Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis

nukentėjusiosios E. G. atstovui pagal įstatymą(globėjui) K. G. ir atstovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatei Virginijai Bradulskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2022m. balandžio 19d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 40(keturiasdešimčiai) parų, LR BK 75 str. pagrindu paskirtos arešto bausmės vykdymą atidedant šešiems mėnesiams su intensyvia priežiūra, 2022m. rugsėjo 15d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi arešto bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas realiai atlikti 40(keturiasdešimties) parų arešto bausmę; 2) 2022m. rugsėjo 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 243 str.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 3) 2022m. gruodžio 19d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 138 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64 str. 1-2d.d., 64¹ str.,-areštu 90(devyniasdešimčiai) parų ir 20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio bauda; 4) 2023m. lapkričio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas, pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų, paleistas 2024m. vasario 28d. iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, atlikęs arešto bausmės laiką, visi teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 178 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023m. rugsėjo 08d., apie 17²⁵ val., vakare, kaltinamasis A. M., būdamas recidyvistu, pro neužrakintas duris atėjęs pas pil. E. G. į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia iš kambaryje esančio rašomojo stalo stalčiaus pagrobė nukentėjusiajai E. G. priklausančius pinigus 13.000,- Eur.(trylikos tūkstnčių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. G. 13.000,- Eur.(trylikos tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš teisme paskelbto byloje esančio nukentėjusiosios E. G. atstovo pagal įstatymą(globėjo) K. G. 2024m. liepos 17d. rašyto pareiškimo policijai dėl baudžiamosios bylos iškėlimo matyti, kad pil. K. G., atstovaudamas savo neveiksnios motinos-pil. E. G. interesus, minėtą dieną kreipėsi į policiją su pareiškimu, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą pil. A. M. atžvilgiu dėl jo globojamai motinai priklausančių pinigų 13.000,- Eur.(trylikos tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje vagystės, kurie buvo pavogti dar 2023m. rugsėjo 08d., 17²⁵ val., kada jis(kaltinamasis A. M.) buvo atėjęs pas motiną į namus adresu: (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Prie pareiškimo yra pridėti dokumentai, patvirtinantys tai, kad 2023m. gegužės 23d. sprendimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-426-517/2023 nukentėjusioji E. G., kuriai nuo 2024m. spalio 11d. neterminuotam laikui yra nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros(pagalbos) poreikis, buvo pripažinta neveiksnia visose turtinių ir neturtinių santykių srityse), o jos globėju yra paskirtas kartu gyvenantis pastarosios sūnus-pil. K. G.(b.l. 5-18).

Iš teisme paskelbto nukentėjusiosios E. G. atstovo pagal įstatymą(globėjo) K. G. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2023m. rugsėjo 08d., apie 17²⁵ val. iš jo motinos namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pavogti pinigai bendroje 13.000,- Eur. sumoje. Pinigai gulėjo kambaryje, rašomojo stalo stalčiuje, kurie priklausė jo motinai-pil. E. G., nes tai buvo pastarosios sutaupyti pinigai. Apie pinigų dingimą jis sužinojo tik po trijų dienų, kas galėjo būti 2023m. rugsėjo 11d. Pinigai buvo po 200 eurų nominalo kupiūromis, kurie tarpusavyje buvo susegti sidabriniu užspaudėju. Kadangi jis nuolat būna namuose, namai vieni palikti nebuvo, todėl niekas iš nepažįstamų į svečius atėję nebuvo. Kadangi į namus įsibrauta nebuvo, jis nutarė patikrinti vaizdo įrašus, nes namų valda yra filmuojama. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, puikiai matėsi, kad tuo metu, kai jo nebuvo namuose, į namą buvo užėjęs kaimynas-pil. A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ar šiuo metu yra išsisaugoję vaizdo įrašai, jis pasakyti negali, nes nežiūrėjo, kurie galimai yra išsitrynę. Sutikęs A., jis pastarojo klausė, ar tai ne jis pavogė pinigus. Iš pradžių A. savo kaltę neigė, bet po to, kai jis pastarojo paprašė išversti kišenes, iš vienos kišenės iškrito sidabrinis užspaudėjas, su kuriuo buvo susegti pavogti pinigai, po ko A. prisipažino pavogęs pinigus. A. jam aiškino, kad dalį pinigų išleido, tris dienas vartodamas alkoholį, o likusius pinigus, būdamas girtas, pametė. Be to, kaimynė-pil. R. G., gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), jam buvo minėjusi, jog A. M. buvo atėjęs pas ją į namus ir prašė iškeisti 200 eurų, sakydamas, kad gavo atlyginimą, nors tuo metu jis niekur nedirbo. Tai buvo būtent tą dieną, kada ir buvo pavogti pinigai. Jis paklausė A., ką šis dabar galvoja daryti ir kaip žada grąžinti pinigus. Tada A. savo ranka parašė pasiaiškinimą, kuriame nurodė visas pinigų vagystės aplinkybes, raštiškai pasižadėdamas visą pinigų sumą, t.y. 13.000,- Eur., grąžinti iki 2024m. gegužės 08d. Jo motina-pil. E. G. (duomenys neskelbtini) yra pripažinta neveiksnia, o jis šiuo sprendimu yra paskirtas neveiksnios savo motinos E. G. globėju ir turto administratoriumi. Kadangi motina, jau būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, yra sergantis žmogus, pastarajai apie pinigų vagystės faktą jis nieko nepasakė, nes nenorėjo motinos nervinti, tikėdamasis, kad A. M., kaip buvo žadėjęs, pinigus grąžins, todėl iš karto į policiją nesikreipė. Nuo to laiko iki pareiškimo policijai parašymo dienos, t.y. 2024m. liepos 17d., A. iš pavogtų pinigų negrąžino nei vieno cento, todėl jis ir kreipėsi į policiją(b.l. 27-30).

2023m. balandžio 27d. buvo priimtas naujas LR baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 95, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs 2023m. birželio 01d., kuriuo buvo pakeista ir BK 178 straipsnio redakcija, išskaidant ir papildant šiame straipsnyje numatytos vagystės atvejų ratą. Kadangi nusikaltimas buvo padarytas po 2023m. birželio 01d., o kaltinamojo A. M. pagrobto svetimo turto vertė viršija 10 MGL dydžio sumą, bet neviršija 400 MGL dydžio sumos, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktų ir teisminio bylos proceso metu patikrintų įrodymų bei kitų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo A. M. kaltė dėl pinigų vagsytės yra pilnai įrodyta, todėl pastarojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), požymius, t.y. svetimo turto pagrobimas.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Kadangi turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiai neveiksniai nukentėjusiajai E. G. iki šio laiko nei dalis nusikaltimu padarytos turtinės žalos, t.y. pagrobtų pinigų, nėra atlyginta, o žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo A. M. veiksmais, pastarasis padarytą žalą privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais, tokiu būdu ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinant LR CK 6.263 str. 2d. pagrindu.

Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 str. 2d. apibrėžtus neturtinės žalos dydžio nustatymo orientacinius kriterijus: tokius kaip žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, teisingumo, protingumno ir sąžiningumo principai, bet ir į specifines, sveikatos sutrikdymo situacijoje reikšmingas aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, tiek atsiradusios dėl sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, tiek atsiradę ar galintys ateityje atsirasti pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse-profesinėje, visuomeninėje veikloje, šeimyniniame gyvenime ir kitos aplinkybės, kurios neabejotinai turi tiesioginę įtaką fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui, tad ir jų piniginio ekvivalento nustatymui. Tiek fizinio, tiek ir dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t.y. kokią įtaką jos turės nukentėjusio asmens asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeimyniniams santykiams, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu

Svarbu pažymėti ir tai, kad kasacinis teismas, be kita ko, yra pasisakęs, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t.y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas(ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose(kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, Nr. 3K-3-217-690/2018 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2011

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas nukentėjusiajai E. G. padarytos neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo A. M. kaltės formą-tiesioginę tyčią ir dėl pastarojo padarytų nusikalstamų veiksmų sukeltas pasekmes(jokių objektyvių duomenų apie nukentėjusiosios E. G. sveikatai atsiradusius kokius nors liekamuosius reiškinius, atsiradusius būtent padaryto nusikaltimo, t.y. pinigų vagystės, pasekoje byloje nėra), į nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji E. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra garbaus amžiaus moteris, ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusioji yra neveiksnus asmuo), bet ir į paties kaltinamojo A. M. turtinę padėtį(kaltinamasis šiuo metu yra laikinai nedirbantis asmuo, kuris registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo(b.l. 95-97)), ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(kaltinamojo A. M. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala, nes buvo pavogta nemaža pinigų suma) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose pagal BK 178 str. dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), todėl, vertindamas visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, laiko, jog baudžiamojoje byloje neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesais jos atstovės pagal pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatės pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pilnai pagrįstas, kuris atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nes prašoma priteisti suma nėra aiškiai per didelė ir nepažeidžia paties kaltinamojo interesų. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo A. M. yra priteistina visa nukentėjusiosios prašoma priteisti nusikaltimu padarytos neturtinės žalos suma, nes ši žala buvo padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo A. M. veiksmais, kurią šis privalo atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybes, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 st

Kaltinamojo A. M. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamajam A. M. taikymo, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas keturis kartus, teistumai neišnykę, kuris, 2023m. kovo 31d. būdamas paleistas iš įkalinimo vietos, kur atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę pagal 2022m. gruodžio 19d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, visiškai nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų ir toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, 2023m. lapkričio 24d. teismo baudžiamuoju įsakymu vėl būdamas nuteistas arešto bausme kitoje Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose jau išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje, kurią atlikęs, buvo paleistas iš įkalinimo vietos 2024m. vasario 28d.(b.l. 80-94). Visa tai rodo kaltinamojo A. M. nemažą pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymo reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Kaltinamasis A. M. jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, turėdamas neišnykusį/nepanaikintą teistumą už ankstesnes veikas, t.y. būdamas recidyvistu, kas sunkina pastarojo atsakomybę. Nežiūrint į tai, kaltinamasis A. M. visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veiksmų ir prašo teismo skirti jam kuo švelnesnę sankcijoje už padarytą veiką numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Šią aplinkybę teismas laiko atsakomybę lengvinančia kaltinamojo A. M. atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.)

Kadangi kaltinamasis A. M. yra jau nebe pirmą kartą teisiamas asmuo, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, t.y. pagrobtų pinigų vertę, tiek ir į paties kaltinamojo A. M., kaip šiuo metu niekur nedirbančio asmens ir besiregistruojančio Užimtumo tarnyboje, asmenybę, laiko, kad kaltinamajam, kaip toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, už padarytą veiką turi būti paskirtina sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis-terminuotas laisvės atėmimas, paskirtiną bausmę mažinant 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Kaltinamajam A. M. šiuo nuosprendžiu paskirtina laisvės atėmimo bausmė yra bendrintina tiek su paskirta arešto bausme pagal ankstesnįjį 2023m. lapkričio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1446-517/2023, kurią kaltinamasis yra jau pilnai atlikęs, bendrintinos arešto bausmės atžvilgiu taikant BK 65 str. 2d. numatytas bausmių keitimo taisykles, tiek ir su paskirtos ir neatliktos bausmės-nesumokėtos 20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudos dalimi, kuri buvo paskirta dar pagal 2022m. rugsėjo 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą, taikant visišką bausmių sudėjimo principą(BK 63 str. 3 ir 9d.d., 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “ ir 2d.).

Visgi, kartu atsižvelgiant į teisminiame bylos procese dalyvavusio nukentėjusiosios E. G. atstovo pagal įstatymą(globėjo) poziciją dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo A. M. atžvilgiu taikymo, kuris griežtai bausti neprašė, tik prašydamas teismo, jog kaltinamasis pradėtų dirbti ir sąžiningai grąžintų visą pavogtų pinigų sumą, kurią kaltinamasis įsipareigojo grąžinti dalimis, pasak kurio, jo laukia darbo pokalbis, nes jis ketina įsidarbinti (duomenys neskelbtini), laikytina, kad kaltinamasis A. M. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą ir įvertinus tai, kad baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato BK 75 str. taikymo apribojimų, teismas, suteikdamas kaltinamajam A. M. dar vieną galimybę pasitaisyti ir padaryti atitinkamas išvadas iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų, laiko, jog tikslinga kaltinamajam A. M. paskirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau paskyrus tiek intensyvią priežiūrą, tiek ir baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.)

Neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024m. rugsėjo 25d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-13129 pagrindu pagal paskyrimą atstovavo gynėja(b.l. 42-45, 131-132, 134-136).

2025m. sausio 08d. surengtame nuotoliniame teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesus atstovaujančiai atstovei pagal paskyrimą-advokatei pasisakius dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant nukentėjusiosios interesus, dėl kurių buvo kreiptąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, priteisimo klausimo išsprendimo, po baudžiamosios bylos išnagrinėjime teisme 2025m. sausio 09d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl nukentėjusiajai E. G., pagal savo turtinę padėtį 100% atleistai nuo bylos proceso išlaidų, suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 650,- Eur.(šešių šimtų penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) sumą(b.l. 150-151).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti(LR BPK 106 str.2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai

Kadangi kaltinamasis A. M., kaip praeityje ne vieną kartą buvęs teistas asmuo, yra darbingas asmuo, kuris, paties kaltinamojo žodžiais, darbinius santykius ankstesnėje darbovietėje-(duomenys neskelbtini), kurioje paskutiniu metu dirbo, nutraukė savo noru ir šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo, atsižvelgiant tiek į nukentėjusiajai E. G., kaip neveiksniam asmeniui, padarytos turtinės žalos dydį ir paties kaltinamojo aiškinamas aplinkybes apie pavogtų pinigų likimą, tiek ir į kaltinamojo A. M. dabartinę turtinę padėtį, laikytina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomų priteisti išlaidų suma nėra aiškiai per didelė, atitinka protingumo kriterijus ir neviršija rekomenduojamų dydžių(pastaba: teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti proceso išlaidų, t.y. apmokėjimo už advokato paslaugas, atstovaujant nukentėjusiosios E. G. interesus byloje, išeities pagrindu laikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. sausio 22d. nutarimu Nr. 69(2016m. balandžio 13d. nutarimo Nr. 364 redakcija su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nustatytas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatas dėl užmokesčio dydžio advokatams, atstovaujantiems nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų interesams baudžiamojoje byloje)). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad valstybės prašomos priteisti advokatės, dalyvavusios neveiksnios nukentėjusiosios E. G. atstove byloje, patirtos išlaidos nepažeidžia ir paties kaltinamojo A. M. teisių ir teisėtų interesų, šios išlaidos, jas pripažinus proceso išlaidomis, visa apimtimi yra priteistinos iš kaltinamojo A. M., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, advokatei pagal paskyrimą atstovaujant neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesus baudžiamojoje byloje, tenkinant pilnai LR BPK 106 str. 2d. pagrindu.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1d.(LR 2023m. balandžio 27d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio 2023m. birželio 01d., redakcija), ir nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam A. M. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį šioje baudžiamojoje byloje nuteistu laisvės atėmimu vieneriems metams ir keturiems mėnesiams.

BK 63 str. 3 ir 9d.d. ir 65 str. 2d. pagrindu, taikant BK 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “ nuostatas, bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti 2023m. lapkričio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę-areštą 30(trisdešimčiai) parų, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, ir dar 2022m. rugsėjo 02d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu buvusios paskirtos ir neatliktos bausmės-nesumokėtos 20 MGL 1.000,- Eur.(vieno tūkstančio eurų ir 00 eur/ct.) dydžio baudos dalį-964,64 Eur.(devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ire 64 eur/ct.) sumą, ir galutinę bausmę paskirti vienerius metus keturis mėnesius ir trisdešimt dienų laisvės atėmimo ir 964,64 Eur.(devynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ire 64 eur/ct.) paskirtos ir likusios sumokėti baudos, kuri jau yra vykdoma atskirai, sumą.

BK 75 str. 1-2, 4-7d.d.(LR 2019m. birželio 27d. įstatymu Nr. XIII-2263 patvirtinta 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2020m. liepos 01d.) pagrindu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dviejų metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam A. M. paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis A. M. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam A. M. naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

b) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeičiant darbo vietos;

c) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą programos užsiėmimų kursą;

d) įpareigoti likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų(alkoholį);

e) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Į bausmės laiką įskaičiuoti visiškai atliktą arešto bausmę pagal bendrintiną 2023m. lapkričio 24d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo baudžiamąją įsakymą, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Baudžiamojoje byloje pareikštą neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesais jos atstovės pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu suteiktą antrinę teisinę pagalbą-advokatės patikslintą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo A. M. 13.000,- Eur.(tryliką tūkstančių ir 00 eur/ct.) turtinės žalos ir 1.000,- Eur.(vieną tūkstantį eurų ir 00 eur/ct.) neturtinės žalos nukentėjusiosios naudai pastarajai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. 650,- Eur.(šešis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 eur/ct.) valstybės turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024m. rugsėjo 25d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-B-2024-13129 suteiktą antrinę teisinę pagalbą, atstovaujant neveiksnios nukentėjusiosios E. G. interesus byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu), šias lėšas sumokant į valstybės biudžeto pajamas, t.y. į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „ Swedbank “, juridinio asmens kodas-188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis-įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.