- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-28
- Bylos Nr.
- e2-4314-889/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02133-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Valiulytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Neo Finance“
- Atsakovas
- D. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Neo Finance“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
2020 m. kovo 26 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 2266,52 Eur negrąžintos kredito dalies, 109,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-03-26 kreipimosi į teismą dienos, 14,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2266,52 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 199,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1260,00 administravimo mokesčio, 2,40 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-17, iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, 86,00 Eur žyminį mokestį, 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2020 m. kovo 31 d. teismo rezoliucija atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Ta pačia rezoliucija ieškovei pasiūlyta per 14 dienų pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus dėl reikalavimo priteisti tarpininkavimo mokestį pagrįstumo procedūrinio ir materialinio sutarties sąlygų sąžiningumo aspektais, nuo informacijos apie šios rezoliucijos turinį gavimo dienos.
2020 m. balandžio 20 d. ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog tiek tarpininkavimo mokestis, tiek ir administravimo mokestis yra įskaičiuoti į bendrą vartojimo kredito kainą bei bendra vartojimo kredito kaina, įskaičius į ją vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą tarpininkavimo mokestį, kuris išreikštas tvirta suma, teismo prašomą priteisti administravimo mokestį bei visus kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui arba tarpusavio skolinimo platformos operatoriui, nėra didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą, todėl tiek tarpininkavimo mokesčio, tiek ir administravimo mokesčio dydis atitinka protingumo ir pagrįstumo kriterijus, taip pat sąžiningos verslo praktikos reikalavimus bei nepažeidžia vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros bei nėra pažeidžiami Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinti reikalavimai. Pažymi, jog kad vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai, išsamiai ir suprantamai nurodyta administravimo mokesčio apskaičiavimo tvarka bei visos administravimo mokesčio nuolaidos suteikimo sąlygos. Taip pat, vartojimo kredito gavėjui buvo aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio tvirta suma. Šios sąlygos dėl tarpininkavimo bei administravimo mokesčių mokėjimo buvo pasirašytos laisva valia, atsakovas nebuvo klaidinamas, jam buvo pateikta informacija apie visus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, taip pat ir apie tarpininkavimo bei administravimo mokesčius bei šių mokesčių apskaičiavimą.
Motyvuojamoji dalis
Procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai, CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Ieškovė ieškinyje prašo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Teismas konstatuoja:
atlikus formalų pateiktų įrodymų vertinimą, nustatyta, kad 2018-04-14 tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K409632907 (toliau – vartojimo kredito sutartis), kuria atsakovui suteiktas 3000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1188,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 14,00 proc.), 288,97 Eur tarpininkavimo mokesčio ir administravimo mokesčio, kuris apskaičiuojamas Vartojimo kredito sutarties 5.4 punkte nustatyta tvarka. Ieškovei kreditas turėjo būti grąžintas per 60 mėnesinių įmokų. Ieškovė nurodė, jog atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, mėnesinių įmokų nemokėjo, todėl ieškovė 2020-03-18 pranešimu nutraukė su atsakovu sutartį nuo 2020-03-24. Atsakovas per papildomą terminą įsiskolinimo nepadengė. Ieškovė nurodo, jog atsakovas yra skolingas ieškovei 2266,52 Eur negrąžintos kredito dalies, 109,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-03-26 kreipimosi į teismą dienos, 14,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2266,52 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 199,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1260,00 administravimo mokesčio, 2,40 Eur sutartinių palūkanų. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Remiantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė suteikė atsakovui kreditą, atsakovas jį gavo, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, periodinių įmokų tinkamai nemokėjo, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, o byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymo faktą. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti 2266,52 Eur negrąžintos kredito dalies, 109,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-03-26 kreipimosi į teismą dienos. Ieškovės reikalavimas dėl šių priteistinų sumų pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis, Vartojimo kredito sutarties 2.1 punktas, 3.1 punktas, 3.5.2 punktas, 5.1, 5.2, 5.3 punktai).
CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Nagrinėjamu atveju 2018-04-14 vartojimo kredito sutarties 6.1. punkte šalys susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Specialiosiose sutarties sąlygose numatyta metinė palūkanų norma (MPN) – 14,00 procentų. Civilinio kodekso 6.221 straipsnio 3 dalis numato, jog sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Civilinio kodekso 6.872 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta. Esant nurodytoms aplinkybės, ieškovei iš atsakovo priteistinos sutartinės palūkanos pagal 2018-04-14 vartojimo kredito sutarties specialiąsias sąlygas – 2,40 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-17, iki kreipimosi į teismą dienos (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 199,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1260,00 administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.27 punktą, sutarties tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokesčio paskirtis yra padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Į bendrą vartojimo kredito kainą įeina visos išlaidos, be kita ko, įskaitant palūkanas, taip pat - komisinį (tarpininkavimo) mokestį, kuris yra apskaičiuotas Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte. Be to, kaip matyti iš Vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokestis (288,97 Eur) yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog Vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę, Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, jog tai yra mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei, ir kuris, remiantis Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2. punktu, bendrovei yra mokamas kas mėnesį. Remiantis specialiųjų vartojimo kredito sąlygų 5.10 punktu, šalys susitaria, kad Vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėti Mokėjimai pagal šią sutartį yra paskirstomi tokia tvarka: pirma eile – skiriami išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimui padengti; antra eile – skiriami palūkanoms už vėlavimą mokėti; trečia eile – skiriami mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; ketvirta eile – skiriamos Vartojimo kreditui (pirmiausia tai jos daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) padengti; penkta eile – skiriami tarpininkavimo mokesčiui ir sutarties administravimo mokesčiui padengti. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.13 punkte numatyta, jog mėnesinė įmoka – tai konkreti pinigų suma, kuri susideda iš grąžinamos vartojimo kredito dalies ir apmokamos palūkanų sumos, ir į šią įmoką nėra įskaičiuoti komisinis (tarpininkavimo) bei administravimo mokestis.
Pagal jau minėtos sutarties 1.29 punktą, administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė Bendrovės priežiūra. Sutarties administravimo mokestis apskaičiuojamas sutarties 5.4 punkte numatyta tvarka. Pagal sutarties 1.7 punktą, bendra vartojimo kredito kaina (vartojimo kredito mokestis) – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinį mokestį, sutarties administravimo mokestį ir bet kuriuos kitus su Vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys tinkamai ir laiku ir neapima išlaidų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka ir (arba) kompensuoja bendrovei už pradelstą laikotarpį. Ieškovė nurodo, jog administravimo mokestis apskaičiuojamas remiantis sutarties 5.4. bei 5.14. punktais. Sutarties 5.4. punkte numatyta, jog jos specialiosiose sąlygose nurodytas administravimo mokestis yra apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį. Sutarties administravimo mokestis per mėnesį yra ne didesnis negu 30 eurų. Šalys susitarė, kad sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus 0 Eur tol, kol vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį. Vartojimo kredito gavėjui sutartį vykdant netinkamai, vadovaujamasi sutarties 5.14. punkte numatytomis nuostatomis. Šiame punkte numatyta, jog bet kokios nuolaidos yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu, t. y., kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai klientams, vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Pažeidus šį reikalavimą ir vėluojant mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 kalendorinių dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam sutarties laikotarpiui (sutarties 5.14. punktas).
Ieškovė, vadovaudamasi šiais vartojimo kredito sutarties punktais, prašo priteisi 199,18 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1260,00 Eur administravimo mokesčio. Teismas sprendžia, kad sutarties bendrosios dalies sąlygos dėl administravimo mokesčių yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Nors teigiama, kad administravimo mokestis yra skirtas bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, tačiau sisteminė šalių sudarytos sutarties sąlygų analizė suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jeigu atsakovas tinkamai vykdo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, nuolaida išlieka visą sutarties galiojimo laikotarpį ir pareiga mokėti 5.4. punkte nurodytą administravimo mokestį atsakovui neatsiranda. Sutartyje numatyta kreditorės teisė panaikinti sutarties sudarymo metu pritaikytą nuolaidą netinkamo įsipareigojimų vykdymo atveju turėtų skatinti skolininką tinkamai ir laiku vykdyti iš kredito sutarties kylančias prievoles ir tokiu būdu išvengti neigiamų finansinio pobūdžio pasekmių atsiradimo, t. y. pareigos mokėti 5.4. punkte nurodytą administravimo mokestį. Taigi 5.4. punkte nurodytas administravimo mokestis užtikrina kredito gavėjo pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, minėtame punkte numatytos mokesčio dalies mokėjimas yra siejamas su pagrindinės prievolės pažeidimu, todėl nuolaidos panaikinimas reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą atsakovui, o tai iš esmės atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, kadangi administravimo ar tarpininkavimo mokestis vertintinas kaip civilinės atsakomybės forma, kurios tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tai ne kas kita, kaip prievolės užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia netesybų forma. Netesybos sutartyje pavadintos kitaip, nesikeičia. Savo esme administravimo mokestis, paskaičiuotas pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punktą, laikytinas netesybomis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1504-565/2018, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1570-275/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1596-794/2018; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-949-852/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019 ir kt.).
Sutiktina su ieškove, jog ji būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, kuri administruoja tarpusavio skolinimo platformą bei patiria išlaidas, turi teisę į tokių išlaidų atlyginimą. Tarpininkavimo mokestis buvo numatytas nekintama ir aiškia suma specialiosiose vartojimo kredito sąlygose, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 199,18 Eur tarpininkavimo mokestį yra tenkintinas.
Teismas įvertinęs vartojimo kredito sutarties nuostatas bei sutartyje numatyto administravimo mokesčio pobūdį, jo mokėjimo atvejus bei apskaičiavimo būdą, daro išvadą, jog šiuo konkrečiu atveju, ieškovei prašant priteisti 1260,00 Eur administravimo mokesčio, savo esme yra laikytinas netesybomis. Pripažintina, kad vartojimo kredito sutarties 5.4 punkto sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis). Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad bus mokamas 0 Eur su nuolaida administravimo mokestis. Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl 1260,00 Eur administravimo mokesčio priteisimo yra nepagrįstas ir nesąžiningas atsakovo, kaip vartotojo atžvilgiu.
Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriami du nesąžiningų sutarčių sąlygų arba sąžiningumo kontrolės aspektai: procedūrinis, t. y. sąlygų įtraukimo į sutartį kontrolė, ir materialinis, t. y. sutarties turinio kontrolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Materialinis sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės aspektas reiškia sutarties sąlygų vertinimą pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatytą preziumuojamų nesąžiningų sąlygų sąrašą. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalis nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama, jog nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo pradžių), ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti. Pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018).
Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Kitoks vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl administravimo mokesčio aiškinimas būtų nesuderinamas ir su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi sutarties 6.1 punktu ir CK 6.261 straipsniu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 2,40 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-17, iki kreipimosi į teismą dienos. Todėl tai, kad Vartojimo kredito įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos, kuriose numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujančios nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. punkte numatytas administravimo mokestis, kuris turi būti mokamas netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, tiek procedūriniu, tiek materialiniu aspektu vertintinas kaip nesąžiningas ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą atsakovo nenaudai. Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas priteisti 1260,00 Eur administravimo mokestį atmestinas. Pažymėtina, jog toks tarpininkavimo (šiuo atveju savo prasme tapataus administravimo mokesčio) aiškinimas suformuotas naujausioje ir aktualiausioje Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-110-796/2020.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 86,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 67 procentų reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos iš viso 222,45 Eur bylinėjimosi išlaidos (57,62 Eur žyminis mokestis ir 164,83 Eur išlaidos advokatui).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 285–287 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. Š., (duomenys neskelbtini), 2266,52 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis Eur 52 ct) negrąžintos kredito dalies, 109,91 Eur (vieno šimto devynių Eur 91 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-03-26 kreipimosi į teismą dienos, 14,00 (keturiolikos) procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito 2266,52 Eur sumą, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-03-26) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 199,18 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt devynis Eur 18 ct) tarpininkavimo mokesčio, 2,40 Eur (dviejų Eur 40 ct) sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2019-11-17, iki kreipimosi į teismą dienos (2020-03-26), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2020-03-31) už 2578,01 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių Eur 01 ct) sumos iki teismo sprendimo įvykdymo, 222,45 Eur (dviejų šimtų dvidešimt dviejų Eur 45 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Neo Finance“, į. k. 303225546.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.