- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-12-18
- Bylos Nr.
- II-204-620/2023
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pažeidėjas
- I. A.
- Kategorijos
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.10.5Nutarimo panaikinimo nutraukiant administracinio nusižengimo bylą padariniai (ANK 643 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo I. A. skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2023 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD arba Institucija) vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2023 (toliau – Nutarimas) administracinio nusižengimo byloje, kuriuo I. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalį skirtas įspėjimas, už tai, kad jis, (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžiotojas, 2023 m. rugsėjo 5 d. Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) miško įlankoje, žvėrių viliojimo vietoje pašarus išpylė ant žemės, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.33 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
I. A., nesutikdamas su priimtu Nutarimu, pateikė skundą (b. l. 2-4), prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pateiktame skunde I. A. nurodė, kad tokios veikos nėra padaręs, nėra toje vietoje gyvūnų viliojęs pašarais ir administracinėn atsakomybėn yra patrauktas visiškai nepagrįstai. Šių metų rugsėjo 6 d. jam paskambino AAD Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas ir paprašė atvykti prie (duomenys neskelbtini) miško, kuris yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio plotuose, Rokiškio r. Toje vietoje javų lauke stovi pareiškėjo kilnojamas bokštelis, pastatytas prie pasėlių, o prie bokštelio jau prieš mėnesį buvo pastatyta žvėrių stebėjimo kamera, stebėti žvėrių migracijai. Atvykus į vietą pareigūnas pareiškė kad jis yra išpylęs ant žemės grūdus prie tykojimo bokštelio ir liepė pareiškėjui juos surinkti. Jis grūdų rinkti nesutiko, nes grūdų ant žemės jis nepylė, o tai buvo, jo nuomone, ūkininko javų kombaino pabiros atsiradusios vykdant kūlimo darbus. Tuomet inspektorius pareiškė, kad vis tiek surašys administracinio nusižengimo protokolą, pasakydamas „gali kreiptis nors ir į Strazbūro teismą“ ir žodžiu liepė grūdus surinkti iki penktadienio (iki rugsėjo 8 d.). Akivaizdu, kad pareigūnas privalėjo rasti tikrąjį asmenį, kuris kažką išpylė ant žemės, jeigu to neleidžia teisės aktai, tačiau pareigūnas nesiėmė atlikti jam įstatymais deleguotų veiksmų. Netgi, nebandė patikrinti pateiktos pareiškėjo versijos, kad tai galėjų būti pabiros, atsiradusios ūkininkavimo veiklos, vykdant kūlimo darbus, pasėkoje (pvz. nuimant derlių). Tos dienos vakare pareiškėjas susisiekė su žemės valdytoju ūkininku ir jis patvirtino, kad tame lauke buvo atliekami kombainavimo darbai. Pareiškėjo nuomone, kažkieno nurodymas surinkti grūdus gali būti traktuojamas kaip nurodymas padaryti vagystę (pareigūnas žodžių, neįteikdamas raštiško nurodymo, nurodė medžiotojui surinkti galimai ūkininkui priklausantį turtą, kitaip tariant jį pasisavinti). Pareiškėjas grūdų nesurinko, kadangi nebuvo jų išpylęs ir nieko neprašė, kad kažkas išpiltų juos prie jo kilnojamo bokštelio. Be to, jokie teisės aktai pareiškėjo, kaip medžiotojo, to atlikti neįpareigoja. Nuvykęs į lauką, prie kurio stovi pareiškėjo kilnojamasis bokštelis, pamatė, kad tame lauke yra daug tokių vietų, kur yra išpilta grudų ant žemės paviršiaus. Tai tik patvirtina tą aplinkybę, kad skirtingose vietose esantys grūdai galėjo atsirasti dėl ūkininkavimo veiklos ir pareigūnas neįstengė atlikti pilnaverčio tyrimo. Be to, nutarimo kaltinamas yra sekantis „2023 m. rugsėjo 6 d. atliekant tyrimą pagal PPT pranešimą nustatyta, kad Rokiškio r. (duomenys neskelbtini) medžiotoją būrelio medžiotojas I. A., (duomenys neskelbtini) miško įlankoje žvėrių viliojimo vietoje pašarus išpylė ant žemės“. Atkreiptinas dėmesys, kad Medžioklės taisyklių 2.12. p. nurodoma kas yra viliojimo vieta – medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Kiekviename medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) plote) gali būti įrengta ne daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų. Paaiškinu, kad toje vietoje nebuvo įsirengęs viliojimo vietos, ten nėra jokių talpų grūdams ir kitiems pašarams, ir nėra viliojęs ar šėręs gyvūnus. Yra pastatęs kilnojamąjį bokštelį ir šalia jo įsirengęs žvėrių stebėjimo kamerą. Nėra toje vietoje žvėrių nei viliojęs nei šėręs. 2023 m. rugsėjo 7 d. pareigūnas Gytautas Stukas vėl pareiškėjui paskambino ir jie susitiko prie Rokiškio raj. Medžiotojų ir žvejų draugijos. Pareiškėjas perspėjo pareigūną, kad pokalbis bus įrašomas. Pareigūnas pareiškė, kad grūdai nesurinkti ir įteikė pareiškėjui surašytą nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 23220092201). Įteikiant pareiškėjui surašytą nutarimą, pareiškėjas rekomendavo pilnaverčiam tyrimui atlikti inspektoriui Gytautui Stukui pasiteirauti žemės savininko (valdytojo) ūkininko apie ant žemės esančių grūdų kilmę, po to rekomendavo apklausti kombaino mechanizatorius, kurie kūlė tuos laukus. Tačiau inspektorius Gytautas Stukas pareiškė ,,kad nenoriu ginčytis, tu kaltas“ ir įteikė pareiškėjui jau surašytą nutarimą jame paskirtą nuobauda. Kadangi pareigūnas nesuteikė pareiškėjui galimybės pateikti raštu paaiškinimo, pareiškėjas ant nutarimo parašė „nesutinku su nutarimu, nes šėryklos neįrenginėjau, tai buvo pabiros nuo kombaino, o kamera buvo nuo pasėlių apsaugos jau prieš mėnesį“, nes yra įsitikinęs, jog pastatydamas pernešamą bokštelį ir pakabindamas šalia jo žvėrių stebėjimo kamerą nepažeidė Medžioklės taisyklių 58.33 p. ir kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, bei nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnyje dėl sekančių priežasčių. Medžioklės taisyklių 58.33 p. nurodoma, kad draudžiama medžioklės plotu vienete (10 km² (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernu viliojimo vietų, vienoje šernu viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 I natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės). Mano, kad Medžioklės taisyklių 58.33 p. nustato draudimus įrengiant medžioklės plotuose šernų viliojimo vietas. Negali sutikti su pareigūno kaltinimu ir tuo aspektu, kad toje vietoje yra įrengta viliojimo vieta, kuri dar ir skirta šernų viliojimui. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjo įrengta gyvūnų viliojimo vieta yra netoli (duomenys neskelbtini) miško (Vietos koordinatės - X: (duomenys neskelbtini), Y: (duomenys neskelbtini)) ir AAD apie tai yra žinoma, kadangi jos vietos koordinatės buvo pateiktos AAD paskutinio patikrinimo metu. Pareiškėjui lieka tik spėlioti, kad jo pastatytas kilnojamasis bokštelis „trukdė“ liūdnai pagarsėjusiam Rokiškio r. medžiotojui, jų medžiotojų klubo nariui T. M., kuris nepraleidžia progos sukurti sąmokslo teorijų, apkaltinti niekuo dėtus žmones (tame tarpe ir jų medžiotojų klubo narius), jau nekalbant apie jo nepagarbų bendravimą ir elgesį. Be to, gal čia sutapimas, tačiau T. M. gyvūnų viliojimo vieta (koordinatės (duomenys neskelbtini)) yra įrengta visai netoli nuo pareiškėjo pastatyto kilnojamojo bokštelio ir gali būti taip bandoma „išvengti papildomų akių“ šalia jo medžiojimo vietos dėl tam tikrų priežasčių. Mano, kad Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas tikėtina nuo pat pradžių nesistengė objektyviai išsiaiškinti tikrąją situaciją, buvo šališkas ir siekė patraukti administracinėn atsakomybėn būtent pareiškėją, net neįstengė atlikti pilnaverčio tyrimo, t. y. nesusisiekė su žemės savininku (valdytoju) ar javų kombaino mechanizatoriumi išsiaiškinti tikruosius faktus, nesiaiškino teisinio medžioklės reikalavimų reglamentavimo. Mano, kad pareigūno teiginys pačioje pradžioje „Tu kaltas, aš surašau protokolą, o tu jį skųsk“ tikrai nėra noras atlikti objektyvų ir išsamų tyrimą. Pareigūnas neteisėtai surašė pareiškėjui nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Skundą padavęs asmuo I. A. apklaustas 2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog š. m. rudenį, prieš derliaus nuėmimą, paskambino žemės savininkas T. Š. ir pasakė, kad jie kaip medžiotojai saugotų pasėlius, kad neturėtų kaip būrelis po to ūkininkams sumokėti gyvūnų padarytų nuostolių. Nuostoliai mokami iš būrelio pinigų, jie būna didžiuliai. Su E. Š. pasistatė nešiojamas kopėčias, kurias galima pasistatyti ant lauko toje vietoje kur įtari, kad gali išeiti gyvūnas ir tykojimo būdu medžioji. Nešiojimo kopėčių viršuje yra lentutė atsisėdimui, mobilus bokštelis, kur nori ten gali statyti. Tykojimo metu toje vietoje nušovė tris šernus. Buvo informuotas žemės savininkas T. Š., kad jie pradėjo žemė plotų apsaugą. Jis neturėjo pretenzijų, nes po dviejų savaičių tas laukas buvo nukultas. Prieš tai dar buvo pasistatęs fotogaudyklę, ant šluotos koto, ant kalno, kad stebėtų žvėrių migraciją, iš kur šernai išlenda. Ta kamera pastatyta aukščiausiame taške ant kalno, kad apimtų platesnį šaudymo sektorių. Po dviejų savaičių grūdus nukūlė. Aplinkos pareigūnai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) mišką pagal T. M. pranešimą. Teigė, kad ten yra nelegali šėrykla. Jis pareigūnams rodė kombaino vėžias, fūros vėžias, nes mašinos atsistoja žemės sklypo sausoje vietoje ir vykdė grūdų perkrovimo darbus, tą patvirtino kombainininkas ir žemės savininkas ir neišvengiamai būna pabiros, jų kiekis neviršija dviejų kibirų. Grūdai ne ant fanieros gabalo, o jei guli ant žemės, todėl tai jau laikoma, kad tai ne šėrykla. Pokalbio metu jis siūlė pareigūnams parodyti kitas grūdų pabirų vietas, nes už pusės kilometro yra tokios pačios pabiros, kur vyko perkrovimo darbai. Jie kategoriškai atsisakė, nurodė, kad jie turi surašyti protokolą, o jis gali skųsti Strasbūro teismui. Tyrimas buvo atliktas šališkai. Pareigūnai taip pat pasakė iki penktadienio surinkti grūdus, nes tai yra jo grūdai. Teigia, kad jis neprivalo grūdų susirinkti. Jis nuvažiavo pas žemės savininką, kuris sakė kad tai grūdų pabiros, jie tuo neužsiima, be to juridiškai gali jį apkaltinti vagyste, nes jei juos surinks ir išveš bus laikoma, kad jis iš ūkininko žemės sklypo išveža produkciją. Ketvirtadienį paskambino pareigūnas Stukas, pasakė, kad buvo patikrinti, teigė, kad grūdų nesusirinko, o jis paaiškino padėtį, nes žemės savininkas pasakė, kad neturi teisės liesti jo produkcijos. Tada informavo, kad susitiktų prie medžiotojų draugijos. Per tą laiką kol važiavo nuo Lukštų atliekų aikštelės iki medžiotojų draugijos, jau mašinoje buvo surašytas protokolas už nelegalios šėryklos įrengimą. Atvykus prie medžiotojų draugijos jis pareigūnus perspėjo, kad vykdys garso įrašą, į ką pareigūnai sureagavo normaliai, pasikeitė intonacija, elgesys, elgėsi korektiškai. Dar eilinį kartą, prieš nesutikdamas su nusižengimu, klausė pareigūnų, kodėl nenori atlikti pilnaverčio tyrimo. Jo nuomone, tai pareigūnai turi įrodyti, kad tai yra jo grūdai, net siūlė, kad paimtų jų iš kitos krūvos ir atlikus tyrimą nustatytų, ar tai tie patys grūdai. Tyrimą galėjo atliki per kelias minutes, pasiūlius paskambinti bent jau žemės savininkui, jie visiškai atsisakė tai padaryti Tai yra užfiksuota garso įraše. Neneigė, kad tai yra jo bokštelis. Pabiros buvo netoli, apie 15 metrų. Du šernai buvo nušauti dar esant nenukultiems grūdams, nes kai juos nušauni praneši geolokacijos taškus. Vienas šernas buvo nušautas ant nukulto lauko, bet išlindęs už pelkės, kuri buvo nuo kopėčių apie 220 metrų atstumu. Šūvis buvo į šerną apie 200 metrų nuo bokštelio, o nuo pelkės 20 m. Nurodė, jog rugsėjo mėnesį žvėrys net neina į šėryklas, nes visur aplink yra maisto, jam visur yra ant žemės grūdai.
Apklausus pareigūną priėmusį nutarimą, I. A. paaiškino, jog inspektoriai atvažiavę tirti įvykio nieko nefiksavo, neįjungė filmavimo kameros. Nurodė, jog jis inspektoriams nežadėjo grūdų surinkti, tik prašė atlikti pilnavertį tyrimą. Pareigūnai atsisakė filmuoti krovininės mašinos vėžias, pravažiuoti patikrinti lauką, ar yra likusių grūdų. Kamera nebuvo 40 cm aukštyje, bet buvo aukščiau. Motyvacija, kad grūdai buvo purvini, tačiau tai nereiškia, kad grūduose rastas diskelis neatvažiavo su tuščia mašina ir jie ten atlikinėjo šlifavimo ir virinimo darbus. Mašina negalėjo ir neturėjo būti sterili, ar tokie reikalavimai.
Atsiliepimas
AAD atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už Medžioklės taisyklių reikalavimų pažeidimą. Medžioklės taisyklių 58.33 punktas draudžia natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės. Skunde I. A. painioja (suplaka) gyvūnų šėryklos ir viliojimo vietos sąvokas. Pagal Medžioklės taisyklių 2.3 ir 2.12 punktuose pateiktus minėtų sąvokų apibrėžimus, gyvūnų šėrykla įrengiama, siekiant padėti medžiojamiesiems gyvūnams išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą, o viliojimo vietoje gyvūnus siekiama privilioti medžiojimui. Nagrinėjamu atveju pašarai (grūdai) buvo išpilti žemės ūkio pasėlių lauke ant žemės, prie I. A. pastatytų kilnojamojo medžioklės bokštelio ir žvėrių stebėjimo kameros (tai užfiksuota byloje esančiose, tyrimą atlikusio Institucijos pareigūno darytose fotonuotraukose: to neneigia ir pats I. A.), todėl traktuotina, kad pašarų išpylimo tikslas – privilioti medžiojamuosius gyvūnus į I. A. medžiojimo vietą (pvz., Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-74-857/2022). Kadangi pašarų išpylimas ant žemės buvo naudingas toje vietoje medžiojančiam I. A. ir konkrečių duomenų apie kitus asmenis, galėjusius išpilti pašarus minėtoje vietoje, nenustatyta, todėl I. A. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį. Skunde I. A. priekaištauja tyrimą atlikusiam Institucijos pareigūnui, kad šis nesiaiškino, ar nagrinėjamu atveju ant žemės esantys grūdai nėra pabiros, atsiradusios juos perpilant iš kombaino į mašiną. Tačiau papildomai tirti šią aplinkybę nebuvo pagrindo, nes iš Institucijos pareigūno įvykio vietoje padarytų fotonuotraukų matyti, kad tai ne pabiros, o vienoje vietoje supilta nemaža grūdų krūva. Vadovaudamiesi ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismo prašo palikti Institucijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2023 nepakeistą ir I. A. skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas, AAD vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas, paaiškino, jog surašė protokolą I. A., buvo tyrimas, buvo pranešimas pranešimų centro, per 112, paskirta užduotis ištirti pranešimą. Pranešimas buvo gautas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) būrelio teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) miško išpilti grūdai, pašarai ant žemės. Nuvyko į vietą, susitiko su pranešėju, kuris nuvedė į vietą, parodė kur viskas yra, pasakė, kad tai yra I. A.. Buvo įrengta stebėjimo kamera ir bokštelis pamiškėje užmaskuotas po eglėmis, kad niekas nematytų ir išpiltas maišas grūdų, buitinių atliekų, susemta ir atvežta, o ne iš kombaino išbyrėję. Iš kombaino išbyrėję būna labai mažai arba būna su pelais, arba šiaudagaliais, o čia grynų grūdų pripilta. Pirmą dieną I. A. to neneigė, siūlyta sutvarkyti, surinkti, teigė, kad po kelių dienų apars ūkininkas ir nieko neliks. Atvykus po kelių dienų buvo nustatyta, kad laukas neapartas, grūdai nesušluoti. Buvo įrengta medžioklei viliojimo vieta, tiesiai matomi nuo bokštelio, kamera prie krūmo, kad galėtų stebėti žvėris. Viduryje lauko buvo išpilta krūva. Žymių lauke nebuvo, kad būtų perpilta, automobilių vėžių buvo daugybė, bet kad toje vietoje būtų perpilta – niekas nerodė. Daugiau tokių krūvelių nebuvo, nes jie apžiūrėjo visą lauką prieš susitinkant su I. A.. Kai susitiko su I. A. antrą kartą, tai atsirado naujos versijos, siūlė aiškintis. Jie papildomai nesiaiškino su žemės savininku, nes nematė prasmės, buvo įsitikinę, kad tai įrengta žvėrių viliojimo vieta. Šiukšlės pabirose negali atsirasti, nes paspardžius krūvą išlindo metalo pjovimo diskelis, cigarečių pakelio celofanas. Kai būna gyvūnų šėryklos, tai jos įrengtos didelės, su stacionariais medžioklės bokšteliais, ne daugiau kaip 100 kg, arba 125 litro pašarų, papilti ne ant žemės, ant padėklo. O šiuo atveju buvo papilta ant žemės. I. A. pripažino ir neneigė, kad netoli šios viliojimo vietos yra jo bokštelis, jo kamera, kad ten medžioja. Iš pradžių neneigė, iš karto būtų sakęs, kad ne aš išpyliau, nebūtų sakęs, kad sutvarkys, kad apars, nieko nesimatys. Po to dviejų trijų dienų, pradėjo aiškinti, kad savininkas apkaltins vagyste. Nors ir ruduo, tačiau tai nereiškia, kad gyvūnai neis ten kur pašaro didesnis kiekis, be to ateina ieškoti ten, nes vasarą tame lauke ir ganėsi. Lauke augo kviečiai, miško įlanka, gyvūnams labai palanki vieta. Matėsi, kad galima nušauti. Tiek kopėčios, tiek kamera buvo pastatyti taip, kad tie pašarai matytųsi ir jų niekas neužstojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.
Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos ir skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 5 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Gyvosios gamtos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos skyriui buvo pateiktas T. M. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. medžiodami (duomenys neskelbtini) miško palaukėse pastebėjo, jog nukultame lauke papilta kviečių, apie maišas ir pastatyta stebėjimo kamera. Pradėjo aiškintis su būrelio vadovu A. J., jis taip pat nežinojo kieno įrengta viliojimo vieta. Sekančią dieną, t. y. šeštadienį A. J. pasakė, kad tai yra I. A. viliojimo vieta ir jam aiškintis su juo, o jeigu nepavyks pranešti Aplinkos apsaugos departamentui. I. A. viliojimo vieta nėra suderinta su būrelio valdyba ir nėra įteisinta Aplinkos apsaugos agentūroje. Ši viliojimo vieta yra įrengta priešais T. M. viliojimo vietą ir yra šūvio zonoje. Šiame lauke buvo pasėti kviečiai ir kai juos nukūlė, jokių išpiltų kviečių nebuvo ir stebėjimo kameros nebuvo, tik pamiškėje stovėjo naujai pastatytas kilnojamas bokštelis. Prašė pareigūnų išsiaiškinti šios įrengtos vietos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
AAD vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas 2023 m. rugsėjo 7 d. priėmė nutarimą kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2023, kuriuo I. A. pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį skirtas įspėjimas, už tai, kad jis 2023 m. rugsėjo 5 d. Rokiškio rajone, (duomenys neskelbtini) miško įlankoje, žvėrių viliojimo vietoje pašarus išpylė ant žemės, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 58.33 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas I. A. jam įteikiant nutarimą ant jo užrašė: „Nesutinku su nutarimu, nes šėryklos neįrenginėjau, tai buvo pabiros nuo kombaino, o kamera buvo nuo pasėlių apsaugos jau prieš mėnesį“.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinio nusižengimo byloje pateiktame I. A. paaiškinime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miške pačiame gale buvo apsėti kviečiai. Šernai pradėjo daryti nuostolius ūkininko žemėje. Ūkininkas jo paprašė pasaugoti pasėlius, kad nebūtų nuostolių. Jis su medžiotoju E. Š. pastatė kopėčias ir saugojo pasėlius. To pasekoje sumedžiojo du šernus. Ryšium su tuo, kad iš pelkės į mišką migruoja elniai ir briedžiai buvo pastatyta foto gaudyklė tam, kad rujos metu būtų galima įvertinti selekciškumą medžiojamų objektų. Prieš savaitę laukas buvo nukultas ir keliose vietose kur perpilinėjo grūdus iš kombaino į mašiną liko kelios nedidelės krūvytės grudų. Dėl jų atsiradimo jis neturi nieko bendro. Šis visas laukas šiomis dienomis bus suartas ir apsėtas. Tokias grudų krūvytes galima rasti ir už pusės kilometro nuo jo kopėčių.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. Š. nurodė, jog jis yra ūkininkas, su I. A. sieja darbiniai medžioklės reikalai. Jų dirbamos žemės eina per daugelį būrelių. Vasarą medžiotojus įspėja, kad daroma gyvūnų žala ir prašo saugoti pasėlius. Kiekvienais metais būrelius dėl to įspėja, kad šernai kviečių laukuose, žieminių rapsų laukuose – elniai. Kreipėsi ir į (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelį. Paprašo pasižiūrėti, nepamiršti. Stebėdavo, kad yra išvažinėtos laukuose vėžios, kažką daro, matė, kad prašymas vykdomas, didelės žalos padarytos laukinių gyvūnų – nematė. Gylių kaime esančio sklypo valdytojas yra L. Š., o jis, jo sūnus, yra įgaliotas asmuo, padeda tėčiui ūkio reikalais. Nematė gyvūnų padarytos žalos pasėliams, puikiai supranta, kad negali visko apsaugoti. Stacionarius įrenginius persikelia, kad netrukdytų purkštuvams. Prie (duomenys neskelbtini) miško buvo kviečių laukas, kuriame atlikti kombainavimo darbai. Paaiškino, jog vykdant kūlimo darbus pirmiausia kombainas pradedant darbą arba išvažiuojant į lauką yra nuvalomas. Tada jeigu pradedamas darbas anksti ryte kuliant pakraščius būna rasos, kombainas užsikiša, reikia pasivalyti, reikia atsidaryti, išbyra šiukšlės, neišsijoti grūdai. Kūlimo metu reikia prikrauti priekabą, išpylimo metu visko pasitaiko, priekabos išvažiuodamos iš lauko, susvyruoja, pabėga grūdų, jeigu neišlyginta. Šalutinės atliekos, kaip šiaudai, pabiros. Tai gali būti gamybos procesas. Laukas paliktas ražienai, daugiau jie nieko nebedarė, į jį nebevažiavo. Įvairių variantų, ant kelio pabarstyti, po truputį grūdai gali byrėti, bet specialiai krūvų nepylė. Sutaria su medžiotojais. Su visais normalūs santykiai, nori geranoriškai bendrauti. Pasitaiko paskambina medžiotojai paklausti, ar gali per pasėlius išsitempti žvėrį, kad nepamatytų išguldytų laukų, ar užbuksuoja būna, pasako, kad išsitraukia automobilį.
Teismo posėdžio metu išklausytas I. A. pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas AAD pareigūno ir I. A. pokalbis:
I. A.: perspėja, kad darys garso įrašą. „Aš kalbėjausi su žemės savininku ir paaiškinsiu“.
Pareigūnai: teigia, kad jį baudžia nešališkai. Teigia, jog prieš kelias dienas šnekėjo vienaip, kitą versiją, kur pabiros.
I. A.: teigia, kad „gal M. juos pateikė“, siūlo pasiimti grūdų pradžioje ir kitoje vietoje, padaryti ekspertizę, klausia kodėl vykdo M. nurodymus.
Pareigūnas: „Mes matėme tą patį, ką ir prieš kelias dienas“. Praneša, kas parašyta protokole. „Nerašau nei svorių, nei kiekių, kad jie ant žemės, kamera pastatyta, įrengtas bokštelis“. Prašo pasirašyti.
I. A.: „Nesutinku su nutarimu“.
Pareigūnas: „Tokia teisė rašykit kur norite. Jokio nusistatymo neturime“.
I. A.: „Bet vienašališkai ginate“.
Pareigūnas: „Neginame nei vieno. Suprantame kaip vyksta darbai, kai pilami grūdai po kamera ir kur stovi bokštelis“. Prašo rašytis. „Bus skundas ant kito, važiuosime ir rašysime, mes pykčių neturime ir niekam nelaikome, yra taip kaip yra. Jūs užvakar prižadėjote sutvarkyti“.
I. A.: „T. pasakė, kad negali mano žemėje liesti, gali apkaltinti vagyste, žemė yra T. Š.“.
Pareigūnas: „Tai tada ir ūkininkui reikia surašyti vienas protokolas už šiukšles“.
I. A.: „Kodėl mane apkaltinate?“.
Pareigūnas: „Aš nieko nekaltinu, konstatuoju faktą, galite medžioti, pasiimkite grūdus, kad nebūtų išpilti ant žemės“.
I. A.: „Man nereikia šėryklos“.
Pareigūnas: „Bet kamera kur krūvelė grūdų“.
I. A.: „Saugojau pasėlius, uždėjau kamerą pasižiūrėti“.
Pareigūnas: „Kamera apie 40 cm. Ir kai yra kviečiai labai gerai matėsi, va šiandien buvome, pagalys tai aukštas“.
I. A.: „Gal dabar nukrito kamera.
Pareigūnas: „Ji žemai taip stovėjo užvakar ir dabar taip stovėjo. Jeigu nebūtų varpų nebebūtų gerumo. Reikia suktis, nereikia laikyti mūsų durniais. Vienas man, vienas jums“.
I. A.: „Nepykit ant manęs, T. man daro, kad mane (...).
Pareigūnas: „Mes darome savo darbą, ką matome, jūs medžiojate ir atsakote. Pašarus tinkamai pilkit ir niekas nieko nepadarys“.
I. A.: „Jokių maišelių, parodykit ką jūs ten darote, garantuoju, kad prikaišiojo T..
Pareigūnas: „Dar galime ir ūkininką bausti už šiukšles“.
I. A.: „Iš kur man žinoti. Tikrai T., kad mane apkaltinti“
Pareigūnas: „Tikrai nežinome“.
Pareiškėjas nesutinka su priimtu Nutarimu, prašo jį panaikinti, skundą motyvuodamas tuo, kad jis lauke grūdų ant žemės neišpylė, tai buvo ūkininko javų kombaino pabiros atsiradusios vykdant kūlimo darbus. Stebėjimo kamera ir medžioklės bokštelis jau buvo įrengti pasėlių saugojimui nuo gyvūnų daromos žalos.
I. A. veika jam surašytame Nutarime yra kvalifikuota pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimu, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (aktuali redakcija galiojanti nuo 2023 m. vasario 15 d.) 58.33. punkte numatyta, kad draudžiama medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės).
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių nusižengimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
Nagrinėjamu atveju I. A. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis, Nutarime nurodytu laiku ir vietoje, žvėrių viliojimo vietoje pašarus (grūdus) išpylė ant žemės, tuo nesilaikydamas Medžioklės taisyklių 58.33. punkto reikalavimų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžių metu ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje nesurinkta pakankamai vienareikšmiškų ir neginčytinų I. A. kaltę dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančių įrodymų.
Iš bylos medžiagos ir Nutarimą priėmusio pareigūno duotų paaiškinimų teismo posėdžio metu, matyti, kad Nutarimas iš esmės priimtas remiantis tuo, kad pašarai (grūdai) buvo išpilti žemės ūkio pasėlių lauke ant žemės, prie I. A. pastatytų kilnojamojo medžioklės bokštelio ir žvėrių stebėjimo kameros, o pašarų išpylimas ant žemės buvo naudingas toje vietoje medžiojančiam I. A. ir konkrečių duomenų apie kitus asmenis, galėjusius išpilti pašarus minėtoje vietoje, nenustatyta.
Nors pareiškėjas neginčija, kad, netoli tos vietos, kurioje yra išpilti grūdai, jau buvo įrengta jo stebėjimo kamera ir pastatytas bokštelis, tačiau vien šios aplinkybės neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad grūdus ant žemės išpylė būtent I. A..
Kaip nurodė Nutarimą priėmęs AAD pareigūnas pašarų išpylimas ant žemės buvo naudingas toje vietoje medžiojančiam I. A., buvo įrengta medžioklei viliojimo vieta, tiesiai matoma nuo bokštelio, kamera prie krūmo, kad galėtų stebėti žvėris.
Administracinio nusižengimo byloje esančiose AAD pareigūno padarytose foto nuotraukose, matyti, kad netoli išbertų ant žemės grūdų yra ant stiebo užmontuota vaizdo stebėjimo kamera, tačiau iš foto nuotraukos aiškiai nematyti, kad kamera nukreipta būtent į išbertus ant žemės grūdus, be to nėra pamatuota ir užfiksuota kokiame aukštyje yra kamera, koks atstumas nuo kameros iki išbertų grūdų. Taip pat pažymėtina, kad AAD pareigūno darytose foto nuotraukose medžioklės bokštelis iš viso nebuvo užfiksuotas, taip pat neužfiksuota ir medžioklės bokštelio padėtis išbertų ant žemės grūdų atžvilgiu. Minėtų objektų padėties tinkamas užfiksavimas yra ypatingai svarbus, nustatant ar įvykio vieta galėtų būti laikoma žvėrių viliojimo vieta ir joje esantys objektai išdėstyti bei viskas įrengta taip, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų įmanoma ir patogu joje medžioti.
Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad stebėjimo kamera ir medžioklės bokštelis pastatyti pasėlių saugojimui nuo gyvūnų, kadangi ūkininkas jo paprašė pasaugoti pasėlius, kad nebūtų nuostolių. Priešingai, aplinkybę, dėl prašymo pasaugoti pasėlius patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas asmens, kurio valdomame žemės sklype buvo pasėliai, sūnus, ūkininkas T. Š..
Be to, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys nepaneigia pareiškėjo versijos, kad kviečiai išbyrėjo atliekant kūlimo darbus (pavyzdžiui perpilant grudūs iš kombaino į kitą techniką jų transportavimui), kaip pareiškėjas nurodė AAD pareigūnams. Atsiliepime į skundą nurodoma, kad ši versija buvo atmesta, nes iš AAD pareigūno padarytų fotonuotraukų matyti, kad tai ne pabiros, o vienoje vietoje supilta nemaža grūdų krūva, todėl papildomai tirti šią aplinkybę nebuvo pagrindo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. Š. nurodė, kad kūlimo metu kombainas užsikiša, reikia pasivalyti, reikia atsidaryti, išbyra šiukšlės, neišsijoti grūdai, reikia prikrauti priekabą, išpylimo metu visko pasitaiko, priekabos išvažiuodamos iš lauko, susvyruoja, pabėga grūdų, jeigu neišlyginta. Teismo posėdžio metu apklaustas AAD vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas nurodė, kad daugiau tokių krūvelių nebuvo, nes jie apžiūrėjo visą lauką prieš susitinkant su I. A., jie papildomai nesiaiškino su žemės savininku, nes nematė prasmės, buvo įsitikinę, kad tai įrengta žvėrių viliojimo vieta. Nors, kaip nurodė AAD pareigūnas, daugiau tokių krūvelių nebuvo, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės, kad įvykio vietoje grūdai galėjo būti išberti kūlimo darbų metu.
Iš byloje esančių AAD pareigūnų darytų foto nuotraukų matyti, kad tarp išbertų grūdų yra ir kelios šiukšlės (metalo pjovimo diskelis ir celofaninės pakuotės dalis). Teismo posėdžio metu AAD vyriausiasis specialistas Gytautas Stukas paaiškino, kad šiukšlės pabirose negali atsirasti, nes paspardžius krūvą išlindo metalo pjovimo diskelis, cigarečių pakelio celofanas. Teismo posėdžio metu išklausytame garso įraše, kuriame užfiksuotas AAD pareigūno ir I. A. pokalbis, AAD pareigūnas I. A. teigia, kad: „Jūs užvakar prižadėjote sutvarkyti“, I. A. atsako: „T. pasakė, kad negali mano žemėje liesti, gali apkaltinti vagyste, žemė yra T. Š.“, o pareigūnas atsako: „Tai tada ir ūkininkui reikia surašyti vienas protokolas už šiukšles“. Vėliau garso įraše girdėti, kad pokalbio metu pareigūnas pasako: „Dar galime ir ūkininką bausti už šiukšles“. Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad nebuvo pašalintos visos kilusios abejonės dėl grūdų (kartu ir ankščiau minėtų šiukšlių) atsiradimo kilmės ir nebuvo iki galo įsitikinta, kad grūdus (kartu ir šiukšles) ant žemės išbėrė I. A.. Be to, garso įraše užfiksuota, kad surašydamas Nutarimą ir įteikdamas jį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. A., pats AAD pareigūnas nurodė, kad surašys protokolą kitam asmeniui (ūkininkui), galimai atsakingam už grūdų, kartu ir už pokalbyje minimų šiukšlių, atsiradimą pasėlių lauke ant žemės, ir galimai tokiu būdu padarusiam administracinį nusižengimą, kas iš esmės prieštarauja pareiškėjo I. A. nubaudimui dėl tapačių veiksmų.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad AAD pareigūnai nesiėmė atlikti visų reikalingų veiksmų, tam, kad būtų pašalintos visos kilusios abejonės, jog grūdai neišsipylė pasėlių kūlimo metu, o grūdus išpylė būtent pareiškėjas. Pareigūnai neatliko jokių veiksmų ant žemės esančių grūdų kilmei nustatyti, pavyzdžiui nepaėmė mėginio iš kviečių išbertų ant žemės ir kitos vietos esančios pasėlių lauke, nustatymui ar išpilti grūdai yra kitokie, nei žemės sklype auginti pasėliai, kurie buvo nukulti.
Pažymėtina ir tai, kad Nutarime nurodytas administracinio nusižengimo padarymo data – 2023 m. rugsėjo 5 d., neatitinka administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų. Tokia išvada darytina, kadangi T. M. paaiškinime, kurio pagrindu ir pradėta administracinio nusižengimo teisena, nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 1 d. medžiodamas (duomenys neskelbtini) miško palaukėse pastebėjo, jog nukultame lauke papilta kviečių, apie maišas ir pastatyta stebėjimo kamera. Iš nurodyto, spręstina, kad kviečių pabiros lauke ant žemės atsirado ne vėliau nei 2023 m. rugsėjo 1 d.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad visapusiškai ir objektyviai ištyrus, išanalizavus bei įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nebuvo gauta jokių objektyvių ir patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog I. A. savo veiksmais padarė ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, kurios negali būti vertinamos kaip patikimi įrodymai pareiškėją patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas).
Administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, I. A. atžvilgiu administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina, o Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 640-641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
I. A. (I. A.) skundą tenkinti.
Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. rugsėjo 7 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr. AM-AAD-ANR_N-2544-2023, kuriuo I. A. (I. A.) pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį skirtas įspėjimas, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.