- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-499-603/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00431-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Loreta Bujokaitė, Margarita Stambrauskaitė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- P. B., V. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovams P. B. ir V. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. pateikė ieškinį atsakovams P. B. ir V. B. dėl skolos priteisimo, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų P. B. ir V. B. 21 000 Eur skolos, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
2. Ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, kad 2016 m. pradžioje atsakovai paprašė ieškovo paskolinti 14 000 Eur traktoriui pirkti. Ieškovas pasitikėjo atsakovais, nes pažinojo juos, jų šeimą, tėvus. Šalys susitarė, kad pinigai ieškovui bus grąžinti iš karto po pareikalavimo. 2016 m. sausio 6 d. ieškovas pervedė atsakovui į jo sąskaitą 14 000 Eur, rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Po mėnesio atsakovai paprašė ieškovo paskolinti jiems dar 10 000 Eur, todėl 2017 m. kovo 9 d. ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 10 000 Eur. Po mėnesio atsakovas paprašė ieškovo paskolinti šeimos poreikiams 7 000 Eur, kuriuos ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 2017 m. balandžio 24 d. Ieškovui paprašius grąžinti bent dalį skolos, atsakovas 2017 m. gruodžio 18 d pervedė jam 10 000 Eur. Šalys susitarė, kad ieškovas palauks likusios sumos grąžinimo. 2020-2024 m. ieškovas periodiškai prašė atsakovų grąžinti skolą, jie žadėjo grąžinti ją artimiausiu metu, bet taip ir negrąžino. Atsakovai skolinosi pinigus iš ieškovo jų šeimos poreikių tenkinimui. Šią dieną jų skola ieškovui yra 21 000 Eur. Ieškovo pokalbiai dėl lėšų skolinimo atsakovams vyko tik tarp jo ir atsakovo P. B., tačiau atsakovė ne kartą buvo šalia ir viską girdėjo, nereiškė prieštaravimų dėl pinigų skolinimo. Nebuvo kalbų, kad atsakovas skolina pinigus savo asmeniniams poreikiams, ieškovas suprato, jog skolina pinigus abiem atsakovams, jų (duomenys neskelbtini), o kartu ir šeimos poreikių tenkinimui. Pinigai buvo paskolinti atsakovams, jiems būnant santuokoje ir vedant bendrą ūkį. Atsakovų šeima gyveno iš atsakovo P. B. (duomenys neskelbtini), nes skolinimosi metu atsakovė niekur nedirbo, augino vaikus, o ieškovo pinigai buvo paskolinti atsakovo (duomenys neskelbtini) plėtrai.
3. Papildomai paaiškino, kad neatsimena, ar tuo metu, kai P. B. prašė paskolinti lėšų šalia jų buvo atsakovė V. B.. Pasak ieškovo, atsakovė dirbo jos sutuoktinio (duomenys neskelbtini): vežė jam maistą, kurą, detales. Dėl konkrečios skolos grąžinimo datos nebuvo susitarta. Ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovei dėl skolos grąžinimo iki ieškinio padavimo teisme; niekada nebuvo kalbos apie tai, ar grąžins skolą atsakovas, ar atsakovė. Ieškovas negirdėjo atsakovų tarpusavio kalbų dėl iš jo pasiskolintos sumos grąžinimo. Atsakovė V. B. buvo šalia atsakovo P. B., kai ieškovas prašė šio grąžinti skolą. Pasak ieškovo, jis neskolintų atsakovui lėšų tuo atveju, jei jų reikėtų tik asmeniškai P. B.. Atsakovas sakė, kad lėšos būtinos jo (duomenys neskelbtini). Kai ieškovas skolino pinigus atsakovams, jis teiravosi Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (toliau – VMI), ar paskolos sutartis gali būti sudaryta žodžiu, iš VMI darbuotojų paaiškinimų suprato, kad gali skolinti lėšas ir žodinės sutarties pagrindu. Anksčiau ieškovas skolino lėšas juridiniams asmenims 2017 m. pagal rašytines sutartis. Ieškovui skolinant lėšas atsakovams, buvo svarbi paskolos paskirtis, bet jam trūko žinių / duomenų, jog būtina nurodyti ir paskolos paskirtį.
Atsiliepimas
4. Atsakovė V. B. atsiliepimu prašė atmesti jai pareikštus ieškinio reikalavimus ir priteisti iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ieškinio reikalavimai kildinami iš asmeninės atsakovo P. B. prievolės. Atsakovė nedalyvavo paskoliniuose ieškovo ir atsakovo santykiuose, niekada nesikreipė į ieškovą dėl lėšų skolinimo ir nedavė sutikimo dėl šių lėšų skolinimo. Atsakovė nepažįsta ieškovo, atsakovo pasiskolintos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams. Ieškovas, nesudaręs rašytinės paskolos sutarties dėl paskolintų 21 000 Eur lėšų, prisiėmė savo veiksmų padarinius ir negali plečiamai aiškinti savo sutartinių santykių su atsakovu. Ieškovas pervesdamas į atsakovo sąskaitą pinigus ir nurodydamas, kad tai „paskola“, pasinaudojo sutarties uždarumo principu. Atsakovė sužinojo apie atsakovo pasiskolintas iš ieškovo lėšas tik gavusi šios bylos procesinius dokumentus. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo prievolės solidarumą. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl skolos grąžinimo, nepateikė jai jokių dokumentų. Atsakovo paskolintos lėšos nebuvo naudojamos nei traktoriui pirkti, nei šeimos poreikiams, nei (duomenys neskelbtini) vystymui.
5. Atsakovas P. B. atsiliepimu prašė tenkinti ieškinį iš dalies, priteisiant 21 000 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas tik iš jo, bet ne atsakovės V. B.. Atsakovas pripažįsta aplinkybę, kad yra skolingas ieškovui 21 000 Eur. Pasak atsakovo, jo sutuoktinė V. B. visiškai nedalyvavo ieškovo ir atsakovo paskoliniuose santykiuose. Atsakovo atsiliepimuose iš esmės nurodyti tie patys argumentai dėl reikalavimų atsakovei V. B. atmetimo kaip ir atsakovės atsiliepime.
6. Papildomai nurodė, kad aplinkybė, jog lėšos buvo skolintos asmeniškai P. B. patvirtina tai, jog ieškovas pervesdamas pinigus į atsakovo sąskaitą, nurodė pervedimo paskirtyje „paskola“, priėmė dalį paskolos iš paties P. B., nereiškė pretenzijų dėl tokio atsiskaitymo. Atsakovas skolinosi pinigus iš ieškovo turėdamas tikslą dalyvauti versle Anglijoje, susijusiame su namelių statymu. Atsakovas priėmė sprendimą dalyvauti šiame versle vienas, šis projektas nepavyko. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas nurodė, kad skolos suteikimo jam metu, atsakovų šeima neturėjo nei būsto, nei kito turinio paskolų. Atsakovų šeimos pajamas sudarė iš atsakovo (duomenys neskelbtini) gautos ir įstatymo nustatyta tvarka deklaruotos lėšos.
7. Pažymėjo, kad atsakovė V. B. buvo vaiko priežiūros atostogose, o 2017 m. pradėjo (duomenys neskelbtini) veiklą pagal „(duomenys neskelbtini)“ programą, (duomenys neskelbtini) įregistravo (duomenys neskelbtini). Programos pagrindu atsakovei buvo išmokėta 20 000 Eur jos (duomenys neskelbtini)plėtrai. Tuo metu atsakovė turėjo santaupų, jai finansiškai padėjo tėvai ir P. B. tėvai. 2016-2017 m. atsakovų šeimos poreikiai buvo minimalūs, nes jie gyveno ir iki šiol gyvena atsakovo tėvams priklausančiame name, išlaidos maistui buvo minimalios, nes pagrindinius maisto produktus atsakovai gaudavo iš atsakovo tėvo auginamų gyvulių ir augalininkystės veiklos. Tai tik patvirtina, kad atsakovo pasiskolintos lėšos iš ieškovo nebuvo naudojamos šeimos poreikiams. Atsakovo teigimu, ieškovo paskolintų lėšų pervedimo metu P. B. turėjo tik asmeninę sąskaitą ir neturėjo atskiros sąskaitos kaip (duomenys neskelbtini).
8. Pasak atsakovo, jis anksčiau neturėjo verslo Anglijoje, nedirbo užsienyje. Pasiskolintus iš ieškovo 2016 m. pinigus atsakovas išgrynino, nes jų reikėjo leidimams statyti namukus prie ežero gauti. Atsakovas perdavė pinigus asmeniui vardu D.. Šiame versle tarpininkavo atsakovo pusbrolis P. D., gyvenantis Anglijoje. Atsakovas perdavė D. iš viso 30 000 Eur grynais. Praėjus metams po pinigų perdavimo reikėjo daugiau lėšų, atsakovui buvo paaiškinta, kad šis projektas Anglijoje greitai generuos grąžą. Atsakovo šeima gyveno iš (duomenys neskelbtini) bei atsakovo papildomos veiklos, susijusios su biokuro žaliavos gamyba.
9. Atsakovo teigimu, atsakovo sutuoktinė atveždavo atsakovui į laukus pietus, atsakovo paprašytas detales. Atsakovų šeima tuo metu nepirko maisto, nes turėjo ūkį, tėvai padėdavo mėsa. Ieškovas, skolindamas atsakovui pinigus, neklausė paskolos paskirties. Ieškovas pradėjo reikalauti skolos tik praeitų metų rudenį. Atsakovas negrąžino jam paskolintų lėšų, nes turėjo kitų skolų. Šiuo metu atsakovo sąskaitos yra areštuotos, ieškovo lėšos buvo pervestos į asmeninę atsakovo sąskaitą. Į jo (duomenys neskelbtini) balansuose 2016, 2017 m. fiksuotas paskolas neįeina ieškovo paskolintos lėšos. 2016, 2017 m. balansai parengti 2024 m. atsakovui perdavus jo turimus buhalterinius dokumentus jo buhalterei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui V. K. 21 000 Eur skolos, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo ieškinio priėmimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 173 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas taip pat priteisė iš ieškovo V. K. atsakovei V. B. 1 315 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas pripažįsta savo pareigą grąžinti ieškovui 21 000 Eur skolą. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad ieškovas pareikalavo iš jo skolos grąžinimo dar praeitų metų rudenį, t. y. prieš metus, todėl ieškovo reikalavimai atsakovui P. B. yra pagrįsti ir tenkintini.
12. Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų nustatyta, jog sudarydamas paskolos sutartis su P. B. ieškovas vadovavosi savo vidiniais įsitikinimais apie tai, kad skolina atsakovui lėšas šeimos poreikiams, susijusiems su P. B. (duomenys neskelbtini) tvarkymu. Tačiau laikė, kad byloje esantys įrodymai (ieškovo, atsakovų paaiškinimai) leidžia daryti išvadą, kad ieškovas niekada nesiderėjo su atsakove dėl pinigų skolinimo, niekada nesikreipė į ją dėl atsakovui paskolintų lėšų grąžinimo iki tol, kol pareiškė ieškinį šioje byloje.
13. Teismas pažymėjo, kad ieškovas kildina prievolės grąžinti atsakovui pervestą sumą solidarumą iš to, kad pinigai buvo skirti P. B. (duomenys neskelbtini), iš kurio gyveno atsakovų šeima. Įvertinęs byloje esančias aplinkybes, t. y. tai, jog atsakovas įregistravo ūkį 2004 m., o susituokė su atsakove 2011 m., padarė išvadą, jog P. B. vardu registruotas (duomenys neskelbtini) yra jo asmeninė nuosavybė.
14. Teismas laikė, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) negali būti pripažintas atsakovų bendra jungtine nuosavybe ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Teismo vertinimu, atsakovės veiksmai (maisto ir detalių atvežimas) negali būti vertinami kaip pilnavertis dalyvavimas sutuoktinio (duomenys neskelbtini) veikloje, juolab kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovė buvo registruota (duomenys neskelbtini) registre kaip atsakovo (duomenys neskelbtini)partnerė.
15. Konstatavo, kad net nustačius, jog ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą lėšas, skirtas jo (duomenys neskelbtini), tai negali būti pagrindu pripažinti paskolos grąžinimo prievolę solidaria, nes ieškovo lėšos buvo paskolintos atsakovo asmeninio turto vystymui.
16. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad jo pervestos į atsakovo sąskaitą lėšos buvo skirtos ir panaudotos (duomenys neskelbtini) vystymui. Byloje pateikti atsakovo 2016-2017 m. finansinės veiklos balansuose esantys duomenys apie tai, kad atsakovo (duomenys neskelbtini) turtinė padėtis prastėjo, skolos didėjo, savaime nepatvirtina to, jog ieškovo paskolintos lėšos buvo panaudotos atsakovo (duomenys neskelbtini) vystymui.
17. Teismas laikė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovo teigiamos aplinkybės, kad jo paskolinti atsakovui 2016 m. sausio mėn. pinigai buvo panaudoti traktoriaus (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Tokia išvada padaryta nustačius, jog lizingo sutartis dėl šio traktoriaus įsigijimo buvo sudaryta atsakovo dar 2015 m., kai tuo tarpu ieškovo pateiktais į bylą duomenimis, traktorius buvo išpirktas tik 2023 m. Taip pat laikė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (mokėjimo nurodymas dėl 14 000 Eur pervedimo P. B. iš V. K. sąskaitos, atsakovo 2016-2017 m. balansuose fiksuoti duomenys, atsakymai iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos) nepatvirtina ir ieškovo nurodomos aplinkybės, kad 14 000 Eur buvo skolinama būtent traktoriaus (duomenys neskelbtini) įsigijimui. Pažymėjo, kad mokėjimo nurodymo dėl 14 000 Eur pervedimo paskirtyje nedetalizuota paskolos paskirtis. 2016-2017 m. atsakovo balansų duomenys tik patvirtina, kad įtrauktų į balansą mašinų ir įrenginių vertė 2016-2017 m. mažėjo, kas netiesiogiai patvirtina, kad naujos mašinos ir įrenginiai minėtu laikotarpiu nebuvo įgyjamos atsakovo vardu. Be to, pagal byloje esančius duomenis nustatyta, jog už šį traktorių buvo atsiskaityta visiškai tik 2023 m., t. y. praėjus gana ilgam laikotarpiui nuo ieškovo lėšų pervedimo atsakovui.
18. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių atsakovų nurodomas aplinkybes, jog ieškovo pinigų skolinimo metu atsakovų šeima gyveno atsakovo tėvų name iš atsakovo ir jo tėvo (duomenys neskelbtini), maitinosi atsakovo ir jo tėvo ūkyje užaugintais ir gautais produktais (mėsa, augalinės kilmės produktai ir kt.). Turint byloje duomenų, kad lėšų skolinimo metu 2017 m. atsakovų šeima turėjo du nepilnamečius vaikus, preziumuojama aplinkybė, kad atsakovė gaudavo ir išmokas vaikams iš Kaišiadorių rajono savivaldybės, t. y. taip vadinamus vaiko pinigus. Teismas darė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovų turtinė padėtis 2016-2017 m. buvo tokia sunki, jog jų šeimos poreikiams patenkinti (namų ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti) buvo būtina ieškovo paskolinta 31 000 Eur suma.
19. Teismo vertinimu, byloje pakankamai įrodymų, leidžiančių spręsti apie atsakovų turtinę padėtį 2016-2017 m. Pasisakydamas dėl atsakovų įpareigojimo pateikti įrodymus apie jų turtinę padėtį 2016-2017 m., įvykdymo, teismas laikė, kad atsakovai iš esmės įvykdė šią pareigą, pateikdami į bylą rašytinius paaiškinimus, kurie, teismo vertinimu, pakankami siekiant nustatyti atsakovų šeimos turtinę padėtį 2016-2017 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovai nurodė aplinkybes, kurių iš esmės negalėjo įrodyti rašytiniais įrodymais, visų pirma, dėl to, kad nefiksavo jokiuose rašytiniuose dokumentuose ir neturėjo pareigos fiksuoti maitinimosi iš atsakovo ir jo tėvo (duomenys neskelbtini) faktų; antra, negalima reikalauti įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (pvz., kad atsakovai neėmė bendrų paskolų būstui ar kitiems poreikiams).
20. Teismo nuomone, net jei pasitvirtintų atsakovo versija apie tai, kad jis skolino pinigus iš ieškovo verslui Anglijoje vystyti, tai visgi nebūtų pagrindas pripažinti jo prievolę ieškovui bendru atsakovų įsipareigojimu, net jei atsakovas siektų vystyti šį verslą šeimos labui. Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis pasielgė neapdairiai ir nerūpestingai su pasiskolintomis lėšomis, nereikalaudamas iš galimo verslo partnerio pakvitavimų dėl šių pinigų priėmimo ir sutarčių pasirašymo. Byloje nėra įrodymų, suponuojančių išvadą, kad atsakovų šeimos turtinė padėtis 2016-2017 m. buvo tokia bloga, kad atsakovui reikėjo imtis naujo verslo Anglijoje. Atsakovui panaudojus iš ieškovo pasiskolintas lėšas neapdariai ir nerūpestingai, prievolė grąžinti V. K. 21 000 Eur paskolą negali būti pripažinta solidaria CK 3.109 straipsnio 2 dalies pagrindu (CK 3.109 straipsnio 3, 4 dalys).
21. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė rašytiniais įrodymais, jog paskolino atsakovų šeimai 21 000 Eur jų bendro jungtinės nuosavybės teise valdomo turto tvarkymui, bendrai atsakovų (duomenys neskelbtini) veiklai, šeimos namų ūkiui, jų vaikų auklėjimui ar švietimui užtikrinti. Teismo vertinimu, tai, kad susitarimo su atsakovu dėl lėšų skolinimo metu ieškovas manė, jog pinigai yra skolinami šeimos poreikiams, negali būti pagrindu pripažinti solidaria atsakovo prievolę grąžinti ieškovui 21 000 Eur. Šiuo atveju ieškovo paskolos sutarties sudarymo motyvai neturi reikšmės, nustačius, kad aiškiai nebuvo išreikšta jo valia skolinti abiem sutuoktiniams / atsakovų šeimos namų ūkiui / atsakovų vaikų auklėjimui ir švietimui. Laikė, kad aplinkybę, jog ieškovas skolino lėšas asmeniškai atsakovui P. B., patvirtina ir mokėjimų pavedimų paskirtyje nekonkretizuotai nurodyta pavedimo paskirtis – „paskola“, bei tai, kad ieškovas niekada iki ieškinio padavimo teisme nederino su atsakove paskolos sutarčių, paskolintų lėšų grąžinimo sąlygų.
22. Remdamasis išdėstytu teismas iš dalies tenkino ieškinį ir nustatęs, kad atsakovas P. B. praleido prievolės grąžinti ieškovui V. K. 21 000 Eur skolą terminą, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (21 000 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Teismas, remdamasis civilinės bylos rezultatu, paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymėjo, kad po pirmojo parengiamojo teismo posėdžio ieškovo turėtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai susidarė dėl to, jog jis nepagrįstai reikalavo skolos priteisimo ir iš atsakovės. Kartu nurodė, jog atsakovas buvo sutikęs su jam pareikštais reikalavimais ir atsiliepime į ieškinį, ir nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje. Teismo vertinimu, ieškovas, nepalaikydamas nepagrįstų reikalavimų atsakovei, galėjo išvengti dalies savo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovo išlaidų advokatės pagalbai, turėtų po parengiamojo teismo posėdžio, nepriteisė iš atsakovo.
24. Teismas nustatė, kad iki 2024 m. gegužės 27 d. parengiamojo teismo posėdžio ieškovas turėjo 550 Eur ieškinio parengimo, 150 Eur advokatės pasirengimo ir ieškovo atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje išlaidas. Šias 1173 Eur išlaidas priteisė iš atsakovo ieškovui.
Atsiliepimas
25. Teismui konstatavus, kad ieškovo reikalavimai atsakovei V. B. yra nepagrįsti, iš ieškovo atsakovei sprendė priteisti 1315 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, susijusiam su atsakovės atsiliepimų į ieškinį, jo patikslinimą, rašytinių paaiškinimu parengimu, advokato pasirengimo teismo posėdžiams ir atsakovės atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidomis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
26. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
26.1. skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, o paremtas daugiau konstatuojamojo pobūdžio teismo teiginiais ir aplinkybėmis. Taip pat neįvertinti visi ieškovo pateikti, teismo išreikalauti įrodymai ir atsakovų paaiškinimai, o dalis atsakovų įrodymų vertinta selektyviai, palankiai atsakovams, po ko neįmanoma identifikuoti, kokie bylos duomenys, pasak teismo, patvirtina vieną ar kitą išvadą;
26.2. ieškovas teikė teismui prašymus išreikalauti įrodymus ir teismas tenkino šiuos ieškovo prašymus. Tačiau atsakovai, siekdami apeiti įpareigojimą 2024 m. rugpjūčio 12 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir selektyviai atrinktas tik (duomenys neskelbtini) P. B. deklaracijas už 2016-2017 metus bei 2015 m. sausio 13 d. traktoriaus (duomenys neskelbtini)įsigijimo sutartį. Jokių kitų įrodymų nepateikė, teismo įpareigojimo pilnai neįvykdė, tikslingai apsiribojo paaiškinimo teismui pateikimu, informaciją nuslėpė, kad nebūtų galimybės įvertinti turtinę padėtį;
26.3. atsakovai tikslingai vengė pateikti įrodymus, išsisukinėjo, elgėsi nesąžiningai, teismui reiškė nepagrįstą nušalinimą, kuomet nepatiko uždavinėjami nepalankūs klausimai, o savo atsikirtimus grindė tik rašytiniais subjektyviais paaiškinimais ir situacijos interpretavimu, be kita ko, dar ir sukurdami niekuo nepatvirtintą paskolintų pinigų panaudojimo versiją. Nesutiktina su teismo išvada, kad ieškovas neprašė išreikalauti iš atsakovų kitų rašytinių įrodymų apie jų turtinę padėtį 2016-2017 m., nes buvo kelis kartus prašoma išreikalauti įrodymus apie visą turtinę padėtį, tačiau atsakovai teismo įpareigojimų nevykdė;
26.4. apeliantas visiškai nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje nėra įrodymų (jis neįrodė), jog paskolos sandoriai, kurių pagrindu pinigai buvo pervesti į P. B. sąskaitą, buvo sudaryti šeimos interesais, atsakovams puikiai suvokiant jų paskirtį ir tikslą. Ieškovas kategoriškai nesutinka, kad sandoriai buvo sudaryti tik su P. B. asmeniškai, jam būnant neapdairiam ir nerūpestingam, t. y., kaip nurodė teismas, P. B. paskola. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad šioje byloje nėra įrodymų, jog pinigai buvo skirti (duomenys neskelbtini) vystymui ir tuo pačiu šeimos poreikių tenkinimui, kadangi šeima gyveno iš (duomenys neskelbtini) pinigų. Apeliantas visiškai nesutinka su išvada, kad lėšos buvo paskolintos tik asmeninio P. B. (duomenys neskelbtini) vystymui, todėl neva negali būti pagrindu pripažinti paskolos grąžinimą solidaria sutuoktinių prievole;
26.5. V. B. neigė pažįstanti ieškovą iš viso, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pripažino, kad ieškovą pažįsta, buvo ne kartą jo sodyboje, pripažino, kad ieškovas yra buvęs atsakovų sode, tad bendravo su juo, tačiau neigė, kad bendravo turtiniais klausimais;
26.6. atsakovas apyvartinių lėšų tuo metu neturėjo, ,,lyšnų“ pinigų nebuvo, bet ketino užsiimti namelių prie ežero statyba, kartu su 3 nepažįstamais žmonėmis, kurių vieno žino tik vardą „D.“, pavardės nežino, kitų asmenų duomenų neturi, jokios sutarties nepasirašė, pats užsienyje dirbti niekada nebuvo ir ten verslo neturėjo. Gautus iš ieškovo pinigus neva išgrynino ir visus 14 000 Eur perdavė „partneriams“ be jokių dokumentų, neva leidimų nameliams statyti gavimui, o 10 000 Eur vėl kažkam perdavė pirkti medienai. Nurodė, kad leidimų negavo. Kam buvo skirta dar 7 000 Eur, nepaaiškino. Akivaizdu, kad atsakovų versija sugalvota, nereali ir neįtikinama;
26.7. atsakovas dėl naudoto traktoriaus (duomenys neskelbtini)įsigijimo sutartį sudarė 2015 m. sausio 13 d.; sutartas pradinis įnašas – 11 354,26 Eur, finansuojama suma – 26 493,28 Eur, nustatytos kintamos palūkanos; nuomos laikotarpis – 60 mėn., t. y. iki 2020 m. sausio 13 d. Pinigai iš ieškovo pasiskolinti 2016 m., tad nėra jokios abejonės, kaip ir įrodinėjo ieškovas, kad mėnesines įmokas atsakovas dengė ir iš pasiskolintų pinigų.
26.8. skolinimo metu atsakovai gyveno santuokoje, be to ieškovui buvo patys nurodę, kad pinigus naudos (duomenys neskelbtini) vystymui ir plėtrai, atsakovė tuo metu niekur nedirbo, nes augino vaikus, o pagrindinės šeimos pajamos buvo iš (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad šeima iš esmės gyveno būtent iš (duomenys neskelbtini) pajamų. Interesas vystyti ūkį, gauti pajamų, nesvarbu kieno vardu jis yra įregistruotas, buvo atsakovų šeimoje bendras;
26.9. teismas neturėjo jokio pagrindo remtis 2024 m. rugpjūčio 12 d. parengtais (duomenys neskelbtini) balansais, kadangi jie akivaizdžiai nėra objektyvūs, parengti nesavalaikiai, todėl jų tikrumas ir patikimumas kelia abejonių. Ieškovas, skirtingai nei nurodo teismas, bylos nagrinėjimo metu šio įrodymo patikimumo klausimą kėlė. Atsakovui užduodant klausimus teisme apie tai, kokios paskolos buvo įtrauktos į balansą, atsakovas atsakė, kad ieškovo paskola neįtraukta, tačiau jokių rašytinių įrodymų byloje atsikirtimui pagrįsti pateikta nebuvo;
26.10. 2017 m. balanse be kita ko yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. patyrė 15 603 Eur nuostolio. Ieškovas primena, kad atsakovai 2017 m. papildomai pasiskolino iš atsakovo dar 17 000 Eur. 2017 m. liepos 25 d. atsakovas gavo tikslinę 20 000 Eur. 2017 m. gruodžio 18 d. ieškovui pervedė 10 000 Eur skolos grąžinimui, tad neatmetama, kad skola ieškovui buvo grąžinta iš šios tikslinės paskolos pinigų;
26.11. atsakovė 2017 m. liepos 25 d. įregistravo savo vardu ūkį, teikė NMA paraišką paramai gauti, tad jos nurodyti teiginiai, neva nieko ūkyje nesuprato, nesidomėjo, jokių planų su (duomenys neskelbtini), nei su verslu neturėjo – vertinami kritiškai;
26.12. iš atsakovų parodymų taip pat seka, kad šeimoje buvo aiškus pareigų pasiskirstymas – atsakovė rūpinasi vaikų priežiūra, valgio gaminimu, padeda esant poreikiui vyrui ūkyje, o atsakovas generuoja pajamas ir išlaiko šeimą. Vertinant nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad atsakovas, kaip šeimos išlaikytojas, iš esmės vienas sprendė dėl šeimos finansų, turėdamas išankstinį sutuoktinės pritarimą ir sutikimą savo atliekamiems veiksmams ir priimamiems sprendimams;
26.13. vertinant atsakovų sąžiningumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš bylos medžiagos seka, jog atsakovai gavę ieškovo pinigus, nedelsdami 2016 m. birželio 28 d. dovanojimo sutartimi perleido jiems priklausančius tris žemės sklypus R. B. ir du A. B.;
26.14. nėra jokios abejonės, kad atsakovai aiškiai suvokė apie santuokos metu prisiimtus įsipareigojimus ir solidarią atsakomybę už juos, nes siekiant atriboti sutuoktinių solidarią atsakomybę 2022 m. spalio 13 d. sudarė povedybinę sutartį, priežasties teisme nenurodė, tačiau akivaizdu, kad šia sutartimi, pagal jos esmę, buvo siekiama atsakomybės atribojimo. Iš valstybinės įstaigos (toliau – VĮ) Registrų centro išrašo matyti, kad atsakovo vardu nėra jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą teismui skolą priteisus. VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad atsakovas iš 10 turėtų nekilnojamojo turto objektų šiandien dienai turi tik tris, visus bendrojoje nuosavybėje su atsakove. Visiems šiems objektams yra apribota disponavimo teisė;
26.15. ieškovas nesutinka ir su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu. Abu atsakovus atstovavo vienas advokatas D. Gagys. Išlaidas pagrindžiančius dokumentus teikė tikslingai tik viena atsakovė. Atsakovai ir šioje dalyje elgiasi nesąžiningai sumodeliuodami situaciją, neva išlaidas patyrė tik V. B., kai akivaizdžiai advokatas dirbo dviejų klientų, sutuoktinių naudai. Teismas, nors patenkino ieškinį iš dalies, bet ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš esmės buvo pagrįstas. Be to, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ginčo dalyką, nėra jokio pagrindo išvadai, jog ieškovo pareikšti reikalavimai buvo aiškiai nepagrįsti. Atsakovės patirtos išlaidos, ieškovui laimėjus bylą bendrąja prasme, bei kuomet byloje vienas advokatas atstovavo taip pat ir asmens, iš kurio buvo priteista skola interesus, neturi būti priteisiamos iš ieškovo, laikant, kad jis pralaimėjo bylą.
Atsiliepimas
27. Atsakovas P. B. atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:
27.1. ieškovas, nesilaikydamas įstatymo reikalavimo sudaryti paskolos sutartį rašytine forma, kartu prisiėmė ir riziką dėl sandorio turinio ir jo įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Todėl šiuo atveju paskolos suteikimo faktas asmeniškai P. B., o ne sutuoktiniams, yra įrodytas objektyviais rašytiniais įrodymais ir faktais;
27.2. byloje nenustatyta, kad V. B. sudarė paskolos sutartį su ieškovu. Dėl to ieškovas, reikalaudamas, kad pagal paskolos sutartį atsakytų ir jos nesudariusi atsakovė, privalėjo įrodyti, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais. Nagrinėjamos bylos pagrindas, dalykas ir fabula įpareigoja būtent ieškovą įrodyti jo nurodomus teiginius, kad jo atsakovui P. B. asmeniškai suteikta 21 000 Eur paskola buvo panaudota atsakovų šeimos poreikiams;
27.3. teismas nėra įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio. Aktyvus teismo vaidmuo galimas, kai kalbama apie iš esmės nedispozityvias bylas. Visi ieškovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo išspręsti. O faktas, kad išreikalauti įrodymai nesiderina su ieškovo pozicija, nesudaro pagrindo abejoti teismo išvadomis;
27.4. ieškovas neįrodo ir nepagrindžia, kada, kokiu būdu ir kokia apimtimi buvo tariamai panaudotos jo nurodomos piniginės lėšos atsakovų šeimos poreikiams. Vien subjektyvios ieškovo prielaidos nesudaro teisinio pagrindo aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimui, įpareigojant atsakovą pateikti visus galimus įrodymus apie jo šeimos turtinę padėtį ir taip procese pašalinti ieškovo keliamas subjektyvias abejones. Akivaizdu, kad ieškovas nurodo bet kokias prielaidas ir versijas, jų visiškai nesukonkretinant, bandydamas teigti, kad paskola buvo panaudota šeimos interesais.
27.5. paties ieškovo elgesys skolinant pinigines lėšas asmeniškai atsakovui, pervedant jas išimtinai į jo sąskaitą, paskirtyje nurodant „paskola“ patvirtina, kad šiuo atveju ieškovas pasinaudojo sutartinių santykių su atsakovu uždarumo principu;
27.6. teismas pagrįstai pabrėžė, kad jokie LR teisės aktai nenustato pareigos šeimai vesti jos buhalterinę apskaitą bei kaupti atitinkamus duomenis ir dokumentus apie šeimos išlaidas ir pajamas. Atsakovai paaiškino teismui, kad teismo nurodomu ginčo laikotarpiu atsakovų šeima nei būsto, nei kitokio turinio paskolų neturėjo. Atsakovų šeimos pajamas sudarė (duomenys neskelbtini) P. B. iš (duomenys neskelbtini)veiklos gautos ir LR teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotos pajamos;
27.7. ieškovo paskolinti pinigai buvo nesėkmingai panaudoti atsakovo nepavykusiam verslo projektui Anglijoje. Apeliantas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti, ar atsakovas prisiėmė pagrįstas verslo rizikas panaudodamas paskolas nurodytam tikslui, nes ieškovas paskolino lėšas be imperatyvios rašytinės paskolos sutarties ir nenurodydamas jokios paskolos paskirties. Jokia žemės ūkio technika ar traktorius už ieškovo suteiktą 21 000 Eur paskolą nebuvo perkami ir šios lėšos jokia forma ir apimtimi nebuvo naudojamos atsakovo ūkyje, šeimos ar vaikų poreikiams.
28. Atsakovė V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo atmesti ieškovo apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimo išlaidas. Nurodo, kad:
28.1. iš pateikto apeliacinio skundo motyvų nėra objektyviai aišku, kokie konkrečiai apelianto esminiai motyvai ar pateikti byloje įrodymai nebuvo įvertinti. Priešingai, skundžiamo teismo sprendimo turinys tiesiogiai vienareikšmiškai patvirtina, kad teismas itin plačiai ir detaliai vertino visas ieškovo byloje iškeltas versijas ir prielaidas dėl tariamos solidariosios atsakovų prievolės ieškovo atžvilgiu egzistavimo;
Žemesnės instancijos teismas
28.2. pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, ne vieną kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir siūlė šalims aktyviai įgyvendinti įrodinėjimo pareigą. Apeliantas aiškiai ignoruoja įvykusio proceso eigą bei esminę reikšmę turinčius faktus, kad ieškovas po ieškinio pareiškimo iš esmės nepateikė visiškai jokių įrodymų;
28.3. apeliantas sąmoningai siekia ignoruoti savo elgesį, sąmoningą neveikimą, nesudarant imperatyvios rašytinės paskolos sutarties, nesiimant jokių paskolos grąžinimo užtikrinimo priemonių jos suteikimo metu ir kt. Paties ieškovo elgesys skolinant pinigines lėšas asmeniškai atsakovui P. B., pervedant jas išimtinai į jo sąskaitą, paskirtyje nurodant „paskola“, taip pat dėl paskolos bendraujant tik su atsakovu, patvirtina, kad šiuo atveju ieškovas pasinaudojo sutartinių santykių su P. B. uždarumo principu.
28.4. paskolos teisiniuose santykiuose su ieškovu ji visiškai nedalyvavo, į ieškovą dėl paskolos suteikimo niekada nesikreipė, tokių ketinimų ir valios niekada net neturėjo ir jokių sutikimų atsakovui P. B. dėl ginčo paskolos santykių su ieškovu niekada nedavė. Todėl dabartinis apelianto bandymas remtis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei subjektyviai deklaratyvus konstatavimas, kad atsakovas sandoriams sudaryti turėjo sutuoktinės sutikimą, tiesiogiai prieštarauja byloje nustatytiems faktams;
Šalies argumentai
28.5. ieškovo nurodytos atsakovui P. B. asmeniškai paskolintos lėšos niekada ir jokia apimtimi nebuvo panaudotos šeimos poreikių tenkinimui ar šeimos interesais. Taip pat atsakovė paaiškina, kad apie šioje byloje nurodytus paskolos santykius tarp ieškovo ir P. B. atsakovė V. B. sužinojo tik gavusi procesinius dokumentus iš teismo;
28.6. teismas pašalino absoliučiai visas ieškovo keltas abejones dėl ginčui svarbių faktų. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas apeliaciniu skundu siekia kitokio įrodymų vertinimo, nepateikiant visiškai jokių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo įrodymų, nesudaro teisinio pagrindo jokia apimtimi abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumu;
28.7. apeliantas nenurodydamas visiškai jokio teisinio pagrindo subjektyviai kvestionuoja ir stengiasi paneigti atsakovės V. B. teisę į teisinę advokato pagalbą ir teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, atmetus ieškovo ieškinį. Pažymi, kad byloje nėra pateiktas atsakovo P. B. prašymas dėl patirtų išlaidų atlyginimo, todėl teismas šio klausimo ir nesprendė bei kitokio teisinio vertinimo šioje dalyje a priori negali būti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
30. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
31. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
32. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo spręsta, jog atsakovai nėra solidariai atsakingi už ieškovo suteiktą paskolą, pripažįstant, jog paskola yra asmeninė atsakovo prievolė, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
Dėl naujų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
33. Apeliantas, perdavus civilinę bylą apeliacinės instancijos teismui, pateikė teismui prašymą priimti ir prijungti prie civilinės bylos papildomus rašytinius įrodymus – MB Klaimina raštą su priedais. Nurodo, kad papildomų rašytinių įrodymų pateikimo poreikis iškilo po civilinės bylos išnagrinėjimo. Apeliantas taip pat prašyme nurodo, jog atsitiktinai sužinojus, jog MB Klaimina vedė atsakovo (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą 2016-2017 m., buvo parengtas MB Klaimina prašymas pateikti papildomus įrodymus. Atsakydama į prašymą MB Klaimina be kita ko nurodė, jog pelno nuotolių ataskaita bei balansai už 2016-2017 m. buvo parengti savalaikiai, t. y. 2017-2018 m. (priešingai, nei nurodė atsakovas P. B.), kad pirminėse ataskaitose atsakovo skola buvo įtraukta ir apskaityta, o likusi skolos dalis sudarė 21 000 Eur; tuo tarpu nagrinėjant civilinę bylą 2024 m. rugpjūčio 2 d. atsakovo prašymu neva „dėl klaidos“ V. K. skola iš balansų buvo išbraukta ir balansai 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo patikslinti, kas patvirtina ieškovo teiginius dėl atsakovų nesąžiningumo ir apgaulės. Apelianto teigimu, jis, kol atsitiktinai nesužinojo šių aplinkybių, neturėjo jokio pagrindo kreiptis į MB Klaimina bylos nagrinėjimo pirmos instancijos metu dėl informacijos pateikimo, tiek jis, tiek ir teismas buvo aiškiai suklaidinti atsakovų. Ieškovo teigimu, naujų įrodymų, aiškiai susijusių su bylos nagrinėjimo dalyku, būtinumas pateikti juos teismui atsirado vėliau, kuomet jie buvo gauti iš MB Klaimina, o gauti įrodymai iš esmės paneigia atsakovų poziciją ir patvirtina ieškovo ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl pinigų paskolinimo tikslo ir aplinkybių.
34. Atsakovai pateikdami atsiliepimą į ieškovo prašymą teismo prašo apelianto pateikto procesinio prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo netenkinti, priimti atsakovų kartu su šiuo procesiniu prašymu teikiamą naują rašytinį įrodymą – 2025 m. sausio 22 d. MB Klaimina vadovės raštą. Nurodo, kad apeliantas nepagrindė CPK 314 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo. Atsakovų teigimu, susipažinus su apelianto prašymu iškilo būtinybė atsakovams pateikti rašytinį MB Klaimina vadovės paaiškinimą, kuriame nurodyta (duomenys neskelbtini) P. B. finansinės apskaitos dokumentuose padarytos esminės klaidos dėl įtrauktos gautos paskolos ištaisymo aplinkybė. Taip pat nurodo, kad ieškovas nepaneigia ir negali paneigti teisinio fakto, kad (duomenys neskelbtini) veiklą vykdantis subjektas turi teisę taisyti anksčiau pateiktus buhalterinius suvestinius dokumentus, jeigu juose pastebima esminė klaida, kas ir buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.
35. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
36. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021, kt.).
37. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybė, be kita ko, siejama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020, 50 punktas).
38. Nors ieškovo papildomi rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teismui pateikti po apeliacinio skundo pateikimo, tačiau pateikti objektyviai esant pakankamai laiko iki paskirto teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę laiko prasme, t. y. neatidedant dėl to teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme, suteikti atsakovams galimybę išdėstyti savo poziciją dėl ieškovo teikiamų papildomų rašytinių įrodymų. Kaip matyti, atsakovai tokia galimybe pasinaudojo, pasisakė dėl ieškovo prašymo, taip pat teikė prašymą priimti jų teikiamą rašytinį įrodymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks abiejų šalių rašytinių įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme, nors ir galima įžvelgti, jog pateiktas nesavalaikiai, neprieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principams (CPK 7 straipsnis, 17 straipsnis). Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad tiek apelianto, tiek atsakovų teikiami rašytiniai įrodymai tarpusavyje yra susiję, kadangi abeji rašytiniai įrodymai yra rengti buhalterines paslaugas atsakovui teikusios MB Klaimina, juose pasisakoma dėl atsakovo (duomenys neskelbtini) P. B. finansinės apskaitos dokumentuose teiktos informacijos apie ieškovo paskolos (ne)įtraukimą, kas iš esmės susiję su kilusio ginčo dalyku. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs naujų rašytinių įrodymų sąsajumą, tai, kad su rašytiniais įrodymais šalys susipažinę, kad šių įrodymų įtraukimas neužvilkins civilinės bylos proceso apeliacinės instancijos teisme, kad jų prijungimas nebūtų nesuderinamas su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sprendžia prijungti ieškovo ir atsakovų teiktus rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir juos vertinti kartu su kitais rašytiniais įrodymais.
Dėl esminių bylos aplinkybių
39. Kaip byloje nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog atsakovas P. B. įregistravo (duomenys neskelbtini)registre (duomenys neskelbtini)d. Santuoka su atsakove V. B. sudaryta (duomenys neskelbtini) d. Byloje pripažinta, ir ginčo dėl to nekyla, jog atsakovo P. B. įregistruotas (duomenys neskelbtini) yra asmeninė jo nuosavybė.
40. Nustatyta, kad 2015 m. sausio 13 d. UAB „Nordea Finance Lithuania“, akcinė bendrovė „Lytagra“ ir atsakovas kaip (duomenys neskelbtini) sudarė Finansinės nuomos sutartį dėl naudoto traktoriaus (duomenys neskelbtini) įsigijimo; sutartas pradinis įnašas – 11 354,26 Eur, finansuojama suma – 26 493,28 Eur, nustatytos kintamos palūkanos; nuomos laikotarpis – 60 mėn., t. y. iki 2020 m. sausio 13 d. Atsakovas 2023 m. sausio 19 d. kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl ratinio traktoriaus (duomenys neskelbtini) registro duomenų keitimo, įvykdžius įsipareigojimus pagal finansinės nuomos sutartį ir šio traktoriaus išregistravimo (transporto priemonė parduodama į užsienį).
41. Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K. paskolino atsakovo P. B. prašymu pinigines lėšas: 2016 m. sausio 6 d. ieškovas V. K. pervedė į atsakovo P. B. sąskaitą 14 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskola“; 2017 m. kovo 9 d. ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą 10 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskola“; 2017 m. balandžio 24 d. ieškovas pervedė į atsakovo sąskaitą šio prašymu 7 000 Eur, pavedimo paskirtyje nurodydamas „paskola“. Nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog atsakovas P. B. 2017 m. gruodžio 18 d. pervedė į ieškovo sąskaitą 10 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Skolos grąžinimas“. Ginčo nekyla, jog likusi negrąžinta ieškovui suma sudaro 21 000 Eur, atsakovas šią skolą pripažįsta ir prievolės grąžinti skolą neginčija.
42. Atsakovai (duomenys neskelbtini). sudarė povedybinę sutartį, kurioje susitarė, kad visas turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos, santuokos metu ir po šios sudarymo, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Povedybinės sutarties 1.1 punktas). Atsakovai taip pat susitarė, kad po Povedybinės sutarties sudarymo kiekvienas iš jų turi teisę skolintis pinigų, paimti paskolą ar gauti banko kreditą, ir tokia skola, paskola ar kreditas bus laikomas sutuoktinio, pasiskolinusio pinigų, paėmusio paskolą ar gavusio banko kreditą, asmeniniu įsipareigojimu kreditoriui (Povedybinės sutarties 2.1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
43. Kadangi ieškovui nebuvo grąžinta 21 000 Eur skola, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti šią skolą solidariai iš abiejų sutuoktinių, teigdamas, kad prievolės grąžinti paskolą yra solidarumas kildinamas iš to, jog pinigai buvo paskolinti atsakovams, jiems būnant santuokoje ir vedant bendrą ūkį, todėl abu atsakovai yra solidariai atsakingi dėl paskolos grąžinimo. Atsakovai su tokiais ieškovo argumentais nesutiko, laikydamiesi pozicijos, jog ieškovo pervesta atsakovui P. B. ir negrąžinta 21 000 Eur suma yra atsakovo asmeninė prievolė, kadangi pinigai buvo skirti ne šeimos poreikių patenkinimui.
44. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus, byloje teiktus rašytinius įrodymus, sprendė, jog byloje neįrodyta, kad ieškovo paskolinta atsakovams 21 000 Eur suma bendram jungtinės nuosavybės teise valdomo turto tvarkymui, bendrai atsakovų (duomenys neskelbtini) veiklai, šeimos namų ūkiui, jų vaikų auklėjimui ar švietimui užtikrinti, t. y. atsakovo P. B. šeimos interesams. Todėl laikė, jog nėra pagrindo pripažinti prievolės solidaria, laikė ją asmenine atsakovo P. B. prievole ir sprendė tik iš pastarojo priteisti 21 000 Eur paskolos sumą. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą ir jų pagrindu neteisingai kvalifikavo atsakovų prievolę ieškovui. Teisėjų kolegija apelianto argumentams neturi teisinio pagrindo pritarti.
Dėl atsakovų prievolės ieškovui kvalifikavimo (ne) pagrįstumo
45. Apeliantas visų pirma kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tuo aspektu, jog sprendimas priimtas atlikus netinkamą įrodymų vertinimą, netinkamai taikant CPK 178 straipsnio nuostatas, nesilaikant lygybės, rungtyniškumo ir pakankamumo principų, įrodymų vertinimo taisyklių ir pernelyg didelę reikšmę suteikiant atsakovų paaiškinimams. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, apeliantas nurodo visą eilę kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo aspektu, kartu pažymėdamas, kad su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, koks buvo atliktas nagrinėjamoje byloje, kategoriškai nesutinka.
46. Viena vertus, teisėjų kolegija pažymi, jog nors apeliantas ir remiasi įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika, kuri išplėtota gausioje kasacinio teismo praktikoje, tačiau tai, jog byloje esantys įrodymai ar šalių paaiškinimai vertinti kitaip, nei to siekė apeliantas, savaime nesuponuoja nei netinkamo įrodymų vertinimo, pažeidžiant procesinės teisės normose įtvirtintas ir teismų praktikoje išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles, nei nepagrįstų tokių įrodymų pagrindu padarytų išvadų.
47. Kita vertus, iš civilinės bylos proceso pirmosios instancijos teisme matyti, jog teismas ne kartą atidėjo bylos nagrinėjimą ir siūlė šalims aktyviai įgyvendinti įrodinėjimo pareigą. Kaip matyti, šalys tuo ir pasinaudojo, reikalaudamos (taip pat ir teikdamos) atitinkamus rašytinius įrodymus. Aplinkybė, jog, ieškovo teigimu, atsakovai nepateikė visų prašomų rašytinių įrodymų, neva siekdami nuslėpti, kad paskola buvo naudojama bendriems šeimos interesams, nėra susijusi su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kaip minėta, teismas byloje vertino esančius rašytinius įrodymus, o apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie byloje esantys svarbūs rašytiniai įrodymai, keičiantys materialinį teisinį rezultatą, liko neįvertinti ar dėl jų apskritai skundžiamame sprendime nepasisakyta. Apelianto kritika įrodymų vertinimo aspektu susijusi tik su teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis, tačiau ne su tuo, kad esminę reikšmę turintys įrodymai apskritai nebuvo įvertinti ar įvertinti konstatuojant nepagrįstas faktines aplinkybes. Dar daugiau, nagrinėjamoje civilinėje byloje kilęs ginčas yra privataus pobūdžio, teismas tokios kategorijos bylose nėra aktyvus renkant įrodymus, todėl apeliantas, įrodinėdamas atsakovų prievolės solidarumą, turėjo teisę teikti teismui prašymus dėl atitinkamų įrodymų išreikalavimo. Kaip minėta, ieškovo prašymai dėl įrodymų išreikalavimo buvo tenkinti, atsakovai teikė įrodymus, nors ir ne visus, tačiau nurodydami dėl to argumentus. Iš teismo sprendimo argumentų matyti, kad ši aplinkybė taip pat buvo įvertinta, laikant, jog byloje surinkta pakankamai rašytinių įrodymų tam, kad jų pagrindu būtų galima daryti išvadas apie atsakovų turtinę padėtį.
48. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad priimant skundžiamą sprendimą, priešingai nei bando įrodyti apeliantas, aptarti ir įvertinti rašytiniai įrodymai, jų pagrindu padarytos atitinkamos išvados, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai pritaikius CPK 178 straipsnio nuostatas ar nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotų įrodymų vertinimo taisyklių. Kasacinio teismo praktika įrodymų vertinimo aspektu formuota nuosekliai, ji gausiai aptarta ieškovo apeliaciniame skunde, todėl teisėjų kolegija atskirai jos šioje nutartyje nenurodo, o toliau aptars esminius aspektus, susijusius su atsakovų solidarios prievolės nagrinėjamu atveju nebuvimu.
49. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Turto kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sąvoka apima tiek aktyvą (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tačiau toks reguliavimas savaime nelemia visų bet kurio iš sutuoktinių prisiimtų prievolių bendrumo.
50. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis (aiškiais žodžiais) įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012).
51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 pateikti teisės taikymo išaiškinimai, kas yra laikoma bendromis (dalinėmis arba solidariosiomis) ir asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio kriterijus.
52. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas, numatantis, kad bendros yra prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija šioje nutartyje minėtame nutarime, šios įstatyme įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Nagrinėjamoje byloje įrodinėjama, jog ieškovo paskolinta ir negrąžinta 21 000 Eur suma panaudota bendriems šeimos interesams, taigi, aktuali antra aplinkybė.
53. Pagal CK 3.92 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Paminėtina, kad kasacinis teismas pažymėjo, jog ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Be to, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, kad ginčo prievolė kyla iš paskolos sutarties, o jau minimame plenarinės sesijos nutarime kasacinis teismas pasisakė, jog CK 3.92. straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Vadinasi, aplinkybę, kad paskola paimta ir naudota šeimos interesais, tenka įrodyti ieškovui.
54. Nagrinėjamu atveju ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo aptartomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų pagrindu padarytomis išvadomis dėl paskolos asmeninio pobūdžio ir teigia, kad byloje esantys įrodymai bei šalių paaiškinimai neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog ieškovo suteikta paskola naudota šeimos interesų tenkinimui, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) vystymui. Todėl ir atsakovų prievolė ieškovui grąžinti paskolintas pinigines lėšas, apelianto teigimu, laikytina solidaria.
55. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 45 punktas). Byloje nustačius CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintą pagrindą konstatuoti ginčo prievolės bendrumą, sprendžiant prievolės solidarumo klausimą, reikšminga tai, ar paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais. Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 45 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad kreditoriaus, siekiančio, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes jis dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms galima spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019 47 punktas). Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-781/2023, 47 punktas).
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog apeliantas neįrodė, kad šiuo atveju paskolos sandoriai su P. B. buvo sudaryti šio šeimos interesais.
57. Visų pirma, apeliantas teigė, jog pervesti atsakovui P. B. pinigai galėjo būti panaudoti šeimos interesais tuo aspektu, kad jais galimai mokėta už įsigytą naudotą traktorių (duomenys neskelbtini). Kaip nurodyta aptariant faktines aplinkybes, lizingo sutartis dėl šio traktoriaus įsigijimo buvo sudaryta atsakovo dar 2015 m. sausio 13 d., pagal šią sutartį sutartas pradinis įnašas sudarė 11 354,26 Eur, o finansuojama suma – 26 493,28 Eur, nustatytos kintamos palūkanos; nuomos laikotarpis – 60 mėn., t. y. iki 2020 m. sausio 13 d. Taip pat aptariant faktines aplinkybes nurodyta, jog šis traktorius buvo išpirktas 2023 m. Pagal byloje pateiktą preliminarų grafiką prie lizingo sutarties matyti, kad pradinis įnašas sumokamas sudarant lizingo sutartį, vėlesni mokėjimai išdėstomi tam tikrais periodais, tačiau iš grafiko matyti, jog didesnė suma sumokama antrą mėnesį, kai visus likusius mėnesius mokamos tik palūkanos ir periodiškai mokamos palūkanos kartu su dengiama verte, kuri ženkliai mažesnė už antrą mėnesį numatyta mokėtina suma. Iš preliminaraus grafiko nenustatyta, kad būtų poreikis atlikti ieškovo teiktos paskolos dydžio mokėjimus. Kita vertus, ieškovas 14 000 Eur dydžio sumą pervedė į atsakovo P. B. sąskaitą praėjus metams po lizingo sutarties, t. y. 2016 m. sausio 6 d., taigi, nėra pagrindo laikyti, jog gauta iš atsakovo paskola buvo panaudota galimai mokesčiams už įsigytą traktorių mokėti, juolab kad pervedant minėtą sumą nedetalizuota jos paskirtis, tik nurodyta „Paskola“. Byloje taip pat nėra duomenų, jog 2016-2017 metais buvo įgyjamos atsakovo vardu naujos mašinos ar įrenginiai, reikalingi (duomenys neskelbtini), šia aplinkybe, matydamas atsakovo balanso 2016-2017 metais duomenis, nesirėmė ir apeliantas. Nors apeliantas teigia, kad atsakovai, teismui siūlant, nepateikė įrodymų apie sąskaitas, kad paskola pervesta į asmeninę atsakovo paskolą, šių duomenų pateikimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti solidarios atsakovų prievolės. Kaip jau minėta, vertinama byloje esančių įrodymų visuma, o byloje esantys įrodymai pakankami teismo vidiniam įsitikinimui suformuoti.
58. Antra, apeliantas teigė, jog pervesta paskola buvo reikalinga šeimos poreikių patenkinimui. Nepritardamas pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovų šeimos finansinė padėtis paskolų suteikimo laikotarpiu buvo sunki, dėl ko atsakovams buvo reikalinga paskola, apeliantas vardija faktines aplinkybes, kurios, jo manymu, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl atsakovų šeimos finansinės padėties. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto išvardintos faktinės aplinkybės (tai, kad atsakovė nedirbo, augino vaikus, neturėjo pakankamai pinigų pragyvenimui ir pan.) nepaneigia ir šiuo aspektu įvertintų pirmosios instancijos teismo įrodymų bei jų pagrindu padarytos išvados, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovų turtinė padėtis 2016-2017 m. buvo tokia sunki, jog jų šeimos poreikiams patenkinti (namų ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti) buvo būtina ieškovo paskolinta suma. Papildydama pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovų paaiškinimuose ir stinga detalių aplinkybių, kad atsakovas pripažino nebuvus „lyšnų“ pinigų ar apyvartinių lėšų, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog paskolinti pinigai buvo naudojami šeimos poreikių patenkinimui (namų ūkiui išlaikyti, vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti), juolab kad atsakovė nurodo ir artimųjų pagalbą, užsiauginamą pačių maistą, taip pat nurodė, kad gyveno atsakovo tėvams priklausančiuose namuose. Kitų objektyvių duomenų, jog ieškovo teikta paskola buvo naudojama namų ūkiui išlaikyti, nenustatyta, apeliantas tokių duomenų taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis).
59. Nepagrįsta apelianto kritika, jog teismas, vertindamas šeimos turtinę padėtį 2016-2017 metais, nelaikė jos tokia sunkia, jog šeimos poreikiams buvo reikalinga ieškovo paskolinta suma, neturėjo remtis 2016-2017 m. (duomenys neskelbtini)balansais, kaip parengtais nesavalaikiai (apeliacinės instancijos teisme teiktas ir MB Klaimina direktorės raštas). Viena vertus, teismas nurodė, kad aplinkybė, jog balansai buvo parengti 2024 m., nesuponuoja išvados dėl juose užfiksuotų duomenų nepatikimumo ar neteisingumo. Kita vertus, iš MB Klaimina direktorės 2025 m. sausio 22 d. rašto matyti, kad tinkami sutvarkyti ir užpildyti (duomenys neskelbtini) P. B. apskaitos dokumentai už 2016-2017 metus buvo perduoti 2024 m. rugpjūčio 12 d. Apelianto atstovei parengtame MB Klaimina direktorės 2024 m. gruodžio 27 d. rašte, nurodyta, jog apskaitos dokumentai parengti gerokai anksčiau, pažymint, jog buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti atsakovui tuomet, kai buvo su paslaugas teikiančia buhaltere atsiskaityta, t. y. 2024 m., tačiau jie buvo sudaryti anksčiau nei 2024 m. rugpjūčio mėn. MB Klaimina direktorės rengtuose raštuose patikslinta, jog esminė klaida dėl paskolos įtraukimo atsakovo prašymu finansiniuose dokumentuose taisyta 2024 m. rugpjūčio mėn. ir tuomet patikslinti finansiniai dokumentai perduoti atsakovui. Atsakovų pateiktame 2025 m. sausio 22 d. MB Klaimina rašte nurodoma, kad buvo padaryta esminė klaida įtraukiant paskolą į apskaitos duomenis, gauta paskola nebuvo naudojama (duomenys neskelbtini) veikloje, todėl ieškovo paskola negalėjo būti įtraukiama į (duomenys neskelbtini) P. B. finansinės apskaitos dokumentus ir ataskaitas. Kartu nurodyta, jog 2024 m. rugpjūčio 12 d. perduoti patikslinti (duomenys neskelbtini) P. B. finansinės apskaitos dokumentai ir ataskaitos už 2016-2017 metus yra objektyviai teisingi ir galutiniai, kuriais turi būti vadovaujamasi analizuojant ir vertinant apie P. B. būtent kaip (duomenys neskelbtini) gautas pajamas, patirtas išlaidas, bei paskolos teisinius santykius. Taigi, apibendrinant nustatytas faktines aplinkybes (taip pat ir patikslintas papildomais rašytiniais įrodymais apeliacinės instancijos teisme), darytina išvada, jog nors ieškovui ir kilo finansinių dokumentų parengimo klausimas, tačiau teismas neturi objektyvaus pagrindo netikėti nurodytomis finansinių duomenų parengimo aplinkybėmis, paaiškinimais, jog 2024 m. rugpjūčio mėn. taisyta esminė klaida. Teisėjų kolegija pažymi, kad finansiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys nėra nuginčyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo (duomenys neskelbtini) balansais už 2016-2017 metus, kadangi apeliantas neįrodė ir nepagrindė, jog juose užfiksuoti duomenys yra nepatikimi ar neteisingi (CPK 178 straipsnis).
60. Išvadą, jog šeimos turtinė padėtis 2016-2017 metais nebuvo tokia sunki, jog būtų reikalinga ieškovo paskola, teismas padarė remdamasis ne tik atsakovo kaip (duomenys neskelbtini) finansiniais duomenimis už 2016-2017 metus, bet ir byloje esančiais išrašais iš Nekilnojamojo turto registro apie atsakovų valdytus / valdomus nekilnojamojo turto objektus (taip pat ir valdytus atsakovų 2016-2017 m.). Nors apeliantas kritikuoja teismo išvadą, kad šie duomenys nėra pakankami, o teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas neprašė išreikalauti iš atsakovų kitų rašytinių įrodymų apie jų turtinę padėtį 2016-2017 metais, tačiau šiai teismo pozicijai pritaria ir teisėjų kolegija. Kaip minėta, išvada dėl pakankamų rašytinių įrodymų šeimos turtinei padėčiai 2016-2017 metais vertinti pagrįsta, o tuo tarpu, nors ieškovas ir teigia, kad atsakovų teikti duomenys nepakankami jų turtinei padėčiai įvertinti, tačiau savo reikalavimams dėl poreikio skolintis šeimos ūkiui pagrįsti nereiškė prašymo teismui taikyti kitus būdus atsakovų kaip šeimos turtinei padėčiai minėtu laikotarpiu įvertinti, pvz. skirti auditą, ir kt.
61. Trečia, nors byloje nėra objektyvių įrodymų apie tai, kad atsakovas skolinosi iš ieškovo pinigus verslo Anglijoje vystymui, tačiau tokių įrodymų stoka, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nesuponuoja pripažinimo, jog atsakovo prievolė ieškovui yra bendra su atsakove V. B.. Kaip jau minėta, visų pirma, nenustatyta, kad skolinta buvo bendros jungtinės nuosavybės teise valdomo turto tvarkymui, (duomenys neskelbtini) veiklai ar šeimos poreikių tenkinimui (šeimos namų ūkiui, jų vaikų auklėjimui ar švietimui). Antra, atsakovo neapdairumas ar nerūpestingumas su paskolintomis lėšomis (tuo atveju, jeigu pinigai naudoti verslui Anglijoje), savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pinigai naudoti šeimos poreikiams, juolab kad atsakovė V. B. viso proceso metu teigė šiame susitarime nedalyvavusi, apie paskolintas lėšas nežinojusi, į ieškovą dėl paskolos suteikimo niekada nesikreipė, tokių ketinimų ir valios niekada net neturėjo ir jokių sutikimų atsakovui P. B. dėl ginčo paskolos santykių su ieškovu niekada nedavė, o apie paskolintas lėšas sužinojo tik gavusi teismo siųstus procesinius dokumentus. Trečia, atskirai pasisakytina ir dėl paties ieškovo apdairumo skolinant pinigines lėšas. Byloje nėra objektyvių duomenų, išskyrus subjektyvų ieškovo įsitikinimą, apie aiškiai išreikštą ieškovo valią skolinti abiems atsakovams arba jų šeimos poreikiams, nors byloje teigiama, kad ieškovas turi patirties tokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Pastebėtina ir tai, kad visuose ieškovo atliktuose pavedimuose nėra konkretizuota pavedimo paskirtis, nurodant tik „paskola“. Dar daugiau, byloje nėra ir objektyvių duomenų, jog paskolos grąžinimo ar jos teikimo sąlygos buvo derintos ir su atsakove V. B..
62. Taigi apibendrinant išdėstytą pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai dėl prievolės ieškovui kvalifikavimo, pripažįstant, jog paskolos grąžinimas ieškovui yra asmeninė atsakovo P. B. prievolė (CK 3.109 straipsnio 3, 4 dalys; CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, paskirstymo
63. Teismas nustatė, kad ieškovas šioje byloje turėjo 473 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 2050 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė V. B. turėjo 1315 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Teismas, įvertinęs teisinį rezultatą bei tai, kad: 1) atsakovas P. B. pripažino savo prievolę, o dalį ieškovo ir atsakovų bylinėjimosi išlaidų nulėmė ieškovo palaikymas ieškinio reikalavimų atsakovei, kas lėmė užsitęsusį bylinėjimosi procesą ir papildomas bylinėjimosi išlaidas; 2) kad ieškovui turi būti atlygintos teisinės pagalbos išlaidos ir už atstovės dalyvavimą pirmame parengiamajame teismo posėdyje, kadangi byla bet kokiu atveju turėjo būti nagrinėta žodinio proceso tvarka atsakovui pareiškus ieškinį, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, sprendė priteisti ieškovui iš atsakovo 473 Eur žyminį mokestį, 550 Eur teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias iki parengiamojo teismo posėdžio (iki 2024 m. gegužės 27 d.) ir 150 Eur ieškovo atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje išlaidas, viso - 1173 Eur (473+550+150). Tuo tarpu atsakovės V. B. atžvilgiu netenkinus ieškinio reikalavimų, pastarajai spręsta atlyginti teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
64. Apeliantas šiuo aspektu nesutinka, remdamasis tuo, kad: 1) nors ieškinys tenkintas iš dalies, tačiau ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo iš esmės pagrįstas; 2) neįvertinta, jog abu atsakovus atstovavo vienas advokatas, gynęs vienodai abiejų sutuoktinių interesus.
65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese taisyklė: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
66. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).
67. Vertinant šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, pažymėtina, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančią medžiagą, neturi pagrindo sutikti su ieškovo nurodomais argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas kitaip spręsti atsakovės V. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nei tai spręsta pirmosios instancijos teismo sprendimu.
68. Visų pirma, nesutiktina su apeliantu, jog teisinis rezultatas nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Nors iš tiesų, reikalavimas dėl skolos pagrįstas, tačiau pastebėtina, jog ieškovas viso proceso metu siekė ne tik skolos patenkinimo, bet ir prievolės kvalifikavimo solidaria atsakovų prievole. Iš viso civilinės bylos proceso matyti, jog atsakovas P. B. pripažino savo pareigą grąžinti paskolą, tuo tarpu ginčas tęsėsi būtent dėl prievolės pobūdžio, taigi, atitinkamai ir dėl reikalavimo priteisti skolą solidariai ir iš atsakovės V. B.. Pastarosios atžvilgiu reikalavimas buvo atmestas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nekonstatavus atsakovų prievolės bendrumo, neturėtų būti atlygintos. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto argumentai šiuo aspektu nepagrįsti.
69. CPK 42 straipsnio 1 dalis įtvirtina šalies teises teikti įrodymus, savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams, naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, kurias šalims suteikia įstatymas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad atsakovai, naudodamiesi CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis teisėmis, jomis būtų piktnaudžiavę ar nevykdę procesinių pareigų, vilkinę procesą. Dar daugiau, kiekviena iš šalių, nagrinėjant ginčą teisme, turi teisę turėti profesionalų atstovą, teikiantį kvalifikuotą teisinę pagalbą (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovams procesinius dokumentus rengė atskiri atstovai (nors ir iš tos pačios advokatų kontoros), buvo patiriamos atitinkamos darbo laiko sąnaudos procesinių dokumentų parengimui. Tuo tarpu teismo posėdyje atsakovus (atsakovę 2024 m. liepos 19 d. atstovavimo sutarties pagrindu) atstovavo vienas atstovas - adv. D. Gagys. Nustatyta, kad tiek su procesinius dokumentus rengusia atstove, tiek ir su teismo posėdžiuose atstovavusiu atstovu atsiskaitė V. B., faktiškai patirdama bylinėjimosi išlaidų sąnaudas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė atsakovei V. B., kurios atžvilgiu netenkinti ieškinio reikalavimai, atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apelianto argumentai dėl to, jog atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teisme savo patirtas teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, teisinės reikšmės neturi ir nelemia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Pastebėtina, kad atstovo ir atstovaujamojo susitarimas dėl bylinėjimosi išlaidų yra jų tarpusavio teisiniai santykiai, o šalis turi teisę, bet ne pareigą teikti teismui įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų bei prašyti jas atlyginti iš priešingos šalies.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
70. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino ginčo situacijos faktines aplinkybes bei pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrąją ir solidariąją atsakomybę, todėl skundžiamame sprendime padarytos teisingos išvados dėl atsakovų prievolės pobūdžio. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
71. Netenkinus apeliacinio skundo, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme įgijo atsakovai (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Atsakovė V. B. pateikė duomenis (prašymą, sąskaitas, mokėjimo nurodymus) apie apeliacinės instancijos teisme patirtas 1746 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1388 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 358 Eur atsiliepimo į apelianto prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo parengimas. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, neviršija maksimalaus priteistino dydžio už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, 7 punktas, 8.11 ir 8.16 papunkčiai). Todėl visa suma atsakovės V. B. patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteistina iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
netenkinti apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. K. atsakovės V. B. naudai 1746 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt šešis Eur) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.