Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

dalyvaujant prokurorei L. M.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Z. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

Z. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nubausta 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į Z. B. paskirtą bausmės laiką įskaičiuotas laikinojo sulaikymo terminas nuo 2013 m. kovo 23 d. iki 2013 m. kovo 25 d (dvi dienos).

Iš Z. B. civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 1 314,14 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiajam A. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. B. nuteista už tai, kad 2014 m. kovo 21 d. apie 18.00 val. savo gyvenamojo namo, esančio Prienų r., (duomenys neskelbtini) kambaryje konflikto su sutuoktiniu nukentėjusiuoju A. B. metu tyčia smogė vieną smūgį peiliu į A. B. kairę krūtinės ląstos pusę, tuo padarydama jam sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės pusės ląstos durtine – pjautine žaizda su išsivysčiusiu kairės pusės hemotoraksu, t. y. Z. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Nuteistosios teigimu, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, taip pat buvo pažeista jos teisė į gynybą, kadangi ji neturėjo lėšų tam, kad pasamdytų gynėją, o pirmosios instancijos teismas neišaiškino jai teisės į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, todėl ji nesugebėjo tinkamai apsiginti nuo jai pareikštų kaltinimų.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistosios gynėjas prašė patenkinti jos apeliacinį skundą, prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios Z. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistoji Z. B. apeliaciniame skunde neginčija kaltės ir jos veikos kvalifikavimo, tik prašo sumažinti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime, konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatomis. Pagal Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, už kurios padarymą Z. B. pripažinta kalta ir nuteista, sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas Z. B. bausmę, atsižvelgė į tai, kad padarytas nusikaltimas yra baigtas, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarytas asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju metu, nuteistajai veikiant netiesiogine tyčia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistosios asmenybę (t. y. tai, kad ji nedirba, teista du kartus už to paties nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, ne kartą bausta administracine tvarka, psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitose neįrašyta) bei jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nuteistoji savo kaltę pripažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, bei tai, kad nukentėjusiajam po atliktos operacijos nėra sunkių liekamųjų reiškinių, kad jis nereiškia civilinio ieškinio nuteistajai, paskyrė nuteistajai Z. B. bausmę mažesnę, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis – laisvės atėmimą, kurio terminas artimas minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai bausmei.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, todėl jos terminas turi būti sumažintas.

Susipažinus su baudžiamojoje byloje esančiais faktiniais duomenimis, matyti, jog nėra įstatyminio pagrindo mažinti nuteistajai Z. B. paskirto laisvės atėmimo terminą, taikant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas. Nuteistoji apeliaciniame skunde teigia, kad ji vienintelė išlaiko savo nepilnametį vaiką, M. B., gim. 1999 m. sausio 15 d. Tačiau pagal 2014 m. rugpjūčio 18 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažymą apie šeimos sudėtį duomenis, Z. B. šeimos narys yra ne tik nepilnametis sūnus M. B., bet ir vyras A. B. (I b. t., 125 l.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. B. netinkamai atlieka tėvo pareigas jo nepilnamečio vaiko atžvilgiu arba kad jo tėvystės teisė yra apribota. Todėl byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl nuteistajai paskirto laisvės atėmimo bausmės termino nebūtų kam prižiūrėti bei išlaikyti nepilnametį M. B.. Byloje nenustatytos kitos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, todėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajai paskirta bausmė negali būti švelninama Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, net ir nustačius Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, pagal šios teisės normos nuostatas teismas gali, bet neprivalo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas laikytinas išimtiniu, t. y. minėto straipsnio taikymas susijęs su išimtinių aplinkybių, darančių įtaką padarytos nusikalstamos veikos ar asmens, padariusio nusikaltimą, pavojingumui, buvimu, dėl ko sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai pažeistų bausmės teisingumo principą.

Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodomos jos padaryto nusikaltimo aplinkybės (kad konfliktas tarp jos ir nukentėjusiojo kilo dėl to, jog pastarasis paėmė nuteistajai priklausančius pinigus, kuriuos išleido alkoholiui, kad nukentėjusysis spyrė nuteistajai į koją, o prieš šį įvykį ne kartą mušdavo ją) nėra išimtinės aplinkybės, mažinančios nuteistosios padaryto nusikaltimo ir jos asmenybės pavojingumą. Byloje nustatyta, kad nuteistoji buvo teisiama trečią kartą už nukentėjusiojo, t. y. savo vyro A. B., sveikatos sutrikdymą, padarytą jų asmeninio konflikto metu. Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-80-878/2012 kopijos matyti, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu Z. B. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2012 m. vasario 1 d. tarpusavio konflikto metu pelenine smogė A. B. į galvą ir tuo nukentėjusiajam nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu Z. B. nubausta 3 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. per visą bausmės atlikimo laikotarpį (I b. t., 33-34 l.). Iš Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-805/2013 kopijos matyti, kad Z. B. šiuo nuosprendžiu nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2013 m. gegužės 10 d. dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su nukentėjusiuoju A. B. metu du kartus dūrė peiliu jam į kairę ranką, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Už šią veiką Z. B. nubausta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Be to, minėtu nuosprendžiu nuteistoji įpareigota būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis priklausomybės ligą (alkoholizmą), bei tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui (I b. t., 35-37 l.). Byloje nustatyta, kad nuteistoji jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, yra pagrindo teigti, kad nuteistoji nepadarė išvadų po nurodytais teismo procesiniais sprendimais paskirtų bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis buvo sužalotas nuteistosios iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo nustatytos ankstesniuose teismų procesiniuose sprendimuose: nuteistoji sužalodavo savo sutuoktinį buitinio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, neva gindamasi nuo sutuoktinio, kuris naudojo psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistoji, gindamasi nuo nukentėjusiojo veiksmų, panaudojo gana pavojingą žmogaus sveikatai įrankį – peilį. Nuteistosios tariamos gynybos veiksmai, kurių metu ji panaudojo peilį, yra neadekvati reakcija į nukentėjusiojo veiksmus, kurios pasekmė – nukentėjusiojo A. B. sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuteistoji sužalojo nukentėjusįjį panašiomis aplinkybėmis ne vieną kartą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos nuteistajai bausmės rūšis yra teisinga, o jos terminas nėra per ilgas, bei užtikrina bausmei keliamų tikslų (tarp jų: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) įgyvendinimą. Nuteistoji nebuvo paveikta švelnesnių bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių, todėl jai paskirta bausmė negali būti sumažinta sankcijos ribose, jos atžvilgiu negali būti taikomos Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies normos.

Nėra pagrindo panaikinti teisingo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir dėl to, kad nuteistoji bylos nagrinėjimo metu neturėjo gynėjo.

Lietuvos Respublikos BPK 22 straipsnio 3 dalyje nurodytos kaltinamojo teisės, tarp jų – teisė turėti gynėją. Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnį, teisiamojo posėdžio pirmininkas kaltinamajam, jo atstovui pagal įstatymą, nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui, civiliniam atsakovui ir jų atstovams išaiškina BPK nustatytas jų teises bei pareigas (tarp jų – kaltinamojo teisę turėti gynėją).

Priešingai nei teigia nuteistoji savo apeliaciniame skunde, teisė turėti valstybės garantuojamą gynėją jai buvo išaiškinta teismo ir raštu (2014 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo raštas dėl gynėjo pasirinkimo, I b. t., 104 l.), ir žodžiu pirmosios instancijos teismo posėdyje, kurio metu ji pasakė, kad jai nereikalingas gynėjas (I b. t., 110-114 l.). Be to, teisė turėti gynėją ne kartą jai buvo išaiškinta ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina nuteistosios pasirašyti 2014 m. kovo 25 d., birželio 9 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolai (I b. t., 64, 69 l.).

Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad gynėjo dalyvavimas būtinas: 1) nagrinėjant bylas dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis; 2) nagrinėjant neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas; 3) nagrinėjant nemokančių proceso kalbos asmenų bylas; 4) kai yra įtariamųjų ar kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją; 5) nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos gali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; 6) BPK XXXII skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant; 7) tiriant ir nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas; 8) kai sprendžiama dėl asmens išdavimo (ekstradicijos) arba perdavimo Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal Europos arešto orderį; 9) nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka. 10) kitais BPK numatytais atvejais.

Byloje nenustatyti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyti būtino kaltinamosios gynėjo dalyvavimo pagrindai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino nuteistajai jos teisę turėti gynėją. Nuteistoji šia teise nepasinaudojo. Dėl to, kas pasakyta, konstatuotina, kad nuteistosios teisė į gynybą nebuvo pažeista, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios Z. B. apeliacinį skundą atmesti.