Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ pareikštu nušalinimu visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos, pagal pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-421-277/2016 išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Roof line“ ir UAB „Strategy and management group“ pareiškimus dėl UAB „Šilo statyba“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir 2016 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

Teismų informacinės sistemos LITEKO bylų skirstymo modulis civilinę bylą Nr. A2-389-544/2019 pagal pareiškėjos UAB „Strategy and management group“ pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-421-277/2016 paskyrė nagrinėti teisėjai R. Č.

UAB „Strategy and management group“ pareiškė nušalinimą visam Panevėžio apygardos teismui ir prašymo nagrinėjimą prašo perduoti kitam apygardos teismui.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad UAB „Strategy and management group“ ir ją atstovaujančiam D. S. Panevėžio apygardos teisme sudaromos nepalankios sąlygos įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjui ir jo atstovaujamai įmonei skiriamos nepagrįstos baudos. Be to, BUAB „Šilo statyba“ ir bankroto administratorius ne kartą viešai gyrėsi asmeniniais ryšiais su Panevėžio apygardos teismo teisėjais, o įvertinus tai, kad apeliacine tvarka bylas teisėjai nagrinėja kolegialiai, laikytina, kad šiame teisme nėra užtikrintas nešališkas civilinės bylos pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimas.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos teismui netenkinami.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Šiuo atveju argumentų, kuriais būtų grindžiamas bylą nagrinėti paskirtos teisėjos šališkumas nenurodoma. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įvertinusi pagrindus, kuriais remiantis reiškiamas nušalinimas visiems Panevėžio apygardos teismo teisėjams, konstatuoja, kad jie yra paremti iš esmės vien tik pareiškėjos nesutikimu su teismo priimtais jai nepalankiais procesiniais sprendimais, o tai, kaip nurodyta teismų praktikoje, nepatvirtina teisėjų šališkumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai šalių, o teismo išvados šalies vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų apie jo suinteresuotumą bylos baigtimi ar kitų aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018). Tokio pobūdžio argumentai gali būti įvertinti revizuojant teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine tvarka. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su teismo priimtais procesiniais sprendimais, nepritaria jų išvadoms ar tam tikrų aplinkybių vertinimui nesudaro pagrindo reikšti bylą nagrinėjančiam teisėjui, o kartu ir kitiems Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjams bei Panevėžio apygardos teismo teisėjams, nušalinimą.

Nušalinimo pareiškimas taip pat grindžiamas pareiškėjos teiginiais dėl galimų BUAB „Šilo statyba“ ir bankroto administratoriaus asmeninių ryšių su Panevėžio apygardos teismo teisėjais. Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, šiuo pagrindu reiškiamas nušalinimas grindžiamas bendro pobūdžio ir abstrakčiais pagrindais, nenurodant jokių specifinių ir realių faktų, kurie galėtų sukelti abejonių dėl visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nešališkumo. Nenurodžius argumentų, kuriais būtų įrodinėjami visų Panevėžio apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nenurodytam nė vienam iš CPK 65 - 66, 71 straipsniuose įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėja nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla pagal pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016 gali būti išnagrinėta Panevėžio apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjai, nagrinėjantys bylą, patys kiekvienu konkrečiu atveju turi nuspręsti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą jiems nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kadangi galimybė nagrinėti bylą priklauso nuo teisėjo vertinimo, ar jis pats gali nešališkai išnagrinėti bylą ir ar teisėjas atrodys nešališkai protingam pašaliniam stebėtojui.

Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-33/2008).

Netenkinus apygardos teismo teisėjams reiškiamo nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti ir prašymo dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti uždarosios akcinės bendrovės „Strategy and management group“ prašymo nušalinti Panevėžio apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos, pagal pareiškėjos pareiškimą dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-421-277/2016 nagrinėjimo.