Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Bendrovė vertėsi klientų patikėtų automobilių saugojimu, priežiūra ir eksponavimu parduoti. Priimdamas automobilį į aikštelę parduoti, klientui išrašydavo priėmimo kvitą, kuriame nurodydavo kliento vardą, pavardę, telefono numerį ir kliento pageidaujamą gauti automobilio kainą. Jis surašydavo ir pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje automobilio savininkas – pardavėjas įrašydavo savo duomenis ir pasirašydavo, o pirkėjo rekvizitų laukelį palikdavo tuščią. Nukentėjusysis A. S. perduodavo įmonei automobilius, turėdamas tikslą juos parduoti. 2015 m. sausio mėn. A. S. pastatė parduoti automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“. K. V. šį automobilį pardavė, tačiau pinigų A. S. neperdavė, o paprašė juos paskolinti. Vėliau A. S. parduoti pastatė automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, dar vėliau ir automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“. Juos K. V. taip pat pardavė, pinigų A. S. negrąžino. Nukentėjusiojo jis apie automobilių pardavimą ir gautą pinigų sumą neinformavo, tačiau A. S. apie tai, kad automobiliai yra parduoti, žinojo.

Nukentėjusysis A. S. atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, apie kurį jis davė parodymus (t. 1, b. l. 101–105).

Nukentėjusysis A. S. apklausos metu savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė UAB automobilių pardavimo aikštelės „K.“ direktoriaus K. V. išrašytus automobilių priėmimo kvitus:

1) kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas A. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2015 m. vasario 27 d. perdavė automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio. Automobilio vertė (suma) – 1550 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas ir įrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „2015.02.27“ (t. 1, b. l. 94);

2) kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas A. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2015 m. kovo 14 d. perdavė automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris nenurodytas. Automobilio vertė (suma) – 6 100 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas, bei įrašai „(duomenys neskelbtini)“ ir „2015.04.19“ (t. 1, b. l. 95);

3) kvitą be numerio. Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas A. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 13 d. perdavė automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, pagaminimo metai – (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris nenurodytas. Automobilio vertė (suma) – 4 650 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas (t. 1, b. l. 96).

Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. S. 2018 m. lapkričio 6 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus:

1) (duomenys neskelbtini) Respublikos išduotą automobilio registracijos pažymėjimą. Pažymėjime nurodyta, kad automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“ pirmosios registracijos data 2005 m. balandžio 7 d., VIN kodas (duomenys neskelbtini);

2) juridinio asmens „B.“ 2013 m. kovo 25 d. išrašytą sąskaitą, patvirtinančią, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikti automobilio, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini), remonto darbai;

3) Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą, patvirtinantį, kad 2016 m. gegužės 24 d. draudėjas A. S. draudimo bendrovėje „T.“ apdraudė automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 107–108, 110–113).

Liudytojas R. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad prieš keletą metų automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis apžiūrėjo ir nusipirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pardavėjas prisistatė aikštelės savininku. R. J. už automobilį sumokėjo 1000–1200 Eur, tikslios sumos neprisimena, sutarties neturi išsaugojęs. Automobilis pardavimo metu buvo su (duomenys neskelbtini) numeriais (t. 1, b. l. 135).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, pardavusį automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 138–142).

Valstybės įmonė „R.“ pateikė automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateiktus dokumentus:

1) R. J. 2016 m. kovo 23 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės registracijos. Prašyme nurodytas registracijos tipas – (duomenys neskelbtini) registruotos transporto priemonės pastovus įregistravimas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išdavusi šalis (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemonės registravimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje dokumentą;

3) R. J. 2017 m. kovo 31 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės registracijos. Prašyme nurodytas registracijos tipas – nuosavybės teisė į transporto priemonę perduodama fiziniam arba juridiniam asmeniui Lietuvoje. Naujas transporto priemonės valdytojas – UAB „A.“ (t. 1, b. l. 191, t. 2, b. l. 18–20).

Liudytojas V. K. (V. K.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2016 m. gruodžio 6 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ir nusipirko automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį pardavė (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, prisistatęs aikštelės savininku. Pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nurodyta didesnė automobilio kaina, nei liudytojas sumokėjo. Visus automobilio pardavimo dokumentus sutvarkė aikštelės savininkas. Jis liudytojui perdavė automobilio dokumentus ir raktą (t. 1, b. l. 146).

Liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, pardavusį automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 148–149).

Savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad liudytojas V. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė dokumentą – pirkimo–pardavimo sutartį, surašytą ant (duomenys neskelbtini) kalba atspausdinto blanko. Sutartyje užfiksuota, kad V. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), nusipirko, o A. St., gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), pardavė automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmosios registracijos data 2005 m. lapkričio 22 d., už 2 900 Eur. Sutartis surašyta (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 10 d., patvirtinta pirkėjo ir pardavėjo parašais (t. 1, b. l. 150–151).

Valstybės įmonės „R.“ pateiktame transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą išraše užfiksuota, kad automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ senas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naujas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2005 m. lapkričio 22 d., pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data 2016 m. gruodžio 6 d., įsigijimo data 2016 m. spalio 10 d., valdytojas savininkas nuo 2016 m. gruodžio 6 d. (įregistravimo datos) V. K. Registruoti pateiktas dokumentas – transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikta operacija – (duomenys neskelbtini) registruotos transporto priemonės pastovus įregistravimas (t. 1, b. l. 188).

Valstybės įmonė „R.“ pateikė automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateiktus dokumentus:

1) V. K. 2016 m. gruodžio 6 d. prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės registracijos. Prašyme nurodytas registracijos tipas – (duomenys neskelbtini) registruotos transporto priemonės pastovus įregistravimas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išdavusi šalis (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemonės registravimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje dokumentą (t. 1, b. l. 191, t. 2, b. l. 16–17).

Liudytojas A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad K. V. pažįsta, žino, kad jis yra UAB „K.“, kuriai priklauso automobilių pardavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), direktorius. A. Š. 2016 m. minėtoje aikštelėje iš K. V. nusipirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“. Automobilis buvo su (duomenys neskelbtini) dokumentais. Liudytojas neprisimena, kiek K. V. sumokėjo už automobilį. Automobilio savo vardu neužregistravo, jį iš karto pardavė D. G. (D. G.). Liudytojas prisimena, kad automobilį D. G. pardavė už tą pačią kainą, už kurią pats jį nusipirko iš K. V. K. V. liudytojui paaiškino, kad automobilis priklauso jam, ir pats perdavė automobilio dokumentus bei raktus (t. 1, b. l. 176–177).

Liudytojas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, pardavusį automobilį „ Audi (duomenys neskelbtini) “ (t. 1, b. l. 180–181).

Liudytojas D. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2016 m. iš A. Š. jis nusipirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ be valstybinio numerio. Automobilis buvo atgabentas iš (duomenys neskelbtini). Liudytojas suprato, kad automobilis yra iš automobilių pardavimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Įsigytą automobilį užregistravo (duomenys neskelbtini) E. L. vardu. Kiek sumokėjo už automobilį, neprisimena. Automobilio pirkimo dokumentų neišsaugojo (t. 1, b. l. 171).

Liudytojas E. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad prieš kelis metus jis tarpininkavo (duomenys neskelbtini) D. G. įsigyjant automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“. E. L. pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje ir automobilį užregistravo savo vardu, tačiau pinigus pardavėjui už automobilį sumokėjo D. G. (t. 1, b. l. 157).

Liudytojas S. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2016 m. sausio 22 d. jis nusipirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ ir jį įregistravo savo (duomenys neskelbtini) J. V. vardu. Automobilį pardavė D. G. Jam už automobilį liudytojas sumokėjo 5 050 Eur. Ši suma nurodyta ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje, tačiau sutartyje buvo nurodytas pardavėjas – E. L. (t. 1, b. l. 162–163).

Valstybės įmonės „R.“ pateiktame transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą išraše užfiksuota, kad automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), senas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2005 m. balandžio 7 d., pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data 2016 m. sausio 22 d. Įsigijimo data nenurodyta. Valdytojas savininkas nuo 2016 m. sausio 22 d. (įregistravimo datos) yra E. L. Registruoti pateiktas dokumentas – transporto priemonės laikinos registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Atlikta operacija – transporto priemonės laikinas įregistravimas. 2016 m. vasario 6 d. įregistruotas transporto priemonės savininko keitimas. Naujas savininkas – J. V. (t. 1, b. l. 187).

Valstybės įmonė „R.“ pateikė automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos metu pateiktus dokumentus:

1) E. L. 2016 m. sausio 22 d. prašymą dėl transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodytas registracijos tipas – laikina registracija, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išdavusi šalis (duomenys neskelbtini);

2) transporto priemonės „Audi (duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje nurodytas pirkėjas E. L., pardavėjas P. I. H., gyvenantis (duomenys neskelbtini), automobilio kaina – 5 200 Eur, sutarties sudarymo data – 2016 m. sausio 14 d., vieta – (duomenys neskelbtini);

3) transporto priemonės registravimo (duomenys neskelbtini) Respublikoje dokumentą;

4) J. V. 2016 m. vasario 6 d. prašymą dėl transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodytas registracijos tipas – transporto priemonės savininko / valdytojo keitimas, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išdavusi šalis (duomenys neskelbtini);

5) transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje nurodyta, kad 2016 m. sausio 22 d. pardavėjas E. L. pardavė pirkėjai J. V. automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Parduodamos transporto priemonės kaina 5 200 Eur (t. 1, b. l. 191, t. 2, b. l. 5–15, 24–26).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. V. iššvaistė jam patikėtą A. S. turtą: 1) ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 22 d. iššvaistė 6 100 Eur vertės automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, 2) ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d. iššvaistė 1 550 Eur vertės automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ ir 3) ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 6 d. iššvaistė 4 650 Eur vertės automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 184 straipsnį kyla asmeniui, kuris iššvaistė jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą (turtinę teisę). Teismų praktikoje turto iššvaistymas – tai kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2010, 2K-210/2012, 2K-168/2013, 2K-P-89/2014, 2K-369-303/2017, 2K-4-458/2021). Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pvz., yra ir materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę). Patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Kasacinio teismo praktikoje tyčinė kaltė iššvaistant turtą konstatuojama, jeigu neteisėtas ir neatlygintinas turto perleidimas tretiesiems asmenims bei žalos turto savininkui sukėlimas buvo padaryti tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar savo žinioje esantį svetimą turtą tretiesiems asmenims, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-325-895/2018). Iššvaistymo požymių buvimas gali būti konstatuojamas ir tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavališkai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-895/2017, 2K-234-699/2017, 2K-302-489/2017, 2K-7-648/2019, 2K-254-895/2020).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu ėjo UAB „K.“ vadovo pareigas ir užimamų pareigų bei sutarčių su klientais pagrindu buvo atsakingas už įmonei klientų perduoto turto – automobilių saugojimą, eksponavimą siekiant parduoti ir kitokį valdymą nepažeidžiant šio turto perdavimo (patikėjimo) sąlygų.

Kaltinamasis 2015 m. vasario 27 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš nukentėjusiojo A. S. gavo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką A. S. Nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 1, b. l. 74–75,). Kvite Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 1 550 Eur, jo savininkas A. S. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 1, b. l. 94). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju A. S. nustatytos turto (automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimotvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d. (automobilio įregistravimo naujo savininko vardu diena) automobilį už 1000–1200 Eur pardavė R. J., o gautus pinigus išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad A. S. jam perduotą automobilį jis pardavė, nes turėjo skolų. Liudytojas R. J. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo K. V. jis nusipirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, sumokėjo 1000 Eur ar 1200 Eur (t. 1, b. l. 135, 138–142). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiojo A. S. 1 550 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis K. V. 2015 m. kovo 14 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš nukentėjusiojo A. S. gavo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką A. S. Nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 1, b. l. 74–75). Kvite Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 6 100 Eur, jo savininkas A. S. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 1, b. l. 95). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju A. S. nustatytos turto (automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 22 d. (automobilio įregistravimo naujo savininko vardu diena) už nenustatytą pinigų sumą automobilį pardavė A. Š., o gautus pinigus išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad A. S. jam perduotą automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ jis pardavė, nes turėjo skolų. Liudytojas A. Š. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo K. V. jis nusipirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, kiek sumokėjo K. V., neprisimena, automobilio įsigijimo neįregistravo ir netrukus jį pardavė D. G. (t. 1, b. l. 176–177, 180–181). D. G. parodė, kad automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ jis nusipirko iš A. Š., įregistravo (duomenys neskelbtini) E. L. vardu ir netrukus pardavė S. V. (t. 1, b. l. 171). S. V. patvirtino, kad automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ jis nusipirko 2016 m. sausio 22 d. iš D. G. už 5 050 Eur (t. 1, b. l. 157). Valstybės įmonės „R.“ pateiktame transporto priemonės registracijos žurnalo išraše užfiksuota, kad automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą Lietuvos Respublikoje užregistruotas 2016 m. sausio 22 d. E. L. vardu, 2016 m. vasario 6 d. įregistruota nauja transporto priemonės savininkė – J. V. (t. 1, b. l. 187). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiojo A. S. 6 100 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis K. V. 2016 m. gegužės 13 d. kvito (be numerio) pagrindu iš nukentėjusiojo A. S. gavo automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką A. S. Nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 1, b. l. 74–75). Kvite užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 4 650 Eur, jo savininkas A. S. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 1, b. l. 96). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju A. S. nustatytos turto (automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 6 d. (automobilio įregistravimo naujo savininko vardu diena) automobilį pardavė V. K. už nenustatytą pinigų sumą, o gautus pinigus išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad A. S. jam perduotą automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ jis pardavė, nes turėjo skolų. Liudytojas V. K. patvirtino, kad 2016 m. gruodžio 6 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo K. V. jis nusipirko automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, K. V. už automobilį sumokėjo daugiau, nei nurodyta sutartyje, tačiau tikslios sumos neprisimena (t. 1, b. l. 146, 148–149). Liudytojas pateikė dokumentą – pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad V. K. iš A. St., gyvenančio (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 10 d. nusipirko automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ už 2 900 Eur (t. 1, b. l. 150–151). Valstybės įmonės „R.“ pateiktame transporto priemonės registracijos žurnalo išraše užfiksuota, kad automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą Lietuvos Respublikoje užregistruotas 2016 m. gruodžio 6 d. V. K. vardu (t. 1, b. l. 188). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiojo A. S. 4 650 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

K. V. nusikalstama veika, pasireiškusi nukentėjusiojo A. S. patikėto turto – automobilių „Audi (duomenys neskelbtini)“, „Audi (duomenys neskelbtini)“ ir „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ – iššvaistymu, kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinimą buvo kvalifikuota kaip vienas tęstinis nusikaltimas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį. Pagal suformuotą teismų praktiką, tęstine pripažįstama tik tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami bendros (vieningos) tyčios. Pabrėžtina, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-31-788/2021).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis A. S. 2015 m. vasario 27 d. kaltinamajam K. V., bendrovės „K.“ vadovui, perdavė automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, kurį šis, nesilaikydamas patikėjimo ir disponavimo tvarkos, 2016 m. kovo 23 d. iššvaistė (pardavė). 2015 m. kovo 14 d. nukentėjusysis patikėjimo teise kaltinamajam perdavė kitą automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, kurį šis ne vėliau kaip 2016 m. sausio 22 d. iššvaistė. 2016 m. gegužės 13 d. nukentėjusysis A. S. kaltinamajam K. V. patikėjimo teise perdavė ir trečią automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, kurį kaltinamasis iššvaistė 2016 m. gruodžio 6 d. Taigi, nukentėjusiojo A. S. automobiliai „Audi (duomenys neskelbtini)“, „Audi (duomenys neskelbtini)“ ir „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam K. V. buvo perduoti (patikėti) skirtingu laiku, nuo automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“ perdavimo momento iki „Audi (duomenys neskelbtini)“ perdavimo momento praėjo vieno mėnesio laikotarpis, o nuo šių automobilių perdavimo iki automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ perdavimo momento praėjo daugiau nei vienerių metų laikotarpis. Be to, remiantis valstybės įmonės „R.“ duomenų bazės pateiktais duomenimis ir liudytojų R. J., V. K. A. Š., D. G., E. L. ir S. V. parodymais, automobiliai „Audi (duomenys neskelbtini)“, „Audi (duomenys neskelbtini)“ jau buvo parduoti dar iki automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ perdavimo dienos – 2016 m. gegužės 13 d. Nukentėjusysis A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ir duodamas parodymus bylą anksčiau nagrinėjant teisme, patvirtino, kad perduodamas kaltinamajam K. V. automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ jis žinojo, jog kiti du automobiliai „Audi (duomenys neskelbtini)“, „Audi (duomenys neskelbtini)“ jau yra parduoti. Iš bylos aplinkybių visumos matyti, kad sumanymas iššvaistyti konkretų automobilį K. V. kildavo tik atsiradus šio automobilio pirkėjui: tada K. V. pats tardavosi su pirkėju dėl parduodamo automobilio kainos, perduodavo jam neįregistruotą Lietuvos Respublikoje automobilį ir jo (duomenys neskelbtini) dokumentus, pats paimdavo sutartą pinigų sumą. Bylos tyrimo metu K. V. taip pat yra patvirtinęs, kad automobilius jis paprastai parduodavo ar perduodavo kreditoriams, kai labai reikėdavo pinigų (pvz., kai kreditoriai pareikalaudavo grąžinti skolas). Tai, kad kiekvieną kartą sumanymas iššvaistyti konkretų automobilį kildavo iš naujo, patvirtina ir, pavyzdžiui, tas faktas, kad R. J., V. K. ir A. Š. pageidavo pirkti ir ieškojo konkrečios markės ir modelio automobilio ir, suradę tinkamą automobilį K. V. vadovaujamos bendrovės automobilių saugojimo ir pardavimo aikštelėje, tą ir padarė. Taigi nagrinėjamais atvejais esminė aplinkybė – kaltininko tyčia – nebuvo bendra, sumanymas iššvaistyti nukentėjusiojo A. S. patikėtą turtą – automobilius „Audi (duomenys neskelbtini)“, „Audi (duomenys neskelbtini)“ ir „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ – susiformavo skirtingu laiku, susiklosčius palankioms konkretaus automobilio iššvaistymo aplinkybėms. Teismo vertinimu, visi šie nusikalstami veiksmai nepasižymi tęstiniu pobūdžiu, todėl pripažintini pavienėmis 3 nusikalstamomis veikomis, kiekvieną jų atskirai kvalifikuojant pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Apie tokią kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą buvo nurodyta aplinkybė, kad svetimą turtą – A. S. tris automobilius jis iššvaistė „laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėnesio pradžios iki 2016 m. gruodžio mėnesio pabaigos, tikslus turto iššvaistymo laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas“. Remiantis Valstybės įmonės „R.“ duomenų bazės pateiktais duomenimis ir liudytojų R. J., V. K., A. Š., D. G., E. L. ir S. V. parodymais nustatyta, kad kaltinamasis K. V. automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ liudytojui R. J. pardavė iki 2016 m. kovo 23 d. (t. 1, b. l. 191, t. 2, b. l. 18–20); automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ liudytojui A. Š. pardavė ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 22 d. (t. 1, b. l. 162–163, 171, 180–181, 187); automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ V. K. pardavė 2016 m. gruodžio 6 d. Priimant nuosprendį nusikaltimų padarymo laiko aplinkybės patikslintos, nurodant, kad A. S. automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d., automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“ parduotas ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 22 d., o automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 6 d. Apie tokią kaltinime nurodytos laiko aplinkybės pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Bendrovė vertėsi klientų patikėtų automobilių saugojimu, priežiūra ir pardavimu. Priimdamas automobilį į aikštelę parduoti, klientui išrašydavo tai patvirtinantį automobilio priėmimo kvitą. Kaltinamasis prisimena, kad iš A. B. priėmė automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“. Tuo metu bendrovė „K.“ veiklos nebevykdė, bet automobilį jis priėmė siekdamas gauti pajamų ir atgaivinti įmonės veiklą, nukentėjusiajam surašė ir išdavė automobilio priėmimo kvitą. K. V. šį automobilį perdavė savo pažįstamam D. Ž., bet apie tai A. B. neinformavo. Iš D. Ž. gautų pinigų nukentėjusiajam neperdavė, juos išleido skoloms grąžinti.

Nukentėjusysis A. B. atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, kuriam patikėjo savo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ ir apie kurį jis davė parodymus (t. 2, b. l. 74–78).

Nukentėjusysis A. B. apklausos metu savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė UAB automobilių pardavimo aikštelės „K.“ direktoriaus K. V. išrašytą automobilio priėmimo kvitą be numerio. Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas A. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. sausio 13 d. perdavė automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, pagamintą (duomenys neskelbtini) m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė (suma) 11 000 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas ir įrašas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 58, 68–69).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis A. B. 2018 m. gruodžio 10 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė valstybės įmonės „R.“ (duomenys neskelbtini) filialo 2018 m. gruodžio 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie transporto priemonę“. Pažymoje užfiksuota, kad A. B. vardu 2017 m. liepos 14 d. įregistruotas automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininko prašymu buvo išregistruotas 2017 m. liepos 26 d. (t. 2, b. l. 27–29, 33–34).

Liudytojas E. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos liudytojas neprisimena, prie automobilių plovyklos „L.“, esančios (duomenys neskelbtini) pl., (duomenys neskelbtini), jis susitiko su pažįstamu vardu D. D. atvažiavo automobiliu „Audi (duomenys neskelbtini)“ ir pasiūlė E. S. pirkti šį automobilį už 7 000 Eur. E. S. apžiūrėjo automobilį, tačiau jį pirkti atsisakė. Po savaitės D. pasiūlė automobilį pirkti už mažesnę kainą. Jis paaiškino, kad automobilį jam perdavė K. V. už skolą, parodė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti savininko duomenys, sutampantys su registracijos talone įrašytais duomenimis. E. S. automobilį nufotografavo ir interneto skelbimų svetainėje įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“. Liudytojas ketino automobilį nupirkti iš D. ir parduoti naujam pirkėjui. Vėliau skelbimą apie parduodamą automobilį pašalino, nes nebegalėjo susisiekti su D. (t. 2, b. l. 82–83).

Liudytojas E. S. ikiteisminio tyrimo metu atpažino D. Ž. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, kuris siūlė pirkti automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 86–90).

Liudytojas D. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, taikant BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, parodė, kad jis verčiasi automobilių perpardavimo veikla. Liudytojas pažįsta K. V., žino, kad jis vadovauja UAB „K.“, kuriai priklauso automobilių pardavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2018 m. birželio mėnesį D. Ž. iš K. V. įsigijo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, sumokėjo K. V. 7 000 Eur. K. V. jam kartu su automobiliu perdavė raktus, registracijos liudijimą bei pirkimo–pardavimo sutarties du egzempliorius. Sutartyje buvo įrašyta, kad automobilį parduoda jo savininkas A. B., sutartis pardavėjo pasirašyta. Sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis parduodamas už 10 000 Eur, nors D. Ž. už jį sumokėjo tik 7 000 Eur. Prieš sumokėdamas K. V. pinigus, D. Ž. skambino Vį „R.“ specialistui ir sužinojo, kad automobilis nėra ieškomas. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta diena, kurią D. Ž. nusipirko automobilį (t. 2, b. l. 97–98, 100, 106).

Kratos, atliktos 2019 m. sausio 2 d. liudytojo D. Ž. gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti šie tyrimui reikšmingi daiktai ir dokumentai:

1) automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini);

2) automobilio pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtinanti, kad 2018 m. birželio 20 d., 13 val., pardavėjas A. B. pardavė, o D. Ž. nupirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys parduodamą transporto priemonę įkainojo 10 000 Eur. Sutartis patvirtinta pirkėjo ir pardavėjo parašais;

3) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 2015 m. lapkričio 24 d. įregistruotas savininko A. B. vardu, išregistruotas 2017 m. liepos 26 d.;

4) automobilio užvedimo rakteliai (t. 2, b. l. 190–194, 198, 3 t., b. l. 12–19).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas apžiūrėjo kratos metu rastą ir paimtą automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis apžiūros metu yra tvarkingas, neturi aiškiai matomų apgadinimų. 2019 m. gegužės 10 d. automobilis grąžintas nukentėjusiajam A. B. (t. 3, b. l. 5–11, 25–31, 61).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. sauso 13 d. iki 2018 m. birželio 20 d. iššvaistė jam patikėtą A. B. turtą – 11 000 Eur vertės automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. kaltinime nurodytu laikotarpiu ėjo UAB „K.“ vadovo pareigas ir užimamų pareigų bei sutarčių su klientais pagrindu buvo atsakingas už įmonei klientų perduoto turto – automobilių saugojimą, eksponavimą parduoti ir kitokį valdymą nepažeidžiant šio turto perdavimo (patikėjimo) sąlygų. Taigi, kaltinamasis 2018 m. sausio 13 d. kvito be numerio pagrindu iš nukentėjusiojo A. B. gavo automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką A. B. Nukentėjusysis A. B. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 2, b. l. 27–28, 55–56, 60–61). Kvite užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 11 000 Eur, jo savininkas A. B. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 2, b. l. 58, 68–69). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju A. B. nustatytos turto (automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo už mažesnę nei turto savininko nustatytą kainą 2018 m. birželio 20 d. pardavė D. Ž., o gautus pinigus išleido savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad A. B. jam perduotą automobilį jis pardavė D. Ž., nes buvo jam skolingas. Liudytojas D. Ž. patvirtino, kad 2018 m. birželio 20 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo K. V. jis nusipirko automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, sumokėjo 7 000 Eur (t. 2, b. l. 97–98, 100, 106). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiojo A. B. 11 000 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą buvo nurodyta aplinkybė, kad svetimą turtą – A. B. automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ jis iššvaistė „laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. gruodžio 8 d., tikslus turto iššvaistymo laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas“. Remiantis liudytojo D. Ž. parodymais ir automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“ pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytais duomenimis, tiksliai nustatyta, kad kaltinamasis K. V. automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“ liudytojui D. Ž. pardavė 2018 m. birželio 20 d. (t. 2, b. l. 106, t. 3, b. l. 15). Priimant nuosprendį nusikaltimo padarymo laiko aplinkybės patikslintos, nurodant, kad A. B. automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas 2018 m. birželio 20 d. Apie tokią kaltinime nurodytos laiko aplinkybės pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Bendrovė vertėsi klientų patikėtų automobilių saugojimu, priežiūra ir pardavimu. Priimdamas automobilį į aikštelę parduoti, klientui išrašydavo tai patvirtinantį automobilio priėmimo kvitą. Kaltinamasis prisimena, kad iš R. B. priėmė automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“. Tuo metu bendrovė „K.“ veiklos nebevykdė, bet automobilį jis priėmė įmonės vardu, nukentėjusiajam surašė ir išdavė UAB „K.“ automobilio priėmimo kvitą. K. V. šį automobilį perdavė be jo savininko žinios, o gautus pinigus išleido skoloms grąžinti.

Nukentėjusysis R. B. atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, kuriam patikėjo savo automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“ ir apie kurį jis davė parodymus (t. 3, b. l. 149–152).

Nukentėjusysis R. B. apklausos metu savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus:

1) K. V. išrašytą automobilio priėmimo kvitą be numerio. Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas R. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), perdavė UAB „K.“ atstovui automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“, pagaminimo metai (duomenys neskelbtini) m., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė (suma) 4 100 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas;

2) automobilio „Subaru (duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimą, kuriame nurodyta, kad automobilio valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas R. B., registracija nuo 2016 m. liepos 30 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. (t. 3, b. l. 154–158).

Liudytojas D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad K. V. pažįsta, žino, kad jam priklauso automobilių pardavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). D. B. 2011 m. paskolino K. V. pinigų, tačiau skolos šis negrąžino. 2018 m. žiemą K. V. atvarė ir prie įvažiavimo į D. B. namo kiemą pastatė automobilį, o raktą perdavė D. B. Liudytojas neprisimena, kokio modelio ir markės buvo automobilis. Po kurio laiko K. V. paskambino ir pranešė, kad atvažiuos žmogus pasiimti automobilio. Netrukus atvažiavo vyras, kuriam D. B. perdavė automobilio raktelius ir automobilį. Nuo to laiko su K. V. susisiekti negali (t. 4, b. l. 15–16).

Liudytojas S. Vo. (S. Vo.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad K. V. pažįsta, jam priklauso automobilių pardavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Prieš kelis metus S. Vo. paskolino K. V. 7 000 Eur. K. V. skolos negrąžino, tačiau liudytojui kaip užstatą perdavė įvairių automobilių registracijos dokumentus. Automobilių raktelių neperdavė. Automobiliai stovėjo K. V. priklausančioje aikštelėje. K. V. surašė kvitus, kuriuose nurodė, jog automobilius perdavė S. Vo., ir automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Liudytojas nesidomėjo, kam priklauso automobiliai, kurių dokumentus jam perdavė K. V. Liudytojas automobilių iš K. V. nepirko, kaltinamasis automobilius jam perdavė už skolą. 2018 m. rugsėjo ar spalio mėnesį S. Vo., nuvykęs į automobilių pardavimo aikštelę, dalies automobilių, kurių dokumentus jam perdavė K. V., neberado. Mano, kad šiuos automobilius pasiėmė jų savininkai (t. 4, b. l. 21–22).

(duomenys neskelbtini) departamento prie (duomenys neskelbtini) ministerijos programinėmis priemonėmis 2018 m. gruodžio 27 d. pateikta informacija apie kelių transporto priemones, gauta iš Vį „R.“ duomenų bazės, patvirtina, kad automobilio „Subaru (duomenys neskelbtini)“ pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data – 2012 m. sausio 27 d. Automobilio savininkas R. B. Paskutinė transporto priemonės registracijos operacija – 2018 m. lapkričio 23 d., išregistruotas automatiškai, gavus informaciją iš policijos, kad transporto priemonė pavogta (t. 3, b. l. 159).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. lapkričio 19 d. iššvaistė jam patikėtą R. B. turtą – 4 000 Eur vertės automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. iki 2018 m. liepos 18 d. ėjo UAB „K.“ vadovo pareigas ir užimamų pareigų bei sutarčių su klientais pagrindu buvo atsakingas už įmonei klientų perduoto turto – automobilių saugojimą, eksponavimą parduoti ir kitokį valdymą nepažeidžiant šio turto perdavimo (patikėjimo) sąlygų. Net ir netekęs savo įgaliojimų dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, K. V. 2018 m. rugpjūčio mėnesį kvito be numerio pagrindu iš nukentėjusiojo R. B. gavo automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką R. B. Nukentėjusysis R. B. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 3, b. l. 113–115, 137–138, 142, 149–152). UAB „K.“ vardu išrašytame automobilio priėmimo–perdavimo kvite užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 4 100 Eur, jo savininkas R. B. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 3, b. l. 154–158). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju R. B. nustatytos turto (automobilio „Subaru (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 19 d. automobilį pardavė arba kitaip perleido nenustatytam asmeniui. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad R. B. jam perduotą automobilį jis pardavė, tačiau neprisimena, kada, kam ir už kokią sumą. Automobilio naujasis jo savininkas (duomenys neskelbtini) registre neįregistravo, todėl jį surasti tyrimo metu nebuvo galimybių (t. 3, b. l. 159). Nukentėjusysis R. B., rašydamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodė, kad automobilio „Subaru (duomenys neskelbtini)“ vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 4 000 Eur (t. 3, b. l. 113–115). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiojo R. B. 4 000 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Tiek turto pasisavinimas, tiek ir turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise arba jų perleidimas. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas, pagal kasacinio teismo praktiką, reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Prokuroro pagal BK 183 straipsnio 1 dalį K. V. suredaguotame kaltinime nurodyta, kad jis, gavęs nukentėjusiojo R. B. automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“, „nei pinigų, nei automobilio savininkui negrąžino ir taip pasisavino“. Pagal tokį nekonkretų, stokojantį faktinių aplinkybių aprašymo kaltinimą neaišku, ar K. V. yra kaltinamas neatlygintinai pasisavinęs nukentėjusiojo automobilį, ar vis tik pardavęs šį automobilį ir pasisavinęs pinigus. Anksčiau aprašytais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju R. B. nustatytos turto (automobilio „Subaru (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo automobilį pardavė arba kitaip perleido nenustatytam asmeniui, tokiu būdu pažeisdamas esmines turto patikėjimo sąlygas ir jo savininko interesus ir padarydamas R. B. 4 000 Eur turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis K. V. jam patikėtą R. B. turtą pavertė savo turtu (pakeitė nuosavybės teisės subjektą, automobilį įregistruodamas savo vardu, naudojosi automobiliu kaip savo turtu ir pan.), todėl jo veika kvalifikuojama kaip patikėto turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Apie tokią kaltinime nurodytos kvalifikavimo pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Bendrovė vertėsi klientų patikėtų automobilių saugojimu, priežiūra ir pardavimu. Priimdamas automobilį į aikštelę parduoti, klientui išrašydavo tai patvirtinantį automobilio priėmimo kvitą. Kaltinamasis prisimena, kad iš V. M. jis kaltinime nurodytą dieną priėmė automobilį „Peugeot“. Nukentėjusiajam ant UAB „K.“ blanko surašė ir išdavė automobilio priėmimo kvitą. V. M. kartu su automobiliu jam perdavė raktelius ir dokumentus. K. V. šį automobilį pardavė ar už skolą perleido kitam asmeniui, bet apie tai V. M. neinformavo.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo V. M. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2018 m. birželio 21 d. UAB „K.“ priklausančioje automobilių saugojimo ir pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatė parduoti automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo išregistruotas iš (duomenys neskelbtini) registro. Automobilį priėmęs vyras vardu K. V. prisistatė aikštelės savininku. Nukentėjusysis V. M. perdavė K. V. automobilio raktelį, tačiau jokių dokumentų neperdavė, pirkimo–pardavimo sutarties iš anksto nepasirašė. K. V. išrašė automobilio priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad V. M. automobilio pardavimo kaina 2 500 Eur. V. M. kvitą patvirtino savo parašu. Jis ir aikštelės savininkas K. V. susitarė, kad automobilis stovės aikštelėje, kur jį galės apžiūrėti potencialūs pirkėjai. Automobilio saugojimo mokestį V. M. mokėjo kiekvieną mėnesį – po 20 Eur. Aikštelės savininkas privalėjo informuoti savininką arba jo (duomenys neskelbtini) I. apie automobilį norintį įsigyti asmenį. Paskutinį kartą savo automobilį minėtoje aikštelėje V. M. matė 2018 m. rugpjūčio 21 d. 2018 m. lapkričio 19 d., apie 2 val., automobilio aikštelėje nebebuvo, o K.V. į telefono skambučius neatsiliepė (t. 3, b. l. 164–166, 185–186, 189). Nukentėjusysis V. M., pirmiau duodamas parodymus teisme, parodė, kad 2018 m. kaltinamajam K. V. priklausančioje automobilių saugojimo ir pardavimo aikštelėje pastatė automobilį „Peugeot“. K. V. perdavė automobilio techninį pasą ir raktą, į kvitą įrašė automobilio duomenis ir vertę (kainą) – 2 500 Eur. Prabėgus trims mėnesiams, pamatė, kad aikštelėje nebėra nė vieno automobilio. Su kaltinamuoju susisiekti nepavyko, jis neatsiliepė į telefono skambučius. Nukentėjusysis nesuprato, ar kaltinamasis galėjo parduoti automobilį nedalyvaujant automobilio savininkui ir neturėdamas notaro patvirtinto savininko įgaliojimo. Padaryta žala neatlyginta (t. 10, b. l. 192–193).

Nukentėjusysis V. M. atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, kuriam patikėjo savo automobilį „Peugeot“ ir apie kurį jis davė parodymus (t. 3, b. l. 195–198).

Nukentėjusysis V. M. apklausos metu savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus:

1) K. V. išrašytą automobilio priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas V. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 21 d. perdavė UAB „K.“ atstovui automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė (suma) 2 500 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas;

2) Automobilio „Peugeot (duomenys neskelbtini)“ registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas V. M., registracija 2016 m. liepos 1 d. (t. 4, b. l. 1–5).

Liudytojas D. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad K. V. pažįsta, žino, kad jam priklauso automobilių pardavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). D. B. 2011 m. paskolino K. V. pinigų, tačiau skolos šis negrąžino. 2018 m. žiemą K. V. atvarė ir prie įvažiavimo į D. B. namo kiemą pastatė automobilį, o raktą perdavė D. B. Liudytojas neprisimena, kokio modelio ir markės buvo automobilis. Po kurio laiko K. V. paskambino ir pranešė, kad atvažiuos žmogus pasiimti automobilio. Netrukus atvažiavo vyras, jam D. B. perdavė automobilio raktelius ir automobilį. Nuo to laiko su K. V. susisiekti negali (t. 4, b. l. 15–16).

Liudytojas S. Vo. (S. Vo.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad K. V. pažįsta, žino, kad jam priklauso automobilių pardavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Prieš kelis metus S. Vo. paskolino K. V. 7 000 Eur. K. V. skolos negrąžino, tačiau liudytojui kaip užstatą perdavė įvairių automobilių registracijos dokumentus. Automobiliai stovėjo K. V. priklausančioje aikštelėje. K. V. surašė kvitus, kuriuose nurodė, jog automobilius perdavė S. Vo., ir automobilių pirkimo–pardavimo sutartis. Liudytojas nesidomėjo, kam priklauso automobiliai, kurių dokumentus jam perdavė K. V. Liudytojas automobilių iš K. V. nepirko, kaltinamasis automobilius jam perdavė už skolą. 2018 m. rugsėjo ar spalio mėnesį S. Vo., atvykęs į automobilių pardavimo aikštelę, dalies automobilių, kurių dokumentus jam perdavė K. V., neberado. Mano, kad šiuos automobilius pasiėmė jų savininkai (t. 4, b. l. 21–22).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. iššvaistė jam patikėtą V. M. turtą – 2 500 Eur vertės automobilį „Peugeot“. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. 2018 m. birželio 21 d. ėjo UAB „K.“ vadovo pareigas ir užimamų pareigų bei sutarčių su klientais pagrindu buvo atsakingas už įmonei klientų perduoto turto – automobilių saugojimą, eksponavimą parduoti ir kitokį valdymą nepažeidžiant šio turto perdavimo (patikėjimo) sąlygų. Kaltinamasis 2018 m. birželio 21 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš nukentėjusiojo V. M. gavo automobilį „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką V. M. Nukentėjusysis V. M. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 3, b. l. 164–166, 185–186, 189). Kvite užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 2 500 Eur, jo savininkas V. M. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 4, b. l. 1–5). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju V. M. nustatytos turto (automobilio „Peugeot“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 19 d. automobilį pardavė arba kitaip perleido nenustatytam asmeniui. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad V. M. perduotą automobilį jis pardavė, tačiau neprisimena, kada, kam ir už kokią sumą. Automobilio naujasis jo savininkas (duomenys neskelbtini) registre neįregistravo, todėl jį nustatyti tyrimo metu nebuvo galimybių. Nukentėjusysis V. M., rašydamas pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir duodamas parodymus nurodė, kad automobilio „Peugeot“ vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 2 500 Eur (t. 3, b. l. 164–166). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiojo V. M. 2 500 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Tiek turto pasisavinimas, tiek ir turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise arba jų perleidimas. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas, pagal kasacinio teismo praktiką, reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Prokuroro pagal BK 183 straipsnio 1 dalį K. V. suredaguotame kaltinime nurodyta, kad jis, gavęs nukentėjusiojo V. M. automobilį „Peugeot“, „nei pinigų, nei automobilio savininkui negrąžino ir taip pasisavino“. Pagal tokį nekonkretų, stokojantį faktinių aplinkybių aprašymo kaltinimą neaišku, ar K. V. yra kaltinamas neatlygintinai pasisavinęs nukentėjusiojo automobilį, ar vis tik pardavęs šį automobilį ir pasisavinęs pinigus. Anksčiau aprašytais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju V. M. nustatytos turto (automobilio „Peugeot“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo automobilį pardavė arba kitaip perleido nenustatytam asmeniui, tokiu būdu pažeisdamas esmines turto patikėjimo sąlygas ir jo savininko interesus ir padarydamas V. M. 2 500 Eur turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis K. V. jam patikėtą V. M. turtą pavertė savo turtu (pakeitė nuosavybės teisės subjektą, automobilį įregistruodamas savo vardu, naudojosi automobiliu kaip savo turtu ir pan.), todėl jo veika kvalifikuojama kaip patikėto turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Apie tokią kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą buvo nurodyta aplinkybė, kad svetimas turtas – V. M. automobilis „Peugeot“ kaltinamajam buvo patikėtas ir iššvaistytas (pastaba – minėtuose prokuroro dokumentuose nurodyta „pasisavintas“) „laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d., tikslus turto iššvaistymo laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas“. Remiantis nukentėjusiojo V. M. parodymais ir automobilio „Peugeot“ perdavimo bendrovei „K.“ kvitu tiksliai nustatyta, kad nukentėjusysis V. M. automobilį „Peugeot“ kaltinamajam K. V. perdavė 2018 m. birželio 21 d. (t. 4, b. l. 1–5). Priimant nuosprendį nusikaltimo padarymo laiko aplinkybės patikslintos, nurodant, kad V. M. automobilis „Peugeot“ buvo patikėtas 2018 m. birželio 21 d. Apie tokią kaltinime nurodytos laiko aplinkybės pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Bendrovė vertėsi klientų patikėtų automobilių saugojimu, priežiūra ir pardavimu. Priimdamas automobilį į aikštelę parduoti, klientui išrašydavo tai patvirtinantį automobilio priėmimo kvitą. Kaltinamasis prisimena, kad iš Ž. B. priėmė į aikštelę automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“. Tuo metu bendrovė „K.“ veiklos nebevykdė, bet automobilį jis priėmė ir nukentėjusiajam surašė ir išdavė automobilio priėmimo kvitą bendrovės vardu. Kaltinamasis prisimena, kad Ž. B. kartu su automobiliu perdavė ir jo raktelius bei dokumentus, pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. K. V. labai reikėjo pinigų, todėl jis šį automobilį perdavė (duomenys neskelbtini) R. M. pažįstamam asmeniui. Jam perdavė ir nukentėjusiojo iš anksto užpildytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. Vyras, gavęs automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, kaltinajamam paskolino pinigų. Apie automobilio perleidimą kitam asmeniui kaltinamasis nukentėjusiojo Ž. B. neinformavo. Gautų pinigų nukentėjusiajam neperdavė, juos išleido savo poreikiams tenkinti.

Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalimi, perskaityti nukentėjusiojo Ž. B. parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, nukentėjusysis Ž. B. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. bendrovės „K.“ automobilių saugojimo ir pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastatė parduoti automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis pažįsta aikštelės savininką K. V., jam yra ne kartą patikėjęs savo automobilius. K. V. rekomendavo prieš perduodant automobilį jį išregistruoti iš (duomenys neskelbtini) registro. Ž. B. 2018 m. rugpjūčio 14 d. automobilį išregistravo, tą pačią dieną jį nuvarė į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir perdavė K. V. Kartu su automobiliu perdavė užvedimo raktelį, techninės apžiūros ir registracijos liudijimus, jokios pirkimo–pardavimo sutarties jis nesurašė, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo pasirašyti tuščiame sutarties blanke. K. V. jam išrašė automobilio priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Ž. B. kvitą patvirtino savo parašu. Jis ir aikštelės savininkas K. V. susitarė, kad automobilis stovės aikštelėje, kur jį galės apžiūrėti potencialūs pirkėjai. K. V. privalėjo informuoti savininką Ž. B. apie automobilį norintį įsigyti asmenį. 2018 m. spalio 5 d. nukentėjusysis pats paskambino K. V. ir sužinojo, kad automobilį kažkas ketina pirkti. Vėliau K. V. į nukentėjusiojo skambučius nebeatsiliepė. 2018 m. lapkričio 12 d. atvykęs į automobilių aikštelę, Ž. B. savo automobilio nerado. Automobilio vertė – 5 800 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis buvo surastas ir grąžintas Ž. B., todėl nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio (t. 5, b. l. 31–33, 53–54, 57–58, 65). Nukentėjusysis Ž. B., pirmiau duodamas parodymus teisme, parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 14 d. automobilių saugojimo aikštelėje kaltinamajam K. V. perdavė savo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“ tam, kad automobilis būtų parduotas. Su kaltinamuoju susitarė, kad, atsiradus pirkėjui, K. V. paskambins Ž. B. Pagal susitarimą su K. V., parduodant automobilį, turėjo dalyvauti Ž. B. (duomenys neskelbtini). Pats kaltinamasis be nukentėjusiojo žinios parduoti automobilio neturėjo teisės. Vėliau su kaltinamuoju susisiekti nebepavyko, jo telefonas buvo išjungtas. Pastebėjęs, kad automobilių pardavimo aikštelėje jo automobilio nėra, Ž. B. pranešė policijai. Policijos įstaigoje sužinojo, kad automobilis buvo įregistruotas kito žmogaus vardu (t. 10, b. l. 166–167).

Nukentėjusysis Ž. B. atpažino kaltinamąjį K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, kuriam patikėjo savo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“ ir apie kurį jis davė parodymus (t. 5, b. l. 76–80).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad Ž. B. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė UAB automobilių pardavimo aikštelės „K.“ direktoriaus K. V. išrašytą automobilio priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas Ž. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugpjūčio 14 d. perdavė automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė (suma) 5 800 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas ir įrašas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5, b. l. 36, 61–64).

Ieškomos kelių transporto priemonės išraše užfiksuota, kad automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas / naudotojas – S. T., gyvenanti (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) m. PK (duomenys neskelbtini) K. P. 2018 m. lapkričio 12 d. paskelbė automobilio paiešką. 2019 m. vasario 28 d. paieška nutraukta, suradus ieškomą transporto priemonę (t. 5, b. l. 82–85).

Liudytojas D. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) T. T. pasakė perskaitęs skelbimą apie parduodamą automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, pasiūlė kartu nuvažiuoti apžiūrėti automobilio. Tą pačią dieną D. J., T. T. ir S. T. atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią netoli „(duomenys neskelbtini)“ arenos, susitiko su automobilio pardavėju ir apžiūrėjo parduodamą automobilį. T. T. ir S. T. su pardavėju susitarė, kad automobilį pirks už 4 400 Eur. S. T. pasirašė automobilio pardavėjo pateiktoje sutartyje, T. T. sumokėjo jam pinigus (t. 5, b l. 88–89).

Liudytojas D. Ja. ikiteisminio tyrimo metu atpažino J. G. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, labai panašų į automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“ pardavėją, apie kurį jis davė parodymus (t. 5, b. l. 101–103).

Liudytojas T. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 29 d. interneto skelbimų svetainėje (duomenys neskelbtini) jis perskaitė skelbimą apie parduodamą automobilį BMW (duomenys neskelbtini). Skelbime buvo nurodyta automobilio pardavimo kaina – 4850 Eur. 2018 m. rugsėjo 30 d. T. T. skelbime nurodytu telefonu susisiekė su automobilio pardavėju, su juo susitarė susitikti ir apžiūrėti automobilį. Tą pačią dieną, apie 18 val., aikštelėje prie „(duomenys neskelbtini)“ arenos T. T., jo (duomenys neskelbtini) S. T. ir brolis D. J. susitiko su automobilio pardavėju. Apžiūrėję automobilį, su pardavėju sutarė pardavimo kainą – 4 400 Eur. Pardavėjas turėjo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios dalis jau buvo užpildyta. Jis į sutartį įrašė pirkėjo duomenis. T. T. vyrui sumokėjo 4 400 Eur. Namuose T. T. apžiūrėjo automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir pastebėjo, kad joje įrašyta mažesnė – 4 000 Eur suma, nei jie sumokėjo už automobilį. 2018 m. spalio 2 d. valstybės įmonėje „R.“ automobilį įregistravo (duomenys neskelbtini) S. T. vardu (t. 5, b. l. 107–108, 121–122, 124).

Liudytoja S. T., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno, patvirtino tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas T. T. (t. 5, b. l. 140–141, 144–146).

Liudytojai T. T. ir S. T. ikiteisminio tyrimo metu atpažino J. G. pagal jo nuotrauką kaip asmenį, apie kurį jie davė parodymus (t. 5, b. l. 131–134, 147–151).

Liudytojas J. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, taikant BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, parodė, kad jis verčiasi automobilių perpardavimo veikla. Liudytojas pažįsta K. V., žino, kad jis vadovauja įmonei, kuriai priklauso automobilių pardavimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasarą K. V. pasakė, kad jo brolis yra suimtas, ir paprašė liudytojo paskolinti pinigų. J. G. sutiko paskolinti pinigų su sąlyga, kad K. V. užstatys kokį nors turtą. K. V. jam pasiūlė užstatyti automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“. K. V. patikino liudytoją, kad automobilis priklauso jo geram draugui ir yra patikėtas parduoti, parodė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti pardavėjo duomenys, sutampantys su automobilio registracijos liudijime nurodytais savininko duomenimis. K. V. norėjo sutartį perduoti J. G., tačiau jis nesutiko priimti automobilio su iki galo nesurašyta pirkimo–pardavimo sutartimi, todėl K. V. liudytojo akivaizdoje sutartyje pirkėjo rekvizitų grafoje įrašė savo anketinius duomenis. Po to K. V. surašė dar vieną automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė, kad jis parduoda automobilį BMW (duomenys neskelbtini), o automobilio pirkėjo grafą paliko neužpildytą. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje yra nurodyta tiksli diena, kada K. V. perdavė J. G. automobilį. J. G. ir K. V. susitarė, kad, K. V. per vieno mėnesio terminą negrąžinus pasiskolintos pinigų sumos, J. G. parduos automobilį. K. V. jis paskolino 4 400 Eur. K. V. pinigų negrąžino, todėl liudytojas paskelbė interneto svetainėje apie automobilio pardavimą. Automobilį jis pardavė 4 400 Eur (t. 5, b. l. 164–165).

Liudytojas J. G. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui perdavė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį. Sutartyje užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d., 12 val., pardavėjas Ž. B. pardavė, o pirkėjas K. V. nupirko automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina 4 000 Eur. Sutartis patvirtinta pardavėjo Ž. B. ir pirkėjo K. V. parašais (t. 5, b. l. 173–175).

Valstybės įmonės „R.“ (duomenys neskelbtini) filialas 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė transporto priemonės „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (t. 6, b. l. 45). Sutartyje užfiksuota, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d., 10.30 val., K. V. pardavė, o S. T. nupirko automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 4 000 Eur. Sutartis patvirtinta pardavėjo K. V. ir pirkėjos S. T. parašais (t. 6, b. l. 47–48, 49).

Valstybės įmonės „R.“ (duomenys neskelbtini) filialas 2019 m. sausio 4 d. pateikė 2018 m. spalio 2 d. prašymo dėl transporto priemonės registracijos kopiją. Prašyme užfiksuota, kad S. T. 2018 m. rugpjūčio 27 d. įsigijo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo teisinis pagrindas – pirkimo–pardavimo sutartis (t. 6, b. l. 54–55).

Daiktų poėmio ir apžiūros protokoluose užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2018 m. gruodžio 4 d. iš S. T. paėmė automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), užvedimo raktą ir transporto priemonės registracijos liudijimą. Automobilis apžiūros metu yra tvarkingas, neturi aiškiai matomų apgadinimų. 2019 m. balandžio 17 d. automobilis grąžintas nukentėjusiajam Ž. B. (t. 5, b. l. 190–194, t. 6, b. l. 3–9, 19–25, 31–33).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 14 d. iki 2018 m. spalio 2 d. iššvaistė jam patikėtą Ž. B. turtą – 5 800 Eur vertės automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. iki 2018 m. liepos 18 d. ėjo UAB „K.“ vadovo pareigas ir užimamų pareigų bei sutarčių su klientais pagrindu buvo atsakingas už įmonei klientų perduoto turto – automobilių saugojimą, eksponavimą parduoti ir kitokį valdymą nepažeidžiant šio turto perdavimo (patikėjimo) sąlygų. Net ir netekęs savo įgaliojimų dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, K. V. 2018 m. rugpjūčio 14 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš nukentėjusiojo Ž. B. gavo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką Ž. B. Nukentėjusysis Ž. B. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 5, b. l. 31–33, 53–54, 57–58, 65). Kvite užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 5 800 Eur, jo savininkas Ž. B. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 5, b. l. 36, 61–64). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiuoju Ž. B. nustatytos turto (automobilio „BMW (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo 2018 m. rugpjūčio 27 d. automobilį už skolą perdavė J. G., o šis 2018 m. rugsėjo 30 d. automobilį už 4 400 Eur pardavė. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad Ž. B. jam patikėtą automobilį jis perdavė pažįstamam asmeniui už skolą. Liudytojas J. G. patvirtino, kad 2018 m. rugpjūčio 27 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), iš kaltinamojo K. V. jis gavo automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, kaip garantiją, kad K. V. jam grąžins 4 400 Eur skolą. Kadangi K. V. skolos per nustatytą vieno mėnesio terminą negrąžino, J. G. šį automobilį pardavė (t. 5, b. l. 164–165). Liudytojai T. T., S. T. ir D. J. patvirtino, kad 2018 m. rugsėjo 30 d. T. T. iš J. G. už 4 400 Eur nusipirko automobilį „BMW (duomenys neskelbtini)“, kurį 2018 m. spalio 2 d. įregistravo S. T. vardu (t. 5, b. l. 88–89, 101–103, 107–108, 131–134, 140–141, 147–151). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiojo Ž. B. 5 800 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Bendrovė vertėsi klientų patikėtų automobilių saugojimu, priežiūra ir pardavimu. Priimdamas automobilį į aikštelę parduoti, klientui išrašydavo tai patvirtinantį automobilio priėmimo kvitą. Kaltinamasis prisimena, kad iš A. M. priėmė į aikštelę automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiajai surašė ir išdavė automobilio priėmimo kvitą bendrovės vardu. Ant kvito užrašė A. M. pageidaujamą gauti automobilio kainą. Kaltinamasis prisimena, kad A. M. kartu su automobiliu perdavė ir jo raktelius bei dokumentus. Kaltinamasis neprisimena, ar A. M. iš anksto pasirašė automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje. K. V. labai reikėjo pinigų, todėl jis šį automobilį pardavė nepažįstamam asmeniui. Apie automobilio perleidimą kitam asmeniui kaltinamasis nukentėjusiosios A. M. neinformavo. Gautų pinigų nukentėjusiajai neperdavė, juos išleido skoloms sumažinti.

Nukentėjusioji A. M. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė automobilių pardavimo aikštelės „K.“ direktoriaus K. V. išrašytą automobilio priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kvite nurodyta, kad automobilio savininkė A. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) g., 2018 m. rugsėjo 21 d. perdavė automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė (suma) 5 200 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas ir įrašas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 169, 171).

Valstybės įmonės „R.“ (duomenys neskelbtini) filialas 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė transporto priemonės „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir 2018 m. spalio 30 d. prašymo dėl transporto priemonės registracijos kopiją. Sutartyje užfiksuota, kad 2018 m. spalio 20 d., 13.00 val., A. M. pardavė, o B. G. nupirko automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, valstybinis registracijos numeris nenurodytas, VIN kodas (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta transporto priemonės kaina – 5 000 Eur. Sutartis patvirtinta pardavėjos A. M. ir pirkėjo B. G. parašais. Prašyme įregistruoti transporto priemonę užfiksuota, kad B. G. įsigijo Lietuvoje išregistruotą automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo teisinis pagrindas – pirkimo–pardavimo sutartis. Savininkui išduoti automobilio registracijos ženklai Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 134–138).

Liudytojas D. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad jo pažįstamas B. G. iš K. V. automobilių pardavimo aikštelės nusipirko automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“. Vėliau šį automobilį iš B. G. paėmė policijos pareigūnai (t. 6, b l. 187–188).

Liudytojas B. G., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad 2018 m. spalio 28 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), jis apžiūrėjo ir nusipirko automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“. Su automobilio pardavėju tą pačią dieną pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį, vyrui už automobilį sumokėjo 2 800 Eur. Vyras liudytojui perdavė dvi sutartis, vienoje iš jų buvo įrašyta automobilio savininkė moteris vardu A. M. ir nurodyta automobilio pardavimo data – 2018 m. spalio 20 d. Kitoje sutartyje buvo nurodyti B. G. asmens duomenys. Automobilį pardavęs vyras kartu su automobiliu ir sutartimis perdavė užvedimo raktelį, techninės apžiūros taloną ir registracijos liudijimą. Įsigytą automobilį VĮ „R.“ savo vardu įsiregistravo 2018 m. spalio 30 d. Automobiliui buvo suteiktas valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų B. G. interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) įkėlė skelbimą apie automobilio „Hyundai (duomenys neskelbtini)“ pardavimą. Skelbime nurodė pardavimo kainą – 4 000 Eur ir savo kontaktinį telefono numerį. 2018 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) g. automobilį paėmė kriminalinės policijos pareigūnai (t. 6, b l. 193–19).

B. G. ikiteisminio tyrimo metu neatpažino K. V. pagal jo nuotrauką kaip asmens, pardavusio automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, apie kurį jis davė parodymus (t. 7, b. l31–33).

Liudytojas B. G. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnams 2018 m. lapkričio 4 d. perdavė automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės techninės apžiūros kortelę, „T.“ liudijimą, automobilio variklio užvedimo raktelį (t. 7, b. l. 44–46, 47–53).

Apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 4 d. (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad automobilis akivaizdžių išorinių ir salono apgadinimų neturi. Po apžiūros automobilis policijos pareigūnų paimtas ir nugabentas į policijos įstaigos teritoriją (t. 6, b. l. 148–156).

Automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 22 d. policijos įstaigos teritorijoje apžiūrėjus automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), ties vairuotojo pusės priekiniu žibintu išsikišusi dalis apsauginės gumos. Vairuotojo pusės galinių durelių paviršiuje ties rankena matyti rūdys ir atsilupę dažai. Apžiūroje dalyvaujanti nukentėjusioji A. M. nurodė, kad tai jos automobilis. 2018 m. lapkričio 29 d. automobilis ir jo raktas grąžinti savininkei A. M. (t. 7, b. l. 70–85, 87).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 30 d. iššvaistė jam patikėtą A. M. turtą – 5 200 Eur vertės automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. iki 2018 m. liepos 18 d. ėjo UAB „K.“ vadovo pareigas ir užimamų pareigų bei sutarčių su klientais pagrindu buvo atsakingas už įmonei klientų perduoto turto – automobilių saugojimą, eksponavimą parduoti ir kitokį valdymą nepažeidžiant šio turto perdavimo (patikėjimo) sąlygų. Net ir netekęs savo įgaliojimų dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, K. V. 2018 m. rugsėjo 21 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš nukentėjusiosios A. M. gavo automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininke, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti A. M. Nukentėjusioji A. M. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės darbuotojas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininkės ar jos atstovo žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su savininku (t. 6, b. l. 128–130, 166–167). Kvite užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 5 200 Eur, jo savininkė A. M. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 6, b. l. 169, 171). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su nukentėjusiąja A. M. nustatytos turto (automobilio „Hyundai (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininkės, be jos žinios ir sutikimo 2018 m. spalio 28 d. automobilį už 2 800 Eur pardavė B. G. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad Ž. B. jam patikėtą automobilį jis pardavė nepažįstamam asmeniui, kadangi tuo metu jam labai reikėjo pinigų. Gautų pinigų A. M. neperdavė, juos išleido savo poreikiams tenkinti. Liudytojas B. G. patvirtino, kad 2018 m. spalio 28 d. automobilių pardavimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), jis nusipirko automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, kurį 2018 m. spalio 30 d. įregistravo Vį „R.“ savo vardu (t. 6, b l. 193–19). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusiosios A. M. 5 200 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jai padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis K. V. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Bendrovė vertėsi klientų patikėtų automobilių saugojimu, priežiūra ir pardavimu. Priimdamas automobilį į aikštelę parduoti, klientui išrašydavo tai patvirtinantį automobilio priėmimo kvitą. Kaltinamasis prisimena, kad iš J. K. jis kaltinime nurodytą dieną bendrovės „K.“ automobilių pardavimo aikštelėje priėmė automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“. Nukentėjusiajam surašė ir išdavė automobilio priėmimo kvitą. J. K. kartu su automobiliu jam perdavė raktelius ir dokumentus. K. V. šį automobilį pardavė ar kitaip perleido kitiems asmenims, bet konkrečių automobilio perdavimo aplinkybių neprisimena. Pinigus išleido banko palūkanoms sumokėti ir kitoms skoloms padengti.

Nukentėjusysis A. K. (A. K.), apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad savo vardu registruotą automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis paliko (duomenys neskelbtini) J. K. parduoti. Automobilio vertė yra 7 500 Eur. (duomenys neskelbtini) A. K. informavo, kad automobilis buvo pagrobtas. Ikiteisminio tyrimo metu automobilis buvo surastas ir A. K. grąžintas (t. 8, b. l. 36). A. K., pirmiau duodamas parodymus teisme, parodė, kad išvykdamas į (duomenys neskelbtini) jis savo (duomenys neskelbtini) J. K. perdavė automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, kad šis pastatytų į aikštelę parduoti. Automobilis nebuvo išregistruotas iš (duomenys neskelbtini) registro. Apie atsiradusį pirkėją aikštelės savininkas privalėjo informuoti J. K. arba A. K. Pirkimo–pardavimo sutarties iš anksto nepasirašė, ketino pasirašyti nuotoliniu būdu elektroniniu parašu, atsiradus pirkėjui. Vėliau (duomenys neskelbtini) informavo, kad automobilis iš aikštelės dingo. Po dviejų mėnesių policijos pareigūnai automobilį surado ir grąžino A. K. Automobilis grąžintas blogesnės būklės, nei buvo patikėtas parduoti. Kaltinamasis padarytos žalos ar jos dalies neatlygino (t. 10, b. l. 170–171).

Liudytojas J. K. savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė šiuos dokumentus:

1) K. V. išrašytą automobilio priėmimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini). Kvite nurodyta, kad automobilio savininkas A. K., gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 12 d. perdavė UAB „K.“ atstovui automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vertė (suma) 7 000 Eur. Grafoje „Automobilį į aikštelę priėmiau“ yra K. V. parašas;

2) automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K.;

3) automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) Nr. (duomenys neskelbtini). Ataskaitoje nurodyta, kad automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2017 m. rugsėjo 5 d., galioja iki 2019 m. rugsėjo 10 d. (t. 8, b. l. 63–67).

Liudytojas G. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad jis nuomojasi garažą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), garaže remontuoja automobilius. Vieną rytą šalia garažo pastebėjo stovintį automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“. Šis automobilis stovėjo apie dvi savaites. Kas pastatė ir paliko stovėti automobilį, liudytojas nežino. Apie stovintį automobilį pranešė policijai. Automobilį paėmė policijos pareigūnai (t. 8, b. l. 73).

(duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato (duomenys neskelbtini) V. V. (V. V.) tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 5 d., apie 17.23 val., gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) g., prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), stovi pavogtas automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis pristatytas į policijos įstaigos teritoriją (t. 8, b. l. 101, 117).

Automobilio apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018 m. gruodžio 5 d. policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovintį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu automobilis buvo atrakintas, akivaizdžių išorinių apgadinimų protokole neužfiksuota. 2019 m. vasario 26 d. automobilis pakartotinai apžiūrėtas policijos įstaigos teritorijoje. Automobilyje nėra jo variklio užvedimo rakto. Keleivio pusės durelių langas atidarytas be rakto, todėl jo uždaryti negalima. Siekiant apsaugoti automobilio vidaus saloną, šis langas uždengtas plėvele. Galinio bamperio dažai nusilupę, matyti pažeidimas – įbrėžimas. Automobilio viduje yra pelėsis. Automobilio bagažinėje yra vandens. Apžiūroje dalyvaujantis automobilio savininkas A. K. paaiškino, kad šių apgadinimų anksčiau nebuvo. Automobilis 2019 m. vasario 26 d. grąžintas savininko atstovui J. K. (t. 8, b. l. 102–108, 118–127, 129).

Liudytojas I. L., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos mėnesį UAB „K.“ buvo iškelta bankroto byla. Įsiteisėjus teismo sprendimui, liudytojas paskambino įmonės vadovui K. V. ir jį informavo apie pradėtą bankroto procedūrą, pasiūlė susitikti aptarti turto ir dokumentų perdavimo klausimų. Po šio pokalbio K. V. su I. L. nesusiekė ir į jo telefono skambučius neatsakė. I. L., neįspėjęs K. V., nuvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Čia jis sutiko K. V. I. L. susidarė įspūdis, kad aikštelėje toliau vykdoma komercinė veikla, – joje vaikščiojo žmonės, perdavė K. V. kažkokius dokumentus, apžiūrinėjo automobilius. K. V. paaiškino, kad aikštelėje saugomi klientų automobiliai, kuriuos jis grąžins savininkams ir iki 2018 m. liepos 23 d. (duomenys neskelbtini) perduos tvarkingą aikštelę. UAB „K.“ savininkas iki nustatyto termino pabaigos įmonės turto ir dokumentų bankroto administratoriui neperdavė. Po kurio laiko liudytojui pradėjo skambinti žmonės, reikalauti grąžinti jiems priklausančius automobilius, kurie buvo patikėti įmonei saugoti. I. L. įsitikinęs, kad bankrutuojančios UAB „K.“ vadovas K. V., žinodamas, kad įmonei yra iškelta bankroto byla, o jis nebeturi teisės atstovauti įmonei, toliau vykdė komercinę veiklą, priėmė iš klientų automobilius parduoti (t. 8, b. l. 78–79).

Liudytojas A. Bu., apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, parodė, kad jis pažįsta K. V., žino, jog šis turėjo automobilių pardavimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo mėnesį liudytojui paskambino R. T. ir paprašė paskolinti geram pažįstamam pinigų. Su R. T. ir jos pažįstamu susitarė susitikti minėtoje automobilių aikštelėje. Atvykęs į aikštelę, A. Bu. susitiko su R. T. ir K. V. K. V. paprašė paskolinti 2 200 Eur, pasiūlė už paskolą kaip garantiją perduoti automobilius „Mersedes (duomenys neskelbtini)“ ir „Citroen (duomenys neskelbtini)“. Abu automobiliai pokalbio metu stovėjo aikštelėje. A. Bu. paskolino K. V. pinigų, o šis jam perdavė dviejų automobilių dokumentus ir pirkimo–pardavimo sutartis su jau užpildytomis automobilių pardavėjų grafomis. Automobiliai liko aikštelėje (t. 8, b. l. 95–96).

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d. iššvaistė J. K. jam patikėtą A. K. turtą – 7 500 Eur vertės automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis K. V. iki 2018 m. liepos 18 d. ėjo UAB „K.“ vadovo pareigas ir užimamų pareigų bei sutarčių su klientais pagrindu buvo atsakingas už įmonei klientų perduoto turto – automobilių saugojimą, eksponavimą parduoti ir kitokį valdymą nepažeidžiant šio turto perdavimo (patikėjimo) sąlygų. Net ir netekęs savo įgaliojimų dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, K. V. 2018 m. rugsėjo 12 d. kvito Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš J. K. gavo automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, vykdydamas žodinį susitarimą su automobilio savininku, privalėjo saugoti automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksponuoti potencialiems pirkėjams, o pirkėjui pageidaujant įsigyti šį automobilį, apie tai informuoti turto savininką A. K. arba jo atstovą J. K. Liudytojas J. K. patvirtino, kad automobilių pardavimo aikštelės savininkas K. V. patikėto automobilio parduoti be jo savininko žinios negalėjo, jis arba pirkėjas turėjo susisiekti su J. K. (t. 8, b. l. 1–3, 51–52, 53–54). Kvite Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad patikėto automobilio vertė yra 7 000 Eur, jo savininko atstovas J. K. pagal susitarimą už suteiktą paslaugą privalėjo bendrovei „K.“ sumokėti nustatyto dydžio automobilio saugojimo mokestį (t. 8, b. l. 63–67). Kaltinamasis nesilaikė susitarimu su liudytoju J. K. nustatytos turto (automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko, be jo žinios ir sutikimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 10 d. automobilį pardavė, kitaip perleido nenustatytam asmeniui arba paslėpė. Kaltinamasis K. V. prisipažino, kad J. K. perduotą automobilį jis pardavė, tačiau neprisimena, kada, kam ir už kokią sumą. Automobilio naujasis jo savininkas (duomenys neskelbtini) registre neįregistravo, todėl jį nustatyti tyrimo metu nebuvo galimybių. Automobilio savininkas A. K., duodamas parodymus, nurodė, kad automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“ vertė nusikaltimo padarymo metu buvo 7 500 Eur (t. 8, b. l. 36). Tokiu kaltinamojo K. V. veikimu buvo pažeistos esminės nukentėjusio asmens A. K. 7 500 Eur vertės turto patikėjimo sąlygos ir turto savininko interesai ir taip jam padaryta žala. Ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ši kaltinamojo K. V. nusikalstama veika buvo kvalifikuota kaip svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį. Tiek turto pasisavinimas, tiek ir turto iššvaistymas yra neteisėtas ir neatlygintinis kaltininkui nusikalstamos veikos darymo metu patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimas savo turtu ar turine teise arba jų perleidimas. Turto pasisavinimo ir iššvaistymo neatlygintinumas, pagal kasacinio teismo praktiką, reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise arba juos perleidžia, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010 ir kt.). Prokuroro pagal BK 183 straipsnio 1 dalį K. V. suredaguotame kaltinime nurodyta, kad jis, gavęs nukentėjusio asmens A. K. automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“, „nei pinigų, nei automobilio savininkui negrąžino ir taip pasisavino“. Pagal tokį nekonkretų, stokojantį faktinių aplinkybių aprašymo kaltinimą neaišku, ar K. V. yra kaltinamas neatlygintinai pasisavinęs nukentėjusiojo automobilį, ar vis tik pardavęs šį automobilį ir pasisavinęs pinigus. Anksčiau aprašytais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis nesilaikė susitarimu su liudytoju J. K. nustatytos turto (automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“) patikėjimo ir disponavimo tvarkos ir, neinformavęs turto savininko ar jo atstovo, be jų žinios ir sutikimo automobilį paslėpė, pardavė arba kitaip perleido nenustatytam asmeniui, tokiu būdu pažeisdamas esmines turto patikėjimo sąlygas ir jo savininko interesus ir padarydamas A. K. 7 500 Eur turtinę žalą. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis K. V. jam patikėtą A. K. turtą pavertė savo turtu (pakeitė nuosavybės teisės subjektą, automobilį įregistruodamas savo vardu, naudojosi automobiliu kaip savo turtu ir pan.), todėl jo veika kvalifikuojama kaip patikėto turto iššvaistymas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Apie tokią kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimo pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamajame akte ir prokuroro 2021 m. gegužės 21 d. prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą buvo nurodyta aplinkybė, kad svetimas turtas – A. K. automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam buvo patikėtas ir iššvaistytas (pastaba – minėtuose prokuroro dokumentuose nurodyta pasisavino) „laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d., tikslus turto iššvaistymo laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas“. Remiantis liudytojo J. K. parodymais ir automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“ perdavimo bendrovei „K.“ kvitu Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliai nustatyta, kad liudytojas J. K. automobilį kaltinamajam K. V. perdavė 2018 m. rugsėjo 12 d. (t. 8, b. l. 1–3, 51–52, 65). Priimant nuosprendį nusikaltimo padarymo laiko aplinkybės patikslintos, nurodant, kad A. K. automobilis „Toyota (duomenys neskelbtini)“ kaltinamajam buvo patikėtas 2018 m. rugsėjo 12 d. Apie tokią kaltinime nurodytos laiko aplinkybės pakeitimo galimybę (BPK 256 straipsnis) proceso dalyviams buvo pranešta 2021 m. lapkričio 12 d. teisiamojo posėdžio metu.

Kaltinamasis K. V. padarė devynis nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 184 straipsnio 1 dalyje. Nusikaltimų padarymo metu jis nebuvo teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 9, b. l. 11–13), tačiau (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu jis buvo nubaustas už ataskaitų ir deklaracijų ir kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalį, (duomenys neskelbtini) protokolu su administraciniu nurodymu nubaustas už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą pagal ANK 205 straipsnio 1 dalį (t. 9, b. l. 14–17). Kaltinamasis visus nusikaltimus padarė netiesiogine tyčia: jis suprato, kad neteisėtai ir neatlygintinai švaisto jam patikėtą svetimą turtą ir tuo pažeidžia savininkų ir teisėtų turto valdytojų interesus, daro jiems turtinę žalą, ir nors tiesiogiai nesiekė šių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti.

K. V. nusikaltimų padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu yra (duomenys neskelbtini), materialiai išlaikomų asmenų neturi (t. 9, b. l. 7–8). Nusikaltimų padarymo metu jis dirbo UAB „K.“ direktoriumi. Teismų informacinės sistemos (duomenys neskelbtini) suformuotame išraše apie asmens darbovietę, gautame iš (duomenys neskelbtini) valdybos prie (duomenys neskelbtini) ministerijos, nurodyta, kad nuosprendžio priėmimo metu duomenų apie K. V. darbo santykius nėra. Teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) registruotoje bendrovėje „D.“ (duomenys neskelbtini), tačiau darbo sutarties ar kitokio dokumento neturi ir pateikti negali.

Kaltinamasis K. V. nuo baudžiamojo proceso pradžios prisipažino padaręs visus nusikaltimus, davė parodymus, atitinkančius esmines faktines šių nusikaltimų aplinkybes, kritiškai vertina savo elgesį ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjamasis pripažįstamas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad jis savanoriškai siekė atlyginti / atlygino dalį nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos: „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. liepos 6 d. pinigines perlaidas: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) – persiųsti 50 Eur gavėjui V. M., 2) Nr. (duomenys neskelbtini) – persiųsti 50 Eur gavėjui R. B., 3) Nr. (duomenys neskelbtini) – persiųsti 50 Eur gavėjui A. K., 4) Nr. (duomenys neskelbtini) – persiųsti 50 Eur gavėjui Ž. B., 5) Nr. (duomenys neskelbtini) – persiųsti 50 Eur gavėjui A. S., 6) Nr. (duomenys neskelbtini) – persiųsti 50 Eur gavėjai A. M., 7) Nr. (duomenys neskelbtini) – persiųsti 50 Eur gavėjui A. B. (t. 11, b. l. 69–75), ir (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymus: 1) Nr. (duomenys neskelbtini) – pervesti 200 Eur R. B.; 2) (duomenys neskelbtini) – pervesti 100 Eur A. S.; 3) (duomenys neskelbtini) – pervesti 100 Eur A. M.; 4) (duomenys neskelbtini) – pervesti 100 Eur V. M.; 5) (duomenys neskelbtini) – pervesti 100 Eur V. M.; 6) (duomenys neskelbtini) – pervesti 300 Eur R. B.; 7) (duomenys neskelbtini) – pervesti 150 Eur A. M.; 8) (duomenys neskelbtini) – pervesti 100 Eur A. S. (t. 11, 90–93, 124–127). K. V. ir jo gynėjas šią aplinkybę prašė pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, į padarytų nusikaltimų sunkumą, kaltinamojo asmenybę (K. V. yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus, tačiau dirba (duomenys neskelbtini), pripažįsta pareikštus civilinius ieškinius ir savo noru atlygino nors ir labai nedidelę jų dalį), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad K. V. resocializacija (kompleksinė pagalba siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) už devynių nesunkių nusikaltimų padarymą galima ir be realaus bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios šiuo atveju leidžia pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

A. S. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika. Nustatyta, kad kaltinamasis K. V. ne vėliau kaip iki 2016 m. sausio 22 d. iššvaistė jam patikėtą 6 100 Eur vertės A. S. turtą (automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“), ne vėliau kaip iki 2016 m. kovo 23 d. iššvaistė 1 550 Eur vertės A. S. turtą (automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“) ir ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 6 d. iššvaistė 4 650 Eur vertės jo turtą (automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“), padarydamas nukentėjusiajam bendrą 12 300 Eur turtinę žalą. Tarp kaltinamojo K. V. nusikalstamų veiksmų ir civiliniam ieškovui atsiradusios 12 300 Eur turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Nukentėjusysis A. S. 2018 m. lapkričio 6 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno parodė, kad K. V. 2016 m. pabaigoje jam grąžino 1 300 Eur (t. 1, b. l. 74–75). Kaltinamasis K. V. teismui pateikė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad jis savo iniciatyva iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nukentėjusiajam A. S. pervedė dar 200 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 11, b. l. 91, 127). Iš kaltinamojo K. V. priteisiama nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S. 10 800 Eur likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos 6 d. per „(duomenys neskelbtini)“ jis nukentėjusiajam išsiuntė 50 Eur, ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – pinigų pervedimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 73). Kvite nurodyta, kad pinigus pervedantis asmuo pasirinko pinigų išmokėjimo gavėjui būdą – iki pinigų gavėjo pareikalavimo. Nukentėjusysis A. S. 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigų – 50 Eur perlaidos jis negavo, apie ją nebuvo informuotas, todėl pašte per nustatytą saugojimo terminą pinigų neatsiėmė (t. 10, b. l. 134, t. 11, b. l. 96). Šis kaltinamojo pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad nukentėjusysis A. S. faktiškai gavo turtinės žalos dalies – 50 Eur atlyginimą, todėl į jį teismas, nustatydamas priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgia.

A. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. S. nurodo, jog dėl K. V. neteisėtų veiksmų netekęs piniginių lėšų jis patyrė didelį išgyvenimą, nepatogumą, nervinę įtampą, nuosavybės praradimo jausmą (t. 1, b. l. 98). 2020 m. spalio 6 d. bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme, nukentėjusysis parodė, kad jis anksčiau, dar iki turto praradimo, patyrė (duomenys neskelbtini), todėl šie išgyvenimai neigiamai paveikė jo sveikatą. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatyta, jog dėl kaltinamojo K. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis prarado bendros 12 300 Eur vertės turtą, nebuvo pateisinti jo lūkesčiai, susiję su galimybe greitai ir saugiai parduoti kaltinamajam patikėtus automobilius. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė nepatogumų ir išgyvenimų dėl to, kad kaltinamasis iššvaistė net tris jo patikėtus automobilius ir padarė turtinę žalą. Kaltinamasis veikė tyčia, tokiu būdu padidindamas nukentėjusiojo neigiamus išgyvenimus. Tačiau nukentėjusysis, siekžinodamas, kad vienas patikėtas automobilis jau yra perleistas be jo žinios ir sutikimo, patikėjo kaltinamajam ir kitus savo automobilius, siekdamas vėliau gauti didesnes pinigų sumas, nei buvo sutarta (palūkanas). Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo A. S. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo ir asmeniniais santykiais ar gerove. Nukentėjusysis nurodo, kad jis ir anksčiau, dar iki nusikalstamų veikų padarymo, turėjo sveikatos sutrikimų, todėl neigiami išgyvenimai dar labiau pablogino jo būklę, tačiau šių dvasinių ir fizinių nepatogumų jis nepagrindė gydytojo ar psichologo išvadomis, kuriose būtų konstatuotas fizinės ar psichikos sveikatos sutrikimas, nenurodė, kokius vaistus vartoja. K. V. yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, privalomo registruoti turto neturi, visų baudžiamojoje byloje jam pareikštų civilinių ieškinių suma viršija 20 000 Eur. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir A. S. priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant A. S. tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus K. V. padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.

R. B. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika. Nustatyta, kad kaltinamasis K. V. ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 19 d. iššvaistė jam patikėtą 4 000 Eur vertės R. B. turtą (automobilį „Subaru (duomenys neskelbtini)“), padarydamas nukentėjusiajam 4 000 Eur turtinę žalą. Tarp kaltinamojo K. V. nusikalstamų veiksmų ir civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis K. V. teismui pateikė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad jis savo iniciatyva iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nukentėjusiajam R. B. pervedė 500 Eur (200 Eur + 300 Eur) turtinei žalai atlyginti (t. 11, b. l. 90, 125). Iš kaltinamojo K. V. priteisiama nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B. 3 000 Eur likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis K. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. liepos 6 d. per „(duomenys neskelbtini)“ jis nukentėjusiajam išsiuntė 50 Eur, ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą – pinigų persiuntimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 11, b. l. 70). Kvite nurodyta, kad pinigus pervedantis asmuo pasirinko pinigų išmokėjimo gavėjui būdą – iki pinigų gavėjo pareikalavimo. Nukentėjusysis R. B. 2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pinigų – 50 Eur perlaidos jis negavo, apie ją nebuvo informuotas, todėl pašte per nustatytą saugojimo terminą pinigų neatsiėmė (t. 10, b. l. 133, t. 11, b. l. 94). Šis kaltinamojo pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad nukentėjusysis R. B. faktiškai gavo turtinės žalos dalies – 50 Eur atlyginimą, todėl į jį teismas, nustatydamas priteistino turtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgia.

V. M. civilinis ieškinys tenkinamas visiškai. Pagal CK 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Nustatyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d. iššvaistė jam patikėtą 2 500 Eur vertės V. M. turtą (automobilį „Peugeot“), padarydamas nukentėjusiajam 2 500 Eur turtinę žalą. Tarp kaltinamojo K. V. nusikalstamų veiksmų ir civiliniam ieškovui atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis K. V. teismui pateikė (duomenys neskelbtini) mokėjimo pavedimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančius, kad jis savo iniciatyva iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos nukentėjusiajam V. M. pervedė 200 Eur (100 Eur + 100 Eur) turtinei žalai atlyginti (t. 11, b. l. 93, 124). Iš kaltinamojo K. V. priteisiama nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. 2 300 Eur likusiai neatlygintai turtinei žalai atlyginti.

A. M. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti atmetamas. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).

Nagrinėdamas klausimą dėl negautų pajamų teismas gali remtis tik objektyviais duomenimis apie pajamas, kurias nukentėjusysis gavo arba realiai galėjo gauti iki ir nusikaltimo, o ne numatomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Nustatyta, kad kaltinamasis K. V. pagal 2018 m. rugsėjo 21 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. M. priėmė parduoti jai priklausantį automobilį „Hyundai (duomenys neskelbtini)“, 5 200 Eur vertės, ir ne vėliau kaip iki 2018 m. spalio 30 d. automobilį pardavė be jo savininkės žinios, t. y. iššvaistė jam patikėtą A. M. turtą, padarydamas nukentėjusiajai 5 200 Eur dydžio turtinę žalą. Tačiau automobilis 2018 m. lapkričio 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo surastas, 2018 m. lapkričio 22 d. apžiūrėtas dalyvaujant nukentėjusiajai A. M. Apžiūros metu A. M. nurodė, kad automobilio korpuso įbrėžimai ir kiti apgadinimai atsirado dar iki perduodant automobilį K. V. (t. 6, b. l. 148–150, t. 7, b. l. 69–73). (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės (duomenys neskelbtini) K. G. 2018 m. lapkričio 28 d. nutarimu automobilį nutarta grąžinti jo savininkei A. M., įpareigojant ją saugoti turtą iki baudžiamojo proceso pabaigos (t. 7, b. l. 89–94). 2018 m. lapkričio 29 d. automobilis nukentėjusiajai buvo grąžintas tos pačios būklės, kokios ir buvo patikėtas kaltinamajam (t. 7, b. l. 87–88). 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) J. S. nutarimu 2018 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) K. G. nutarimas buvo pakeistas ir panaikinta nutarimo dalis, įpareigojanti A. M. saugoti turtą iki proceso pabaigos (t. 7, b. l. 100–101). Šie duomenys patvirtina, kad A. M. laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. 2018 m. lapkričio 28 d. buvo netekusi savo turto dėl kaltinamojo K. V. priešingų teisei veiksmų, o laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 28 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini) sprendimu negalėjo disponuoti savo turtu visa apimtimi, t. y. galėjo juo naudotis ir valdyti, bet negalėjo parduoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Nukentėjusioji teismui nepateikė duomenų apie automobilių kainų pokyčius aktualiu laikotarpiu, taip pat informacijos apie automobilio rinkos vertę / nuvertėjimą po to, kai šis turtas buvo jai sugrąžintas. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės lūkestis gauti 1 000 Eur didesnes pajamas, kurių ji negalėjo gauti dėl K. V. nusikalstamos veikos praradusi turtą, neįrodytas, pagrįstas tik prielaidomis, todėl šis turtinis reikalavimas atmestinas.

A. K. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas visiškai. Taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad automobilis savininkui buvo grąžintas su įvairiais korpuso ir užvedimo detalių pažeidimais, dėl kurių remonto A. K. patyrė 500 Eur išlaidas. Dar 55 Eur išlaidas jis patyrė dėl automobilio pervežimo iš policijos įstaigos teritorijos į UAB „S.“ servisą. Nustatyta, kad kaltinamasis K. V. laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 10 d. iššvaistė jam patikėtą 7 500 Eur vertės J. K. turtą (automobilį „Toyota (duomenys neskelbtini)“). 2018 m. gruodžio 5 d. pareigūnai stovintį automobilį surado ir atgabeno į policijos įstaigos teritoriją (t. 8, b. l. 101, 117). 2019 m. vasario 26 d. automobilio apžiūros protokole užfiksuoti šie automobilio apgadinimai: nėra automobilio variklio užvedimo rakto, keleivio pusės durelių langas atidarytas be rakto, todėl nebeužsidaro, galinio bamperio dažai nusilupę, matyti pažeidimas – įbrėžimas, automobilio salone yra pelėsis, bagažinėje yra vandens. Apžiūroje dalyvavęs savininkas A. K. paaiškino, kad šių apgadinimų anksčiau nebuvo. Automobilis 2019 m. vasario 26 d. grąžintas savininko atstovui J. K. (t. 8, b. l. 102–108, 118–127, 129). Nukentėjusiojo įgalioto atstovo (duomenys neskelbtini) V. Ž. pateiktas UAB „S.“ 2019 m. kovo 8 d. defektų aktas patvirtina, kad sugadintų ir prarastų automobilinio detalių (duomenys neskelbtini) pakeitimo kaštai yra 2 418 Eur, MB „A.“ 2019 m. vasario 26 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad automobilio „Toyota (duomenys neskelbtini)“ transportavimo išlaidos – 55 Eur (t. 8, b. l. 46, 48). Šie civilinio ieškovo nuostoliai (automobilio detalių pakeitimo ir transportavimo išlaidos) priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo K. V. nusikalstama veika, todėl civilinis ieškinys 555 Eur turtinei žalai atlyginti tenkintinas.

A. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. nurodo, jog dėl K. V. neteisėtų veiksmų netekęs automobilio jis patyrė dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, išgyvenimus (t. 8, b. l. 45). 2021 m. balandžio 9 d. bylą nagrinėjant Klaipėdos apylinkės teisme, nukentėjusysis parodė, kad neturtinę žalą sudaro rūpesčiai dėl automobilio remonto ir išlaidos, taip pat (duomenys neskelbtini) turėti nepatogumai, susiję su automobilio praradimu, kadangi šie asmenys tvarkė visus reikalus (t. 10, b. l. 170). Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nustatyta, jog dėl kaltinamojo K. V. nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusysis A. K. prarado 7 500 Eur vertės turtą, nebuvo pateisinti jo lūkesčiai, susiję su galimybe greitai ir saugiai parduoti kaltinamajam patikėtą automobilį. Nukentėjusysis neabejotinai patyrė nepatogumų ir išgyvenimų dėl to, kad kaltinamasis iššvaistė jo (duomenys neskelbtini) A. K. patikėtą automobilį ir padarė turtinę žalą. Kaltinamasis veikė tyčia, tokiu būdu padidindamas nukentėjusiojo neigiamus išgyvenimus. Tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo A. K. neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo ir asmeniniais santykiais ar gerove. Automobilis ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir nukentėjusiajam grąžintas su nedideliais apgadinimais ir defektais, dėl kurių remonto jis patyrė 555 Eur dydžio išlaidas. Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, privalomo registruoti turto neturi, visų baudžiamojoje byloje jam pareikštų civilinių ieškinių suma viršija 20 000 Eur. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir A. K. priteisiama 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant A. K. tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 straipsniai) ir atitinka teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose.