Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2995-800/2017 pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei SEB bankui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4062 Eur draudimo išmokos dalį, 150 Eur išlaidų, patirtų už automobilio Mazda CX-3 vertinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad 2015 m. liepos 29 d. sudarė lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. 2015-070300 su trečiuoju asmeniu AB SEB banku. Jos pagrindu trečiasis asmuo nuosavybės teise įsigijo transporto priemonę MAZDA CX-3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį perdavė ieškovei teisėtai valdyti bei naudotis. 2016 m. rugsėjo 22 d. įvykus eismo įvykiui, draudikas pripažino įvykį draudžiamuoju. Techninę apžiūrą atlikę Mazda serviso atstovai (UAB „Inchsape Motors“) nustatė, jog automobilio atkūrimo (remonto) išlaidos iki būklės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį, sudaro daugiau kaip 75 procentus automobilio vertės (19987,64 Eur su PVM), todėl draudikas nusprendė, kad automobilio remontas ekonominiu požiūriu netikslingas. Draudikui neteisingai nustačius automobilio 10 302 Eur liekanų vertę, draudikas neteisingai apskaičiavo ir draudėjui (trečiajam asmeniui) išmokėjo mažesnę draudimo išmoką, t. y. 11793,11 Eur. Draudikas nesivadovavo Vertės nustatymo tvarkoje ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje įtvirtintomis nuostatomis, automobilio likutinę vertę nustatė ne pagal atestuoto kilnojamojo turto vertintojo vertinimą, vadovavosi neoficialiais duomenimis, gautais paskelbus automobilio liekanų pardavimą aukciono būdu. Nesutikdama su draudiko nustatyta automobilio likutine verte ir išmokėta 11793,11 Eur draudimo išmoka, 2016 m. spalio 28 d. inicijavo automobilio vertės nustatymą. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“, nustatęs transporto priemonės rinkos vertę iki apgadinimo, atkūrimo sąnaudas, konstatavo, kad automobilio MAZDA CX-3 liekamoji vertė yra lygi 6240 Eur. Pagal lizingo sutarties Nr. 2015-070300 3.2.9. punktą, ieškovei tenka visa turto žuvimo, praradimo, komplektacijos pasikeitimo, sugadinimo ar priešlaikinio susidėvėjimo rizika, nesvarbu, kokia būtų priežastis (įskaitant force majeure aplinkybes) ir atkūrimo galimybės. Turto sužalojimo (sugadinimo) atveju ji atsakinga už likusio turto apsaugą ir be išankstinio raštiško draudėjo sutikimo neturi teisės disponuoti išlikusiomis automobilio dalimis (lizingo sutarties 3.5. dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, 2016 m. lapkričio 7 d. pretenzija reikalavo teisingai apskaičiuoti draudimo išmoką ir draudimo išmokos gavėjui AB SEB bankui išmokėti likusią draudimo išmokos dalį, padengiančią patirtus nuostolius visa apimtimi. Reikalauja priteisti iš draudiko 4062 Eur draudimo išmokos dalį ((22182 Eur (draudimo suma) – 86,89 Eur (besąlyginė išskaita) – 11793,11 Eur (išmokėta draudimo išmokos dalis) – 6240 Eur (Mazda CX-3 liekamoji vertė)).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.Sprendė, kad atsakovė laikėsi teisės aktuose numatytų įpareigojimų ir, vadovaujantis nustatytais transporto priemonės sugadinimais bei apibrėžta draudimo suma, sumokėjo tinkamą draudimo išmoką. Draudžiamasis įvykis įvyko antraisiais draudimo metais, todėl taikytinos einamųjų metų Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2016 m. vasario 23 d. redakcija). Taisyklių 9.8 p. numato, kad „Transporto priemonės sugadinimo arba sunaikinimo atveju transporto priemonės liekanų vertė gali būti nustatoma sugadintos (sunaikintos) transporto priemonės techninius duomenis ir nuotraukas paskelbus internetiniuose aukcionuose, neatskleidžiant draudėjo tapatybės ar kitų asmens duomenų. Tokiam paskelbimui draudėjo sutikimas nėra reikalingas. Draudėjas gali, bet neprivalo, parduoti transporto priemonės liekanas aukciono laimėtojui“. Atsakovė tinkamomis priemonėmis nustatinėjo automobilio liekanų vertę. Ieškovė veikė savo rizika, pardavusi automobilio liekanas ne aukciono laimėtojui arba ne vienam iš aukcione dalyvavusių dalyvių, kurio pasiūlyta kaina buvo ženkliai didesnė už ieškovės vertintojų nustatytą kainą, todėl atsakovė neprivalo dengti ieškovės patirtų nuostolių. Atsakovė, įkeldama automobilį į aukcionus organizuojančios įmonės tinklapį, realiai nustatinėjo rinkoje esančio automobilio liekanų vertę. Ieškovė turėjo galimybę pateikti kitus įrodymus, jog negalėjo jų parduoti aukciono laimėtojui už didesnę kainą, negu nustatė turto vertintojas, tačiau to nedarė. Ieškovės pateikta vertinimo ataskaita nėra tinkamas įrodymas, neabejotinai pagrindžiantis ieškovės nuostolių dydį. Vertintojas vadovavosi lyginamosios vertės metodu, rinko duomenis iš automobilių aikštelių ir kt., o draudikas konkretų automobilį patalpino į realiai vykstantį aukcioną ir nustatė 10302 Eur rinkos kainą. Abejones dėl ieškovės pateiktos automobilio liekanų vertės objektyvumo kėlė aplinkybė, kad ieškovės nurodoma automobilio atkūrimo vertė nustatyta didesnė, negu ją nustatė profesionalūs UAB „Inchcape motors“ darbuotojai. Nepagrįstas reikalavimas priteisti iš atsakovės 150 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą. Nenustatė, kad atsakovė vengė ar atsisakė apžiūrėti ieškovei priklausantį automobilį. Trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos nustatymo, tačiau tai nereiškia, jog patirtas išlaidas turi kompensuoti draudikas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė teisingai vadovavosi transporto priemonių draudimo taisyklių 2016 m. vasario 23 d. redakcija ir transporto priemonės likutinę vertę apskaičiavo pagal šių taisyklių 9.8. punktą. Automobilis Mazda CX-3 apdrausta draudiko AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių draudimu (KASKO), liudijimo Nr. TIA 339628912 pagal transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 21 (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. sausio 1 d.). Tik draudėjas ir draudikas raštu sutarus gali pakeisti draudimo sutartį (taisyklių 5.6. punktas). Atsakovė pateikė papildomas draudimo sutarties sąlygas, su kuriomis ieškovė nei pasirašytinai, nei žodžiu nebuvo supažindinta. Todėl draudimo metams, prasidėjusiems 2016 m. liepos 30 d., galiojo einamųjų draudimo metų draudimo sutarties sąlygos. Nepagrįsta išvada, jog ieškovė neįrodė realiai patyrusi 4062 Eur nuostolių. Teismas nepagrįstai vadovavosi aukciono laimėtojo nustatyta automobilio liekanų verte. Aukciono laimėtojas neapžiūrėjo transporto priemonės, neįvertino likusių nesunaikintų transporto priemonės dalių, neatliko apskaičiavimų, už kokią realią sumą būtų galima realizuoti automobilio liekanas. Atsakovė nuostolių dydį apskaičiuoti privalėjo vadovaujantis draudžiamojo įvykio metu galiojusių taisyklių redakcija. Transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas iš draudimo sąlygų 6 skyriuje nurodytu būdu nustatytos transporto priemonės draudimo sumos atėmus transporto priemonės liekanų vertę (taisyklių 9.8. punktas). Draudimo sutarties taisyklės nenumato galimybės apdraustos transporto priemonės likutinę vertę nustatyti pagal aukciono būdu parduodamos transporto priemonės kainą. Atsakovė nesilaikė draudimo sutarties sąlygų ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatų. UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ ataskaita atlikta laikantis teisės aktų reikalavimų, ją sudarė atestuotas turto vertintojas, betarpiškai apžiūrėjęs transporto priemonę ir lyginamosios vertės nustatymo metodu apskaičiavęs transporto priemonės liekanų vertę. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, parduodama automobilio liekanas, ieškovė veikė savo rizika. Ieškovė automobilio liekanas pardavė tik po to, kai atsakovė atsisakė išmokėti likusią neišmokėtą draudimo išmokos dalį. Aukciono laimėtojas atsisakė pirkti transporto priemonę, jis tokios pareigos neturėjo. Atsakovė kontaktų ieškovei apie galimus aukciono pirkėjus neperdavė, ieškovė potencialių pirkėjų kontaktų neturėjo. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą nurodydamas, kad ieškovė privalėjo pateikti įrodymus, jog buvo vestos derybos dėl automobilio liekanų pardavimo už didesnę kainą. Ieškovė negali pateikti atsisakymą pirkti automobilio liekanas patvirtinančių įrodymų, kadangi tokie nebuvo sudaryti. Atsakovė siekė sumažinti ieškovei mokėtinos draudimo išmokos sumą. Atsakovė turi įrodyti, kad automobilio liekanų vertė teisinga, tačiau to nepadarė. Aukciono laimėtojui atsisakius pirkti automobilio liekanas už 10302 Eur, o ieškovei jas realiai pardavus už 6240 Eur, liko neatlyginti 4062 Eur ieškovės patirtų nuostolių. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog, jei ieškovė būtų pareikalavusi mažesnės nuostolių padengimo sumos dalies, ji būtų sutikusi ją sumokėti. Taigi atsakovė sutiko su faktu, kad nustatyta transporto priemonės liekanų vertė galimai nėra tiksli. Teismas to visiškai nevertino. Teismas be pagrindo abejojo ataskaitos objektyvumu. Draudimo sutartis KASKO sudaryta apdraudžiant naują automobilį, todėl jo draudimo suma yra lygi automobilio įsigijimo kainai (22 182 Eur). Ataskaitoje pateikta transporto priemonės rinkos vertė nustatyta įvertinus tai, kad transporto priemonė yra eksploatuota, todėl automobilio kainos skiriasi nuo nustatytos Mazda serviso UAB „Inchcape motors“ darbuotojų.Atsakovė privalo atlyginti ieškovės patirtas 150 Eur išlaidas už transporto priemonės vertinimą. Atsakovė privalėjo įrodyti aplinkybes, suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, tačiau to nepadarė. Dėl tos priežasties ieškovė buvo priversta kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus, todėl patyrė papildomas išlaidas. Ieškovė, gindama savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, vykdė atsakovės pareigą teisingai nustatyti transporto priemonės liekanų vertę. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad ginčui turėtų būti taikoma transporto priemonių draudimo taisyklių 2012 m. lapkričio 28 d. redakcija. Draudimo sutartį sudarė ne ieškovė, o trečiasis asmuo. Draudėjas (trečiasis asmuo) buvo informuotas apie transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 redakcijos pasikeitimą. Be to, ginčui aktualaus draudimo taisyklių 9.8 punkto esminės nuostatos yra identiškos, todėl nėra svarbu, kurią transporto priemonių draudimo taisyklių redakciją taikyti. Tai, kad ankstesnėje draudimo taisyklių redakcijoje nebuvo detalizavimo apie liekanų nustatymo galimybę, nereiškia, kad buvo draudžiama nustatinėti sunaikinto automobilio liekanų vertę aukcione (varžytynėse). Naujesnėje draudimo taisyklių redakcijoje liekanų vertės nustatymo būdas nurodomas ne kaip privalomas, o kaip galimybė. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad automobilio liekanų vertė nustatyta neteisingai. Nelogiška, kad matematiniais skaičiavimo metodais nustatyta automobilio liekanų vertė yra objektyvesnė nei kaina, nustatyta po jų pateikimo į rinką. Daikto vertės nustatymas aukcione yra objektyviausias ir priklauso nuo paklausos. Ieškovės abejonės, ar aukciono dalyviai turėjo pakankamai informacijos apie automobilio liekanas, būtų pagrįstos, jei aukcione liekanų vertė būtų nustatyta mažesnė nei ataskaitoje. Automobilio liekanų vertės nustatymas aukciono būdu yra teisėtas, logiškas ir labiausiai objektyvus.Teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Šalys teikė savo poziciją pagrindžiančius įrodymus. Ieškovė automobilio liekanas pardavė už ženkliai mažesnę sumą nei realiai galėjo gauti rinkoje. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovė savo pozicijos pagrindimui turėjo įrodyti, jog dėjo reikiamas pastangas parduoti automobilio liekanas už palankiausią kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl draudimo išmokos dydžio pagal transporto priemonės draudimo sutartį, kai transporto priemonė buvo sunaikinta. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl draudimo išmokos dydžio

Apeliantė pagrįstai teigia, kad bylos dalyvius siejančių teisinių santykių vertinimui turėjo būti taikoma transporto priemonių draudimo taisyklių 2012 m. lapkričio 28 d. redakcija. 2015 m. liepos 30 d. transporto priemonės MAZDA CX 3 1.5 SKYACTIV D AWD LUXURY PLUS, kurios identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta penkeriems metams (nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 29 d.). Joje nurodyta, kad šiai draudimo sutarčiai taikomos draudimo liudijime nurodytos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 kaip draudimo sutarties sudedamoji dalis (2012 m. lapkričio 28 d. redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d.) (taisyklių 1.8 punktas). Draudimo sutarties pakeitimą atsakovė įrodinėja elektronine draudimo sutarties versija – jos papildomų sąlygų langu, pateiktu prie atsiliepimo į patikslintą ieškinį, bei remiasi aplinkybe, kad draudėjas trečiasis asmuo AB SEB bankas neginčijo, jog nėra supažindintas su draudimo sutarties pakeitimu (byloje jis neišreiškė jokios pozicijos dėl ieškinio). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudimo sutarties pakeitimo konstatavimui to nepakanka. Vadovaujantis sutarties sudarymo metu galiojusių draudimo taisyklių 5.6 punktu, draudimo sutartis gali būti pakeista draudikui ir draudėjui raštu sutarus. Atsakovė nepateikė duomenų apie rašytinį susitarimą su draudėju AB SEB banku apie draudimo sutarties pakeitimą, nurodytą elektroniniame draudimo sutarties papildomų sąlygų lange. Teismas pažymi, kad duomenų apie sutarties pakeitimą nėra ir draudimo sutarties grafoje apie sutarties pakeitimą (priedas prie ieškinio). Be to, susitarimo dėl papildomų sutarties sąlygų, kurio pagrindu taikytina 2016 m. vasario 23 d. atsakovės patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 redakcija, galiojanti nuo 2016 m. kovo 1 d., data atsakovė nurodo 2016 m. rugsėjo 23 d., t.y. dieną vėliau, negu įvyko eismo įvykis, kurio metu apdraustoji transporto priemonė buvo sunaikinta. Ja nesivadovautina ir dėl to, kad civiliniai įstatymai ir civilinius teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka (CK 1.7 straipsnio 2 dalis). Nutarties 10 punkte nurodyta išvada pati savaime nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šalių ginčą dėl draudimo išmokos dydžio. Ją nustatantys abiejų redakcijų Transporto priemonių draudimo taisyklių 9.8 punktai iš esmės yra tokie patys. 2012 m. lapkričio 28 d. redakcijos 9.8 punktas nustatė, kad transporto priemonės sunaikinimo atveju nuostolio dydis apskaičiuojamas iš Draudimo sąlygų 6 skyriuje nurodytu būdu nustatytos transporto priemonės draudimo sumos (šiuo atveju – 22182,00 Eur) atėmus transporto priemonės liekanų vertę. Draudimo taisyklių 2016 m. vasario 23 d. redakcija 9.8 punktą papildė teiginiu, kaip gali būti nustatoma sunaikintos transporto priemonės liekanų vertė – jos techninius duomenis ir nuotraukas paskelbus internetiniuose aukcionuose, neatskleidžiant draudėjo tapatybės ar kitų asmens duomenų; įtvirtino, kad tokiam paskelbimui draudėjo sutikimas nereikalingas, taip pat kad draudėjas gali, bet neprivalo, parduoti transporto priemonės liekanas aukciono laimėtojui. Taigi, šis liekanų vertės nustatymo būdas nurodomas ne kaip privalomas, o kaip galimybė. Tai, kad 2012 m. lapkričio 28 d. draudimo taisyklių redakcijoje nebuvo aptarti liekanų vertės nustatymo kriterijai, nereiškia, jog šią vertę buvo draudžiama nustatinėti aukcione (varžytynėse), tuo pačiu – ir kitais būdais. Kilus ginčui dėl sunaikintos transporto priemonės vertės, nuspręsti, kurios šalies pateikti duomenys ją įrodo, yra teismo prerogatyva (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo išvadą dėl 10302 Eur transporto priemonės liekanų vertės teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi internete paskelbto aukciono rezultatais; netinkamai įvertino UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ išvadą; netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą spręsdamas vien tik dėl ieškovės pareigos įrodyti, jog ji ketino parduoti aukciono laimėtojui ar vienam iš aukciono dalyvių automobilio liekanas, tačiau nei vienas iš jų automobilio liekanų už aukcione nurodytas sumas nepirko, bei kad ji šių aplinkybių neįrodė. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas dėl sunaikintos transporto priemonės likutinės vertės, šias nuostatas pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai. Specialusis teisės aktas, reglamentuojantis kelių transporto priemonių įvertinimą, yra Kelių transporto priemonių vertinimo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, patvirtinta LR susisiekimo ir finansų ministrų įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – Instrukcija). Pagal šio teisės akto nuostatas UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ apskaičiuota transporto priemonės liekanų verte pirmosios instancijos teismas nesirėmė dėl to, kad vertintojas vadovavosi lyginamosios vertės metodu, rinko duomenis iš automobilių aikštelių ir kt., kad liekamosios vertės nustatymo akte Nr. 21611004 nurodyta 1122,48 Eur mažesnė paties automobilio kaina, tačiau automobilio atkūrimo vertė buvo nustatyta 1071,88 Eur didesnė, negu ją nustatė profesionalūs Mazda serviso UAB „Inchcape motors“ darbuotojai. Teisėjų kolegija sprendžia, jog toks šio įrodymo įvertinimas yra deklaratyvus ir nepagrįstas dėl nutarties 16 punkte nurodomų motyvų. Automobilio rinkos vertės, su kuria siejama ir likutinė vertė, nustatymas lyginamuoju metodu įtvirtintas Instrukcijos 5 punkte. Likutinė vertė buvo nustatyta ne lyginamuoju metodu, o pagal Instrukcijos 68 punktą, taikomą standartinės komplektacijos lengviesiems automobiliams, mažiems autobusams ir krovininiams automobiliams, t.y. realiai apžiūrėjus ir ištyrus transporto priemonės liekanas bei jų vertę apskaičiavus pagal šiame punkte nurodytą formulę vadovaujantis nesugadintų pagrindinių jos dalių, kurias galima panaudoti (realizuoti), suminės vertės nustatymo principu (Instrukcijos 69 punktas). Draudimo sutartyje buvo nurodyta 22182 Eur naujo automobilio vertė, UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ ataskaitoje – eksploatuoto automobilio vertė. Toks įvertinimas Instrukcijos reikalavimų nepažeidžia. UAB „Inchcape motors“ nustatė automobilio atkūrimo kaštus (75 procentai būklės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį, t.y. 19987,64 Eur su PVM), tačiau dėl pastarosios aplinkybės šalys nesiginčijo, nagrinėjamu atveju tai neaktualu, o automobilio likutinės vertės UAB „Inchcape motors“ nenustatinėjo (duomenys iš UAB „Inchcape motors“ sąskaitos prie pirminio ieškinio). Apeliantė teisingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro“ ataskaitą, nepagrįstai rėmėsi aukciono laimėtojo nurodyta transporto priemonės liekanų verte konstatuodamas, jog atsakovė, atlikdama rinkos tyrimą, t.y. įkeldama automobilį į aukcionus organizuojančios įmonės tinklapį, realiai nustatė rinkoje esančio automobilio liekanų vertę. Atsakovė nepateikė įrodymų apie tame tinklapyje patalpintas automobilio liekanų nuotraukas ir kitus duomenis, neįrodė, kad potencialūs pirkėjai (pirkėjas) automobilio liekanas galėjo apžiūrėti natūroje, todėl nėra pagrindo teigti, jog aukciono dalyvis galėjo įtikinti realia šių liekanų verte. Atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiai apie naivumą tikėtis, kad automobilių rinkos profesionalai, neturėdami pakankamai informacijos apie norimą įsigyti objektą, aukcione keltų kainą virš 10 000 Eur, nepagrįsti nei minėtos informacijos suteikimu, nei aukciono dalyvių kontaktiniais duomenimis (pavadinimais, asmens duomenimis, adresais, kitais identifikaciniais faktais), pagal kuriuos atsakovės teiginius būtų galima patikrinti. Remdamasis šiomis aplinkybėmis bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad virtualioje erdvėje vykusio aukciono laimėtojo nurodyta kaina, neįrodžius aukciono dalyvių galimybės natūroje įvertinti parduodamą daiktą bei nesant pirkėjo prievolės jį įsigyti, negali būti laikoma to daikto rinkos vertės įrodymu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ir apie ieškovės prievolę įrodyti ketinimą parduoti transporto priemonės liekanas aukciono laimėtojui, jo (jų) atsisakymą jas pirkti ir ryšium su tuo ieškovės prisiimtą riziką gauti už automobilio likučius mažesnę kainą, taip pat kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nutarties 10 punkte nurodyta, kad bylos dalyvius siejančiai draudimo sutarčiai netaikytina 2016 m. vasario 23 d. atsakovės patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 redakcija, todėl pirmosios instancijos teismas apie minėtą ieškovės pareigą nepagrįstai sprendė pagal šių taisyklių 9.8 punktą, papildytą nuostata, jog draudėjas gali, bet neprivalo automobilio liekanas parduoti aukciono laimėtojui ar vienam iš aukciono laimėtojų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ne tik ieškovė turėjo įrodyti ketinimą automobilį parduoti už didesnę kainą. Atsikirtimus apie realią ieškovės galimybę parduoti automobilio likučius aukciono laimėtojui ar kitiems aukciono dalyviams turėjo pagrįsti ir atsakovė, įrodinėjusi aukcione nustatytą likutinę vertę, tačiau ji to neįrodė. Iš ieškovės ir atsakovės elektroninio susirašinėjimo matyti, jog 2016 m. spalio 18 d. atsakovė ieškovei nurodė nuostolį atlyginusi pagal Draudimo taisyklių 9.8 punktą; jei ji sutinka parduoti automobilio liekanas, aukciono laimėtojas moka 10302 Eur. Ieškovė nurodė nesanti automobilio savininkė, todėl negali priimti sprendimo dėl pardavimo. Iš ieškovės ir AB SEB banko elektroninio susirašinėjimo matyti, kad 2016 m. spalio 21 d. banko atstovai ieškovei išaiškino galimybę išsipirkti lizinguojamą turtą anksčiau laiko, pirkimo pardavimo sutartyje su aukciono laimėtoju numatant, kad įmokų likutis pagal lizingo sutartį turi būti sumokėtas bankui. Gavęs apmokėjimą iš aukciono laimėtojo, bankas paruoštų lizingo pabaigos dokumentus, kuriais aukciono laimėtojas galėtų perregistruoti automobilį savo vardu. Taip pat nurodė, kad ieškovė gali inicijuoti sutarties nutraukimą, sumokant atitinkamus mokesčius už anksčiau nutraukiamą sutartį (316,11 Eur), tokiu atveju bankas automobilį parduotų aukciono laimėtojui. Ieškovės elgesys patvirtina, jog šių nuorodų ji laikėsi. 2017 m. gegužės 2 d. teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad aukciono laimėtojas jai paskambino vieną kartą, tačiau sužinojęs, kad ji negali sumokėti bankui 3000 Eur įmokų pagal lizingo sutartį likučio, nesutiko sumokėti avanso, nurodė išvykstąs į užsienį, pažadėjo paskambinti po trijų savaičių, tačiau daugiau nebepaskambino. Nesulaukusi šio pirkėjo, ieškodama išeities iš susidariusios situacijos, ji surado avansą už perkamus automobilio likučius galintį sumokėti pirkėją, jį gavusi sumokėjo lizingo įmoką bankui, 2016 m. lapkričio 23 d. bankas jai perdavė lizingo dalyką ir 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovė jį pardavė UAB „Zenito investicijos“ už 6240 Eur. Ieškovės paaiškinimai ir nutarties 20 punkte nurodyti rašytiniai įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas apie nepateikimą įrodymų, jog ji ketino parduoti aukciono laimėtojui ar vienam iš aukciono dalyvių automobilio liekanas, tačiau nei vienas iš jų automobilio liekanų už aukcione nurodytas sumas nepirko. Teisėjų kolegija pažymi, jog nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams atsakovė nepateikė įrodymų apie kitus aukciono dalyvius, jų nekonkretizavo ir ieškovei (nei laimėtojo, nei kitų dalyvių), todėl atmestini formalūs jos teiginiai apie ieškovės nebendradarbiavimą su atsakove ir nepagrįstai nerealizuotą galimybę parduoti automobilį kitiems internetinio aukciono dalyviams.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Netinkamai įvertinęs įrodymus ir įrodinėjimo naštą neteisingai perkėlęs vien ieškovei, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, apsprendusias klaidingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Dėl to sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas ieškinį tenkinantis sprendimas (CPK 329 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi 2016 m. lapkričio 23 d. ieškovė įvykdė visas 2015 m. liepos 29 d. finansinio lizingo sutartyje Nr. 2015-070300-01 nustatytas sąlygas, t.y. padengė visus nuostolius ir visiškai atsiskaitė su trečiuoju asmeniu už lizinguojamą transporto priemonę, jai perėjo transporto priemonės nuosavybės teisė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina neišmokėta 4062 Eur draudimo išmoka (22182 Eur draudimo suma - 86,89 Eur besąlyginė išskaita - 11793,11 Eur išmokėta draudimo išmokos dalis - 6420 Eur apdrausto turto liekamoji vertė).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinus, šalims perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys ir apeliacinis skundas turėjo būti apmokėti 91 Eur žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys). Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 95 Eur žyminio mokesčio, 150 Eur išlaidų už transporto priemonės vertinimą, 2106 Eur išlaidų už advokato pagalbą (elektroninės bylos 1 t., 33, 82, 141 puslapiai). Išlaidos už transporto priemonės vertinimą buvo būtinos kilus ginčui dėl draudimo išmokos dydžio, todėl jos pripažintinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 10 punktas). Advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) įsakymo 2015 m. kovo 20 d. redakcijos 5, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016 m. trečiąjį ketvirtį buvo 793,3 Eur), todėl priteistinos (CPK 98 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministro nustatytos minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos. Iš atsakovės apeliantei priteistina 500 Eur advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už apeliacinio skundo parengimą (elektroninės bylos 2 t., 107 puslapis), neviršijančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, ir 91 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (elektroninės bylos 2 t., 93 puslapis) (CPK 93 straipsnio 3 dalis).Bendra bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2938 (91x2+150+2106+500) Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 4062 Eur (keturių tūkstančių šešiasdešimt dviejų Eur) draudimo išmoką, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. lapkričio 30 dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2938 Eur (du tūkstančius devynis šimtus trisdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.