- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-04
- Bylos Nr.
- e2S-1753-864/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12212-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo nemokumo administratoriaus D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas nemokumo administratorius D. G. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš likviduotos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Airidas“ buvusio vadovo D. A. priteisti ieškovo naudai : 1) 1 944,71 Eur administratoriaus atlygio už darbą ir patirtas administravimo išlaidas; 2) 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, 2022 m. gegužės 26 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o būtent, pirma, ieškinio faktiniam pagrindui aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluoti pagal šioje nutartyje nurodytus motyvus, galiojantį teisinį reguliavimą bei gausią teismų praktiką tokios kategorijos bylose; antra, sumokėti 44,00 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas 2022 m. birželio 1 d., šalindamas teismo nutartimi nurodytus ieškinio trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, tačiau duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį teismui nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 2 d. priėmė nutartį, kuria nemokumo administratoriaus D. G. ieškinį atsakovui D. A. dėl administravimo išlaidų priteisimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
5. Teismas pažymėjo, kad priimdamas ieškinio trūkumų šalinimo 2022 m. gegužės 26 d. nutartį, nurodė teismų praktiką, jos išaiškinimus dėl mokėtino žyminio mokesčio; kad tapačios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, reikšiant nemokumo administratoriaus ieškinį dėl administravimo išlaidų jam priteisimo (2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2022, 11 punktas). Teismas konstatavo, nesumokėjus reikiamo žyminio mokesčio, nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas D. G. (toliau ir ieškovas, ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d nutartį panaikinti.
4. Skundžiamos nutarties neteisėtumą apeliantas motyvuoja tuo, kad ieškovas buvo bankrutavusios įmonės nemokumo administratorius, todėl turi teisę gauti teismo patvirtiną dalį administratoriaus darbo užmokesčio ir administravimo išlaidų, nes bankroto procedūros buvo vykdomos iš bankroto administratoriaus lėšų. Ieškovas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktų pagrindu, pagal kurį ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
5. Anot apelianto, pirmos instancijos teismas nesivadovavo teismų suformuota praktika. Teigia, kad pagal suformuotą teismų praktiką, vykdydamas pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių teises ir teisėtus interesus, nemokumo administratorius įgyvendina viešojo intereso su bankroto procesu susijusiose bylose gynimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167/2012). Todėl nagrinėjamu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, įpareigojus ieškovą sumokėti žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį šioje byloje, nes ieškovas, kaip administratorius, veikė gindamas viešąjį interesą ir užtikrindamas kreditorių teisių apsaugą bankrutavusios įmonės bankroto byloje, dėl ko ir kilo ieškovo reikalavimai šioje byloje (Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1416-653/2019).
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis)
7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties, kuria nemokumo administratoriaus D. G. ieškinys atsakovui D. A. dėl administravimo išlaidų priteisimo pripažintas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
8. Apeliantas nesutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta pareiga apmokėti jo ieškinį žyminiu mokesčiu. Jo nuomone, vykdydamas pareigą ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, apeliantas turi būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį ir reikšdamas reikalavimą priteisti jo patirtas administravimo išlaidas iš buvusio įmonės vadovo.
9. Sutiktina su apelianto pozicija bei jo cituojama teismų praktika, kad tais atvejais, kai nemokumo administratorius vykdo jam Lietuvos Respublikos juridinių asmenų įstatymo pavestas pareigas ginti įmonės ir (ar) jos kreditorių turtinius interesus, ir to pagrindu reiškia ieškinius teisme, jis yra atleistas CPK 83 straipsnio 9 punkto nustatyta tvarka nuo žyminio mokesčio mokėjimo.
10. Tačiau apelianto atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi nagrinėjamu atveju ieškovas, veikdamas kaip jau likviduotos įmonės, kurios nemokumo procesai užbaigti įsiteisėjusius sprendimu dėl įmonės pabaigos, nemokumo administratorius, reiškia ieškinį teisme išskirtinai savo interesų gynimo tikslu, o būtent, siekia iš buvusio įmonės vadovo prisiteisti administravimo išlaidas, kurių nepadengė bankroto procedūrų vykdymo metu gautos lėšos.
11. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020, išaiškino, kad, esant CPK ir kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, asmenys neturi mokėti žyminio mokesčio tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nurodytus dokumentus (ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo), tiek už CPK 83 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodytus procesinio pobūdžio dokumentus (prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šio aiškinimo laikėsi Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-465-407/2022, kur aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino, kad žyminį mokestį už reiškiamą ieškinį moka nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.).
12. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 - 339 straipsniais, teismas
nutarė:
ieškovo D. G. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.