Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. M. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. M. nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu (apeliacine tvarka peržiūrėtu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 (dvejų) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimas, 8 MGL (304 Eur) bauda.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas nuteistojo K. M. prašymas sušvelninti jam paskirtą bausmę, arba pakeisti ją į areštą, atsižvelgiant į BK pakeitimus (178 straipsnio 1 dalies, 281 straipsnio 7 dalies), įsigaliojusius nuo 2020 m. liepos 1 d..

3. Prokuroro atsiliepimas į pateiktą prašymą nei teismo nustatytu terminu (iki 2020 m. liepos 27 d.), nei iki paskirto teismo posėdžio dienos nebuvo gautas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija, taiko įstatymą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Aptariamo straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

6. Nuteistasis prašyme konkrečiai nenurodė, kurių BK straipsnių nuostatos pasikeitė ir kokios nuostatos turėtų būti taikomos švelninant jam paskirtą bausmę. Prašyme, kalbant apie BK pakeitimus, nurodomi du BK straipsniai – 178 straipsnio 1 dalis ir 281 straipsnio 7 dalis, tačiau nuo 2020 m. liepos 1 d. nebuvo priimti jokie minėtų straipsnių pakeitimai, galintys kokiu nors būdu švelninti nuteistojo padėtį. Šiame kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį ir paskirdama bausmę kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7. Pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, pakeitimai. Tačiau, be naujų pakeitimų, liko galioti anksčiau galiojusi BK 75 straipsnio 4 dalies nuostata, numatanti, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

8. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu, skiriant K. M. bausmę, teismo nurodyti motyvai patvirtina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nuteistojo atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (ar skiriant jam kitą bausmės rūšį). Nuosprendyje akcentuota, kad nuteistajam tris kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, kaltinamasis ir vėl nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl darytina išvada, kad teismui atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir sudarius galimybę pakeisti savo elgesį, be realaus laisvės atėmimo, K. M. teigiamų išvadų nedaro. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, peržiūrėjus minėtą pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacine tvarka, taip pat konstatuota, kad nėra pagrindo K. M. skirti kitą bausmės rūšį arba ketvirtą kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, kadangi apeliantui paskirtos galutinės bausmės vykdymo atidėjimu nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai, kuriais siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas nuteistajam jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, taip pat įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad pagrindo K. M. skirti kitą bausmės rūšį nėra. Jokios naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą priešingoms išvadoms, nuteistojo prašyme nėra nurodytos bei teismo nenustatytos.

9. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės peržiūrėjimo (jos švelninimo), kai priimtas nuteistojo padėtį lengvinantis įstatymas, vertinama visų tokio klausimo tinkamam sprendimui reikšmingų aplinkybių visuma (nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jo charakteristika ir kt.). Nuteistojo padėtį lengvinantis įstatymas negali būti taikomas mechaniškai, remiantis vien įstatymo (ar atskirų jo nuostatų) pakeitimo aplinkybe.

10. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pagrindo pateikto prašymo tenkinimui nėra, todėl šis prašymas teismo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Prašymą atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.