Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-02-22 · Civilinė byla Nr. e2A-126-856/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-22
Bylos Nr.
e2A-126-856/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Valantienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lukmedis“
Atsakovas
mažajai bendrijai „Ąžuolina“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-126-856/2018Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01328-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.1.5; 2.6.11.1; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 22 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukmedis“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2089-971/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukmedis“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Ąžuolina“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau - ir UAB) „Lukmedis“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau - ir MB) „Ąžuolina“ priteisti 20 921,30 Eur skolą, 157,76 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad atsakovė pirko iš ieškovės medieną, kuri krovinio važtaraščių pagrindu buvo pristatyta atsakovei, išrašytos dvi PVM sąskaitos faktūros LUK 0365 ir LUK 379 bendrai 22 421,30 Eur sumai. Atsakovė 2017-04-04 atliko tik dalinį mokėjimą (1500 Eur) už nupirktą medieną pagal sąskaitą faktūrą LUK 0365. Ieškovė savo prievoles įvykdė visa apimtimi, todėl įgijo reikalavimo teisę – reikalauti apmokėti už suteiktas prekes. Atsakovė tik iš dalies apmokėjo už parduotas prekes, liko skolinga 20 921,30 Eur bei 157,76 Eur palūkanų už uždelstą atsiskaityti laiką.

Atsakovė MB „Ąžuolina“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pripažįsta skolą už pateiktą kokybišką bei tinkamą naudoti medieną sumoje 12 700 Eur be PVM ir ją yra pasirengusi sumokėti, kai tik ieškovė tinkamai sutvarkys visus apskaitos dokumentus ir juos pateiks atsakovei. Likusioje dalyje ieškinio nepripažino. Teigia, jog sustabdžiusi mokėjimus ieškovei už iš ieškovės įsigytas ir priimtas kokybiškas prekes (žaliavinę medieną) iki ieškovė tinkamai sutvarkys dokumentus. Ieškovė sąmoningai ir nepagrįstai vengia tinkamai sutvarkyti dokumentus, bei nepagrįstai siekia, jog atsakovė apmokėtų už tokį kiekį žaliavinės medienos, kurio atsakovė nėra užsakiusi ir gavusi. Atsakovė teisėtai ir pagrįstai sustabdė savo prievolės įvykdymą. Be to, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokią ir kiek medienos atsakovė užsakė bei kokią medieną ieškovė yra pateikusi atsakovei. Neaišku, kodėl ieškovė PVM sąskaitoje faktūroje nurodė medienos 1 m³ kainą be PVM 150,00 Eur, nors dėl tokios žaliavinės medienos kainos šalys niekada nesitarė. Pagal šalių susitarimą atsakovė iš ieškovės pirko žaliavinę medieną už 1 m³ – 140,00 Eur. PVM sąskaitose faktūrose nėra nurodytas prievolės įvykdymo terminas, tačiau šalių žodiniu susitarimu buvo numatyta, jog atsakovė atsiskaitys su ieškove ne ankščiau kaip po 30 dienų, kai realizuos iš ieškovės nupirktą žaliavinę medieną. Atsakovė su ieškove atsiskaitinėjo tokiu dažnumu, kokiu buvo susitarusios. Atsakovė savo prievolės nėra pažeidusi, dėl ko nėra pagrindo reikalavimui dėl palūkanų. Neaišku, kodėl palūkanos skaičiuojamos už 90 ir 50 dienų. Be to, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja palūkanas nuo sumos su PVM, kaip nepagrįstai reikalauja priteisti skolos sumą su PVM. Ieškovė neturi reikalavimo teisės į PVM, nes jį, remiantis PVM įstatymo 96 str. 1 d. nuostatomis, moka pirkėjas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės MB „Ąžuolina“ 14 180,00 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 14 180,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-07-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,29 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei UAB „Lukmedis“, kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas konstatavo, kad nė viena iš šalių į bylą nepateikė objektyvių ir neginčytinų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek tiksliai, kokio storio medienos atsakovė užsakė, o ieškovė - patiekė. Šios aplinkybės negalima nustatyti ir iš ieškovės pateiktų krovinio važtaraščių, kadangi juose nurodyta informacija nėra išsami: ne visuose važtaraščiuose nurodytas lentų storis, mato vienetas, be to, neaišku, kiek kubinių metrų sudaro vienas paketas. Apklaustas liudytojas T. K. tik patvirtino, kad susitikę atsakovės įmonėje šalių atstovai skaičiavo medienos paketus ir nustatinėjo likučius, buvo pokalbis dėl neatsiskaitymo už medieną, tačiau nei tikslių kiekių, nei sumų liudytojas įvardinti negalėjo. Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog pristatė atsakovei 2017-05-08 sąskaitoje faktūroje nurodytą kiekį – 103 m³ - beržinių lentų.

Teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kad būtų reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas dėl pristatytos medienos kokybės, o iš krovinio važtaraščių matyti, kad atsakovė priėmė ne tik 43 ar 47 mm storio lentas, tačiau ir 23 mm storio. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas rėmėsi atsakovės atstovo pirminiais paaiškinimais teismo posėdyje, ir padarė išvadą, kad ieškovė atsakovei iš viso pristatė 112 m³ medienos (po išdžiovinimo) (22 m³ ir 90 m³).

Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šalys susitarė dėl mažesnės 140 Eur už m³ medienos kainos. Tokiu būdu teismas sprendė, kad ieškovė patiekė atsakovei iš viso 112 m³ medienos (po išdžiovinimo) po 140 Eur už m³, bendroje sumoje už 15 680 Eur. Kadangi dalį - 1500 Eur - atsakovė yra sumokėjusi, likusi atsakovės skola ieškovei sudaro 14 180 Eur be PVM.

Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atstovas A. J. pripažino, jog šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių atsiskaitymo terminų. PVM sąskaitose faktūrose jų apmokėjimo data taip pat nenurodyta. Teismas padarė išvadą, kad šalys nebuvo nustačiusios konkrečių atsiskaitymo (prievolės įvykdymo) terminų, todėl sprendė, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnyje numatytas palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė UAB „Lukmedis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą dalyje dėl atsisakymo priteisti 157,76 Eur palūkanas ir 2 850 Eur skolą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatų ir šis pažeidimas turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Netinkamas materialiosios teisės normų taikymas sudaro pagrindą panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą (CPK 330 str.).

9.2. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad abi šalys, vykdydamos susitarimą, nedėjo pakankamai pastangų bendradarbiauti ir kooperuotis, išspręsti kilusius nesutarimus, tačiau, apeliantės teigimu, ji išnaudojo visas galimas teisėtas priemones ir kreipimasis į teismą buvo ultima ratio.

9.3. Visiškai neaiški teismo skaičiavimo metodika pagal atsakovės atstovo teiginius. Atsakovė pripažįsta 12 700 Eur skolą (12700 Eur +1500 Eur sumokėta), todėl padalinus ją iš 140 Eur kainos, gaunasi 101,43 m³ arba (12700 Eur + 1500 Eur sumokėta) : 150 Eur = 94,66 m³. Posėdžio metu atsakovės atstovas teigė, kad tariamai priima 90 m³, todėl lieka neaišku, kokį kiekį medienos pripažįsta priėmusi atsakovė, koks kiekis medienos likęs.

9.4. Teismo procesinis sprendimas yra priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.

9.5. Pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, byloje esančius įrodymus vertino pakankamai paviršutiniškai ir formaliai, kas yra leistina tik priimant sprendimą už akių. Teismas neatsižvelgė į atsakovės elgesį, įrodymų nebuvimą, nepagrįstų pretenzijų reiškimą tik pareiškus ieškinį, į šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais bei atsakovės pretenzijų nebuvimą. Verslininkas, asmuo, perparduodantis pirktas prekes, nelauktų 6-8 mėnesių ir pretenzijas dėl prekių kokybės bei apimties reikštų iškart po jų pristatymo ir/ar sąskaitos gavimo. Nuo daiktų perdavimo momento nebuvo gauta jokių pretenzijų, prašymų, raginimų ir t. t. Apie šias aplinkybes ir faktus nepasisakoma ir priimtame procesiniame sprendime.

9.6. Pirmos instancijos teismas tik fragmentiškai pasisakė dėl liudytojo T. K. parodymų, tačiau teismas visiškai nesirėmė liudytojo parodymais dėl pristatytos medienos kiekio. Liudytojas aiškiai nurodė, kiek kubinių metrų medienos yra viename pakete (1,2 m³) ir kiek telpa į puspriekabę. Taip pat aiškiai pasisakė, kad nelogiška krauti į puspriekabę 9,3 m³, kai į puspriekabę telpa 24 m³.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė MB „Ąžuolina“ prašo palikti galioti nepakeistą apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Atsiliepime nurodė, kad šalys nebuvo nustačiusios konkrečius atsiskaitymo terminų, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti palūkanas. Šalys nebuvo sudariusios rašytinės komercinės sutarties, visus santykius grindė žodiniais susitarimais, dėl to šalys, tame tarpe ir ieškovė, turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Iš viso to seka, jog MAPKSVPĮ normos galėtų būti taikytinos tik tuo atveju, kai skolininko prievolės atsiskaityti su kreditoriumi atsiradimo pagrindas yra rašytinė komercinė sutartis. Teismas teisingai nurodė, jog nei viena iš šalių į bylą nepateikė objektyvių ir neginčijamų įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kiek tiksliai, kokio storio medienos atsakovė užsakė, o ieškovė - pateikė. Priešingai nei skunde teigia apeliantė, teismas, remiantis atsakovės paaiškinimais, objektyviai ir pagrįstai skaičiavo, jog atsakovei viso buvo pateikta 112 m³ medienos, už kurią atsakovė privalo atsiskaityti su ieškove. Posėdžio metu apklaustas liudytojas T. K. aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog drėgnos medienos kaina 150 Eur už 1 m³ yra aiškiai per didelė, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog šalys buvo susitarusios dėl 140 Eur kainos už 1 m³ medienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantės UAB „Lukmedis“ apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio argumentais, motyvais ir išvadomis teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovės teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Lukmedis“ nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl atsisakymo priteisti 157,76 Eur palūkanas ir 2 850 Eur skolą, nurodydama, jog teismas nepagrįstai netaikė Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir MAPKSVPĮ) nuostatų, pateiktus įrodymus vertino paviršutiniškai ir formaliai, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, nesirėmė liudytojo T. K. parodymais dėl pristatytos medienos kiekio.

Pažymėtina, kad proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis) užtikrina šalių lygiateisiškumą procese, taip pat teisę pasirinkti teisių gynimo būdus ir įrodyti, kad pažeistai teisei apginti pasirinktas gynimo būdas teismo gali būti pritaikytas. CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ieškovui suformuluoti ieškinio dalyką (ieškinio reikalavimus) reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, nurodydamas, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą teisę. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės 20 921,30 Eur dydžio skolą, 157,76 Eur palūkanas ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad palūkanos sudaro 157,76 Eur, jos paskaičiuotos vadovaujantis CK 6.210 straipsnio norma, taikant 5 procentų dydį. Pirmosios instancijos teismas šio ieškovės reikalavimo netenkino, konstatuodamas, jog šalys nebuvo susitarusios dėl konkrečių prievolės įvykdymo terminų, PVM sąskaitose faktūrose atsiskaitymo data taip pat nenurodyta, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo priteisti iš atsakovės CK 6.210 straipsnyje numatytų palūkanų. Tiek iš ieškinio, tiek iš teismo sprendimo turinio matyti, kad ieškovė, prašydama priteisti 157,76 Eur palūkanas, vadovavosi CK 6.210 straipsnio norma, tačiau nereiškė reikalavimo priteisti palūkanas vadovaujantis MAPKSVPĮ nuostatomis, šis reikalavimas pareikštas tik apeliaciniame skunde. Kadangi ieškovė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo reiškė vadovaudamasi CK 6.210 straipsnio nuostatomis, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo taikyti MAPKSVPĮ nuostatų. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad nėra pagrindo priteisti palūkanas, apeliantės argumentas dėl MAPKSVPĮ nuostatų netaikymo laikytinas teisiškai nereikšmingu. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys dėl palūkanų mokėjimo nesusitarė, konkrečių prievolės įvykdymo terminų nenustatė, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl 157,76 Eur dydžio palūkanų priteisimo. Pažymėtina ir tai, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės komercinės sutarties, šią aplinkybę pripažino ir ieškovė apeliaciniame skunde, todėl nėra pagrindo taikyti MAPKSVPĮ nuostatų.

Apeliantė skundą grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino pakankamai paviršutiniškai ir formaliai, neatsižvelgė į atsakovės elgesį, įrodymų nebuvimą, nepagrįstų pretenzijų reiškimą tik pareiškus ieškinį, į šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais bei atsakovės pretenzijų nebuvimą. Apeliantės teigimu, nuo daiktų perdavimo momento nebuvo gauta jokių pretenzijų, prašymų, raginimų ir t. t.

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais, t. y. civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, savo išvadas dėl atsakovės įsiskolinimo ieškovei už patiektą medieną padarė įvertinęs įrodymų visumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, krovinio važtaraščius ir kt.), pagrįstai konstatuodamas, jog pateikti įrodymai nepatvirtina, kiek tiksliai, kokio storio medienos atsakovė užsakė, o ieškovė - pateikė, o taip pat, kad šalys susitarė dėl 150 Eur kainos už 1 m³ medienos. Teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovei pagal PVM sąskaitą faktūrą LUK 379 pristatė 103 m³ medienos, padaryta įvertinus įrodymų visumą. Kaip matyti iš priimto sprendimo, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik atsakovės atstovų paaiškinimus, bet ir ieškovės atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų reiškusi ieškovei kokias nors pretenzijas dėl pateiktos medienos kokybės, kad atsakovė 2017-06-08 atsakyme į antstolio raginimą apskritai neigė sutartinių santykių su ieškove buvimą, kad šalys nedėjo pastangų bendradarbiaujant ir kooperuojantis, todėl nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neatsižvelgė į atsakovės elgesį, įrodymų nebuvimą, nepagrįstų pretenzijų reiškimą tik pareiškus ieškinį bei atsakovės pretenzijų nebuvimą. Tai, kad kai kurios ieškovės nurodytos bylos aplinkybės nėra tiesiogiai aptartos skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, savaime neteikia pagrindo išvadai apie jų neįvertinimą ir įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą. Įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu nelaikytina ir tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip juos vertina pati apeliantė.

Iš byloje pateiktų įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų) spręstina apie tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė pateikė atsakovei 112 m³ medienos už šalių sulygtą kainą – 140 Eur/m³, todėl pagrįstai priteisė 14180 Eur skolą už patiektą medieną. Nors apeliantė argumentuoja, kad jai nėra aiški teismo skaičiavimo metodika pagal atsakovės atstovo teiginius, tačiau teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad ieškovė pateikė atsakovei 112 m³ medienos (po išdžiovinimo) po 140 Eur/m³, o atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove (1500 Eur), paneigia šį ieškovės argumentą (112 m³ x 140 – 1500 Eur = 14 180 Eur, 15680 Eur : 140 = 112 m³).

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tik fragmentiškai pasisakė dėl liudytojo T. K. parodymų, tačiau nesirėmė šio liudytojo parodymais dėl pristatytos medienos kiekio, liudytojas aiškiai nurodė, kiek kubinių metrų yra viename medienos pakete (1,2 m³) ir kiek telpa į puspriekabę. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Iš 2017-10-17 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog liudytojas T. K. patvirtino, kad jis buvo atvykęs į MB „Ąžuolina“ tuo metu, kai šalių atstovai tarpusavyje derino atsiskaitymo už medieną klausimus. Minėtas liudytojas nurodė, kad jis nedalyvavo šalims sprendžiant šiuos klausimus, jis buvo atvykęs pasikrauti medieną, todėl girdėjo ne visas pokalbio aplinkybes, nurodė, kad patiekta mediena buvo skaičiuojama paketais, o ne kubiniais metrais. Liudytojas T. K. taip pat nurodė, kad jis tiksliai nežino, kokį kiekį medienos UAB „Lukmedis“ pardavė, o MB „Ąžuolina“ nupirko. Pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojo parodymus aptarė sprendime ir, neabejotina, juos įvertino visų įrodymų kontekste vadovaudamasis vidiniu savo įsitikinimu. Teismo vertinimu, tiek šalių atstovų, tiek liudytojo parodymai neįrodo, jog atsakovei buvo patiektas 2017-05-08 sąskaitoje faktūroje nurodytas medienos kiekis – 103 m³. Pirmosios instancijos teismas ne tik vadovavosi liudytojo parodymais, juos atitinkamai įvertindamas, bet išvadas apie ieškinio pagrįstumą padarė vadovaudamasis ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie taip pat nepatvirtina 103 m³ medienos pristatymo atsakovei. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojas T. K. aiškiai nurodė, kiek kubinių metrų medienos yra viename pakete (1,2 m³) ir kiek telpa į puspriekabę, nes perklausius 2017-10-17 teismo posėdžio garso įrašą, minėtas liudytojas nurodė, kad į 1 paketą apytiksliai telpa 1,2 m³ medienos. Taigi, liudytojas nurodė tik apytikslį medienos kiekį, telpantį į 1 paketą (garso įrašas nuo 01-11-50).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantei nepalankaus sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančios teisės normos. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas tokį vertinimą atliko tinkamai.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismo procesinis sprendimas yra priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos.

Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, tačiau vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Apeliuodama į tai, jog teismo sprendimas priimtas nukrypus nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, apeliantė nenurodo, kokią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą praktiką ir kokiose bylose pažeidė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai leidžia konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos nenukrypo.

Apeliantė UAB „Lukmedis“ prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. UAB „Lukmedis“ apeliacinis skundas netenkintas, todėl apeliantė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė MB „Ąžuolina“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo iš ieškovės priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą bei už konsultacijas dėl apeliacinio skundo.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios išlaidos pagrįstos pateiktu mokėjimo nurodymu ir sąskaita, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalaus dydžio, todėl iš apeliantės atsakovei priteistinos 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lukmedis“, juridinio asmens kodas 302709569, atsakovei mažajai bendrijai „Ąžuolina“, juridinio asmens kodas 304124607, 500 Eur (penki šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėVilija Valantienė