- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- e2-484-330/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos SMĖLIAI
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos SMĖLIAI atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos SMĖLIAI ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nuova Capital“ dėl darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučių namų savininkų bendrija SMĖLIAI (toliau ir – Smėliai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Nuova Capital“, prašydama priteisti 644 498,69 Eur sumą darbų defektų šalinimui, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant, – lėšas atsakovės banko sąskaitose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį pareiškė dėl darbų defektų šalinimo išlaidų atlyginimo. Ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti jas patvirtinantys įrodymai bei motyvai, o tai sudaro pagrindą išvadai, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
5. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar jo vykdymo tapimo negalimu, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė visų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė savo prašymą grindžia tuo, jog ieškinio suma atsakovei yra didelė, o nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovės padėtis. Teismas akcentavo, kad ieškovei tenka pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė (pasak ieškovės), nelaikytina pakankamu pagrindu pripažinti, jog atsakovė, siekdama išvengti pareigos atlyginti defektų šalinimo išlaidas, gali perleisti jos nuosavybėje esantį turtą.
7. Be to, teismas pabrėžė, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, todėl nėra pagrindo vertinti, jog šioje situacijoje laikinosios apsaugos priemonės taikytinos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu ieškovė Smėliai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė duomenis apie atsakovės finansinę padėtį.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 144 straipsnį bei nukrypo nuo teismų praktikos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
9.2. Nukrypdamas nuo teismų praktikos pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į didelės ieškinio sumos prezumpciją ir į tai, kad grėsmės aspektas vertinamas per jos tikėtinumą ar galimybę.
9.3. Ieškovė pagrįstai rėmėsi didelės ieškinio sumos kriterijumi, kuris pats savaime patvirtina egzistuojant grėsmę, kad teismo sprendimas bus neįvykdytas.
9.4. Atsakovės finansinė padėtis yra sunki ir tai pagrindžia į bylą ieškovės teikiami duomenys.
10. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
11. 2021 m. gegužės 21 d. apeliacinės instancijos teisme gauti atsakovės rašytiniai paaiškinimai. Kartu su paaiškinimais pateikti finansinių ataskaitų duomenys ir statybos leidimų kopijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai).
Dėl rašytinių paaiškinimų ir duomenų priėmimo
13. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.
14. Atsakovė teikia rašytinius paaiškinimus, nepateikusi atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą. Taigi, rašytinių paaiškinimų forma atsakovė išdėstė savo poziciją dėl ieškovės atskirojo skundo, kurią turėjo pareikšti įstatymo nustatytu terminu pateikdama atsiliepimą į skundą. Esant nurodytai aplinkybei ir remiantis nutarties 13 punkte nurodytomis procesinių dokumentų pateikimo taisyklėmis, atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
15. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius duomenis – atsakovės 2017 m. ir 2019 m. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų kopijas. Nors šių rašytinių duomenų ieškovė neprašė pridėti prie bylos, tačiau jais remiasi savo atskirajame skunde, todėl duomenų priėmimo klausimas spręstinas.
16. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, jeigu jie galėjo būti pateikti anksčiau, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
17. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių naujų įrodymų teikimo būtinumas iškilo po pirmosios instancijos teismo apskųstos nutarties priėmimo. Atskirajame skunde taip pat nenurodytos priežastys, dėl kurių tokie duomenys negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytą išimtį, todėl ieškovės pateikti nauji įrodymai nepriimami.
Dėl klausimo esmės
18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
19. Byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga nustatyta.
20. Aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018). Nors nurodyta teismų praktika neriboja galimybės teismui vertinant šalių elgesį (galimą nesąžiningumą) atsižvelgti ir į ieškinio sumą, tačiau vien pareikšto reikalavimo dydis, nesant kitų reikšmingų aplinkybių, negali būti lemiančiu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie kitos šalies jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
22. Pažymėtina, kad asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti tikimybę, jog kita bylos šalis gali atlikti nesąžiningus veiksmus ir vengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Analizuojamu atveju ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia vien tik tuo, kad ginčas kilo dėl didelės ieškinio sumos, o atsakovės finansinė padėtis, ieškovės nuomone, yra prasta. Šiame kontekste pabrėžtina, jog civilinėje teisėje asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas. Ieškovė, manydama, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui, privalo pateikti duomenis, sudarančius pagrindą spręsti dėl galimo atsakovės nesąžiningumo. Tokių duomenų šioje byloje ieškovė nepateikė.
23. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens negalėjimas įvykdyti prievolės negali būti tapatinamas su nenorėjimu prievolę vykdyti. Taigi, vien tik aplinkybė dėl blogos asmens finansinės būklės pati savaime negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
24. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.