Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30586-23, ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje

A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, teistas:

1) 2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – 40 parų arešto bausme,

2) 2022 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal BK 243 straipsnį – 20 MGL (1 000 Eur) bauda,

3) 2022 m. gruodžio 19 d. Vilniaus regiono apyl. teismo Ukmergės rūmų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskirta – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmė dalimi – 20 (dvidešimt) MGL (1 000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda, taip pat su 2022 m. balandžio 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 40 parų arešto bausme, kurios atidėjimas panaikintas 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ir skirta galutinė subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto ir 20 (dvidešimt) MGL (1 000 Eur) (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda, 2023-03-21 paleistas iš įkalinimo įstaigos atlikęs arešto bausmę, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta, kad smurtavo prieš seserį V. S.. Nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kitame bute, antrame aukšte, gyvena jo sesuo V. S.. 2023 m. rugpjūčio 13 d. jis, sesuo, jo panelė G. D. ir draugas K. G. gėrė alkoholį pas jį bute. Išgėrė daug degtinės. Begeriant jo sesuo pradėjo žodžiais kabinėtis prie jo draugės. Jis draugę užstojo ir „susikoliojo“ su seserimi. Taip žodis po žodžio sesuo išvedė jį iš kantrybės ir, kad ji „nesikoliotų“, jis jai apie tris kartus dešinės rankos kumščiu sudavė į galvą. Smulkmenų neprisimena. Buvo tikrai neblaivus. Dėl savo elgesio gailisi (b. l. 74-76).

Papildomos apklausos, vykusios 2023 m. lapkričio 13 d. metu, kaltinamasis A. M. parodė, kad prisipažįsta, kad išgertuvių metu sukonfliktavęs su seserimi sudavė jai per galvą. Pilnai tvirtina visus savo pirminius parodymus. Tikrai labai nuoširdžiai gailisi taip pasielgęs, viskas taip gavosi dėl girtumo (b. l. 82-84).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Nukentėjusioji V. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 16 val., ji atėjo pas savo brolį A. M., kuris gyvena tame pačiame name kaip ir ji (duomenys neskelbtini), ir pas jį kartu su broliu ir jo drauge G. D. gėrė degtinę. Visą laiką sėdėjo ir gėrė degtinę ramiai, be konfliktų, šnekučiuodamiesi. Apie 21.30 val. brolis jai liepė eiti namo. Tuo metu jis jau buvo gerokai apgirtęs. Ji atsistojo ir, matydama, kad gali kilti konfliktas, išėjo iš jo buto ir laiptinėje norėjo lipti laiptais į antrą aukštą, kur gyvena, bet tuo metu atbėgo brolis ir pradėjo ją keikti visokiais žodžiais, sugriebė už plaukų ir kumščiais 3-4 kartus sudavė jai į galvą. Ji jį atstūmė, o brolis parbėgo į savo butą ir užsirakino. Ji tuo metu iš karto paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Su broliu konfliktai kyla dažnai, visada, kai jis būna girtas, vieną kartą jam dėl to, kad buvo ją primušęs buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Liudytoja G. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad A. M. ir jo sesę V. S. ji pažįsta nuo mažens, jų mama yra jos krikšto mama, o šiaip jie nėra jokie giminės. 2023 m. rugpjūčio 13 d., buvo sekmadienis, ji svečiavosi pas A. M.. V. S. gyvena antrame aukšte, o A. M. – pirmame. Gal apie 12 val., ji kartu su A. M. ir V. S. pradėjo vartoti alkoholį, gėrė alų. Būdama neblaivi V. S. vis prie ko nors kimba, tai šį kartą kibo prie jos, ji pasakė ant jos kažkokį negražų žodį, buvo jau vakaras, galėjo būti apie 21:30 val., todėl A. M. jai liepė eiti namo, ji dar kažką sakė išeidama, tai A. M. ją nusivijo, išbėgdamas į koridorių jis užrakino kambarį, gal kad ji neišeitų namo, net nežino. Kas vyko tarp A. M. ir V. S. koridoriuje ji tikrai nematė, nieko apie tai negali pasakyti. Žino, kad koridoriuje V. S. su A. M. kažką šūkavo, žino, kad A. M. priekaištavo, kad V. S. ją įžeidinėjo, o V. S. toliau kažką rėkavo. Ji po kiek laiko pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus, jie išvežė A. M.. Žino, kad V. S. dar kažkam skambino, prašė, kad A. M. paleisti, sakė, kad tai melagingas iškvietimas, kažkaip pan. Ji tikrai nematė A. M. sudavė kokius smūgius V. S. ar ne. V. S. paskui sakė, kad A. M. koridoriuje ją nuo laiptų nustūmė, sunku pasakyti kas ten vyko, nes jau tikrai visi buvo gerokai apsvaigę, V. S. čia verkė, čia sakė, kad nieko nebuvo, prašė A. M. paleisti ir panašiai. Visą laiką V. S., būdama neblaivi, prikrečia nesąmonių, kitiems iškviečia policiją, pridaro nemalonumų. Šį kartą konfliktą tikrai pradėjo pati V. S., o paskui ji save pristato kaip nukentėjusiąja. Ji jau ne vieną kartą A. M. sakė, kad jis su V. S. iš vis nebendrautų. Nieko daugiau paaiškinti negali, šio įvykio metu ji nenukentėjo, o šį konfliktą tikrai išprovokavo V. S., ar ją mušė A. M. ji nematė, jis jai po kiek laiko, pokalbio telefonu metu, lyg minėjo, kad jis koridoriuje V. S. stūmė ir viskas (b. l. 54-57).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. Lobino 2023 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 21 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte V. S. sumušė brolis A. M., suduodamas jai 3-4 kartus ranka per galvą taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 1-3).

2023 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu(duomenys neskelbtini) matomas medinis daugiabutis namas. Įėjimas iš dešinės pusės. Įėjimo durys atviros. Įėjus patenkame į verandą iš kurios pro tiesiai esančias duris patenkame į laiptinę. laiptinėje kairėje pusėje yra praėjimas iki pirmo buto, o dešinėje mediniai laiptai į antrą aukštą. Laiptinėje nusikalstamos veikos pėdsakų ar objektų nerasta, niekas nepaimta (b. l. 9-11, foto lentelė – b. l. 12-15).

Prie ikiteisminio tyrimo bylos 2023 m. lapkričio 9 d. buvo pridėti policijos pareigūno R. Lobino 2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai nešiojama kūno kamera (b. l. 22-23; 24 – DVD diskas).

2023 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad tarnybiniu kompiuteriu apžiūrimi trys vaizdo įrašai, naudojant programą „Medijos leistuvas“. Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230813-214350UTC+0300“, kuris nurodo daryto vaizdo įrašo datą ir laiką. Vaizdo įrašas 302 MB dydžio. Vaizdo įraše matyti, kad filmuojama policijos pareigūnų atvykimas tarnybiniu automobiliu į įvykio vietą. Pareigūnas, kaip yra žinoma Ukmergės rajono policijos komisariato vyresnysis tyrėjas R. Lobinas važiuojant nurodo, kad „šiaip tai va čia jos langai antram aukšte yra atviri“. Išlipus iš tarnybinio automobilio, kieme matyti moteris, kuri pasisveikina su pareigūnu. Pareigūnui priėjus arčiau matyti, kad tai, kaip dabar jau yra žinoma V. S., ji pareigūnui paaiškina, kad jai „trenkė brolis va čia, išstūmė mane“, paskui patikslina, kad nestūmė, jai išėjus iš kambario trenkė, nukentėjusioji V. S. parodo pareigūnui žaizdą savo pakaušyje, sakydama kad jai prakirto, pareigūnui paklausus su kuo buvo trenkta, nukentėjusioji V. S. nurodo, kad nežino, galimai su ranka, o gal su koja spyrė, nurodo, kad ji nežino. Pareigūnas klausia „o dėl ko dabar viskas vyksta čia taip?“, V. S. nurodo, kad dėl to, kad mano jog ji iškvietė Vaiko teises moteriai, kuri yra šiuo metu pas brolį ir kuri turi nepilnametį vaiką. Pareigūnui pasiteiravus, nukentėjusioji V. S. patikslina, kad viskas vyko laiptinėje. Pareigūnui paklausus „kur dabar brolis“, V. S. rodydama į laiptinę sako „va ten“ ir eina į namo vidų, laiptinėje ranka parodydama vietą prie laiptų paaiškina, kad šioje vietoje jos brolis viską daužė ir dar kartą pasako, kad nežino kaip jis ją sužalojo ir eina tiesiai, kur laiptų kairėje pusėje, kairėje sienoje matyti durys, V. S. pabeldžia į duris. Duris atidaro iki juosmens nusirengęs, kaip yra žinoma – A. M.. Pareigūnas pasisveikina su A. M., akivaizdžiai matosi, kad jis yra neblaivus, A. M. kairės rankos mostu pakviečia pareigūnus į vidų. Pareigūnas R. Lobinas klausia „kas čia dabar buvo?“ ir eina paskui A. M. į butą, virtuvėje prie stalo matyti sėdinti moteris, kaip dabar yra žinoma G. D.. A. M. paaiškina sakydamas „visų pirma konfliktas buvo sese“, pareigūnas klausia „dėl ko konfliktas su sese įvyko“, į tai A. M. atsako „ne namuose jinai“, tai pakartoja kelis kartus, taip pat nurodo „jai buvo pasakyta – eik namo“. Girdėti, kaip netoliese pareigūno esanti V. S. sako „nesakei šito, nesakei“. Pareigūnas tikslinasi sakydamas, kad nesupranta, tikslinasi „tai viskas vyko laiptinėje?“, į tai A. M. linkteli galvą, girdėti, kaip šalia esanti V. S. sako „taip, jis mane spardė laiptinėj“, į tai A. M. jai sako „kokioj laiptinėj, kokioj laiptinėj, ką tu čia nusišneki“ ir atsisėda, nurodo, kad „viskas vyko čia“, nurodo, kad V. S. viską meluoja, sako „melage tu, melage“. Pareigūnas dar kartą klausia, kas nutiko. G. D. ir A. M. nurodo, kad visi čia gėrė, jai liepė eiti namo, kai baigėsi gėrimas ir įvyko konfliktas, pareigūnas klausia „o dėl ko?“, A. M. paaiškina, kad konfliktas prasidėjo su jo drauge, ranka rodo į G. D. ir jis neleido, kad konfliktuotų su drauge ir viskas. G. D. nurodo, kad ji nieko nematė. A. M. vis nurodo, kad konfliktas vyko virtuvėje, nurodo, kad jai liepė eiti namo. G. D. sako, kad V. S. tada pasakė, kad „aš kviesiu policiją“. A. M. nurodė, kad V. S. vis sakė, kad kvies pareigūnus. Pareigūnas klausia „o tai nuvedęs į laiptinę trenkei“, į tai G. D. sako „niekas jai netrenkė“, o A. M. suplodamas delnais nurodo „ji man trenkė, aš jai trenkiau ir vsio, nesiginu“, pareigūnas klausia „ir kur tu jai sudavei?“, į tai A. M. atsako „aš tik patampiau ją“, pareigūnas sako „taigi sakei sudavei, o dabar tik patampei“, į tai A. M. sako „patampiau“. Pareigūnas paprašo, kad A. M. pasiimtų pasą ir apsirengtų, nurodo, kad eis pasitikrinti girtumo, A. M. pripažįsta, kad yra išgėręs, pareigūnas nurodo, kad reikia tai nustatyti. A. M. nurodo, kad jis paso neturi, nes jis yra pas darbdavį, nurodo, kad savo asmens kodą jis žino mintinai. Išėję į laiptinę pareigūnai paprašo, kad V. S. pasiimtų savo dokumentą ir ateitų iki jų. Pareigūnai išeina į lauką, prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas R. Lobinas nurodo, kad pradės ikiteisminį tyrimą, kad reikia sulaikyti. Kitas pareigūnas, kaip yra žinoma A. Nugaras nurodo, kad „jie kartu taigi negyvena“, pareigūnas nurodo, kad tai neturi reikšmės, šalia stovintis A. M. nurodo, kad jis gyvena pirmame aukšte, o jo sesuo antrame. Pareigūnas R. Lobinas nurodo, kad eina pabendrauti su nukentėjusiąja, lipa į antrą aukštą. Pareigūnas R. Lobinas V. S. nurodo, kad reiks važiuoti iki ligoninės, kur ji bus apžiūrėta medikų, V. S. nurodo „o kas paskui mane parveš“, pareigūnas patikina, kad jis ją ir parveš. V. S. pareigūnui vėl rodo savo pakaušį, sako, kad ji nežino, ar galva jai praskelta, sako, kad yra guzas, pareigūnas nurodo, kad gydytojai apžiūrės. Pareigūnas kartu su V. S. išeina į lauką, V. S. šnirpščioja, galimai verkia. Pareigūnas R. Lobinas fotografuoja įvykio vietą, šalia stovėdama V. S., keikdamasi sako, kad pasikvietė į svečius išgerti, o paskui sudaužė, pareigūnas apžiūri laiptinę, į tai V. S. paaiškina, kad ji iš ten viską surinko, nurodo, kad ten buvo numestas ir jos telefonas, ir piniginė, dar kartą nurodo „jis gi mane ten tampė koridoriuje, aš gi viską susirinkau“. Į įvykio vietą atvyko greitoji med. pagalba, pareigūnas nurodo, kad į ligoninę nebereiks važiuoti, reiks tik į policiją nuvažiuoti. Vaizdo įrašo trukmė 00:07:49. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230813-215139UTC+0300“, kuris nurodo daryto vaizdo įrašo datą ir laiką. Vaizdo įrašas 35,5 MB dydžio. Vaizdo įraše matyti, kad atvykęs medikas paprašo, kad V. S. ateitų į greitosios med. pagalbos automobilį, medikui nurodoma, kad sužalotas viršugalvis. Pareigūnas R. Lobinas nurodo, kad pradės ikiteisminį tyrimą, nes V. S. galvoje matyti didžiulis gumbas, pareigūnas eina į namus, kad A. M. draugė G. D. paduotų kokius drabužius A. M., kuris iki juosmens yra nuogas. Vaizdo įrašo trukmė 00:00:55. Trečias vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20230813-220307UTC+0300“, kuris nurodo daryto vaizdo įrašo datą ir laiką. Vaizdo įrašas 151 MB dydžio. Vaizdo įraše matyti, kad tarnybiniame automobilyje V. S. nustatomas neblaivumas, nustatyta – 2,48 promilių neblaivumas. V. S. klausia „o kiek tas?“, pareigūnas R .Lobinas nurodo, kad jis dar nepūtė. Pareigūnas R. Lobinas nurodo, kad bet kokiu atveju reikia vykti į policiją, kad reikia ją apsiklausti ir nurodo, kad po visko jis ją parveš į namus, pareigūnai įsėda į tarnybinį automobilį, išvykstama iš įvykio vietos. Toliau vaizdo įraše tyrimui reikšmingos informacijos nefiksuota. 00:03:56 (b. l. 25-28).

2023 m. rugpjūčio 13 d. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad kvietimo priežastis „Moteris. Sumušta galva“. Kvietimo informacija „konflikto metu gavo smūgį į galvos viršutinę plaukuotąją dalį. Matoma 2-3 cm hematoma. Jokių nusiskundimų neišsako“ (b. l. 31-32).

2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietoje nukentėjusiajai V. S. nustatytas 2,48 promilių neblaivumas, įtariamajam A. M. – 3,85 promilių neblaivumas (b. l. 34; 35).

2023 m. rugpjūčio 18 d. teismo medicinos specialistas susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos aplinkybėmis ir nukentėjusiosios V. S. med. dokumentais pataikė išvadą, kad V. S. padaryta 2-3 cm dydžio kraujosruva galvos viršutinėje plaukuotoje dalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38-39).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą (nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, kaltinamojo parodymai ir kita), konstatuotina, kad kaltinamasis A. M. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui, t. y. seseriai V. S. ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 106-112).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį. Padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. M. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, administracine tvarka nebaustas. Duomenų apie psichiatrinį gydymą ir priklausomybės ligų gydymą baudžiamojoje byloje nėra.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta A. M. paskyrus arešto bausmę. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, yra pagrindo manyti, kad prokuroro siūlomas bausmės dydis – didesnis nei įstatyme numatytas minimumas, yra tinkamas.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2023 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu A. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, A. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

5. Išaiškinti kaltinamajam, kad įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, per 7 dienas privaloma atvykti į Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmės. Esant objektyvioms priežastims, trukdančioms nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą, apie tai informuoti Kauno kalėjimą raštu arba elektroniniu paštu – info@kaunoti.lt, tel. (8 663) 60132.