- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- II-74-857/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-15-3-00006-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. B.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie AM Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
- Kategorijos
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
nedalyvaujant institucijos, kurios nutarimas ginčijamas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. B., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl jo atžvilgiu priimto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. kovo 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1191-2022 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. V. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) 2022 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1191-2022 (toliau – Nutarimas) jam paskirtą nuobaudą.
2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad jam buvo paskirtas įspėjimas dėl Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliai – Taisyklės) 58.36 punkto pažeidimo. Pažymėjo, kad pareigūnų užfiksuota cukrinių runkelių krūva, apie 3 tonas išpilta ant žemės gyvūnų šėrimo vietoje, kai medžiojamieji gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą. Toje gyvūnų šėrimo vietoje aplink yra didelis žieminių rapsų laukas, kuris šaltuoju metų laiku nesant papildomo pašaro intensyviai niokojamas elninių gyvūnų. Cukriniai runkeliai išpilti gruodžio mėnesio viduryje, t. y. šaltuoju metų laikotarpiu, kai gyvūnams sunku susirasti maisto ir yra niokojami ūkininkų pasėliai. Nurodo, kad pareigūnės argumentai, kad šėrykloje turi būti stacionarūs įrenginiai neatitinka šėryklos sąvokos apibūdinimo Taisyklėse, kurių 2.3. punkte nurodyta, kad gyvūnų šėryklos - <...>, šėrimo aikštelės ar šėrimo vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiua kaip 125 litrai pašarų, <...>. Taip pat nesutinka su pareigūnės argumentu, kad bokštelis yra per arti šėryklos, nes nei stebėjimo, nei medžiojimo bokštelio niekas nedraudžia statyti, jei yra suderinta su žemės savininku. Yra draudžiama medžioti medžiojamuosius gyvūnus, esančius gyvūnų šėrykloje ar mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvūnų šėryklos, medžioti tykojant ar sėlinant. Pažymi, kad toje šėrykloje nėra medžiojama, tai ne viliojimo vieta.
3. Teismo posėdyje V. B. patvirtino skunde nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad kreipėsi į teismą, nes buvo skirtas įspėjimas, prašo panaikinti įspėjimą, kadangi Taisyklėse nurodyta, kad jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Nors pareigūnai atsiliepime nurodo, kad norint gyvūnus atitraukti nuo pasėlių yra šeriama miško viduryje, tačiau Taisyklėse nėra nurodyta kur turi būti šeriama. Kai reikia technikai privažiuoti, įvežti pašarus, šėrykla atsiranda toje vietoje, kur medžiotojams yra patogu. Šioje vietoje, kur pastatytas bokštelis, beveik kas metai yra sėjamas rapsas. Siekiant atitraukti nuo rapso elninius gyvūnus ir naudojamos šėryklos. Taisyklėse tik nurodytas draudimas medžioti 100 metrų atstumu nuo šėryklos. Statyti bokštelių nėra draudimų. Medžiotojai bokštelius gali statyti kur nori, tik suderinę su miško savininku, jei bokštelį eksploatuoja ilgiau kaip vienus metus. Be to net bokštelio pagrindiniai langai nėra nukreipti į šėryklą. Šio bokštelio paskirtis stebėti, fotografuoti, šaudyti į kitą pusę, negu 100 m nuo šėrimo vietos. Nutarime nurodytu metu buvo galima medžioti elninius gyvūnus ir pašaras buvo skirtas jiems. 3-4 tonos pašarų buvo išpilta 60-70 metrų atstumu nuo bokštelio. Pašarų nepylė toliau nuo bokštelio, kadangi yra patogus miško įlinkis.
Atsiliepimas
4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į V. B. skundą (b. l. 14), kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka. Pažymėjo, kad cukriniai runkeliai buvo išpilti netoli V. B. medžioklės bokštelio, ant miško ir žemės ūkio lauko ribos, prie pat lauko pakraštyje pravažinėto keliuko. Tokia runkelių krūvos padėtis vietovėje bei bokštelio atžvilgiu yra labai patogi gyvūnų išviliojimui iš miško į tinkamą medžiojimui tykojant iš bokštelio zoną. O gruodžio mėnesio vidurys ir pabaiga yra leistinas daugelio skunde minimų gyvūnų medžiojimo laikas (Taisyklių 15.2.1.-15.2.4. punktai). Be to, jeigu būtų tikrai norima gyvūnams padėti išgyventi jų mitybai nepalankiu laikotarpiu ir atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių, cukriniai runkeliai būtų buvę išpilti kur nors giliau pačiam miške, taip orientuojant gyvūnus neiti iš miško ir neieškoti maisto prie miško esančiame žemės ūkio pasėlių lauke. Taip susidaro priešinga situacija – gyvūnai yra pratinami išeiti iš miško prie žemės ūkio pasėlių ir kaip tik į vietą, kur patogu medžioti iš bokštelio. Todėl darytina išvada, kad cukriniai runkeliai buvo išpilti siekiant gyvūnus privilioti į medžiojimui tykojant iš medžioklės bokštelio tinkamą vietą, todėl runkelių išpylimo vieta pagrįstai kvalifikuota kaip viliojimo vieta. Kadangi Taisyklių 58.36 punktas draudžia natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje pilti ant žemės, todėl V. B. pagrįstai taikyta atsakomybė už minėto punkto pažeidimą. Prašo V. B. skundo netenkinti, o nutarimą palikti nepakeistą.
5. Institucijos, priėmusios ginčijamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
6. Iš bylos duomenų matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-1191-2022 V. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtas įspėjimas už tai, kad 2021 m. gruodžio 17 d., 19.00 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienete, šalia V. B. priklausančio bokštelio, nustatyta, kad V. B. žvėrių viliojimo vietoje koordinatėmis (duomenys neskelbtini) , ant žemės išpylė natūralios kilmės pašarus (cukrinius runkelius), tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258, 58.36 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse numatytus pažeidimu, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
8. Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. D1-768 redakcija) (aktuali redakcija nuo 2021-06-05 iki 2022-04-12) 58.36. punkte numatyta, kad draudžiama medžioklės plotų vienete (10 km² (1000 ha) įrengti daugiau kaip 10 šernų viliojimo vietų, vienoje šernų viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kg arba 125 litrus natūralaus pašaro ar masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje išpilti ant žemės (išskyrus automatinius šėryklas (barstytuvus), kurie gali barstyti ant žemės).
Žemesnės instancijos teismas
9. ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
10. Administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta ir pats pareiškėjas neginčija, kad jis Nutarime nurodytoje vietoje, netoli V. B. priklausančio bokštelio, nutarime užfiksuotu laiku buvo ant žemės išpylęs natūralios kilmės pašarus (cukrinius runkelius).
11. Šiuo atveju kyla ginčas, ar nutarime minima vieta yra gyvūnų viliojimo vieta, ar gyvūnų šėrykla, t.y. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jo išpiltų cukrinių runkelių krūvos kvalifikavimu kaip viliojimo vietos, teigdamas, kad tai yra gyvūnų šėrykla. Minėtų Taisyklių 2.3. punkte (aktuali redakcija nuo 2021-06-05 iki 2022-04-12) nurodyta, kad gyvūnų šėryklos ? stacionarūs medžioklės įrenginiai (ėdžios, pašiūrės su stogais, loviai, automatiniai ir kiti šėrimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų), šėrimo aikštelės ar šėrimo vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų, kai medžiojamieji gyvūnai šeriami siekiant padėti jiems išgyventi jų natūraliai mitybai nepalankiu laikotarpiu ar atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių ir taip sumažinti daromą žalą. Taisyklių 2.12. punkte (aktuali redakcija nuo 2021-06-05 iki 2022-04-12) nurodyta, kad viliojimo vieta –medžioti tykojant ar sėlinant skirta vieta, kurioje specialioje talpoje yra ne daugiau kaip 100 kilogramų natūralios kilmės masalo (išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską), kurioje medžiojamieji gyvūnai viliojami iškamšomis, muliažais, profiliais, viliokliais ir vilbynėmis, feromoniniais jaukais ar krykštėmis. Jei vienoje vietoje arba mažesniu nei 100 metrų atstumu keliose vietose medžiojamųjų gyvūnų viliojimui naudojama daugiau kaip 100 kilogramų masalo, tokia vieta (vietos) laikoma gyvūnų šėrykla. Taisyklių 58.34. punkte (aktuali redakcija nuo 2021-06-05 iki 2022-04-12) nurodyta, kad draudžiama medžiojamuosius gyvūnus, esančius gyvūnų šėrykloje ar mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvūnų šėryklos, medžioti tykojant ar sėlinant.
12. V. B. nurodo, kad gyvūnų šėryklos yra šėrimo aikštelės ar vietos, kuriose išpilta daugiau kaip 100 kilogramų arba daugiau kaip 125 litrai pašarų ir visada cukriniai runkeliai yra pilami šėryklose ant žemės, nes neįmanoma miške ar laukuose padaryti stacionarių įrenginių, kuriuose tilptų kelios ar keliolika tonų pašarų. Iš 2021-12-17 apžiūros akto, fotonuotraukų, vietovės schemos matyti, kad nagrinėjamu atveju cukriniai runkeliai buvo išpilti netoli V. B. medžioklės bokštelio, ant miško ir žemės ūkio lauko ribos, prie pat lauko pakraštyje pravažinėto keliuko. Todėl sutiktina su Institucijos pozicija, kad tokia runkelių krūvos padėtis vietovėje bei bokšto atžvilgiu yra labai patogi gyvūnų išviliojimui iš miško į tinkamą medžiojimui tykojant iš bokšto zoną. Nors V. B. nurodo, kad nei stebėjimo, nei medžiojimo bokštelio niekas nedraudžia statyti, jei yra su derinta su žemės savininku, tačiau pats sutinka, kad draudžiama yra medžioti medžiojamuosius gyvūnus, esančius gyvūnų šėrykloje ar mažesniu nei 100 metrų atstumu nuo gyvūnų šėryklos, medžioti tykojant ar sėlinant. Sutiktina su V. B. argumentu, kad cukriniai runkeliai išpilti gruodžio viduryje, t.y. šaltuoju metu laikotarpiu, kai tikrai gyvūnams sunku rasti maisto. Tačiau taip pat sutiktina, su Institucijos argumentu, kad jeigu būtų tikrai norima gyvūnams padėti išgyventi jų mitybai nepalankiu laikotarpiu ir atitraukti juos nuo žemės ūkio pasėlių, cukriniai runkeliai būtų buvę išpilti kur nors kitoje vietoje, taip orientuojant gyvūnus neiti iš miško ir neieškoti maisto prie miško esančiame žemės ūkio pasėlių lauke. Nagrinėjamu atveju susidaro priešinga situacija – gyvūnai yra pratinami išeiti iš miško prie žemės ūkio pasėlių ir kaip tik į vietą, kur patogu medžioti iš bokštelio. Todėl darytina išvada, kad cukriniai runkeliai buvo išpilti siekiant gyvūnus privilioti į medžiojimui tykojant iš medžioklės bokštelio tinkamą vietą, todėl runkelių išpylimo vieta pagrįstai kvalifikuota kaip viliojimo vieta. Kadangi Taisyklių 58.36 punktas draudžia natūralius pašarus ar masalą viliojimo vietoje pilti ant žemės, todėl V. B. pagrįstai taikyta atsakomybė už minėto punkto pažeidimą.
13. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą V. B. paskirtas įspėjimas, numatytas ANK 290 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
14. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui (Kauno apygardos teismo 2017-10-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AN2-600-327/2017). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą tada, kai tarp padaryto nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013 ir kt.).
15. V. B. savo skunde teismo prašo panaikinti jam skirtą nuobaudą. Pareiškėjui buvo paskirtas įspėjimas, numatytas ANK 290 straipsnio 1 dalyje ir atsižvelgiant į V. B. padaryto nusižengimo aukščiau nurodytas padarymo aplinkybes, laikytinas proporcingu. Skiriant nuobaudą pareiškėjui yra atsižvelgta, kad byloje nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat nėra nustatyta kitų reikšmingų pareiškėjo padėtį gerinančių ar bloginančių aplinkybių. Įvertinus visumą teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, į V. B. asmenybę, kad turėdamas 20 metų medžiotojo stažą, turėjo žinoti reikalavimus, numatytus gyvūnų viliojimo vietai, už padarytą administracinį nusižengimą paskirtas įspėjimas ir tai atitinka ANK 34 str. 1, 2 d. nustatytas administracinės nuobaudos skyrimo taisykles.
16. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo V. B. veiksmai pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti tinkamai ir tinkamai paskirta administracinė nuobauda, naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo atžvilgiu nėra nustatytų išskirtinių aplinkybių leidžiančių taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos, todėl esant visoms šioms aukščiau nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytiems argumentams skundas netenkintinas, o nutarimas paliktinas galioti (ANK 642 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi teismas
nutaria:
V. B. skundas netenkintinas.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. AM-AAD-ANR_N-1191-2022 palikti nepakeistą, skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos patvirtintos kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.