Tauragės apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. V. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, 5/8 dalis pastato - gyvenamojo namo, registro Nr., unikalus daikto Nr., kurio bendras plotas 57.60 m²; 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus daikto, priklauso pastatui; 5/8 dalis pastato - viralinės, unikalus daikto Nr., užstatytas plotas 30.00 m², tūris 77 m³; 5/8 dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus daikto, užstatytas plotas 19.00 m², tūris 50 m³; 5/8 dalis pastato - tvarto, unikalus daikto, užstatytas plotas 37.00 m², tūris 99 m³; 5/8 dalis pastato - daržinės, unikalus daikto, užstatytas plotas 58.00 m², tūris 99 m³; 5/8 dalis pastato - ūkinio pastato, kurio unikalus daikto, užstatytas plotas 18.00 m², tūris 29 m³; 5/8 dalis pastato - kiečio, unikalus daikto Nr., užstatytas plotas 19.00 m², tūris 45 m³; 5/8 dalis pastato - kiemo rūsio, unikalus daikto, užstatytas plotas 19.00 m², tūris 19 m³; 5/8 dalis kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus daikto bei 5/8 dalis žemės sklypo, registro, unikalus, bendras žemės sklypo plotas 5.6500 ha, esančius (duomenys neskelbtini), priėmė pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas atmestinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad K. M. turėjo du vaikus – dukrą J. B. ir sūnų V. M., kurio tėvas buvo sutuoktinis V. M.. K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus K. M., atsirado jai nuosavybės teise priklausantis, 2007 m. gruodžio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimu Nr. ,įgytas palikimas – namų valda ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) K. M. testamento nebuvo parašiusi. Po palikėjos K. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kreipėsi du įpėdiniai, tai yra sutuoktinis V. M. ir dukra J. B.. Tauragės rajono-3-ojo notaro biuro notarės V. J. išduotu 2013 m. balandžio 25 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu įpėdinė J. B. paveldėjo 3/8 namų valdos ir žemės sklypo, o 2013 m. birželio 12 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu (papildomu) įpėdinis V. M. paveldėjo ¼ sodybos ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Į likusią K. M. 3/8 turto dalį paveldėjimo teisės liudijimas yra neišduotas. Tai patvirtina 2023 m. vasario 20 d. Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. J. liudijimas, išduotas mirusiosios sūnui V. M., taip pat Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, kad 3/8 namų valdos ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), registruota K. M. vardu. Taigi po K. M. mirties (duomenys neskelbtini) yra du įpėdiniai, priėmę palikimą, tai yra suinteresuotas asmuo J. B. ir mirusios sutuoktinis V. M.. (duomenys neskelbtini) mirus V. M., jo paveldėtą iš sutuoktinės K. M. dalį, 2023 m. birželio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, paveldėjo pareiškėjas V. M..

P. V. M. kreipėsi į teismą prašydamas, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikėjos K. M., mirusios 2012 m. gruodžio 19 d., turtą – 5/8 dalių namų valdą su priklausiniais ir 5/8 dalių žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), faktinio valdymo pagrindu, nors kaip matyti iš VĮ Registro duomenų bazės išrašo, K. M. vardu tik registruota 3/8 sodybos ir žemės sklypo, dėl kurių nėra išduotas paveldėjimo liudijimas.

Pažymėtina, kad teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – dėl palikimo priėmimo nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Pareiškime turi būti nurodoma: 1) kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; 3) įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis). Lietuvos A. T. yra išaiškinęs, kad kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos A. T. 2006 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-111/2006).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuris yra besąlygiškas, neatšaukiamas, universalus ir kuriuo siekiama perimti palikėjo teises ir pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CPK 5.50 straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CPK 5.51 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet savo veiksmais palikimą priima faktiškai, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismine tvarka. Dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (Lietuvos A. T. 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-378/2021, 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020).

Iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad juridinę reikšmę turi būtent palikimo priėmimo faktas, t. y. ar įpėdinis gali būti laikomas priėmusiu palikimą. Jei įpėdinis gali būti laikomas priėmusiu palikimą, nesvarbu, kokiu būdu ir kokia apimtimi jis tą palikimą priėmė, jis gali įgyti visą jam tenkančią palikimo dalį. Šiuo atveju teismas nesprendžia dėl paveldimo turto ir įpėdiniams tenkančių šio turto dalių apimčių. Kita vertus, šios apimtys nepriklauso nei nuo palikimo priėmimo apimties ar būdo, nei nuo palikimo priėmimo momento.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp pareiškėjo ir suinteresuoto asmens kilo dėl to, ar pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po mamos K. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

CPK 42 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Tokiu būdu pareiškėjui tenka pareiga pateikti pakankamąi įrodymų, patvirtinančių, kad jis faktiniu valdymu priėmė palikimą, atsiradusį po mamos mirties.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. M. palikėjos K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo nepriėmė per teisės aktais nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų Registro ir jo archyvo duomenų išrašas patvirtina, kad pareiškėjas V. M. nuo 2010 m. spalio 4 d. iki 2013 m. spalio 2 d. atliko bausmę laisvės atėmimo vietoje, todėl akivaizdu, kad faktiškai tuo metu nepradėjo palikėjos turto valdyti ir neatliko jokių veiksmų, nurodytų pareiškime. Tai teismo posėdžio metu iš dalies patvirtino ir pats pareiškėjas. Suinteresuotas asmuo J. B. teigė, kad broliui V. M. buvo žinoma apie po mamos mirties likusį palikimą. Būnant jam kalinimo įstaigoje telefonu bendravo, išreiškė poziciją, kad abu paveldėtą sodybą perrašytų mamos seserims ir broliui, tačiau pastarasis nesutiko. Veiksmų, kuriais siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, taip pat neatliko, todėl manė, kad turtas perėjo valstybės nuosavybėn. Po mamos mirties viena prižiūrėjo ir rūpinosi visa namų valda ir žemės sklypu.

Pareiškėjas teigė, kad rūpinosi palikėjos turtu, nes sumokėjo skolą. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad pareiškėjas sumokėjo 6,54 Eur už atliekas ir tokiu būdu rūpinosi paveldimu turtu, neturi įtakos nuosavybės teisės pasikeitimui. Ši sumokėta suma nėra skola, o eilinė įmoka, kurią kaip rinkliavos mokėtojas V. M. turi sumokėti už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., už jo vardu įregistruotą 2023 m. birželio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu įgytą tėvo V. M. sodybos dalį. Pareiškėjo į bylą pateikti rinkliavos mokėtojui V. M. UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ adresuoti vietinės rinkliavos pranešimai už laikotarpius nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Nr. 10234218, 10284399, 10345445, 10409788, 10444375, 10556585), patvirtina, kad šios sąskaitos išrašytos ne už K. M. vardu registruotą ir nepaveldėtą turto dalį, o už turto dalį, kuri nuosavybės teise priklausė pačiam V. M.. Duomenų, kad nurodyti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai apmokėti ir kad tai padarė būtent pareiškėjas, į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens teigimu, sodybą prižiūrėjęs J. B. buvo informavęs seniūniją, kad sodyboje niekas negyvena, konteinerių nebuvo, todėl pranešimų sumokėti už atliekas negaudavo.

Pareiškėjo pateikto susitarimo dėl žemės nuomos turinys kelia pagrįstų abejonių, nes neaiški jo surašymo data, taisytas tekstas kitos spalvos rašikliu įrašant – „Naudmenų plotas 4,95 ha unikalus (duomenys neskelbtini)“, o G. Ū. tvirtina sumokėjęs V. M. 250 Eur už žemę, nors į bylą suinteresuoto asmens J. B. pateikta 2022 m. gegužės 20 d. žemės sklypo panaudos sutartis patvirtina, kad iki 2027 m. gegužės 20 d. G. Ū. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,95 ha perduotas valdyti ir naudoti neatlygintinai.

Suinteresuoto asmens J. B. paaiškinimais, pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po motinos K. M. mirties (duomenys neskelbtini) ji valdė, naudojo, prižiūrėjo sodybą ir žemės sklypą. Mokėjo mokesčius, tvarkė aplinką, pjovė žolę, vėliau įvedė elektrą, užkalė langus, uždengė šulinį, pastatė stebėjimo kameras. Jai šiuos veiksmus padėjo atlikti dėdė mamos brolis J. B., kuriam buvo surašiusi įgaliojimą. Nei pareiškėjas, nei jo tėvas niekada sodyboje negyveno, į ją neatvykdavo, nesirūpino pastatų būkle, jokių priežiūros darbų neatliko, net ir grįžęs iš įkalinimo įstaigos neperėmė jokių mamos daiktų, nuotraukų ar pan. Minėta, kad po K. M. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą kreipėsi sutuoktinis V. M. ir dukra J. B., kurie paveldėjo atitinkamas dalis sodybos ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) mirus V. M., jo paveldėtą iš sutuoktinės K. M. dalį, 2023 m. birželio 27 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. , paveldėjo pareiškėjas V. M.. Taigi, teismui nekyla abejonės, kad tik tuomet pareiškėjas atliko tam tikrus veiksmus, siekdamas valdyti iš tėvo paveldėtą turto dalį ir tai pasireiškė tik namo spynos pakeitimu. Šis veiksmas jokios įtakos išsaugojant ir gausinant paveldėtą turtą, neturėjo, priešingai – iki tol sodybą prižiūrėjusiam J. B. supratus, kad jo paslaugos nebepageidaujamos ir nustojus rūpintis sodyba, vandalai nuniokojo gyvenamąjį namą ir tik J. B., suinteresuoto asmens byloje J. B., paprašytam, užkalus langus, uždengus šulinį, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, įrengus vaizdo kamerą, tolesnis turto naikinimas liovėsi.

Taigi, remiantis bylos rašytiniais įrodymais, suinteresuoto asmens parodymais ir paties pareiškėjo teismui duotais paaiškinimais darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo įrodinėjamą aplinkybę, kad po mamos K. M. mirties aktyviais veiksmais perimtą turtą jis valdė kaip savo ir laikė save turto savininku, t. y. tvarkė turtą, juo naudojosi, mokėjo už jį mokesčius, atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Nenustatyta, kad jis perėmė palikėjos daiktus, juos saugojo, palaikė jų tinkamą būklę, pagerino, perkėlė daiktus į kitą vietą, juos naudojo kaip nuosavus tam tikroje veikloje ir pan. (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, iš esmės teisme sutikdamas kad po mamos mirties atsiradusio palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė, šio termino atnaujinti neprašė.

Įvertinus tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neįrodė, jog jis priėmė ir faktiškai valdo po mamos K. M. mirties atsiradusį palikimą, todėl pareiškimas atmestinas.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,64 Eur išlaidas už procesinių dokumentų siuntimą, kurios priteisiamos valstybei iš pareiškėjo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. M. pareiškimą.

Priteisti iš pareiškėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis – išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.