo teiginio nepateikdamas nei įrodymų, nei argumentų.

23. Tai, kad šalys nebuvo susitarę, konkretaus termino pinigų grąžinimui nereiškia, kad gautos lėšos neprivalo būti grąžintos. Pagal CK 6.873 straipsnio 2 dalį, jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita. Taigi, ieškovei pareikalavus atsiranda pareiga grąžinti gautas lėšas.

24. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismo vertinimu yra pagrindas daryti išvadą, jog šalys sudarė atskiras paskolos sutartis, pagal kurias ieškovė suteikė atsakovui iš viso 1500,00 Eur paskolą ir kurią atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti, todėl ieškinys kaip įrodytas ir pagrįstas tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 1500,00 skola.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

25. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

27. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 1 310,00 Eur teisinei pagalbai apmokėti.

28. Atsižvelgiant į tai, jog ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 1330,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

29. Teismas šioje byloje patyrė 17,76 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).

Dėl kitų šalių argumentų.

30. Pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Atsižvelgiant į prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, dėl kitų šalių argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų ginčo nagrinėjimui, išsamiau nepasisakytina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei A. K. iš atsakovo K. L. 1500,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1500,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2022 m. rugsėjo 20 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo K. L. valstybės naudai 17,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.