Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2024-12-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-323-1140/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
eII-323-1140/2024
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00211-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Pareiškėjas
R. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-323-1140/2024Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00211-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 5 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant I. G.,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui – R. B.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus, įgaliotam atstovui D. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024-09-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo (pakeitimo).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu (b. l. 4-8) R. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir jai paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimas 3 mėnesiams, už tai, kad ji 2024-08-12 12.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), gyvenamojoje zonoje lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, kuri pažymėta kelio ženklu 201 „pagrindinis kelias“ ir 203 „duoti kelią“, tokiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 140.1, 140.8 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

R. B. pateiktu skundu (b. l. 23-44) prašo panaikinti Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėn.; o teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti šio prašymo, pakeisti Institucijos nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 mėn., ir skirti kuo trumpesnį šios administracinio poveikio priemonės terminą. Skunde nurodoma ir R. B. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, jog nors ji ir atliko transporto priemonės lenkimo manevrą, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), vis tik toks lenkimo manevras nebuvo tiek pavojingas, kad iš jos būtų proporcinga atimti teisę vairuoti, o tuo labiau net 3-ims mėnesiams. Apeliantės aplenkta transporto priemonė važiavo labai lėtai, buvo galima manyti, kad ji apskritai ketina sustoti šalikelėje, dėl ko apeliantė ją ir aplenkė. Lenkimo metu aplenkta transporto priemonė nerodė posūkio signalo į kairę, tad apeliantė jai nesudarė kliūties. Nei lenkimo metu, nei po lenkimo aplenkta transporto priemonė nekeitė savo judėjimo krypties ir (ar) greičio, tad apeliantė atliktu lenkimo manevru jai nesutrukdė, neprivertė kaip nors staigiai reaguoti. Vietoje, kurioje apeliantė ir atliko lenkimo manevrą, be jos pačios ir aplenktosios transporto priemonės nebuvo visiškai jokių kitų eismo dalyvių, tad apeliantė savo vairavimu nesukėlė niekam jokio pavojaus. Be to, vietovė, kurioje apeliantė atliko lenkimo manevrą, jai puikiai yra pažįstama dėl darbo šioje vietoje. Tiksliau, apeliantė dirba už 100 metrų nuo tos vietos, kur atliko manevrą, t. y. adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu apeliantė dirba jau beveik 10 metų, visada į darbą važiuoja tuo pačiu maršrutu, kaip ir 2024-08-13. Jai žinomas kelias, kuriuo ji važiavo, jai žinoma kiekviena joje esanti sankryža ir šiai vietovei būdingos eismo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad toje vietoje, kurioje apeliantė ir atliko aptariamą lenkimo manevrą, eismas vyksta labai minimaliai, nedideliu greičiu dėl gyvenamosios zonos buvimo joje, apeliantė buvo įsitikinusi, kad lenkdama transporto priemonę, niekam pavojaus nekelia. Faktiškai taip ir buvo, kadangi joks eismo dalyvis dėl apeliantės lenkimo manevro nebuvo priverstas kaip nors staigiai keisti savo judėjimo krypties, greitai stabdyti transporto priemonę ar pan. Lenkimo manevras buvo atliktas šviesiu paros metu, esant geram matomumui, todėl apeliantė matė, kad niekam jokio pavojaus net teoriškai nekelia. Padarytas administracinis nusižengimas yra daugiau formalus, nei išties pavojingas, o ypač tiek pavojingas, kad net turėtų užtraukti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, tuo labiau net trims mėnesiams. Be to, aplinkybės, apibūdinančios apeliantės asmenybę, teikia pagrindą išvadai, kad apeliantei gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 420 str. 6 d. numatyta poveikio priemonė. Apeliantė yra įgijusi išsilavinimą, 2005 metais Šiaulių universitete įgijusi bakalauro kvalifikacinį laipsnį, yra dirbanti, pastaruoju metu vykdanti individualią veiklą, užsiima įvairių desertų ir užkandžių gamyba ir pardavimu, veikla vykdoma prekių ženklu „(duomenys neskelbtini)“, yra sukūrusi šeimą, nuo 2010 metų gyvena santuokoje, augina dvi dukras. Apeliantės asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus: pastaroji įgijo aukštąjį išsilavinimą, dirba, gyvena šeimyninį gyvenimą. Apeliantė prisipažįsta padariusi ANK 420 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė; ANK 36 str. numatytų apeliantės atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Apeliantė anksčiau nėra padariusi nei panašaus, nei analogiško administracinio nusižengimo, apeliantė teisės aktų reikalavimų laikosi ir jos padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinis. Teisė vairuoti transporto priemones iš apeliantės anksčiau niekada nebuvo atimta, ir ji reikalinga dėl įvairių priežasčių, kurios visos vienodai reikšmingos. Pirmiausia, teisė vairuoti transporto priemones apeliantei reikalinga dėl galimybės ir toliau vykdyti individualią veiklą, kitaip tariant - dirbti ir užsidirbti pajamų. Teisė vairuoti šiuo aspektu reikalinga dėl galimybės nuvykti į faktinę darbo vietą ir grįžti iš jos į namus. Apeliantės faktinė darbo vieta yra adresas (duomenys neskelbtini), tuo tarpu gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini). Atstumas taip apeliantės faktinės darbo vietos ir gyvenamosios vietos yra 15 km. Įveikti jo pėsčiomis kiekvieną dieną bent du kartus yra neįmanoma. Viešuoju transportu pasinaudoti galimybės taip pat nėra, kadangi dėl apeliantės darbo specifikos - poreikio paruoši produkciją kaip įmanoma šviežesnę - apeliantė gana dažnai, priklausomai nuo darbo krūvio, ypač šventiniais periodais, darbo dieną pradeda 4-5 ryte, kai tuo tarpu pirmasis maršrutinis autobusas iki jai artimiausios stotelės atvyksta tik 6 val. 32 min. Be to, teisė vairuoti transporto priemones apeliantei vykdant individualią veiklą reikalinga ne tik dėl nuvykimo į darbą ir grįžimo iš jo, bet ir pačiu darbo metu. Apeliantei kasdien tenka vykti į parduotuves ir įsigyti produktų, kurių nepristato tiekėjai. Šie neplanuoti apsipirkimai yra būtini, nes klientai dažnai pateikia užsakymus paskutinę minutę, likus vos dienai ar dviem iki jų įvykdymo. Dėl didelio meniu asortimento neįmanoma numatyti, kokį užsakymą pateiks klientas ir kokių prekių tam reikės, todėl iš anksto apsipirkimus planuoti sudėtinga. Taip pat dažnai tenka vykti į paštomatus atsiimti užsakytų prekių. Ši apeliantės vykdoma individuali veikla yra vienintelis jos pajamų šaltinis, kuris reikalingas ne tik jai pačiai, bet ir visai šeimai ir ne tik dėl įvairių buitinių poreikių patenkinimo, tačiau ir dėl turimų finansinių įsipareigojimų vykdymo. Nors apeliantės sutuoktinis ir yra dirbantis bei gaunantis pajamas, jo darbo užmokestis nėra pakankamas, kad jis vienas pats išlaikytų visą šeimą ir vykdyti šeimos įsipareigojimus. Be to, teisė vairuoti transporto priemones apeliantei reikalinga ir dėl galimybės pasirūpinti mažametėmis dukromis. Pastarosios lanko (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) esančią mokyklą, iki kurios dukras taip pat reikia nuvežti. Neturint teisės vairuoti transporto priemonių tai yra neįmanoma. Viešasis transportas reikiamu metu taip pat nevažiuoja. Apeliantės sutuoktinis dažnai vyksta į Vilnių, kur yra jo darbovietės (UAB (duomenys neskelbtini)) būstinė, ir esant poreikiui dalyvauja komandiruotėse Latvijoje bei Estijoje, kurios trunka po kelias darbo dienas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neturint galimybės naudotis automobiliu, apeliantės šeimai ir jai pačiai kiltų didelių sunkumų, kurie, manytina, būtų visiškai neadekvatūs jos padarytam administraciniam nusižengimui, jo individualiam pavojingumui. Apeliantės padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pati apeliantė ar kiti eismo dalyviai nesusižaloję ir pan.). Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turėjo poveikį, kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Vien ši aplinkybė priverčia susimąstyti apie teisei priešingą elgesį. Be to, net ir tenkinus šį skundą, apeliantė nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą. Šiuo skundu teismo neprašoma ANK 34 str. 6 d. taikyti ir dalyje dėl paskirtos baudos, kuri bus sumokėta. Manytina, kad šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 str. 6 d. ir skundžiamo nutarimo dalį dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo panaikinti arba paskirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą (b. l. 16-18) ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, kad šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjos R. B. reikalavimo – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, ar skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, trumpesniam nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas laikotarpiui. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjos asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjos nurodytus argumentus ir remiantis teismų praktika, Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas 420 straipsnio 6 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjai R. B. buvo paskirta minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta bauda ir administracinio poveikio priemonė – minimaliam 6 dalyje numatytam terminui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. ANK 420 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

KET 140.1., 140.8. punktai draudžia lenkti: (1) sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“; (2) gyvenamosiose zonose, daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose, stovėjimo aikštelėse ir dviračių gatvėse.

Skundu nėra ginčijamos faktinės bylos aplinkybės ir R. B. kaltė, padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą, pareiškėjos kaltė skundžiamame nutarime yra konstatuota pagrįstai. Skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Institucijos 2024-09-27 nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

R. B. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jos atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad R. B. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra bausta, per pastaruosius 5 metus už KET pažeidimą bausta vieną kartą administraciniu nurodymu (b. l. 19-22). Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu, paaiškindama administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, parodė, kad atliko transporto priemonės lenkimo manevrą, pažeisdama KET reikalavimus, tačiau aplenkta transporto priemonė važiavo labai lėtai, buvo galima manyti, kad ji ketina sustoti šalikelėje, dėl ko ją ir aplenkė; lenkimo metu aplenkta transporto priemonė nerodė posūkio signalo į kairę, pareiškėja jai nesudarė kliūties, nesutrukdė, neprivertė kaip nors staigiai reaguoti; vietoje, kurioje ji atliko lenkimo manevrą, be jos pačios ir aplenktosios transporto priemonės, nebuvo kitų eismo dalyvių, ji nesukėlė jokio pavojaus. Dėl savo neteisėto elgesio pareiškėja nuoširdžiai gailisi, šis įvykis buvo atsitiktinio pobūdžio ir labai didelė pamoka ateičiai. Pareiškėjai teisė vairuoti transporto priemones itin reikalinga dėl įvairių priežasčių: galimybės ir toliau vykdyti individualią veiklą (kas yra vienintelis jos pajamų šaltinis, reikalingas ir dėl turimų finansinių įsipareigojimų vykdymo), nes teisė vairuoti reikalinga dėl galimybės nuvykti į faktinę darbo vietą ((duomenys neskelbtini)) ir grįžti iš jos į namus ((duomenys neskelbtini).), atstumas apie 15 km, taip pat ir pačiu darbo metu (kasdien tenka vykti į parduotuves ir įsigyti produktų, kurių nepristato tiekėjai). Be to, teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ir dėl galimybės pasirūpinti mažametėmis dukromis (nuvežti į mokyklą, viešasis transportas reikiamu metu nevažiuoja). Pareiškėja papildomai paaiškino, nors pareiškėjos sutuoktinis yra dirbantis, gaunantis pajamas, jo darbo užmokestis nėra pakankamas šeimai išlaikyti ir vykdyti turimus finansinius įsipareigojimus; sutuoktinis dažnai darbo reikalais vyksta į Vilnių (darbovietės būstinę), dalyvauja komandiruotėse Latvijoje bei Estijoje, kurios trunka po kelias darbo dienas. Jokių pareiškėją neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams nepagrįstai apsunkintų pareiškėjos padėtį labiau nei tai būtina administracinio nusižengimo nuobaudos tikslams pasiekti. Netekusi teisės vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams, pareiškėja netektų vienintelio savo pajamų šaltinio, teisė vairuoti yra būtina pareiškėjos darbinės veiklos tęstinumui, be to, būtų ypač apsunkintos galimybės pasirūpinti vaikais.

Nors šios išvardintos aplinkybės nėra pateisinančios neteisėtą pareiškėjos elgesį, tačiau tai yra pažeidėjos asmenybę ir santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis atskleidžiančios aplinkybės, rodančios, kad šios visuomenės narės pataisymui gali pakakti ir mažesnį neigiamą poveikį jai ir ją supantiems žmonėms sukeliančios sankcijos. Apibendrinus pateiktus duomenis (atsakomybėn patraukto asmens padarytų KET pažeidimų skaičių, aptariamo nusižengimo padarymo aplinkybes, jos atsakomybę lengvinančias, ją charakterizuojančias aplinkybes ir kt.), teismas daro išvadą, kad R. B. padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinio pobūdžio, ir dėl to mažiau pavojingas už rūšinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjos paaiškinimai teismo posėdžio metu neleidžia teismui abejoti tuo, kad pareiškėja itin neigiamai vertina savo elgesį, suvokia tokio elgesio galimas sukelti pasekmes bei padarė dėl jo atitinkamas išvadas.

Kita vertus, negalima neigti, jog pareiškėjos padarytas administracinis nusižengimas yra šiurkštus KET pažeidimas, nes transporto priemonių lenkimas yra draudžiamas tose vietose, kur jis yra pavojingas, tuo siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, eismo įvykių prevenciją. Nežiūrint to, jog, pasak pareiškėjos, ji savo neteisėtais veiksmais niekam pavojaus nesukėlė, pareiškėja, vairuodama transporto priemonę, turėjo būti itin atsargi ir kritiška sau bei įvertinti tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimą tam tikrų suvaržymų patyrimą, nes pirmiausia kiekvienas eismo dalyvis turi pareigą išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis (KET 5 punktas).

Įvertinęs aukščiau nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį. Institucijos nutarimas iš dalies pakeistinas, nustatant, kad pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones), terminas sutrumpintinas iki 1 mėnesio. Sutiktina, kad paskirtoji administracinio poveikio priemonė sukels pareiškėjai tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymo ir visuomenės gerovės.

Pareiškėjai primintina, kad teisės vairuoti transporto priemones grąžinimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu, teismas

nutaria:

Tenkinti pareiškėjos R. B. skundą iš dalies.

Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024-09-27 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria R. B. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams, ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, R. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki 1 (vieno) mėnesio.

Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.

Teisėja Gintarė Bunikienė