Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pirmininkas ir pranešėjas), Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. B. ir trečiojo asmens T. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl kompensacijos priteisimo dėl būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovės 15 379,70 Eur kompensaciją neįgaliojo asmens poreikiams būsto pritaikymui, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo ir valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas turi didelių specialių poreikių, jam nustatytas specialus sudėtinės slaugos poreikis iki 2024-09-21, jis nevaikšto, nuo 2005-05-04 darbingas tik 20 procentų, darbingumo lygis nustatytas neterminuotai. Ieškovas 2002-05-20 Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pritaikymo neįgaliajam.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė (t. 2, b. l. 5-12):

Teismas pažymėjo, kad tarp ieškovo ir atsakovės kilęs ginčas dėl būsto (aplinkos) pritaikymo neįgaliojo poreikiams. Nustatė, kad ieškovas dėl būsto pritaikymo pirmą kartą prašymą Kauno socialinės rūpybos skyriui pateikė 2002-05-20. 2006-12-28 buvo pateiktas prašymas, neišbraukiant ieškovo iš eilės, stabdyti būsto pritaikymo darbus (duomenys neskelbtini), Kaune, kadangi būstas yra grąžintinas. 2009-10-13 ieškovas pakartotinai pateikė prašymą dėl būsto pritaikymo, kadangi jis turi kitą būstą (duomenys neskelbtini), Kaune. 2009-10-28 ieškovas buvo grąžintas į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą, eilę (sąrašą). Tvarkos aprašo III skyriaus 7.1 punkte numatyta, kad pritaikyti būstą neįgaliajam galima tik tada, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Nevykdant šių reikalavimų prašymas būsto pritaikymui toliau nenagrinėjamas. Ieškovas nepateikė trūkstamų dokumentų, jog jo faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta sutampa su vieta, kurią prašoma neįgaliojo poreikiams pritaikyti, buvo įspėtas, kad jo prašymas dėl būsto pritaikymo toliau nebus nagrinėjamas. Faktinė ieškovo gyvenamoji vieta taip pat buvo ne tame būste, kurį buvo prašoma pritaikyti neįgaliojo poreikiams, jis į būstą (duomenys neskelbtini), Kaune, priverstinai buvo iškeldintas tik 2015-08-18. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes darė išvadą, kad paties ieškovo elgesys prieštarauja protingumo, sąžiningumo, rūpestingumo principams. Ieškovas niekada įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė su prašymu į atsakovą pasirašyti sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, darbų organizavimo ir apmokėjimo. Teismas pažymėjo, jog neatitikdamas įstatyme numatytų reikalavimų būsto įrengimui neįgaliojo poreikiams tenkinti (negyveno bei nedeklaravo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaune, nesikreipė į atsakovę dėl išlaidų būsto pritaikymui apmokėjimo) prašo išimtinės teisės skirti kompensaciją, tuo pažeidžiant kitų neįgaliųjų teises, kurie taip pat stovi eilėje bei atitinka visus teisės normų keliamus reikalavimus. Teismas konstatavo, kad atsakovas įstatymų reikalavimų nepažeidė, tuo tarpu ieškovas juos vykdė netinkamai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

Ieškovas G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11647-848/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškovo G. B. ieškinį atmesti. Priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 30-38).

teismas pilnai nustatė tas aplinkybes, kurias ieškovas išdėstė ieškinyje dėl kompensacijos priteisimo dėl būsto neįgaliojo poreikiams, todėl ieškinį turėjo patenkinti. Teismo vertinimas turi būti laikomas kaip ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių vertinimas ieškinio patenkinimo, o ne atmetimo prasme. Teismas nustatęs ginčo esmę, bet paties ginčo neišsprendė, nes netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias kylančius ginčus dėl būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams; teismas netinkamai vertino civilinėje byloje pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, kurios lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai analizavo ir vertino įrodymų visetą. Skundžiamą sprendimą vertino prielaidomis ir samprotavimais, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas;atsakovė nurodydama, kad ieškovas nevykdo teisės normų, nenurodo, kokių teisės normų pagrindu ieškovas nevykdo reikalavimų ir konkrečiai kokių. Atsakovė, vykdydama jai pavestas funkcijas užtikrinti neįgaliųjų asmenų teises ir teisėtus interesus būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams prasme, ieškovo negynė, neužtikrino jo teisės turėti pilnavertes gyvenimo sąlygas; teismas sprendimą priėmė grubiai pažeidžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvų apsaugos konvencijos nuostatas, reglamentuojančias neįgaliojo asmens teises ir teisėtus interesus. Prioritetinė tokio asmens su negalia teisių gynyba įtvirtinta ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Lietuva yra ratifikavusi JT Neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos fakultatyvius protokolus; teismas nurodė, kad ieškovas nėra įvykdęs reikalavimų, tačiau pabrėžė, kad 2015-10-06 gyvenamąją vietą yra deklaravęs prašomame įrengti būste, taigi jis sprendimo priėmimo metu įvykdė Tvarkos aprašo III skyriaus 7.1 punkto reikalavimus. Vertindamas byloje Nr. 2-391-375/2010 nustatytas aplinkybes, teismas neįvertino, kad byla buvo nagrinėjama 2010 metais ir nepagrįstai vadovavosi daugiau nei prieš 5 metus pateiktomis nuotraukomis bei nustatytomis aplinkybėmis; teismas nustatė, kad ieškovas 2002-05-20 Kauno miesto savivaldybei pateikė prašymą dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, pritaikymo neįgaliajam, ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovę tiek į institucijas, dėl būsto įrengimo, kurie patenkintų atsakovo poreikius pagal nustatytą neįgalumo laipsnį, tačiau teismas šias aplinkybes netinkamai vertino. Ieškovo prašymas skirti kompensaciją būsto pritaikymui neįgaliojo poreikiams, nuima naštą nuo atsakovės jai įrengti, tačiau atsakovei to nepakanka; nesuprantamas argumentas, kad ieškovas niekada įstatymu nustatyta tvarka nesikreipė į atsakovę su prašymu pasirašyti sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, darbų organizavimo ir apmokėjimo. Teismas nevertino, kad nuo 2002-05-20 ieškovas nuolatos teikė prašymus atsakovei, ieškovas nėra specialistas, todėl gali būti kad jis prašymus formulavo ne taip, kaip numato įstatymas.

Trečiasis asmuo T. B., atstovaujama advokatės A. R., apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-11647-848/2015 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Priteisti apeliantei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 20-25).

teismas padarė grubų įstatymo pažeidimą, nevertindamas tos aplinkybės, kad ieškovas prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliojo poreikiams Kauno socialinio rūpybos skyriui pateikė 2002-05-20 ir nuo to laiko jis laukė savo eilės, tačiau iki dabar jo prašymas liko neišspręstas. Teismas nevertino, kad 2006-12-28 ieškovas prašė būsto pritaikymo darbų vykdymą atidėti, neišbraukiant ieškovo iš eilės. Reikalavimas – jog būstą galima pritaikyti neįgaliojo poreikiams tik tada, kai būstas yra asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta – negalėjo būti taikomas, kadangi ieškovas įrašytas į eilę, kai tokio reikalavimo nebuvo. Teismas privalėjo vertinti visumą, o ne atskirus įrodymus. Ne dėl ieškovo kaltės susidarė situacija, kad reikėjo pritaikyti būstą ne (duomenys neskelbtini), Kaunas, o (duomenys neskelbtini), Kaunas, pastarąjį adresą reikėjo vertinti ieškovo faktine ir deklaruota gyvenamąja vieta; teismas nevertino, kad ne dėl ieškovo kaltės vyko teisminiai ginčai tarp jo šeimos ir atsakovo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2009-10-28 ieškovas buvo grąžintas į asmenų su negalia pateikusių prašymą pritaikyti būstą, eilę – sąrašą, kai ieškovas nuo 2002-05-20 iš šio sąrašo net nebuvo išbrauktas. Teismas tokį sąrašą privalėjo išreikalauti; kyla abejonių, ar teismas elgėsi sąžiningai, teismas neįžvelgė atsakovo darbuotojų veiksmuose nusikaltimo požymių piktnaudžiaujant tarnyba, jeigu taip, tai neinformavo ikiteisminio tyrimo institucijų; teismas konstatuoja, kad ieškovui nereikia būsto, nes įrengimai, kurie jam būtini, nėra sudėtingi, tačiau nevertina tos aplinkybės, kad ieškovui būtina bent minimaliai tenkinti savo poreikius, todėl bandoma pritaikyti bent kažkokius prietaisus neįgaliojo būklei patenkinti. Teismas ieškovą, kaip silpnesniąją šalį privalėjo ginti, siekiant apsaugoti viešąjį interesą. Neįgaliųjų teisių konvencijos 2 str. numatytas tinkamas sąlygų neįgaliajam pritaikymas; teismas neįvertino aplinkybės, kad iki šios dienos vyko teisminiai procesai tarp ieškovo ir atsakovo, kadangi atsakovas nebuvo atsiskaitęs su ieškovu už dalį grąžintino būsto. Jei atsakovas ir trečiasis asmuo būtų išsideklaravę iš buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, atsakovas neturėtų pagrindo ir pareigos mokėti likusios dalies kompensacijos. Iš būsto ieškovas negalėjo išsikelti, nes savo lėšomis minimaliai būstą buvo pritaikę neįgaliajam, o naujai įsigyto ieškovo būsto atsakovas pritaikyti jo poreikiams neskubėjo.

Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi (t. 2, b. l. 45-48).

Motyvuose nurodė, kad ieškovas atitiko visas reikalaujamas sąlygas būsto pritaikymui neįgaliajam. Atsakovas nenurodo, kokio teisės akto ir teisė normų ieškovas neatitinka. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad iki šios dienos teismuose vyko procesai tarp ieškovo ir atsakovo, nes atsakovas nebuvo atsiskaitęs ieškovui už dalį grąžintino būsto. Sprendimo priėmimo dieną atsakovas atitiko įstatymo reikalavimus. Daugiau nei 13 metų atsakovas nesirengia tinkamai įgyvendinti ieškovo teisių ir pritaikyti jam būstą. Byloje Nr. 2-391-375/2010 nustatytos aplinkybės šiai dienai nebeaktualios. Į naują butą atsakovas negalėjo įsikelti, kadangi jam nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos jame gyventi. Atsakovas tikslingai delsė butą pritaikyti ieškovo poreikiams, kad šis prisitaikytų savo lėšomis. Abejojama teismo motyvais, kad negalėjo pritaikyti buto neįgaliajam adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kadangi jis asmeninės nuosavybės teise priklauso ne tik ieškovui, bet ir trečiajam asmeniui. Teismas turėjo vertinti ne sutarties tarp ieškovo ir atsakovo pasirašymo faktą, o tą aplinkybę, kad ieškovui būstas nepritaikomas 13 metų.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašo apeliacinius skundus atmesti (t. 2, b. l. 51-57).

sprendimas pagal 2002 m. pateiktą prašymą pritaikyti būstą neįgaliojo poreikiams nebuvo priimtas, todėl visiškai pagrįstai buvo taikomi reikalavimai pagal prašymo nagrinėjimo metu galiojančias teisės aktų nuostatas pateikti duomenis apie deklaruotą gyvenamąją vietą prašomame pritaikyti būste. Tiek atsakovas, tiek Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centras yra ne kartą informavęs, jog būstą galės pritaikyti, kai būste, kurį ieškovas prašo pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, įstatymų nustatyta tvarka bus deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Ieškovo faktinė ir deklaruota vieta buvo ne tame būste, kurį buvo prašoma pritaikyti neįgaliojo poreikiams. Byloje nepateikta įrodymų, kad ieškovas būstą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo pritaikęs neįgaliojo poreikiams; apeliantų ginčas su atsakovu dėl kompensacijos neišmokėjimo nėra susijęs su nagrinėjamos civilinės bylos ginčo dalyku, pačių apeliantų veiksmai vengiant persikelti gyventi į nuosavybės teise priklausantį būstą ir deklaruoti jame gyvenamąją vietą, siekiant vilkinti valstybės garantijos turto (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkui įvykdymą, negali būti laikomi teisėtais, turi būti vertinami kaip piktnaudžiavimas; nesutinkama, kad sprendimą teismas priėmė grubiai pažeisdamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, kad neturėjo pagrindo ieškinio atmesti, nes bylos nagrinėjimo metu ieškovas trūkumus pašalino bei kad ieškovo prašymas iš atsakovės priteisti kompensaciją nuima nuo atsakovo naštą įrengti būstą neįgaliajam. Pirmiausia turi būti priimtas komisijos sprendimas dėl pritaikymo poreikio, pasirašyta sutartis dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo ir tik tada Tvarkos aprašo nustatyta tvarka pareiškėjas gali organizuoti pritaikymo darbus, jeigu siekia pasinaudoti teisės aktų numatyta galimybe gauti už tai lėšas.savivaldybė perveda lėšas tik po to, kai darbai yra atlikti ir įvertinti komisijos, jokie pagal teisės aktų nuostatas avansiniai ar kt. išankstiniai mokėjimai negalimi, todėl, ieškovas visiškai neteisėtai prašo neįgaliųjų poreikiams pritaikymui skirtinas lėšas išmokėti grynaisiais pinigais kaip kompensaciją. Ieškovui esant būsto pritaikymo neįgaliųjų eilėje, ieškovas niekada nesikreipė į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu savarankiškai organizuoti būsto pritaikymo neįgaliesiems darbus, kaip tai reglamentuota Tvarkos apraše, Kauno miesto savivaldybės administracija niekada nėra priėmusi jokio sprendimo dėl tokio nesamo prašymo, todėl Kauno miesto savivaldybei ir negali atsirasti pareiga kompensuoti tokio pobūdžio darbus;nepagrįstas trečiojo asmens T. B. apeliacinio skundo motyvas, jog grubiai pažeisdamas ieškovo interesus, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas 2009-10-28 buvo grąžintas į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą eilę-sąrašą, nes niekada iš šios eilės nebuvo išbrauktas. Ginčas dėl išbraukimo iš sąrašo ar įtraukimo į jį nebuvo kilęs, todėl teismas negalėjo peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų; ieškovas buvo informuotas apie tai, kad jo prašymas neatitinka Tvarkos aprašo II skyrius reglamentuoja reikalavimus asmenims, kuriems gali būti pritaikomas būstas, III skyrius reglamentuoja reikalavimus pritaikomam būstui, informuotas kad prašymas gali būti paliktas nenagrinėtu, tačiau nei Centro, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimų neskundė; nesutinkame su T. B. apeliaciniame skunde nurodytu motyvu, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovas ir trečiasis asmuo negalėjo išsikelti iš ginčo buto, todėl, kad jame už savo lėšas minimaliai buvo prisitaikę būstą neįgaliajam, kai ši aplinkybė paneigta civilinėje byloje Nr. 2-391-375/2010, pažymint, kad naudojami įrenginiai yra nesudėtingi ir lengvai iškomplektuojami.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos esmė – ar apeliantas (ieškovas) turi teisę gauti avansinę kompensaciją dėl būsto pritaikymo neįgaliajam.

Byloje nustatyta, kad apeliantui (ieškovui) nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis nuo 2007-01-17 iki 2024-09-21, darbingumo lygis 20 proc. 2009 m. spalio 13 d. apeliantas pateikė prašymą Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui (kuris įgaliotas vykdyti būsto pritaikymą neįgaliesiems Kaune; toliau - KNJUC) pritaikyti neįgaliojo poreikiams būstą (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos būsto pritaikymo asmenims su negalia komisija 2009 m. spalio 28 d. patenkino apelianto prašymą ir grąžino jį į asmenų su negalia, pateikusių prašymus pritaikyti būstą, eilę-sąrašą. Apelianto deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta iki 2015 m. spalio 6 d. buvo (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo 2009 m. spalio 7 d. apeliantui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Apeliantas kreipėsi į teismą dėl kompensacijos neįgaliojo asmens poreikiams būsto pritaikymui, nes teigia, kad atsakovė nevykdo savo pareigos pritaikyti apelianto poreikiams būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune.

Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarką 2015 metais reglamentavo 2013 m. kovo 27 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-137 patvirtintas Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2013-2015 metais tvarkos aprašas (toliau – aprašas). Savarankiškai atlikto būsto pritaikymo neįgaliesiems išlaidų kompensavimas aptartas aprašo 84-89 punktuose. Aprašo 84 punkte numatyta, kad komisijai nustačius būsto pritaikymo neįgaliajam poreikį ir esant neįgaliojo ar jo atstovo pageidavimui bei pasirašius sutartį dėl būsto pritaikymo neįgaliajam savarankiško darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo (4 priedas), būsto pritaikymo neįgaliajam darbus, įskaitant keltuvų (liftų) pirkimą ir įrengimą, pareiškėjas organizuoja savarankiškai. Savivaldybės administracija sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam savarankiško darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo projektą bei pritaikymo darbų aprašą ir sąmatą pareiškėjui pateikia ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo komisijos sprendimo dėl pritaikymo poreikio priėmimo dienos. Aprašo 98 punkte numatyta, kad Savivaldybės administracija, pasirašiusi Būsto pritaikymo neįgaliajam darbų užbaigimo aktą, padengia būsto pritaikymo neįgaliajam išlaidas ir perveda lėšas į pareiškėjo nurodytą sąskaitą. Keltuvai (liftai), kuriuos perka ir įrengia patys pareiškėjai, tampa jų nuosavybe ir jie atsako už keltuvų (liftų) priežiūros bei eksploatacijos išlaidų padengimą. Aprašo 4 priede pateiktos pavyzdinės sutarties dėl būsto pritaikymo neįgaliajam darbų organizavimo ir išlaidų apmokėjimo 1.1 punkte numatyta, kad <...> avansas būsto pritaikymo darbams finansuoti neskiriamas, o 4.2 punkte numatyta, kad pasirašius Būsto pritaikymo neįgaliajam darbų užbaigimo aktą, padengti būsto pritaikymo išlaidas <...>.

Taigi, nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta, būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo tvarka nenumato galimybės neįgaliesiems gauti kompensaciją (avansinį mokėjimą) anksčiau, negu atlikti ir priimti darbai pagal pasirašytą sutartį, tačiau yra numatyta galimybė savo lėšomis, laikantis nustatytos tvarkos, pritaikyti būstą savo poreikiams bei gauti už tai kompensaciją. Siekiant savarankiškai atlikti (savo lėšomis) būsto pritaikymą savo poreikiams, neįgalusis (jo atstovas) turi išreikšti tokį pageidavimą (pateikti prašymą) savivaldybės administracijai, tačiau, šiuo atveju, kaip nustatyta, apeliantas tokio pageidavimo nebuvo išreiškęs.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nes teisinis reguliavimas nenumato avansinės kompensacijos priteisimo už būsto priteikimą neįgaliojo poreikiams.

Kiti apeliacinių skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantės (trečiojo asmens) valstybei priteistinas 551 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas, 2015 m. gruodžio 11 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, buvo atidėtas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalimi 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 551 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybei.