Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-50-254/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-01-14
Bylos Nr.: e2A-50-254/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalė Burdulienė, Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas
Atsakovas: A. G.-M.
Ieškovas: M. M.
Trečiasis asmuo: D. O., uždaroji akcinė bendrovė „Automa“, J. M.

Kategorijos

2.6.2.2Laidavimas

Civilinė byla Nr. e2A-50-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16568-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.2.; 3.3.1.18.1.

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio ir Arvydo Žibo,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. G.-M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei A. G.-M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys D. O., uždaroji akcinė bendrovė „Automa“, J. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. M. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės A. G.-M. 7 599,31 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011 m. gegužės 18 d. ir 2011 m. balandžio 29 d. A. G., D. O. bei M. M. pasirašė du paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atitinkamai 50 000 Lt ir 75 000 Lt. Nurodė ir tai, kad neapmokėjus vekselių nustatytais terminais, vekselio gavėjai kreipėsi į antstolę V. M., kuri minėtų vekselių pagrindu visiškai įvykdė priverstinį išieškojimą iš M. M., t. y. ieškovas atsiskaitė pagal abu vekselius. Ieškovo teigimu, jis kreipėsi į trečiąjį asmenį D. O., kuris savo vekseliais prisiimtų įsipareigojimų dalį ieškovui atlygino. Ieškovas taip pat kreipėsi į atsakovę dėl jai tenkančios dalies pagal vekselius apmokėjimo, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, t. y. ieškovas iš atsakovės yra gavęs dvi įmokas pagal vekselius: 2014 m. rugpjūčio 28 d. 4 000 Lt ir 2014 m. spalio 14 d. 16 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad reikalavimą reiškia remdamasis abiem vekseliais bendrai 125 000 Lt sumai, pagal kuriuos mokėtina atsakovės 1/3 dalis sudarė 41 666,66 Lt, atėmus atsakovės sumokėtą dalį, su papildomomis notaro, antstolio ir teisinėmis išlaidomis teismo įsakymo parengimui atsakovės likusi pagal vekselius nesumokėta dalis sudaro 26 239 Lt (7 599,31 Eur).

2. Atsakovė A. G.-M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. kovo mėnesį į atsakovę kreipėsi ieškovas su pasiūlymu prisidėti prie rengiamo atidaryti „Time Out“ baro. Nurodė ir tai, kad ieškovo pasiūlymu reikėjo įnešti kiekvienam (ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui) po 20 000 Lt į verslo pradžią. Atsakovės teigimu, ji 20 000 Lt davė grynais pinigais 2011 m. balandžio mėn. pradžioje, bet po keleto savaičių ieškovas informavo, kad reikės dar pasirašyti vekselių. Atsakovės teigimu, pirmas vekselis buvo pasirašytas „Time Out“ bare, tačiau pinigų niekas negavo, nes jis buvo skirtas bendrovės prievolėms užtikrinti. Pažymėjo, kad pirmą vekselį ji pasirašė tik dėl to, jog ieškovas jai pažadėjo 30 procentų barą valdančios bendrovės akcijų, tačiau ieškovas savo įsipareigojimo atsakovei neįvykdė. Pažymėjo ir tai, kad iki bylos šalims pradedant dirbti „Time Out“ bare, šio baro patalpas valdė UAB „Automa“, vadovaujama vekselio gavėjo J. M.. Nurodė, jog atsakovei buvo paaiškinta, kad antro vekselio gavėjas pasiūlė ieškovui perimti „Bermudai“ baro ir terasos veiklą, tačiau trūko pinigų šio baro terasos įrengimui, todėl buvo išduotas antras vekselis, tačiau šis vekselis buvo tik formalumas. Pažymėjo, kad visi sandoriai vyko tarp ieškovo ir UAB „Gravity LT“, atsakovė tik vėliau sužinojo, jog ši bendrovė priklausė ieškovui, o trečiasis asmuo D. O. buvo direktorius. Atitinkamai, visas bendrovės turtas taip pat priklausė ieškovui, o visas skolas pastarasis nepagrįstai padalino į tris dalis, nes atsakovė negali būti laikoma bendraskole pagal antrąjį vekselį. Atsakovės teigimu, ji yra visiškai atsiskaičiuosi su ieškovu pagal 2011 m. balandžio 29 d. vekselį: 2014 m. rugpjūčio 28 d. atliko 4 000 Lt pavedimą ieškovui, 2014 m. spalio 14 d. pervedė ieškovui dar 16 000 Lt ir 2015 m. rudenį perdavė ieškovui likusius 1 400 Eur grynaisiais pinigais. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl antstolio vykdymo ir notaro vykdomųjų įrašų išlaidų priteisimo, taip pat dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą parengimo išlaidų yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Atsiliepimas

3. Trečiasis asmuo D. O. pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad kartu su ieškovu ir atsakove vystė verslą, kuris nepavyko iš esmės dėl J. M. neteisėtų veiksmų, neperduodant sutartos įrangos ir baldų, įmonė, kurios naudai buvo surašytas vekselis, bankrutavo. Nurodė, kad savo trečdalį skolos ieškovui yra grąžinęs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui M. M. iš atsakovės A. G.-M. 6 112,31 Eur skolą ir 1 665 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2011 m. balandžio 29 d. paprastojo vekselio davėjai A. G., D. O., M. M. besąlygiškai įsipareigojo sumokėti 2011 m. gruodžio 31 d. J. M. 75 000 Lt. Vekselio gavėjas J. M. 2011 m. gruodžio 27 d. išsiuntė paštu vekselio davėjams priminimą, jog 75 000 Lt pagal vekselį turi sumokėti iki 2011 m. gruodžio 31 d. Vekselio gavėjas 2011 m. gruodžio 30 d. išsiuntė paštu vekselio davėjams priminimą, jog vekselis neapmokėtas. Teismas iš antstolės V. M. 2013 m. gruodžio 18 d. pažymos nustatė, kad kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0015/12/00024 buvo vykdomas išieškojimas iš M. M. pagal vykdomąjį įrašą dėl 75 375 Lt skolos išieškojimo J. M. naudai; vykdomąjį įrašą pilnai įvykdė M. M.. Antstolės 2013 m. gruodžio 18 d. pažyma patvirtina, kad minėtoje vykdomojoje byloje vykdymo 5 721,44 Lt išlaidos išieškotos iš M. M..

6. Teismas nustatė ir tai, kad 2011 m. gegužės 18 d. paprastojo neprotestuotino vekselio davėjas UAB „Gravity LT“ įsipareigojo 2011 m. gruodžio 31 d. sumokėti UAB „Automa“ 50 000 Lt. Vekselį UAB „Gravity LT“ vardu pasirašė direktorius D. O., vekselyje laidavo A. G., D. O., M. M.. Nustatė ir tai, kad antstolės V. M. 2016 m. kovo 31 d. išduota pažyma apie tai, jog vykdomojoje byloje Nr. 0015/12/02618 buvo vykdomas išieškojimas iš M. M. pagal vykdomąjį įrašą dėl 50 250,00 Lt solidarios skolos išieškojimo UAB ,,Automa“ naudai; vykdomąjį įrašą visiškai įvykdė M. M., t. y. išieškota 50 250,00 Lt skola ir 6 462,77 Lt vykdymo išlaidos.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl atsakovei, kaip solidariai skolininkei, tenkančios 1/3 dalies apmokėjimo pagal du vekselius bendrai 7 599,31 Eur sumai, kuri apskaičiuota taip: vekseliai 125 000 Lt (50 000 Lt + 75 000 Lt) plius skolų pagal šiuos vekselius išieškojimo išlaidos 12 809,21 Lt (notaro išlaidos 250 Lt + 375 Lt, antstolio išlaidos 6 462,77 Lt + 5 721,44 Lt), viso – 137 809,21 Lt / 3 = 45 936,40 Lt (atsakovei tenkanti dalis), minus 20 000 Lt (atsakovės sumokėta suma), plius 302,50 Lt teisinės pagalbos išlaidos byloje dėl įsakymo išdavimo (45 936,40 - 20 000,00 + 302,50 = 26 238,90 Lt (7 599,31 Eur).

8. Teismas, pasisakydamas dėl 2011 m. balandžio 29 d. vekselio, pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog atsakovė pagal šį vekselį yra ieškovui sumokėjusi 20 000 Lt, tačiau ieškovas teigė, kad pagal šį vekselį atsakovė liko skolinga 1 400 Eur. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovė teigė, jog ieškovui šią sumą perdavusi 2015 metais rudenį grynais Vilniuje esančiame viešbutyje. Ieškovas neneigė, kad atsakovės nurodomu laiku ir vietoje buvo susitikęs su atsakove, tačiau teigė, jog atsakovė jam perdavusi 1 400 Lt grąžindama dalį 2008-2009 m. atsakovei paskolintų pinigų. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tarp šalių ieškovo nurodomu laikotarpiu egzistavusius kokius nors paskolinius teisinius santykius. Dėl nurodytų priežasčių teismas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 1 400 Eur skolą pagal 2011 m. balandžio 29 d. vekselį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

9. Teismas, spręsdamas dėl skolos priteisimo pagal 2011 m. gegužės 18 d. vekselį, pažymėjo, kad atsakovė neįrodė, kad pagal minėtą vekselį prievolę įvykdė pati UAB „Gravity“. Teismas iš atsakovės pateiktų įrodymų, nustatė, kad 2011 m. birželio 20 d. UAB „Automa“ kreipėsi į UAB „Gravity“ dėl 30 dienų uždelsto 24 323,27 Lt dydžio įsiskolinimo sumokėjimo. Iš kasos išlaidų orderių matyti, kad laikotarpiu 2011 m. liepos 1 d. – 2011 rugsėjo 5 d. UAB ,,Gravity LT“ išdavė direktoriui D. O. 21 323 Lt daliniam PVM sąskaitos faktūros apmokėjimui, tačiau, teismo vertinimu, jokių įrodymų, kad UAB „Automa“ šią sąskaitą faktūrą UAB ,,Gravity LT“ išrašė finansiniams įsipareigojimas pagal minėtą vekselį padengti, byloje nėra. Teismas nustatė, kad skola pagal vekselį vekselio davėjo UAB ,,Automa“ naudai buvo išieškoma priverstine tvarka iš laiduotojo pagal šį vekselį ir galutinai išieškota dar iki pagrindinės skolininkės UAB ,,Gravity LT“ bankroto bylos užbaigimo.

10. Pažymėjo, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog 2011 metų pavasarį atsakovei buvo pasiūlyta prisidėti prie rengiamo atidaryti „Time Out“ baro ir reikėjo įnešti kiekvienam (ieškovui, atsakovei ir trečiajam asmeniui D. O.) po 20 000 Lt į verslo pradžią. Baras ,,Time Out“ atidarytas UAB ,,Automa“, kurios direktoriumi buvo J. M., priklausančiose patalpose. Baro veiklos vykdymo ir vystymo tikslu UAB ,,Automa“ turėjo perduoti tose patalpose buvusią baro ir virtuvės įrangą, o UAB ,,Gravity LT“ už juos sumokėti. Nustatė, kad vekselis UAB ,,Automa“ išduotas tikslu laiduoti už UAB ,,Gravity LT“ prievolę sumokėti baldų ir įrangos kainą. Teismas laikė, kad vekselio davėjas UAB ,,Automa“ įvykdė prievolę perduoti baldus ir virtuvės įrangą, tačiau pagrindiniam skolininkui UAB ,,Gravity LT“ nesumokėjus baro ir virtuvės įrangos kainos, UAB ,,Automa“ išsivežė baldus ir įrangą, o 2012 metų pradžioje UAB ,,Gravity LT“ iškelta bankroto byla.

11. Teismo vertinimu, atsakovės nurodomos CK 6.9 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui aplinkybės, jog ieškovas reikalavimo pagal 2011 m. gegužės 18 d. vekselį atsakovei nereiškė, nes nelaikė ja atsakinga; šis vekselis atsakovės pasirašytas siekiant laiduoti už UAB ,,Gravity LT“ įsipareigojimus sumokėti baldų kainą, o vienintelis šios įmonės savininkas buvo ieškovas, visas įmonei priklausantis turtas už kurį buvo įnešti ir atsakovės pinigai, priklausė ieškovui; ieškovas už vekselio pasirašymą pažadėjo 30 procentų bendrovės akcijų, tačiau savo įsipareigojimo atsakovei neįvykdė, nesudaro pagrindo išvadai, kad prievolė pagal šį vekselį atsirado išimtinai tik vieno bendraskolio – ieškovo interesais. Teismas, atsakydamas į atsakovės argumentus, kad UAB ,,Automa“ išsivežė baldus ir įrangą, o vėliau gavo ir reikalavimo pagal 2011 m. gegužės 18 d. vekselio patenkinimą, pažymėjo, kad jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo ir vekselio laiduotojo teises (išieškodamas skolą dvigubai) šis šalių ginčas galėtų būti išnagrinėtas ieškovui reiškiant ne reikalavimą pripažinti vekselį negaliojančiu, o reikalavimą dėl vekselio gavėjo nesąžiningo praturtėjimo.

12. Teismas, spręsdamas dėl skolų išieškojimo vykdymo išlaidų priteisimo iš atsakovės, nurodė, kad vykdymo išlaidos turi būti dalinamos į tiek dalių, kiek yra bendraskolių. Teismas laikė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jai tenkančią dalį – 1 176,26 Eur (3 528,80 Eur (12 184,21 Lt) / 3) išlaidų, ieškovo patirtų vykdant skolų pagal vekselius išieškojimą, yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkinamas.

13. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant teismo įsakymus dėl skolos pagal ginčo vekselius priteisimo iš atsakovės. Teismas laikė, kad prašomos priteisti išlaidos ieškovo patirtos rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ne šioje nagrinėjamoje byloje, todėl šį reikalavimą atmetė.

V. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu atsakovė A. G.–M., atstovaujama advokatės L. K.–D., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį dėl 6 112,31 Eur skolos iš atsakovės priteisimo ir ieškovo ieškinį atmesti visiškai, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jeigu atsakovė mano, jog vekseliai cirkuliuoja civilinėje apyvartoje be pagrindo ar, kad vekselis buvo kelis kartus apmokėtas, ji turėtų reikšti atitinkamai reikalavimą dėl vekselio ir vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu arba reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovė neturi subjektinės teisės ir reikalavimo pagrindo reikšti reikalavimus dėl nepagrįsto praturtėjimo ar reikalavimo pripažinti vekselius negaliojančiais. Pasak atsakovės, ji šioje byloje turi teisę naudoti visus atsikirtimus, kuriuos būtų naudojusi santykiuose su pirminiu kreditoriumi ir tam nereikia pareikšti jokio atskiro reikalavimo (CK 6.9 straipsnio 4 dalis).

14.2. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad 2011 m. gegužės 18 d. vekselis buvo visiškai apmokėtas vekselio davėjo UAB „Gravity LT“. Pažymėjo, kad byloje prievolė pagal vekselį pasibaigė tinkamu jos įvykdymu, todėl atitinkamai laidavimas, kaip šalutinė (akcesorinė) prievolė taip pat pasibaigė tinkamu įvykdymu, o ieškovo reikalavimo teisė nėra įgyta reikalavimo teisių perleidimu (nėra įvykusi subrogacija). Pažymėjo ir tai, kad byloje tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, jog minėtas vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti įrangos ir baldų įsigijimą ir UAB „Gravity LT“ vykdė atsiskaitymus pagal vekselį, tačiau nei ieškovas, nei trečiasis asmuo tam tikrą laikotarpį neturėjo šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nes šie duomenys buvo pas FNTT. Nurodė, kad ji UAB „Gravity LT“ bankroto byloje surado minėtą atsiskaitymą patvirtinančius dokumentus, t. y. kasos išlaidų orderius. Pažymėjo, kad bankroto byloje nebuvo jokių sutarčių ar papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad šis mokėjimas galėjo būti vykdomas pagal visiškai kitą sandorį nei nurodomą šioje byloje. Tai, pasak atsakovės, leidžia daryti išvadą, kad atsiskaitymai buvo vykdomi pagal sandorį už baldus ir įrangą, kurio pagrindu ir buvo išduotas minėtas vekselis. Pažymėjo, kad ieškovas (UAB „Gravity LT“ savininkas), trečiasis asmuo minėtos įmonės direktorius, patvirtino, jog baldai ir įranga buvo išsivežti, nors buvo vykdomi mokėjimai pagal vekselį, o UAB „Automa“ apmokėjimą gavo kelis kartus. Pažymėjo, kad UAB „Automa“ nebuvo UAB „Gravity LT“ kreditorius bankroto byloje. Pažymėjo ir tai, kad ieškovas teigia, jog baldai ir įranga nebuvo perduoti UAB „Gravity LT“ nuosavybėn, o buvo išsivežti UAB „Automa“, taigi UAB „Automa“ neįvykdė savo prievolės. Atsakovės teigimu, ieškovas ir trečiasis asmuo buvo UAB „Gravity LT“ atitinkamai akcininkas ir direktorius, o ji niekaip neprisidėjo prie šios bendrovės valdymo ir negalėjo įtakoti jokių priimamų sprendimų dėl bendrovės veiklos, o šie asmenys savo teisių ir teisėtų interesų negynė. Be to, teismas nepagrįstai byloje neapklausė trečiojo asmens, nepripažino jo dalyvavimo būtinu.

14.3. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė negali būti laikoma atsakinga už tai, jog ieškovas, žinodamas, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeidžiami, kad iš jo reikalauja pinigų sumos, kuri jau buvo sumokėta, dar kartą įvykdė prievolę. Pasak atsakovės, jeigu ieškovas nebuvo toks atidus ir rūpestingas, kad sulaukęs nepagrįsto reikalavimo, jo neginčijo, o jį vykdė, vien dėl to atsakomybės neturi prisiimti atsakovė. Aplinkybė, kad ieškovas įvykdė visiškai nepagrįstus reikalavimus pagal visiškai nepagrįstus vekselius, nepadaro ieškovo reikalavimo į atsakovę teisėtu.

14.4. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad vekseliai nebuvo pateikti laiku apmokėti. Pažymėjo, kad abiejų ginčo vekselių apmokėjimo terminas 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau jie buvo pateikti apmokėti 2011 m. gruodžio 27 d., o pranešimai apie neapmokėjimą pateikti 2011 m. gruodžio 30 d., t. y. per anksti. Taigi, laidavimas, pasak atsakovės, pasibaigė.

14.5. Jeigu teismas spręstų, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.9. straipsnio 4 dalį, tuomet atsakovė prašo taikyti CK 6.9 straipsnio 5 dalį. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti išimties iš prezumpcijos, kad bendraskolių dalys yra lygios. Pažymėjo, kad 2011 m. gegužės 18 d. vekselis buvo pasirašytas siekiant laiduoti už UAB „Gravity LT“ įsipareigojimus sumokėti baldų kainą, atsakovė laidavo išimtinai ieškovo ir trečiojo asmens naudai, tačiau negavo to, kas pagal susitarimą buvo žadėta (30 procentų įmonės akcijų). Atsakovės teigimu, ieškovas žadėjo ir tvirtino, kad vekseliai pasirašomi bendrovės interesais ir atsakovė neturės jokių pinigų grąžinti ir pats vekselių pasirašymas yra tik formalumas, iš šių vekselių ji naudos negavo. Pažymėjo, kad ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad UAB „Automa“ direktorius pasisavino baldus ir įrangą už kuriuos buvo pasirašomas vekselis, tačiau jis negalėjo atsakyti kodėl bendrovės direktorius ir akcininkai neužtikrino, jog turtas, kurį įsigijo bendrovė vekseliu, po vekselio pasirašymo, neperėjo bendrovės nuosavybėn. Be to, ieškovas neužtikrino, kad po vekselio pasirašymo būtų sudarytos atitinkamos sutartys ar kiti dokumentai, kurie apsaugotų bendrovės turtą ir jos laiduotojus bei užtikrintų sandorio, kuris buvo paremtas vekseliu užbaigimą.

14.6. Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad į bylą pateikti antstolio skaičiavimai apie pervestas/sumokėtas lėšas vykdant vykdomąjį dokumentą patvirtina, kad pagal vekselį iš viso sumokėta tik 68 200,22 Lt, iš kurių 32 559,29 Lt pervedė L. M.. Pasak atsakovės, byloje nebuvo duomenų, kad ieškovas yra perėmęs reikalavimo teisę ar kitu pagrindu turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį savo vardu ir reikalauti L. M. sumokėtų piniginių sumų.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas M. M., atstovaujamas advokato Š. V., prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Atsakovės nurodomos aplinkybės dėl vekselio pateikimo apmokėti nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl, ieškovo teigimu, teisiškai nereikšmingos. Pažymėjo, kad byloje nėra pareikšti jokie reikalavimai vekselių turėtojams UAB „Automa“ ir J. M. (UAB „Automa“ direktoriui) dėl vekselių negaliojimo, ginčas kilęs tarp pagal vekselius įsipareigojusių asmenų dėl atsakomybės pagal vekselius pasidalijimo. Pažymėjo, kad atsakovė turi visas procesines teises kelti tokius reikalavimus, tačiau savo teisėmis nesinaudoja. Pažymėjo, kad notaras, patikrinęs vekselio atitikimą ĮPVĮ išdavė vykdomąjį įrašą, pagal kurį prievolė buvo priverstinai įvykdyta antstolio, vykdymo procesas buvo inicijuotas ir atsakovės atžvilgiu, todėl ji turėjo visas galimybes dėl tokio proceso prieštarauti. Pasak ieškovo, nei notaro veiksmai, nei vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, nei antstolio veiksmai priverstinio vykdymo procese nėra nuginčyti ir nėra pareikšta reikalavimų tai padaryti. Tuo tarpu, atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, kad vekseliai nebuvo pateikti apmokėti laiku yra nereikšmingos šiai bylai, nes nepašalina atsakovės pareigų įvykdyti savo prisiimtas prievoles. Nurodė, kad ieškovas jokių reikalavimų ikiteismine tvarka pagal vekselį nepatenkino, todėl visos atsakovės pretenzijos turėtų būti nukreiptos vekselio turėtojui. Ieškovo vertinimu, atsakovė turi analogiškas teises ir pareigas dėl vekselių kaip ir ieškovas.

15.2. Nepagrįsti atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl laidavimo pabaigos. Pasak ieškovo, įrodinėdama laidavimo pabaigą atsakovė klaidingai sutapatina kreditoriaus (vekselio turėtojo) ir skolininko (vekselio davėjo ar laiduotojo) teisinius santykius su teisiniais santykiais tarp pagal vekselį įsipareigojusių asmenų. Pažymėjo, kad pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį reikalavimą kitiems bendraskoliams, kaip ir yra šioje byloje.

Šalies argumentai

15.3. Ieškovo teigimu, atsakovė klaidina teismą, teigdama, kad ieškovas žadėjo, jog vekseliai pasirašomi bendrovės interesais ir atsakovė neturės jokių pinigų grąžinti, o atsakovė šios įmonės veikloje nedalyvavo. Pažymėjo, kad būtent atsakovė ir trečiasis asmuo aktyviausiai dalyvavo UAB „Gravity LT“ veikloje. Ieškovo teigimu, atsakovė turi visas galimybes ginti savo teises ir reikšti reikalavimus vekselio turėtojui, kitam trečiajam asmeniui UAB „Gravity LT“, tačiau sąmoningai to nedaro ir piktybiškai vengia padengti savo prievolės dalį. Nurodė, kad atsakovė yra teisininkė, turi patirties versle ir vekselių pasirašyme. Pasak ieškovo, byloje yra duomenys, kad jis dėjo pastangas aiškintis susidariusią situaciją, tačiau tai rezultatų nedavė ir prievolės liko galiojančios. Ieškovo vertinimu, atsakovės pozicija nenuosekli, nes ji neginčija ir pati įrodinėja, kad yra iš dalies atsiskaičiusi su ieškovu, atsakovė tuo pačiu metu negali būti ir atsakinga ir neatsakinga pagal savo prisiimtas prievoles.

15.4. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas jai suteikė visas galimybes gintis nuo ieškinio: tenkino prašymą pripažinti ieškovo dalyvavimą būtinu, prašymus dėl teismo liudijimų išdavimo ir įrodymų išreikalavimo. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo D. O. gyvena Norvegijoje, todėl prašymo pripažinti jo dalyvavimą būtinu tenkinimas dar rengiantis bylos nagrinėjimui būtų nepagrįstai užvilkinęs bylą, o vėliau tokio prašymo atsakovė nebereiškė. Be to, trečiasis asmuo byloje pateikė atsiliepimą, kur išdėstė faktines aplinkybes dėl skolos susidarymo, nurodė, kad pats savo dalį skolos ieškovui grąžino.

15.5. Atmestini atsakovės argumentai, kad UAB „Gravity LT“ yra atsiskaičiusi su UAB „Automa“. Pažymėjo, kad atsakovės pateikti duomenys nepatvirtina, jog ieškovas neturi regresinio reikalavimo į atsakovę. Pasak ieškovo, jis yra realiai įvykdęs prievolę ir pateikęs tokį įvykdymą patvirtinančias antstolio pažymas, bei įgijęs regresinį reikalavimą lygiomis dalimis reikalauti kompensuoti šią sumą iš kitų bendraskolių, kaip tai numato CK 6.9 straipsnis.

15.6. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad susitarimas dėl kurio ji laidavo nebuvo realiai įvykdytas. Šiuo aspektu nurodė, kad iš vekselio reali nauda nebuvo gauta, nes UAB „Gravity LT“ yra bankrutavusi ir likviduota, dėl ko su tuo susijusias pasekmes turi pasidalinti visi 3 pagal vekselį įsipareigoję asmenys. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių prezumpcijos. Pažymėjo, kad prezumpcijos paneigimui yra keliamas pakankamai aukštas įrodinėjimo standartas.

15.7. Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės priverstinio skolos išieškojimo vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad išieškojimas yra įvykdytas iš ieškovo, tai patvirtina byloje pateiktos antstolio pažymos. Pasak ieškovo, aplinkybė, kas jo vardu atliko mokėjimus turi reikšmės ieškovo ir mokėjimus atlikusių asmenų tarpusavio santykiams, tačiau ne ieškovo ir atsakovės santykiams. Pažymėjo, kad mokėjimus atliko jo sutuoktinė, o ieškovo ir jo sutuoktinės turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė žinojo apie vykdomą išieškojimą ir jo vengdama buvo išvykusi į užsienį, o ieškovo turtas vykdant prievoles pagal ginčo vekselius buvo parduotas iš varžytynių. Ieškovo vertinimu, atsakovės veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo prievolės įvykdymo išlaidų atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

XV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

17. Byloje sprendžiamas ginčas pagal solidariąją terminuotą prievolę įvykdžiusio skolininko ieškinį regreso tvarka reikalaujant prievolės dalies vykdymo iš kitos bendraskolės.

18. Byloje nustatyta, kad 2011 m. balandžio 29 d. atsakovė A. G., trečiasis asmuo D. O. ir ieškovas M. M. (vekselio davėjai) išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį jie besąlygiškai įsipareigojo 2011 m. gruodžio 31 d. sumokėti 75000,00 Lt trečiajam asmeniui – vekselio gavėjui J. M.. Neapmokėjus šio vekselio nustatytu terminu, vekselio gavėjas kreipėsi į antstolę V. M. (toliau – Antstolė) dėl 75375,00 Lt solidarios skolos išieškojimo iš M. M. pagal paminėto vekselio pagrindu Vilniaus m. 6 – ojo notarų biuro 2012 m. sausio 4 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 59 (DOK-1314) dėl reikalavimo solidariai išieškoti iš visų trijų vekselio davėjų75375,00 Lt, kur 375,00 Lt sudarė atlyginimas už vykdomojo įrašo išdavimą. Antstolės vykdymo išlaidos sudarė 5 721,44 Lt. Byloje nustatyta, kad ieškovas M. M. pilnai atsiskaitė pagal minėtą vykdomąjį dokumentą ir antstolė 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu užbaigė vykdyti vykdomąją bylą Nr. 0015/12/00024. Tokiu atveju 1/3 dalis pagal vykdomąjį įrašą iš ieškovo išieškotos sumos sudaro 27 032,15 Lt (7829,05 Eur). Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 302,50 Lt (87,61 Eur) turėtų išlaidų dėl teismo įsakymo išdavimo, todėl ieškovas pradiniu ieškiniu reiškė atsakovei 7916,66 Eur reikalavimą (7829,05 Eur + 87,61 Eur).

19. 2019 m. rugpjūčio 29 d. patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 1/3 dalį ieškovo įvykdytos prievolės taip pat ir pagal kitą – 2011 m. gegužės 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio davėjas trečiasis asmuo UAB „Gravity LT“ įsipareigojo 2011 m. gruodžio 31 d. sumokėti trečiajam asmeniui – vekselio gavėjui UAB „Automa“ 50 000 Lt (DOK-1314). Už UAB „Gravity LT“ prievoles pagal šį vekselį laidavo atsakovė A. G., trečiasis asmuo D. O. ir ieškovas M. M.. Byloje teismas nustatė, kad vekselio davėja UAB „Gravity LT“, veiklą pabaigusi dėl bankroto, prievolės pagal 2011 m. gegužės 18 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį neįvykdė. Išieškojimą iš M. M. pagal 2012-01-04 vykdomąjį įrašą Nr. 58 dėl 50 250,00 Lt solidariosios skolos išieškojimo UAB ,,Automa“ naudai, kur 250,00 Lt sudarė atlyginimas už vykdomojo įrašo išdavimą, vykdė antstolė V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0015/12/02618. 2016 m. kovo 31 d. antstolės pažyma patvirtina, kad vykdomąjį įrašą visiškai įvykdė M. M., sumokėdamas 50 250,00 Lt skolą ir 6 462,77 Lt vykdymo išlaidas, t. y. 56 712,77 Lt (16 425,15 Eur), kur atsakovės 1/3 dalis sudaro 18904,26 Lt (5475,05 Eur).

20. Pastebėtina, kad patikslindamas ieškinį ieškovas pripažino aplinkybę, jog atsakovė pagal pirmąjį vekselį 2014-09-28 sumokėjo 4000,00 Lt ir 2014-10-14 dar 16 000 Lt arba viso 20 000 Lt (5 792,40 Eur) (atsakovės atsiliepimo priedai), todėl jos skola ieškovui pagal šį vekselį yra tik 2036,65 Eur. Pagal antrąjį vekselį atsakovės dalis – 5475,05 Eur. Todėl pridėjus 87,61 Eur ieškovo turėtų išlaidų dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškovas atsakovei pareiškė patikslintą ieškinį bendrai 7599,31 Eur sumai (2036,65 Eur + 5475,05 Eur +87,61 Eur). Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui sumokėjo dar 1 400 Eur, atmetė kaip nepagrįstą ieškovo reikalavimą dėl teismo įsakymo parengimo išlaidų priteisimo, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisė 6 112,31 Eur skolą (4936,05 Eur skolos ir 1176,26 Eur vykdymo išlaidų).

21. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors atsakovė nesutinka su ieškovo ieškiniu, tačiau savo skolos dalį pagal pirmąjį vekselį – 20 000 Lt ir 1400 Lt – sumokėjo ieškovui jau po Vilniaus m. 6 – ojo notarų biuro 2012 m. sausio 4 d. išduoto vykdomojo įrašo Nr. 59 pateikimo vykdyti. Taip pat ir po antrojo 2012 m. sausio 4 d. vykdomojo įrašo Nr. 58 pagal antrąjį vekselį išdavimo ir pateikimo vykdyti. Todėl vėliau neigdama savo prievoles pagal vekselius ir ieškovui byloje nurodydama, kad išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus yra neteisėtas, atsakovė jau elgiasi nenuosekliai.

22. Atsakovė nurodo, kad 2011 m. gegužės 18 d. vekselis, išduotas siekiant užtikrinti įrangos ir baldų įsigijimą iš vekselio davėjos UAB „Automa“, buvo visiškai apmokėtas vekselio davėjos UAB „Gravity LT“, nes atsakovė UAB „Gravity LT“ bankroto byloje surado atsiskaitymą patvirtinančius kasos išlaidų orderius, todėl prievolė (laidavimas) pagal vekselį pasibaigė tinkamu jos įvykdymu. Atsakovės įsitikinimu, bankroto byloje nebuvo jokių sutarčių ar papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad šis mokėjimas galėjo būti vykdomas pagal visiškai kitą sandorį nei nurodomą šioje byloje, be to, vekselio gavėjas UAB „Automa“ nebuvo UAB „Gravity LT“ kreditorius bankroto byloje. O ieškovas (UAB „Gravity LT“ savininkas), trečiasis asmuo D. O. (buvęs įmonės direktorius), patvirtino, jog baldai ir įranga buvo išsivežti, nors buvo vykdomi mokėjimai pagal vekselį, todėl UAB „Automa“ apmokėjimą gavo kelis kartus.

23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad byloje yra duomenys apie tai, jog 2011 m. birželio 20 d. UAB „Automa“ kreipėsi su raginimui į UAB „Gravity“ dėl 30 dienų uždelsto 24 323,27 Lt dydžio įsiskolinimo sumokėjimo. Iš kasos išlaidų orderių taip pat matyti, kad per 2011 m. liepos 1 d. – 2011 rugsėjo 5 d. UAB ,,Gravity LT“ išdavė direktoriui D. O. 21 323 Lt daliniam PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) apmokėjimui. Tačiau byloje nėra duomenų apie šios sąskaitos apmokėjimą, jos dydis nėra tapatus vekselio davėjos ir laiduotojų įsipareigojimų dydžiui. Be to 2011 m. birželio 20 d. raginimas apie 30 d. delsimą įvykdyti prievolę, nesutampa su vekselio apmokėjimo data – 2011 m. gruodžio 31 d.

24. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 5 d. nutartimi UAB ,,Gravity LT“ iškelta bankroto byla (2015 m. balandžio 13 d. priimtas sprendimas dėl UAB ,,Gravity LT“ veiklos pabaigos). Taigi, prievolės sumokėti 50 000 Lt terminas suėjo ir 2012 m. sausio 4 d. vykdomasis įrašas UAB „Automa“ išduotas dar iki bankroto bylos iškėlimo vekselio davėjai UAB „Gravity LT“. Tai teikia pagrindą išvadai, kad vekselio davėja UAB ,,Gravity LT“ įsipareigojimų pagal vekselį nurodytu terminu neįvykdė, todėl vekselio gavėja UAB „Automa“ kreipėsi dėl vykdomojo įrašo gavimo dėl skolos išieškojimo iš solidariąją prievolė turinčių laiduotojų dar iki vekselio davėjai iškeliant bankroto bylą, todėl vekselio gavėjas ir nesiekė kreditoriaus teisių įgyvendinimo UAB ,,Gravity LT“ bankroto byloje.

25. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, 2011 m. balandžio 29 d. ir 2011 m. gegužės 18 d. vekseliai buvo realizuoti Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau ĮPVĮ) nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotus vykdomuosius įrašus, kurie yra vykdomieji dokumentai (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 988 patvirtinta Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarka, CPK 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Pažymėtina, kad pagal 2011 m. gegužės 18 d. vekselį vykdomasis įrašas Nr. 58 buvo įrašytas 2012 m. sausio 4 d., kuriuo pareikalauta iš UAB „Gravity LT“ ir visų trijų laiduotojų solidariai išieškoti 50 000 Lt skolos ir 250,00 Lt atlyginimo už vykdomojo įrašo išdavimą. Apeliantė nurodo, kad vekselis ne laiku buvo pateiktas apmokėti. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ar vykdomasis įrašas išduotas prieš tai neatlikus privalomų ir nustatytais terminais procedūrų, ar jis negalėjo būti išduotas, gali būti nustatyta išnagrinėjus tokį ginčą ieškinio teisenos tvarka. Pastebėtina, kad pati atsakovė, nurodydama vykdomojo įrašo negaliojimo aplinkybes, remiasi kasacinio teismo praktika byloje, kurioje ir buvo išnagrinėtas toks ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010). Tuo tarpu atsakovė neinicijavo ginčo nei dėl vekselio negaliojimo, nei dėl notarės padarytų vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais (dėl privalomų ir nustatytais terminai procedūrų neatlikimo, skolos dydžio įrašuose neteisingumo ar kt.), nors jos įsitikinimu, vykdomieji įrašai turėjo trūkumų. Todėl vien atsakovės nesutikimas su ieškiniu, laikant vykdomuosius dokumentus neteisėtai išduotais, net ir ieškovui turėjus tokių abejonių, tame tarpe dėl įsipareigojimų dydžio (2014-03-18 el. laiškas, duomenys nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, DOK-5666), nedaro jų negaliojančiais ir neįtakoja bendraskolio teisės į regresinį ieškinį, kai vekseliai ir vykdomieji įrašai nepripažinti negaliojančiais ir pagal juos įvykdytas išieškojimas.

26. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai nepripažino trečiojo asmens byloje D. O., kuris gyvena ne Lietuvoje, atvykimo į teismo posėdį būtinu ir jo neapklausė dėl aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės argumentus dėl vekselių sudarymo ir vykdymo aplinkybių (apeliantės nurodomų aplinkybių dėl vekselio apmokėjimo, įrangos ir baldų išsivežimo), vykdomųjų įrašų išdavimo nepagrįstumo, nedaro teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu, kuomet byloje buvo nagrinėjamas ginčas tik pagal solidariąją terminuotą prievolę įvykdžiusio skolininko ieškinį, regreso tvarka reikalaujant prievolės dalies vykdymo iš kitos bendraskolės. Ieškovas 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje paaiškino, kad D. O. savo dalį pagal vekselius ieškovui sumokėjo, atvykęs pats ieškovą, jam dar net nepaprašius sumokėti jo dalį, tačiau jau po skolos išieškojimo.

27. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tiek pagal 2011 m. balandžio 29 d. vekselį atsakovė kaip vekselio davėja, tiek ir pagal 2011 m. gegužės 18 d. vekselį atsakovė kaip laiduotoja už vekselio davėjo prievolę, prievolei esant neįvykdytai, vekselio gavėjui atsako kaip solidariąją prievolę turinti bendraskolė (CK 6.6 straipsnis, 6.81 straipsnis).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015). Jeigu prievolė nėra vykdoma ar vykdoma netinkamai, vekselio turėtojas pirmiausia reikalavimą turėtų pareikšti vekselio mokėtojui, tačiau net ir tai neapriboja jo galimybės reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir laiduotojai pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-611/2018). Taigi, būtinoji sąlyga laiduotojo atsakomybei kilti yra būtent paskolos negrąžinimas, kaip ir nagrinėjamu atveju.

29. Ieškinys pareikštas CK 6.9 straipsnio 1dalies pagrindu, kurioje nurodyta, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Atsakovės atsikirtimai grindžiami reikalavimu taikyti išimtį iš bendros prezumpcijos, numatytą to paties straipsnio 5 dalyje, kurioje sakoma, kad jeigu prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių interesais, tai toks skolininkas atsako kitiems bendraskoliams už visą skolą.

30. Apeliantė nurodo, kad laidavo išimtinai ieškovo ir trečiojo asmens naudai, tačiau negavo to, kas pagal susitarimą buvo žadėta (30 procentų įmonės akcijų). Atsakovės teigimu, ieškovas žadėjo ir tvirtino, kad vekseliai pasirašomi bendrovės interesais ir atsakovė neturės jokių pinigų grąžinti ir pats vekselių pasirašymas yra tik formalumas, nes iš šių vekselių ji naudos negavo. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą dėl šių argumentų nurodė, kad atsakovė klaidina teismą, nes būtent atsakovė ir trečiasis asmuo aktyviausiai dalyvavo UAB „Gravity LT“ veikloje. Šias aplinkybes ieškovas paaiškino ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje. Paaiškino, kad vekseliai buvo išrašyti siekiant perimti iš UAB „Automa“ verslą ir šioje veikloje buvo aktyviausias D. O., o ieškovas labiau buvo investuotojas, dėl to ieškovas tapo akcininku D. O. įmonėje UAB „Gravity LT“, kurios veikloje aktyviai dalyvavo D. O. ir atsakovė.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 17 d. atsiliepime nurodė, jog 2011 m. kovo mėnesį į ją kreipėsi ieškovas su pasiūlymu prisidėti prie rengiamo atidaryti „Time Out“ baro, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu atsakovė padėjo administruoti Vilniuje veikiančią „Chaplin“ terasą, todėl jų pasiūlymas prisidėti prie kitos verslo vietos įkūrimo, klientų pritraukimo, neatrodė keistas. 2020 m. rugpjūčio 31 d. teismo posėdyje atsakovė paaiškino, kad anksčiau dirbo D. O. versle, jį pažinojo nuo 2006-2007 m., todėl pasitikėjo juo, kai pasiūlė užsiimti verslu, jis žadėjo po 3 mėn. perrašyti 30 procentų akcijų. Ji dirbo administratorės pareigose, turėjo prižiūrėti virtuvę, ji bendravo ir veiklą vystė su D. O., tačiau ieškovas dažnai lankydavosi bare – keletą kartų per savaitę. Atsakovė nurodė, kad žinojo, jog UAB „Gravity LT“ perima veiklą iš UAB „Automa“, sutiko dalyvauti versle, įnešė piniginį įnašą, jos tėvas padėjo įrengti terasą, veikla, kuria sutiko užsiimti, jai buvo nesvetima, nes tėvai turėjo tokį verslą. Taigi, pirmiau nurodytos aplinkybės teikia pagrindą išvadai, kad atsakovė laiduodama už vekselio davėją pati turėjo interesą dalyvauti versle, tapti akcininke, tačiau UAB „Gravity LT“ bankrutavo ir jos lūkesčiai neišsipildė, akcijų jai neperrašė. Tačiau vien tai, kad atsakovės investicijos nepasiteisino, neteikia pagrindo pripažinti, jog prievolė atsirado išimtinai vieno iš bendraskolių – ieškovo interesais ir jis turi atsakyti kitiems bendraskoliams už visą skolą (CK 6.9 straipsnio 5 dalis).

32. Atsakovės nuomone, teismas nepagrįstai priteisė iš jos vykdymo išlaidas. Pažymėjo, kad į bylą pateikti antstolio skaičiavimai apie pervestas/sumokėtas lėšas vykdant vykdomąjį dokumentą patvirtina, jog pagal vekselį iš viso sumokėta tik 68 200,22 Lt, iš kurių 32 559,29 Lt pervedė L. M.. Pasak atsakovės, byloje nebuvo duomenų, kad ieškovas yra perėmęs reikalavimo teisę ar kitu pagrindu turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį savo vardu ir reikalauti L. M. sumokėtų piniginių sumų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad išieškojimas pagal vekselį Nr. 59 išrašytą vykdomąjį įrašą buvo vykdomas vykdomojoje byloje Nr. 0015/12/00024, kuri antstolės buvo užbaigta 2012 m. rugpjūčio 16 d. patvarkymu. 2013 m. gruodžio 18 d. antstolės pažyma patvirtina, kad ieškovas pagal vykdomąjį įrašą pilnai atsiskaitė ir iš jo išieškotos 5721,44 Lt vykdymo išlaidos. 2016 m. kovo 31 d. antstolės pažyma patvirtino, kad vykdomojoje byloje Nr. 0015/12/02618 vykdomąjį įrašą Nr. 58 visiškai įvykdė M. M., sumokėdamas 50 250,00 Lt skolą ir 6 462,77 Lt vykdymo išlaidas. Taigi viso vykdymo išlaidų iš ieškovo buvo išieškota 12 184,21 Lt, kurių 1/3 dalis sudaro 4061,40 Lt arba 1176,26 Eur. Būtent tiek vykdymo išlaidų ir buvo priteista skundžiamu teismo sprendimu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakove, kad iš jos priteista per daug vykdymo išlaidų. Aplinkybės, kad vykdomojoje byloje atliko pervedimą piniginių lėšų ieškovo sutuoktinė, ar asmuo, įgijęs ieškovo turtą iš varžytynių, nepaneigia aplinkybės, kad išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus buvo įvykdytas iš ieškovo vykdomosiose bylose, kurios baigtos, jas įvykdžius. Byloje taip pat nebuvo ginčo, kad priverstinis išieškojimas pagal vykdomuosius įrašus paminėtose vykdomosiose bylose, kuriose ir susidarė vykdymo išlaidos, buvo vykdomas iš ieškovo, todėl ir vykdymo išlaidos buvo išieškotos būtent iš ieškovo.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

33. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas, kuriuo ji skundė Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo dalį dėl priteisimo ieškovui iš atsakovės 6 112,31 Eur (4936,05 Eur skolos ir 1176,26 Eur vykdymo išlaidų), palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau Rekomendacijos) 7 punkte, 8.11, 8.19 papunkčiuose rekomenduojamų priteisti išlaidų maksimalių dydžių, todėl priteisiamos ieškovui iš atsakovės.

35. Byloje apeliacinės instancijos teisme turėta 10,95 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atmetus apeliacinį skundą, priteisiamos valstybei iš atsakovės (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. G.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 726 Eur (septynis šimtus dvidešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė BurdulienėRaimondas BuzelisArvydas Žibas