Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2021-01-07 · Civilinė byla Nr. e2A-13-565/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-01-07
Bylos Nr.
e2A-13-565/2021
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00882-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
UAB „Ąžuolijos miškai“
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-13-565/2021Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00882-2019-7Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASlietuvos respublikos vardu2021 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Ąžuolijos miškai“ ir atsakovės K. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ąžuolijos miškai“ patikslintą ieškinį atsakovei K. T. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių miško ūkio paskirties žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal pateikiamus žemės sklypų planus, nustatant, kad:

1.1. ieškovė naudojasi 480/960 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „A“;

1.2. ieškovė naudojasi 520/1040 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „A“;

1.3. atsakovė naudojasi 480/960 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „B“;

1.4. atsakovė naudojasi 520/1040 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „B“.

2. Ieškovė nurodė, jog šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų miško ūkio paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka nenustatyta. Nepavykus su atsakove susitarti dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos, ieškovė teikia teismui ieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsakovė nurodė, jog:

3.1. žemės sklypai buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2001 m. spalio 15 d. atliekant preliminarius matavimus. Iki šiol žemės sklypai neturi atliktų kadastrinių matavimų ir sklypų ribos nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškovės teikiami naudojimosi tvarkos planai negali būti teikiami tvirtinti nei notarui, nei teismui ir negali būti registruojami VĮ Registrų centre, jie neturi jokios teisinės galios, planuose nurodomos koordinatės neturi pagrindimo faktinėje situacijoje. Planai parengti pažeidžiant teisės aktus. Ieškovė neatliko žemės sklypų kadastrinių matavimų, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimas Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ bei kiti teisės aktai;

3.2. ieškovė siekia nustatyti sau vertingesnes žemės sklypo dalis, kadangi vienoje iš 10,40 ploto žemės sklypo dalių yra 2 ha pelkė, kurioje auga menkaverčiai medžiai. Ieškovė didžiausią dalį šio pelkėto miško nori priskirti atsakovei, pažeisdama daikto vienodo vertingumo kriterijų. 9,60 ha ploto žemės sklypo vakarinėje dalyje taip pat yra apie 1 ha pelkių, šią miško dalį ieškovė taip pat nori priskirti atsakovei. Kaip matyti iš VĮ Registrų centre registruoto aktualaus žemės sklypo plano, plane pažymėto sklypo Nr. 186-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 4 m pločio kelias yra numatytas sklypo kraštu tarp taškų 2-3. Šis kelias yra faktinis, niekur nėra įregistruotas, tačiau įtrauktas į sklypo plotą. Ieškovės teikiamas su niekuo nesuderintas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas numato, kad sklypo dalis, pažymėta raidė „A“, nuo taško 1 iki taško 5 (šie taškai atitinka kadastro žemėlapyje pažymėtus taškus 2-3) yra priskiriama ieškovei. Taigi prie sklypo dalies, pažymėtos raide „B“, net nėra numatyto privažiavimo kelio, nes visą ir vienintelį privažiavimo kelią visu sklypo kraštu (ilgiu) nori sau priskirti ieškovė. Kaip matyti iš VĮ Registrų centre registruoto aktualaus žemės sklypo plano, plane pažymėto sklypo Nr. 186-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 6 m pločio kelias yra numatytas sklypo kraštu tarp taškų 6-7. Ieškovės teikiamas su niekuo nesuderintas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas numato, kad sklypo dalis, pažymėta raide „A“, nuo taško 2 iki taško 11 (šie taškai atitinka kadastro žemėlapyje pažymėtus taškus 6-7) yra priskiriama ieškovei. Taigi prie žemės sklypo dalies, pažymėtos raide „B“, taip pat nėra numatyto privažiavimo kelio. Tokia prašoma nustatyti naudojimosi tvarka ne tik nėra patogi ir užtikrinanti galimybę naudotis daiktais pagal paskirtį ir gauti maksimalią naudą, bet visai apriboja „B“ sklypų naudotoją patekti į jai priskiriamas sklypų dalis. Be to, 9,60 ha ploto žemės sklypo planuose skiriasi atstumai tarp taškų. Patikslintame plane ilgis tarp taškų 1-2 yra 420 m, o preliminariame plane – 406 m, tokiu būdu skirtumas yra 14 m. Tarp taškų 14-12 taip pat skiriasi atstumai;

3.3. atsakovės iniciatyva sklypų kadastrinius matavimus atlieka UAB „Futurum modus“ matininkas R. J.. Matininkas 2020 m. balandžio 15 d. atliko žemės sklypų matavimus ir ženklinimą vietoje. Žemės sklypų ribų paženklinime-parodyme vietoje nedalyvavo ieškovės atstovas ir nepasirašė ribų paženklinimo-parodymo aktuose. Šis faktas patvirtina, kad ieškovė nesiekia greitai ir teisingai išspręsti ginčo tarp bendrasavininkų. Šiuo metu jau yra parengti abiejų sklypų planai su koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje koordinačių sistemoje, artimiausiu metu parengtos bylos bus pateiktos tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“ naudojasi 520/1040 dalimi žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 10,4000 ha, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi „A“; atsakovė K. T. naudojasi 520/1040 dalimis žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 10,4000 ha, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi „B“ (pagal 2019 m. gegužės 10 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą); ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“ naudojasi 480/960 dalimis žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 9,6000 ha, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi „A“; atsakovė K. T. naudojasi 480/960 dalimis žemės sklypo, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas yra 9,6000 ha., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: miškų ūkio, registro Nr.: (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta dalimi „B“ (pagal 2020 m. kovo 10 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą); priteisė iš atsakovės K. T. ieškovei UAB „Ąžuolijos miškai“ 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog:

5.1. ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai suformuoti atliekant preliminarius matavimus. Pagal šiuos preliminarius matavimus ieškovė parengė naudojimosi žemės sklypais tvarką. Atsakovė nesutinka nei su vienu ieškovės pasiūlytu naudojimosi tvarkos nustatymo variantu, 2020 m. kovo 9 d. su UAB „Futurum modus“ sudarė paslaugų teikimo sutartis dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo, kurie preliminariai turi būti atlikti iki 2020 m. spalio 9 d., paaiškino, kad, atlikus kadastrinius matavimus, teiks teismui ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu šie kadastriniai matavimai nėra atilikti, taip pat nėra pareikštas priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ar kitos, negu ieškovė pateikė, naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, todėl šios aplinkybės nėra kliūtis nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal žemės sklypų preliminarius matavimus. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, šalys ateityje turės galimybę tartis dėl kitos naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės;

5.2. pagal 2020 m. vasario 18 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus raštą Nr. 43SD-426-(14.43.104), rengiant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3109-85, buvo suprojektuoti ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai Nr. 186-1 ir 186-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Iš projekto planinės dalies matyti, kad žemės sklypo Nr. 186-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurės rytų riba sutapatinta su pravažiavimu (keliu) iš (duomenys neskelbtini) kaimo. Prie žemės sklypo Nr. 186-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš šiaurės pusės. Taip pat prie žemės sklypo Nr. 186-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės, taip pat prie rašto pridėta ištrauka iš 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, kurioje nurodyti sklypai 186-1, 186-2;

5.3. pagal ieškovės parengtus 2019 m. gegužės 10 d. žemės sklypų naudojimosi tvarkos planus sklypo, kurio plotas 96000 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (186-2), siūloma ieškovės naudojimui dalis „A“, sklypo, kurio plotas 104000 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (186-1) taip pat ieškovės naudojimui atitektų dalis „A“, šių sklypų „B“ dalys atitektų naudotis atsakovei. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad jei atsakovė teigia, kad sklypų dalys nėra lygiavertės, kadangi atsakovei atitenkančiose dalyse yra pelkės, sutinka sukeisti dalis, t. y. sutinka, kad ieškovei naudotis atitektų sklypų dalys, pažymėtos planuose „B“, atsakovei atitinkamai atitektų „A“ dalys. Tačiau atsakovė su šiuo pasiūlymu taip pat nesutiko;

5.4. pagal pirminį pasiūlymą ieškovė prašė nustatyti žemės sklypo, kurio plotas 96000 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimosi tvarką, atskyrus sklypą išilgai linija (16-17) (2019-05-10 planas). Bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad pagal šį variantą viena iš šalių neturėtų privažiavimo prie sklypo, nes iš šiaurės rytų riba sutapatinta su pravažiavimu (keliu) iš (duomenys neskelbtini) kaimo, plane pažymėta linija (2-3-4-5-6-7-8-9-10-11). Dėl to ieškovė 2020 m. kovo 10 d. patikslino šio žemės sklypo planą. Pagal šį patikslintą planą kiekviena šalis turėtų privažiavimą prie savo naudojamos dalies. 2020 m. kovo 10 d. ieškovė patikslino žemės sklypo, kurios plotas 96000 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), planą, atsižvelgus į privažiavimo prie sklypo galimybę, t. y. ieškovė pagal liniją, pažymėtą taškais 5-6-7-8-9-10-11, o atsakovė pagal liniją, pažymėtą taškais 2-3-4-5, galės naudotis privažiavimo keliu į savo naudojamas sklypo dalis. Žemės sklypai yra gretimybėje su kitais žemės sklypais, kuriems yra atlikti kadastriniai matavimai, todėl net ir atlikus kadastrinius matavimus, jų plotas neturėtų kisti. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus atsakymų į ieškovės bei atsakovės paklausimus taip pat matyti, kad įvertinus 9,60 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone, planinę medžiagą, nustatyta, kad 4 metrų kelias yra įskaičiuotas į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą, todėl atliekant kadastrinius matavimus kelias nedalins žemės sklypo į du sklypus. Nors iš patikslinto plano matyti, kad riba, dalijanti sklypus (taškai 17-18-5), yra kampuota, tačiau ji padalina sklypus į lygias naudojimosi dalis (kiekvienai šaliai atitenka po 48000 kv. m.), duomenų apie tai, kad šios dalys ženkliai skirtųsi savo verte, nėra;

5.5. iš byloje esančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano matyti, kad žemės sklypas, kurio plotas yra 104000 kv. m. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (186-1), yra ne visiškai taisyklingos formos. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus 2020 m. birželio 18 d. raštą Nr. 43SD-1397-(14.43.104.), įvertinus 10,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planinę medžiagą, nustatyta, kad 4 metrų bendro naudojimo kelias neįskaičiuotas į žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotą ir pažymėtas žemės sklypo eksplikacijoje kaip įsiterpęs bendro naudojimo 4 m. kelias, todėl, atliekant kadastrinius matavimus, kelias dalins žemės sklypą į du sklypus. Tačiau pagal ieškovės siūlomą variantą tiek ieškovei, tiek atsakovei atitektų lygios šio žemės sklypo naudojimosi dalys (po 52000 kv. m.), būtent palei sklype esantį kelią (liniją, pažymėtą plane 10-11). Byloje nustatyta, kad prie žemės sklypo Nr. 186-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) privažiuojama iš šiaurės pusės, taip pat prie žemės sklypo Nr. 186-1 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra numatytas privažiavimas iš (duomenys neskelbtini) kaimo (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl faktiškai abi šalys turės privažiavimus prie savo naudojamų sklypų dalių. Objektyvių duomenų, kad šios dalys ženkliai skirtųsi savo verte, nėra. Be to, ieškovė pasiūlė atsakovei „B“ dalį, tuo atveju, jei atsakovė nesutinka su siūloma „B“ dalimi, sutiko, kad atsakovei atitektų „A“ dalis, tačiau atsakovė ir su šiuo variantu nesutiko;

5.6. ieškovės žemės sklypų naudojimosi tvarka buvo parengta remiantis (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3109-85, pagal kurį buvo suprojektuoti UAB „Ąžuolijos miškai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai Nr. 186-1 ir 186-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), atliekant šių sklypų preliminarius matavimus, byloje kitų šių sklypų atliktų matavimų (kadastrinių) nėra, todėl šiuo metu pagal šį projektą atlikti matavimai yra galiojantys. Atsakovė nei su vienu ieškovės pasiūlymu nesutiko, priešieškinio nepateikė, ieškovės pasiūlyta tvarka atitinka visus reikalavimus, tai yra bendraturčių nuosavybės teise valdomos idealiosios dalys atitinka faktines naudojimosi dalims (pagal žemės sklypo plotus), žemės sklypo planuose kiekviena dalis pažymėta taškais, prie kiekvieno žemės sklypo dalies kiekvienai šaliai paliktas privažiavimas, byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad šios dalys būtų nelygiavertės ir suteiktų ieškovui pirmenybę;

5.7. ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 235 Eur (75 Eur žyminio mokesčio, 2 420 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir 1 815 Eur pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme). Ieškovės prašoma priteisti suma už atstovavimą neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, numatytų 8.2, 8.19 punktuose, byloje buvo paskirti du parengiamieji teismo posėdžiai, byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, išnagrinėta trečiame teismo posėdyje, byloje buvo pateikti procesiniai dokumentai, papildomi įrodymai, todėl šios išlaidos yra pagrįstos. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų reiškusi nepagrįstus prašymus, vilkinusi procesą ar kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusi (piktnaudžiavusi) savo procesinėmis teisėmis. Priešingai, ji pasirūpino tinkamu atstovavimu (jos interesams atstovavo advokatas ir dėl to ji taip pat patyrė 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų), pateikė atsiliepimą į ieškinį, jį papildė, dalyvavo teismo posėdžiuose, nors yra senyvo amžiaus. Todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 1 000 Eur atstovavimo išlaidų ir 75 Eur žyminio mokesčio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

6. Ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą iš dalies pakeisti: papildomai priteisti iš atsakovės ieškovei 3 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme; priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

6.1. ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kad patyrė šias bylinėjimo išlaidas: 75 Eur žyminio mokesčio; 2 420 Eur už procesinio dokumento parengimą; 1 815 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, tačiau ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimo išlaidas priteisė tik iš dalies, t. y. sumažino iki 1 075 Eur dydžio sumos;

6.2. ieškovė, pasinaudojusi savo, kaip bendraturtės, teise nustatyti žemės sklypų naudojimo tvarką, kreipėsi į teismą, naudojosi advokato pagalba, patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas, kurias patvirtinantys įrodymai įstatymo nustatyta tvarka buvo pateikti teismui, tačiau, laimėjusi bylą, ieškovė patyrė 3 160 Eur dydžio žalą, nes teismas nepriteisė ieškovei daugiau negu pusės bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos neviršijo Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, tačiau ieškovei nebuvo priteistos, sprendime nepateikiant motyvų, kodėl 3 160 Eur ieškovei nepriteista.

7. Atsakovė K. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1. 2019 m. gegužės 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos planas M 1:2000 ir 2020 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos planas M 1:2000 yra ydingi ir neatitinkantys teisės aktų reikalavimų. (Duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3109-85, buvo suprojektuoti UAB „Ąžuolijos miškai“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai Nr. 186-1 ir 186-2 (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjant ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, visi bendraturčiai turi teisę teikti savo pasiūlymus dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tokiu atveju turi būti paruoštas specialus naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas, kuriame turi būti nurodytas mastelis (pvz.: M 1:500) su jame esančiu koordinačių žiniaraščiu, kurį paruošia matininkas ar geodezininkas, turintis atitinkamai galiojantį kvalifikacinį pažymėjimą ir kuriame turi būti nurodyta (susitarta), kad žemės sklypo savininkas A ar jo teisių turėtojas, perėmėjas, (atitinkamai savininkas B, savininkas C, savininkas D) naudosis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta atitinkama raide ir apibrėžta atitinkamais taškais, turinčiais nurodytą konkrečią kvadratinių metrų bendro ploto žemės sklypo dalį. Nekilnojamojo daikto planų ir kadastro duomenų, formų, turinio ir parengimo bei kadastro duomenų bylos suformavimo, žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinačių nustatymo atliekant kadastrinius matavimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d, nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d nutarimo Nr. 695 redakcija);

Žemesnės instancijos teismas

7.2. teismas nustatė žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateiktus kadastrinių matavimų planus M 1:2000, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Ieškovės žemės sklypų kadastrinių matavimų planai neatitinka Nuostatų 64 punkto, t. y. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje komplektuojami šie dokumentai: žemės sklypo planas, žemės sklypo kadastro duomenų forma (skaitmenine ir spausdintine formomis), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, verčių nustatymo žiniaraščiai (skaitmenine ir spausdintine formomis) ir kt. Paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas, ir tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas, ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Nagrinėjamu atveju toks aktas nebuvo surašytas. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims, gretimos valstybinės ar savivaldybės žemės, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nesuformuotos atskiru žemės sklypu, patikėtiniui(-iams). Akto surašymo tikslas yra teisingas žemės sklypo(-ų) ribų nustatymas siekiant išvengti ginčų dėl žemės sklypo(-ų) ribų nustatymo su suinteresuotais asmenimis (pvz. gretimų sklypų savininkais). Ieškovės parengti kadastrinių matavimų sklypo naudojimosi tvarkos planai nesuderinti su suinteresuotais asmenimis ir tai sudaro prielaidas atsirasti teisminiam ginčui ateityje su gretimų sklypų savininkais;

7.3. į bylą pateiktas 2020-06-18 Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyriaus raštas Nr. 43 SD -1397-(14.43.104.), kuriame nurodoma: 1) „Įvertinus 9,60 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planinę medžiagą nustatyta, kad 4 metrų kelias yra įskaičiuotas į žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, todėl atliekant kadastrinius matavimus kelias nedalins žemės sklypą į du sklypus“; 2) „Įvertinus 10,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), planinę medžiagą nustatyta, kad 4 metrų bendro naudojimo kelias neįskaičiuotas į žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotą ir pažymėtas žemės sklypo eksplikacijoje kaip įsiterpęs bendro naudojimo 4 m. kelias, todėl atliekant kadastrinius matavimus kelias dalins žemės sklypą į du sklypus“. Pagal Nuostatų 22 punktą žemės plotai, kuriuos skiria magistraliniai, krašto, rajoniniai, viešieji ir vidaus keliai, gatvės, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė 10,40 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos planą, kuriame pažymėtas vientisas sklypas nors pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei kompetentingos institucijos nuomonę žemės sklypas turėjo būti padalintas į du atskirus žemės sklypus;

7.4. 2019 m. gegužes 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos planas M 1:2000 ir 2020 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos planas M 1:2000 neatitinka teritorijų planavimo dokumento – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. 3109-85. 2019 m. gegužės 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pakeistas linijų ilgis taškuose 1-11-9 – nurodytas 326,22 m, o turi būti 321 m pagal 2001-10-22 Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypo Nr. 186 (1-2) planą M 1:10000. 2019 m. gegužės 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pakeistas linijų ilgis taškuose 9-8-7-6 – nurodytas 289,25 m, o turi būti 299 m pagal 2001-10-22 Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) rajone (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypo Nr. 186 (1-2) planą M 1:10000. 2020 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pakeista žemės sklypo konfigūracija taškuose 13-14-15-1. Paminėti taškai neatitinka 2001-10-22 Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypo Nr. 186 (1-2) plano M 1:10000 taškų ir sklypo konfigūracijos. 2020 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pakeista žemės sklypo konfigūracija taškuose 4-S-6-7-8. Paminėti taškai neatitinka 2001-10-22 Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypo Nr. 186 (1-2) plano M 1:10000 taškų ir sklypo konfigūracijos. 2020 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos plane M 1:2000 pakeistas linijų ilgis taškuose 1-2 – nurodytas 420,75 m, o turi būti 406 m pagal 2001-10-22 Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypo Nr. 186 (1-2) planą M 1:10000;

7.5. pirmosios instancijos teismo nustatyta žemės sklypais naudojimosi tvarka neatitinka teisingumo ir lygiavertiškumo reikalavimų. 2001-10-22 Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje (duomenys neskelbtini) kaimuose žemės sklypo Nr. 186 (1-2) plane M 1:10000 žemės sklypuose sutartiniais ženklais pažymėtos pelkės ir supelkėjusios žemės. Pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką didesnė dalis pelkės ir supelkėjusios žemės atiteko atsakovei. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 695 redakcija) 32.1.3 punktą kadastrinių matavimų metu vietovėje kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, 32.1.5 punktas numato, kad apskaičiuojami bendras žemės sklypo plotas ir žemės naudmenų plotai. Matininkas T. D., parengęs 2019 m. gegužės 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos planą M 1:2000 ir 2020 m. kovo 10 d. kadastrinių matavimų naudojimosi tvarkos planą M 1:2000, neįvykdė šio teisės akto reikalavimo;

7.6. skundžiamas sprendimas neatitinka įsiteisėjusio teismo sprendimo esminių savybių (CPK 279 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės pirmosios instancijos teisme nurodytos nesutikimo su ieškiniu aplinkybės nėra kliūtis šiuo metu nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal žemės sklypų atliktus preliminarius matavimus; taip pat, kad, atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus, šalys ateityje turės galimybę tartis dėl kitos naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią.

Šalies argumentai

8. Ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8.1. naudojimosi tvarkos nustatymo esmė yra bendraturčių susitarimas, kokia konkrečia dalimi kiekvienas iš bendraturčių naudosis, atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčio turimą dalį, esančią bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Susitarimas išimtinai sudaromas tik tarp bendraturčių, kas lemia, kad tarp bendraturčių atsiranda vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Taigi iš esmės nėra jokio skirtumo, ar su žemės sklypų naudojimosi tvarkos projektais yra susipažinę gretimų sklypų savininkai, nes žemės sklypų naudojimosi tvarka yra aktuali tik patiems bendraturčiams, o ne gretimų sklypų savininkams. Apeliantės argumentas, kad dėl nustatyto žemės sklypų naudojimosi tvarkos plano ateityje gali kilti ginčų su gretimų sklypų savininkais, yra nepagrįstas ir neteisėtas;

8.2. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką, taip pat pateikė du projektus, pagal kuriuos ir turėjo būti nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka. Tuo tarpu atsakovė, manydama priešingai nei ieškovė, alternatyvaus žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano teismui neteikė. Teismui nebuvo pagrindo nukrypti nuo naudojimosi tvarkos, kurią pasiūlė ieškovė, pateikdama žemės sklypų naudojimosi tvarkos planus. Ieškovės pateikti žemės sklypų naudojimosi tvarkos planai yra parengti kompetentingo asmens, turinčio veiklai leidimą/licenciją, parengti planai užtikrina visiems bendraturčiams lygias galimybes naudoti daiktą pagal paskirtį bei gauti maksimalią naudą;

8.3. ieškovė nesutinka su atsakovės argumentu, kad sprendime nustatyta žemės sklypų naudojimo tvarka neatitinka teisingumo ir lygiavertiškumo reikalavimų, nes naudojimosi tvarkos planuose nėra pažymėti žemės naudmenų plotai, dėl ko atsakovei atiteko sklypų dalys, kuriose yra didesnė dalis pelkės bei supelkėjusios žemės. Ieškovė, teikdama pasiūlymus dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, nurodė, kad ieškovei nėra svarbu, „A“ ar „B“ pažymėta žemės sklypo dalimi naudosis ieškovė. Teismui pateikti žemės sklypų planai yra parengti taip, kad sklypų dalys, kuriomis bendraturčiai naudotųsi, yra lygiavertės. Priešingų duomenų byloje atsakovė nepateikė. Atsakovės vienintelis tikslas buvo, kad ieškovė jos dalį nupirktų už ženkliai didesnę nei rinkos kainą. Atsakovė jokių pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo neteikė nei ikiteisminėje stadijoje, nei rengiantis bylos nagrinėjimui, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Net ir teikdama apeliacinį skundą, atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl to, kad parengta naudojimosi žemės sklypais tvarka būtų nelygiavertė;

8.4. tiek sprendžiant ginčą ne teismo tvarka, tiek pirmos instancijos teisme, atsakovė kategoriškai nurodydavo, kad nesutinka su jokiu pasiūlymu nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką, nurodydavo, kad apskritai nenori ir net neketina nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarkos, bet sutiktų su žemės sklypų atidalijimu natūra, tačiau priešieškinio nereiškė. Sprendimas, kuriame yra nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka, nėra ir nebus kliūtis ateityje atsakovei reikšti ieškinį dėl žemės sklypų atidalijimo, o sprendime nustatyta žemės sklypų naudojimosi tvarka nebūtinai turės sutapti su atidalijamas žemės sklypais;

8.5. ieškovės pasiūlytoje žemės sklypų naudojimosi tvarkoje bendraturčių nuosavybės teise valdomos idealiosios dalys atitinka faktines naudojimosi dalis (pagal žemės sklypo plotus), žemės sklypo planuose kiekviena dalis pažymėta koordinatėmis, žemės sklypų ribos registruotos Nekilnojamojo turto registre, be to, žemės sklypų ribos sutampa su gretimų sklypų registruotomis ribomis, prie kiekvieno žemės sklypo dalies kiekvienai šaliai yra privažiavimas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“ ir atsakovė K. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo: 1) 9,8149 ha ploto (iki kadastrinių matavimų atlikimo – 9,6000 ha) miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas1), kurio 480/960 dalys priklauso ieškovei, o 480/960 dalys priklauso atsakovei; 2) 10,4000 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas2), kurio 520/1040 dalys priklauso ieškovei, o 520/1040 dalys priklauso atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

12. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

13. Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai. Kasacinio teismo praktikoje Žemės įstatymo nuostatų pagrindu suformuluotos taisyklės, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką teismui turi būti pateiktas žemės sklypo planas, parengtas pagal žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatytą tvarką ir atitinkantis teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Iš žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto turi būti aišku, kokios konkrečios dalys tenka bendraturčiams naudotis, jų dydis ir išsidėstymas sklype (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2010).

14. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti ieškovei ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių miško ūkio paskirties žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal ieškovės pateikiamus žemės sklypų planus, nustatant, kad:

14.1. ieškovė naudojasi 480/960 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „A“;

14.2. ieškovė naudojasi 520/1040 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „A“;

14.3. atsakovė naudojasi 480/960 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „B“;

14.4. atsakovė naudojasi 520/1040 dalimi žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plane pažymėta „B“.

15. Ieškovės pirmosios instancijos teismui pateiktas 9,6000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi planas ir 10,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi planas sudaryti pagal preliminarius šių žemės sklypų matavimus.

16. Atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra netinkama, taip pat, kad yra rengiami abiejų sklypų planai su koordinatėmis, nustatytomis valstybinėje koordinačių sistemoje, ir artimiausiu metu parengtos bylos bus pateiktos tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriui.

Žemesnės instancijos teismas

17. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės nurodomos aplinkybės (atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai) nėra kliūtis nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarką pagal žemės sklypų preliminarius matavimus.

18. Teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu – kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Atsižvelgiant į teismo pareigą tokio pobūdžio bylose ieškoti racionaliausio, abiem pusėms priimtiniausio ir optimaliausio naudojimosi žemės sklypu tvarkos varianto, akcentuotina, kad reikšmingos bylos aplinkybės gali būti tinkamai nustatytos tik priimant ir svarstant abiejų ginčo šalių siūlymus dėl naudojimosi tvarkos.

19. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ne tik nesutiko su ieškovės siūloma naudojimosi tvarka, tačiau nurodė, kad ketina atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus ir 2020 m. kovo 13 d. pateikė teismui 2020 m. kovo 9 d. su UAB „Futurum modus“ sudarytas paslaugų teikimo sutartis dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, o taip pat neįvertino ir byloje buvusio 2020 m. birželio 18 d. Nacionalinės Žemės tarnybos prie ŽŪM Šalčininkų skyriaus rašto Nr. 43 SD-1397-(14.43.104.), kuriame nurodoma, jog viename iš žemės sklypų (10,4000 ha) esantis 4 metrų bendro naudojimo kelias neįskaičiuotas į žemės sklypo plotą ir pažymėtas žemės sklypo eksplikacijoje kaip įsiterpęs bendro naudojimo 4 m. kelias, todėl, atliekant kadastrinius matavimus, kelias dalins žemės sklypą į du sklypus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino tik ieškovės pateiktus planus, kas neabejotinai susiaurino galimybes visapusiškai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes ir nustatyti tinkamiausią, tikslias ribas bei plotus nustatančią, naudojimosi žemės sklypais tvarką.

20. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė delsė atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus. Neatsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog bylos nagrinėjimo metu žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atliekami, taip pat, kad jie yra reikšmingi sprendžiant dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. Pažymėtina, jog žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami siekiant nustatyti tikslias žemės sklypų ribas ir jų tikslų plotą, kad vėliau naudojant, perkant, parduodant ar atliekant kitus teisinius veiksmus ar sandorius, nekiltų neaiškumų, nesusipratimų ir nesklandumų dėl faktiškai naudojamų žemės sklypo ribų ir žemės sklypo ploto vietovėje.

21. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog UAB „Futurum modus“ žemės sklypų kadastrinius matavimus atliko ir kadastro duomenų bylas atsakovei perdavė 2020 m. rugpjūčio 12 d. darbų perdavimo-priėmimo aktais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymais Nr. 43SK-865-(14.43.110.) ir Nr. 43SK-866-(14.43.110) buvo patvirtini žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatyti pagal UAB „Futurum modus“ parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylas.

22. Žemės sklypo1 kadastro duomenys, patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 43SK-866-(14.43.110.), yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų ir UAB „Futurum modus“ parengtos žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad pasikeitė žemės sklypo1 plotas (iš 9,6000 ha į 9,8149 ha), o taip pat žemės sklypo1 koordinatės, įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, neatitinka ieškovės pateiktame plane, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo1 naudojimosi tvarką, nurodytų koordinačių.

23. Atlikus žemės sklypo2 kadastrinius matavimus, žemės sklypas2 yra padalintas į du žemės sklypus: 6,3210 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 4,1605 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Naujų žemės sklypų koordinatės neatitinka ieškovės pateiktame plane, pagal kurį pirmosios instancijos teismas nustatė žemės sklypo2 naudojimosi tvarką, nurodytų koordinačių. Pasikeitė ir žemės sklypo2 plotas (iš 10,4000 ha į 10,4815 ha bendro ploto du žemės sklypus), be to, kaip minėta, žemės sklypas2 yra padalintas į du žemės sklypus. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys apie žemės sklypo2 pertvarkymą padalinimo būdu ir suformuotus du naujus žemės sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymą Nr. 43SK-865-(14.43.110.). Šie kadastriniai matavimai šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dėl to, kad nėra nustatytos daiktinės teisės (ieškovės ir atsakovės nuosavybės teisių dalys) į naujai suformuotus žemės sklypus. Šiuo aspektu pažymėtina tai, jog iki žemės sklypo2 kadastrinių matavimų atlikimo ieškovei nuosavybės teise priklausė 520/1040 žemės sklypo2 dalių, atsakovei nuosavybės teise taip pat priklausė 520/1040 žemės sklypo2 dalių. Abi šalys, nustatant naudojimosi 6,3210 ha ploto ir 4,1605 ha ploto žemės sklypais (į kuriuos padalintas žemės sklypas2), prašo vadovautis 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ parengtais planais, kuriuose naudojimosi tvarka nustatyta į atsižvelgiant į tą pačią nuosavybės teisių dalių proporciją, kaip ir žemės sklype2. Iš šių aplinkybių daroma išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl ieškovės ir atsakovės nuosavybės teisių dalių į naujai suformuotus žemės sklypus.

24. Įvertinus aplinkybę, jog teikiant apeliacinį skundą buvo atlikti ginčo žemės skypų kadastriniai matavimai, apeliacinės instancijos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi šalims pasiūlė pateikti patikslintą naudojimosi žemės sklypais tvarką, pateikiant naudojimosi žemės sklypais planus pagal žemės sklypų kadastrinius matavimus.

25. Atsakovė pateikė 2020 m. lapkričio 17 d. pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, prašydama nustatyti, jog:

25.1. pagal 2020 m. lapkričio 10 d. sklypo, kurio plotas 63210 kv. m naudojimosi tvarkos planą M 1:2000, parengtą UAB „Futurum modus“, ieškovei atitenka naudotis 31605 kv. m ploto žemės sklypo dalis „A“ (miškai), atsakovei atitenka naudotis 31605 kv. m ploto žemės sklypo dalis „B“ (miškai);

25.2. pagal 2020 m. lapkričio 10 d. sklypo, kurio plotas 98149 kv. m. (žemės sklypas1), naudojimosi tvarkos planą M 1:2000, parengtą UAB „Futurum modus“, ieškovei atitenka naudotis 49074 kv. m. ploto žemės sklypo1 dalis „A“ (pievos – 0,5495 ha, miškai – 4,3579 ha), atsakovei atitenka naudotis 40975 kv. m ploto žemės sklypo1 dalis „B“ (pievos – 0,0151 ha, miškai – 4,8924 ha);

25.3. pagal 2020 m. lapkričio 10 d. sklypo, kurio plotas 41605 kv. m naudojimo tvarkos planą M 1:2000, parengtą UAB „Futurum modus“, ieškovei atitenka naudotis 20803 kv. m ploto žemės sklypo dalis „A“ (miškai – 1,1824 ha, vandenys – 0,0333 ha, želdiniai – 0,0234 ha, pelkės – 0,8412 ha), atsakovei atitenka naudotis 20802 kv. m ploto žemės sklypo dalis „B“ (miškai – 1,2057 ha, vandenys – 0,0292 ha, pelkės – 0,8454 ha).

26. Ieškovė pateikė 2020 m. lapkričio 26 d. pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, kuriame nurodė, kad sutinka su i? du z?eme?s sklypus (6,3210 ha ir 4,1605 ha) padalinto z?eme?s sklypo2 is?de?stymu, konfigu?racija, tac?iau teismo pras?o nustatyti jai teise? naudotis dalimis, kurios 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum“ parengtuose z?eme?s sklypo planuose paz?yme?tos „B“. Tuo tarpu z?eme?s sklypo1 naudojimosi tvarką ieškovė pras?o nustatyti pagal 2020 m. lapričio 24 d. T. D. parengta? z?eme?s sklypo plana?. Taigi, ieškovė prašo nustatyti, kad:

26.1. ieškovė naudosis 49074/98149 dalimis žemės sklypo1, žemės sklypo plane pažyme?ta „A“; (2020-11-24 T. D. parengtas žemės sklypo1 planas);

26.2. atsakovė naudosis 49075/98149 dalimis žemės sklypo1, žemės sklypo plane pažymėta „B“ (2020-11-24 T. D. parengtas žemės sklypo planas);

arba

26.3. ies?kovė naudosis 49075/98149 dalimis z?eme?s sklypo1, z?eme?s sklypo plane paz?yme?ta „B“; (2020-11-24 T. D. parengtas z?eme?s sklypo planas);

26.4. atsakove? naudosis 49074/98149 dalimis z?eme?s sklypo1, z?eme?s sklypo plane paz?yme?ta „A“; (2020-11-24 T. D. parengtaas z?eme?s sklypo planas);

26.5. ies?kovė naudosis 31605/63210 dalimis z?eme?s sklypo, z?eme?s sklypo plane paz?yme?ta „B“ (2020-11-10 UAB „Futurum“ parengtas z?eme?s sklypo planas);

26.6. atsakove? naudosis 31605/63210 dalimis z?eme?s sklypo, z?eme?s sklypo plane paz?yme?ta „A“ (2020-11-10 UAB „Futurum“ parengtas z?eme?s sklypo planas);

26.7. ies?kovė naudosis 20802/41605 dalimis z?eme?s sklypo, z?eme?s sklypo plane paz?yme?ta „B“ (2020-11-10 UAB „Futurum“ parengtas z?eme?s sklypo planas);

26.8. atsakove? naudosis 20803/41605 dalimis z?eme?s sklypo, z?eme?s sklypo plane paz?yme?ta „A“ (2020-11-10 UAB „Futurum“ parengtas z?eme?s sklypo planas).

27. Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007, 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-481/2011). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011). Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018 35 punktas).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių argumentus, bylos medžiagą, šalių pateiktus naudojimosi žemės sklypais planus, sprendžia, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypais tvarka labiau atitinka aukščiau nurodytus kriterijus. Byloje nėra duomenų, kad tarp šalių buvo susiklostę faktiniai žemės sklypų naudojimosi santykiai. Atsakovės pateikti planai parengti atsižvelgiant į žemės naudmenų kiekį, siekiant, kad šalims naudojimuisi tektų maksimaliai tarpusavyje artimos vertės sklypų dalys. Atsakovės pateiktuose planuose nurodyta, koks miško/pievos plotas yra kiekvienai šaliai tenkančioje naudotis žemės sklypo dalyje. Šie rodikliai yra svarbūs sprendžiant dėl naudotis skirtų žemės sklypų dalių lygiavertiškumo. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų planų, naudojimasis šalims paskirtomis žemės sklypų dalimis nebus apsunkintas, nes prie kiekvienai šaliai tenkančios sklypo dalies yra privažiavimas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypais tvarka labiau atitinka abiejų šalių interesus.

29. Pagal atsakovės pateiktą 6,3210 ha žemės sklypo planą, ieškovei ir atsakovei skirtose naudotis po 3,1605 ha žemės sklypo dalyse yra tik miškas, t. y. žemės sklypo dalys yra lygiavertės. Ieškovė prašo skirti jai naudotis dalį „B“, o ne dalį „A“, kaip prašo atsakovė. Ieškovė nenurodė argumentų, kodėl jai turėtų tekti naudotis dalis „B“, o ne dalis „A“.

30. Atsakovės pateiktame žemės sklypo1 plane nurodyta, kad ieškovei tenkančioje naudotis 4,9074 ha žemės sklypo1 dalyje „A“ yra 0,5495 ha pievos ir 4,3579 ha miško, o atsakovei tenkančioje naudotis 4,9075 ha žemės sklypo1 dalyje „B“ yra 0,0151 ha pievos ir 4,8924 ha miško, t. y. atsakovei tenka 0,5345 ha daugiau miško. Tačiau ieškovės pateiktame 2020-11-24 T. D. parengtame žemės sklypo1 plane nėra nurodyta, koks miško ir pievos plotas yra ieškovei ir atsakovei skirtose naudotis žemės sklypo1 dalyse, pagal tokį planą nėra galimybės įvertinti šalims tenkančių naudotis žemės sklypo1 dalių lygiavertiškumo, todėl šis planas, nustatant naudojimosi žemės sklypu1 tvarką, nevertinamas.

31. Ieškovė nurodo, kad pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu1 planą, šalims naudotis tektų nelygiavertės dalys, t. y. ies?kovei tektu? naudotis didesne dalimi pievos, o atsakove? naudotųsi didesne dalimi mis?ko.

32. Pagal atsakovės pateiktą 4,1605 ha žemės sklypo planą, 2,0803 ha dalyje „A“, tenkančioje naudotis ieškovei, yra 1,1824 ha miško, o šio žemės sklypo dalyje „B“, tenkančioje naudotis atsakovei, yra 1,2057 ha miško. Atsakovei tenkantys naudotis 0,5345 ha miško žemės sklype1 iš dalies kompensuojami 4,1605 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatant pagal ieškovės siūlymą, t. y. ieškovei skiriant naudotis žemės sklypo dalimi „B“, kurioje yra 1,2057 ha miško, o atsakovei skiriant naudotis žemės sklypo dalimi „A“, kurioje yra 1,1824 ha miško. Tokiu būdu atsakovei tenkantis didesnis miško plotas būtų 0,5112 ha (0,5345 ha – 0,0233 ha).

33. Pagal bendrą 17,9594 ha (3,1605 ha + 3,1605 ha + 4,3579 ha + 4,8924 ha + 1,1824 ha + 1,2057 ha) miško plotą ir kiekvienai šaliai pagal dalis bendrojoje nuosavybėje tenkantį 8,9797 ha miško plotą 0,5112 ha miško ploto skirtumas nelaikytinas esminiu. Ieškovei tektų 8,7241 ha miško (3,1605 ha + 4,3579 ha + 1,2057 ha), atsakovei tektų 9,2353 ha miško (3,1605 ha + 4,8924 ha + 1,1824 ha). Minėta, jog praktikoje ne visada galima nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisėje visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, todėl leistini tam tikri nukrypimai ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Ieškovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad atsakovei tenkanati naudotis didesnė miško dalis vertintina kaip esminė šalių nelygybė (atsakovei tenkančios naudotis didesnės miško dalies vertingumas, geresnės panaudojimo galimybės ar pan.).

34. Kiti ginčo šalių išdėstyti argumentai esminės reikšmės sprendžiamam ginčui dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties ir ieškovės apeliacinio skundo

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka neatitinka esamų žemės sklypų ribų ir žemės sklypų plotų, todėl nelaikytina racionalia ir teisinga.

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka naikinamas, ir priimamas naujas sprendimas, nustatant tokią naudojimosi žemės sklypais tvarką:

36.1. ieškovė UAB „Ažuolijos miškai“ naudojasi 98149 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 49074 kv. m ploto dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „A“, atsakovė K. T. naudojasi 40975 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „B“;

36.2. ieškovė UAB „Ažuolijos miškai“ naudojasi 63210 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 43SK-865-(14.43.110.), 31605 kv. m ploto dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „A“, atsakovė K. T. naudojasi 31605 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „B“;

36.3. ieškovė UAB „Ažuolijos miškai“ naudojasi 41602 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 43SK-865-(14.43.110.), 20802 kv. m ploto dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „B“, atsakovė K. T. naudojasi 20803 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „A“.

37. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo pagal ieškovės prašymą nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka naikinama, nebėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl ieškovės šioje byloje pateikto apeliacinio skundo, kuriuo ginčijama sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų ieškovei priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Priimant naują sprendimą, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos – tai yra atsakovei priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

39. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias sudaro 600 Eur už susipažinimą su ieškiniu, teisines konsultacijas, atsiliepimo parengimą, atstovavimą teisme pagal 2020 m. sausio 31 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 142, bei 600 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą teisme pagal 2020 m. birželio 23 d. sąskaitą už teisines paslugas Nr. 160; atsakovė taip pat patyrė 29,58 Eur už VĮ Registrų centras paslaugas (duomenų pateikimą).

40. Nenustatyta, jog atsakovės procesinis elgesys būtų netinkamas (93 straipsnio 4 dalis), atsakovės advokato teisinei pagalbai apmokėti patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Išlaidos, patirtos VĮ Registrų centre, taip pat laikytinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą laikoma, jog ieškovės ieškinys atmestas, ir atsakovei iš ieškovės priteisiama 1 229,58 Eur (1 200 + 29,58) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme (CPK 88, 93, 98 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

41. Nagrinėjamu atveju atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas. Įvertinus atsakovės tenkintų / atmestų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, laikytina, jog patenkinta 2/3 atsakovės skundo reikalavimų, atmesta 1/3 reikalavimų. Remiantis nurodyta proporcija, šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

42. Atsakovė K. T. apeliacinės instancijos teisme patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 1 050 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (700 Eur pagal 2020 m. liepos 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1083010 + 150 Eur pagal 2020 m. rugpjūčio 24 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1083022 + 200 Eur pagal 2020 m. lapkričio 17 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1083050); 1 350 Eur išlaidos už kadastrinių matavimų parengimą pagal UAB „Futurum modus“ kasos pajamų orderio kvitus.

43. Ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 815 Eur advokato pagalbos išlaidų.

44. Atsakovės prašymas priteisti žyminio mokesčio išlaidas pagrįstas. Abiejų šalių apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių, todėl taip pat laikytinos pagrįstomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, šios išlaidos šalims atlyginamos proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų daliai (atitinkamai 2/3 atsakovei ir 1/3 ieškovei).

45. Dėl atsakovės prašomų priteisti 1 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog šios išlaidos nepriskirtinos prie būtinųjų išlaidų, susijusių su šios bylos nagrinėjimu pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Nors žemės sklypų kadastrinių matavimų faktas ir duomenys buvo naudojami nagrinėjamojoje civilinėje byloje, tačiau pagal preliminarius matavimus suformuotų žemės sklypų kadanstrinių matavimų atlikimas reikalaingas/reikšmingas žemės sklypų savininkui apkskritai, o ne tik dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo. Todėl, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei klausimą, šios išlaidos nevertinamos ir atsakovei neatlyginamos.

46. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovei iš ieškovės priteisiamos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, o ieškovei iš atsakovės priteisiamos 605 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai). Atlikus tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteisiama 145 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

atsakovės K. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, ieškovės UAB „Ąžuolijos miškai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

nustatyti, kad ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 98149 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 49074 kv. m ploto dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „A“, atsakovė K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi 40975 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „B“;

nustatyti, kad ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 63210 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 43SK-865-(14.43.110.), 31605 kv. m ploto dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „A“, atsakovė K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi 31605 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „B“;

nustatyti, kad ieškovė UAB „Ąžuolijos miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudojasi 41602 kv. m ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio kadastriniai matavimai patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šalčininkų skyriaus vedėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. 43SK-865-(14.43.110.), 20802 kv. m ploto dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „B“, atsakovė K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudojasi 20803 kv. m ploto šio žemės sklypo dalimi, 2020 m. lapkričio 10 d. UAB „Futurum modus“ plane pažymėta „A“.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ąžuolijos miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 229,58 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės UAB „Ąžuolijos miškai“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 145 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Rūta BurdulienėJadvyga MardosevičNeringa Švedienė