Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C. tyčia nužudė savo artimąjį giminaitį, o būtent: jis, 2023 m. lapkričio 11 d., laikotarpiu nuo 18.41 val. iki 19.10 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo broliu R. C. (gim. (duomenys neskelbtini)), tyčia vieną kartą su peiliu dūrė R. C. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam krūtinės ląstos durtinį - pjautinį sužalojimą, pasireiškusį durtine - pjautine žaizda kairio peties priekiniame paviršiuje su krūtinės ląstos raumenų, II šonkaulio kairėje, tarpšonkaulinių kraujagyslių, krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu, dėl ko komplikavusis kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, plaučio subliuškimu ir ūminiu nukraujavimu, R. C. įvykio vietoje mirė ir taip tyčia nužudė savo artimąjį giminaitį. Šiais savo veiksmais S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis S. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad katės nepripažįsta, jis gynėsi, nenorėjo tyčia nužudyti, taip išėjo. Viskas per alkoholį. Gyveno kartu su broliu (R. C.), kartu atšventė 50 metų jubiliejų, niekad nesipyko. Tą dieną viskas vyko kaip sapne. Jis (S. C.) brolį „davedė“ žodžiais, prie brolio akių išpylė dantų skalavimo skystį, kurį šis gerdavo, tai brolį labai sunervino, dar jis (S. C.) brolį pavadino „gaidžiu“, tai brolį užvedė. Tada jis išėjo parūkyti, paskui žiūri, kad brolio rankose peilis, jį iš virtuvės brolis paėmė, prirėmė peilį S. C. prie kaklo, užkabino kaklą, tada jie grūmėsi. Grumtynės vyko ant grindų, kažkaip automatiškai. Nustebo, kad išsigelbėjo, nes R. C. buvo fiziškai stipresnis. Kai grūmėsi, peilis iš pradžių pas R. C. buvo, paskui matyt jis peilį atėmė, neprisimena. Broliui dūrė peiliu kažkur į pilvą, ar į šoną, gal į krūtinę, nežiūrėjo. Buvo ne peiliukas, o peilis normalus. Atrodo, kad vieną kartą dūrė. Brolio rankoje žaizda atsirado matyt, kai S. C. dūrė. Jis buvo girtas. Iš kur jo paties rankoje žaizda, nežino, gal susižalojo. Broliui dūrė jo kambaryje, S. C. stovėjo, nugara nusisukęs, kaip tik pamatė ant stalo cigaretes, tada atsisuko, norėjo eiti į balkoną parūkyti ir pamatė jau skrendantį peilį. Tada prasidėjo grumtynės, brolis ant grindų, jis ant brolio. Taip išėjo, kad dūrė broliui, nors aišku, galėjo atimti peilį, numesti, galėjo išeiti, galėjo šiaip susimušti. Bet taip jau nutiko. Pirmą kartą su peiliu grūmėsi. Laiptinėje kraujo buvo, nes buvo išėjęs, kvietė policiją, pagalbą, pas kaimynus buvo nuėjęs pagalbos, jam spaudimas kyla, gal prilašėjo. Mano, kad brolis buvo jau miręs, kai iš buto išėjo pagalbos ieškoti. Kad brolis miręs, jis suprato tik tada, kai atsigavo. Tą dieną jis buvo nemažai išgėręs: brolis iš darbo grįžęs atsivežė 0,7 l. degtinės, paskui brolis jį dar nusiuntė į naktinį barą dar alkoholio, jis nuvažiavo, grįžo, turėjo dar 0,5 l. degtinės, dar alaus buvo, tiek gėrė nuo penktadienio vakaro. Nežino, dėl ko konfliktas tarp jo ir brolio kilo. Paskutiniu laiku brolis ant jo piktas buvo, kad jis (S. C.) nedirba, jį „lopu“ vadino, tai mylėjo, tai nekentė. Matyt peilį paėmė, kai burbulas pykčio sprogo, tokia nesąmonė per tą alkoholį nutiko. Dėl peilio broliui nieko nesakė, jis (R. C.) ramaus būdo buvo, ne jo charakteriui tai. Jis net nesitikėjo, kad brolis prie jo su peiliu eina, labai išsigando, nieko nesakė, tik sureaguoti spėjo, atsitraukė, bet griuvo, tada brolį griebė, kad jį pargriautų. Kai brolis peiliu jam per kaklą brūkštelėjo, skausmo nepajuto. Po įvykio buvo nuvežtas į ligoninę, pamena, kad pats su savimi kalbėjo, kad nebėra brolio. Jis anksčiau broliui sakydavo, kad jei ima peilį, tai tegu darbą daro, kaip su šautuvu – jei paėmei, reikia šauti. Alkoholį su broliu vartojo virtuvėje, į brolio kambarį jis nuėjo cigarečių paimti, iš paskos, tiksliai nepasakys po kiek laiko, atėjo brolis su peiliu iš virtuvės. Iki sulaikymo neoficialiai dirbo statybose, nenuolatinis darbas buvo. Iš dalies jį išlaikė brolis, jis skolinosi iš brolio pinigų, kai galėdavo, grąžindavo. Prieš konfliktą dažnai brolis minėjo, kad išvažiuos kažkur į užsienį dirbti, gal į Olandiją ar Vokietiją. Jis irgi sakydavo, kad išvažiuos. Brolio sužaloti nenorėjo, gynėsi. Konfliktas praktiškai jau baigėsi, kur gynyba, nežino, galėjo paimti peilį, numesti į šoną, bet taip išėjo, kad dūrė. Jam dar pasisekė, galėjo ir neatimti peilio, tada gal jį brolis būtų subadęs, jis išsigando, norėjo gyventi. Jis atsigavo tik tuo momentu, kai brolis jau gulėjo, kai kraujas bėgo, pabudo kaip iš sapno, tada atsigavęs suprato, kad policijai ir greitajai reikia skambinti. Kaimynai jam durų neatidarė.

Kaltinamasis S. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. lapkričio 12 d. parodė, kad kartu su broliu R. C. yra dvyniai ir gyveno jų bendrame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 10 d. apie 19.00 val. jis buvo namuose ir brolis grįžo po darbo ir atnešė butelį degtinės „Bajorų“, 0,7 litro talpos, jie dviese atsisėdo virtuvėje prie stalo ir gėrė jo atneštą degtinę, išgėrus butelį, nusprendė dar išgerti. Apie 23.00 val. jis nuėjo į naktinę parduotuvę, esančią Karoliniškių žiede, kurioje nupirko vieną butelį degtinės, 0,5 litro talpos, pavadinimo neprisimena. Išgėrus antrą butelį degtinės, jie greičiausiai nėjo miegoti, tačiau tiksliai atsakyti negali, nes neatsimena šio momento. 2023 m. lapkričio 11 d. dar turėjo alaus ir jį gėrė, tiksliai neprisimena, kokiu laiku jie pradėjo konfliktuoti apie buitinius kažkokius dalykus. Jis broliui pradėjo reikšti pretenzijas, kad jis daug geria, ir parodė jam savo telefone darbo pasiūlymo skelbimą Švedijoje bei jam pasakė, kad jis važiuos dirbti į fabriką, esantį Švedijoje, o jis tegul lieka čia ir geria toliau. Broliui toks jo pasakymas labai nepatiko ir jie pradėjo žodžiu konfliktuoti. Jis atsistojo nuo kėdės, nuėjo į brolio kambarį susukti cigaretes, nes pas jį gulėjo tabakas. Jis stovėjo kambaryje ir pamatė, kad jam iš galo ateina brolis, kuris jam pasakė „niekur tu nedingsi“. Jis pasisuko į jį, pajuto dūrį į kaklą, jam iš kairės kaklo pusės pradėjo bėgti kraujas. Jis staigiai pasisuko į brolį ir pamatė jo rankoje peilį, tačiau kurioje rankoje jis buvo, pasakyti negali. Jis pargriovė brolį ant grindų ir jie pradėjo grumtis, gulint ant grindų, su kaire ranka atėmė peilį iš brolio paėmęs jį už geležtės, dėl ko įsipjovė sau kairės rankos rodomąjį pirštą. Jis, turėdamas peilį savo kažkurioje rankoje, kurioje – tiksliai pasakyti negali, dūrė broliui peiliu. Kiek kartų dūrė, pasakyti negali, bet ne mažiau poros kartų kažkur į krūtinės sritį ties širdimi. Jis neprisimena, ar po dūrimo peilis liko brolio kūne, ar jis jį ištraukė. Jis išsigando, kai pamatė brolį gulintį, galimai be sąmonės, tačiau jam pasirodė, kad šis kvėpuoja, todėl jis paskambino 112 ir paprašė pagalbos. Atsiliepusiai darbuotojai pasakė, kad lygtai nužudė brolį, kol laukė atvykstančios pagalbos, išbėgo iš buto ir bandė prisibelsti pas kaimynus, nes galvojo, kad jie kuo nors jam padės, tačiau kaimynų buto durų niekas neatidarė, ar buvo užėjęs į liftą, pasakyti negali, nes šių aplinkybių neprisimena. Jis neprisimena, ar buvo tuo metu užsidėjęs savo striukę, ar ne. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis buvo bute netoli brolio ir pareigūnams papasakojo, kas įvyko, atvykę medikai jį nuvežė į ligoninę, kur jį apžiūrėjo gydytojai ir užsiuvo pjautinę žaidą, esančią kaklo kairėje pusėje, bei paliko ligoninėje stebėjimo palatoje iki ryto. Jo manymu, tai, kas įvyko jų bute, buvo savigyna, nes jis tikrai nenorėjo savo brolio žudyti, jie kartais pykosi, tačiau iki smurto neprieidavo. Dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo prisipažįsta ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Daugiau nieko paaiškinti negali (t. 2, b. l. 46-48). Apklaustas 2024 m. vasario 12 d. davė panašius parodymus. Nurodė, kad gal buvo nuėjęs į balkoną parūkyti iš nervų, svaigo akyse, sąmonės praradęs nebuvo. Ėjo į brolio kambarį cigarečių, pamatė burnos skalavimo skystį, jį išpylė tualete, kad brolis negertų, brolis nematė, kaip išpylė, matė, kai grįžo su tuščiu buteliu. Su broliu kasdien ginčydavosi nuo mažens. Jis kairiarankis, bet atėmęs iš brolio peilį, turėjo jį dešinėje rankoje. Žino, kad ant brolio gulėjo, galynėjosi (t. 2, b. l. 54-55).

Kaltinamojo kaltė, be jo parodymų, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad yra S. C. ir R. C. sesuo. Anksti ryte gavo žinutę iš pusbrolio, kad jų bute žmogžudystė, kad ji greičiau susisiektų. Tada paskambino mamos sugyventiniui, kuris pas brolius užsukdavo, paprašė užeiti į brolių butą, pažiūrėti, kas nutiko. S. C. neklausė apie įvykį, stengiasi tos temos neliesti. Ji gyvena Airijoje, kurį laiką ten gyveno ir S. ir R. C.. Mamai susirgus, 2019 m. nutarė, kad S. (taip vadina S. C.) grįš į Lietuvą, pabus su mama. R. grįždavo tik šventėms. Mamai mirus, R. irgi liko Lietuvoje su S., kad juo pasirūpintų. Tada pradėjo skolos augti, broliai pasidavė alkoholiui. Žino, kad R. dirbdavo, ką gaudavo, išleisdavo alkoholiui. Iki šiol jai sunku patikėti, kas nutiko, ji kaltina tik alkoholį. Broliai labai artimi buvo, vieną sekundę apsipykdavo, paskui susitaikydavo, pasistumdydavo, bet nepiktybiškai. S. vienu metu buvo dingęs, jį šeima rado Ispanijoje, kur jis buvo išvykęs uždarbiauti. Ten jis dingo, 6-7 metus apie jį nieko nežinojo, sudaro jį kažkokiose bažnyčios globos namuose, jam buvo gėda dėl to, kad buvo prapuolęs. S. Airijoje pragyveno gal 5 metus, išgerdavo, todėl buvo sunku išlaikyti darbą. R. po mamos mirties liko Lietuvoje prižiūrėti S., nes šis kaip didelis vaikas. Nemano, kad jis galėtų pats į užsienį išvykti, susirasti darbą. Žino iš pusbrolio, kad R. ketino į užsienį išvykti dirbti.

Liudytoja L. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio dieną sužinojo iš socialinių tinklų, kas nutiko. Buvo nurodytas adresas, žmonių gimimo metai, ji daugiau nieko nepažįsta toje vietoje, galvojo, kas ten galėjo nutikti. Labiau pažinojo R. C., susipažino su juo prieš 14-15 metų pas draugę. Kai jis grįžo iš Airijos, po motinos laidotuvių liko gyventi Lietuvoje. Susirašinėjo su juo, kartais susimatydavo. Paskutiniu metu labai mažai bendro, tik susirašydavo. Paskutinį kartą R. C. matė spalio 29 d. Buvo sekmadienis, matė jį prie vieno baro, iškvietė jam taksi, nes jis buvo labai išgėręs. Nežino, ar kasdien, bet jis išgerdavo. R. C. dirbdavo pavienius darbus, kur gaudavo darbo, ten ir dirbo, Druskininkuose dirbo, dirbo nelegaliai. Kažkuriuo metu jam nesumokėjo už darbą. Pragyvenimui lėšų nelabai turėjo, nes iš jos skolindavosi, pradžioje grąžindavo, o paskui ne visada, jai tokie dalykai nusibodę buvo. S. irgi pavienius darbus dirbdavo, bet ar tikrai eidavo į darbą, nežino. R. buvo provokuojančio būdo, kabinėjosi prie bet ko. Kai ji užeidavo pas juos į namus į svečius, jis kabinėjosi prie brolio S. Ji nuolat R. ramindavo, kad nelįstų prie jo, kad nesikabinėtų. Žodžiais kabinėjosi, S. sakydavo R., kad nelįstų, kad atstotų nuo jo, ji irgi sakydavo R., kad baigtų taip elgtis su broliu. Daugiausia kabinėjosi dėl to, kad eitų S. dirbti, buvo vadinamas netikėliu S. Kad jie tarpusavyje būtų susimušę, nematė. R. išgėręs buvo agresyvesnis, piktesnis. Ji kažkada pasakė, kad tokie jų piktumai negerai baigsis, jai toks bendravimas neatrodė normalus. S. išgėręs ramus būdavo, nueidavo paburbuliavęs miegoti, cigaretės prašydavo. Dėl važiavimo dirbti į užsienį, R. gal kažką ir pakalbėdavo, S. kažką sakė apie darbą Vokietijoje, bet kiek tai buvo konkretu, ji negali pasakyti. Pradžioje gal ir išlaikė vienas kitą, bet paskutiniu metu ir R. neturėjo pinigų, nuolat iš jos prašydavo. Įvykio dieną ji dar susirašinėjo su R. apie 16.30 – 16.40 val. R. paminėjo, kad kovoja su broliu, bet jis nuolat jai taip rašydavo, toks jų bendravimas nuo vaikystės.

Liudytoja B. T., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamąjį S. C. pažįsta, yra jo kaimynė, durys priešais. Jie nieko nematė, tik pas juos buvo užėjęs pareigūnas ir pasakė viską. Tą dieną ji buvo namuose, daug dirbo, nuėjo pailsėti. Išgirdo skambutį į duris, nuėjo, pažiūrėjo pro akutę, prie durų nieko nebuvo. Tik kitame koridoriaus gale pamatė į juos nugara stovint kažkokį žmogų, apsirengusį pilkai. Jo neatpažino. Dabar neatsimena, kuri tai buvo valanda, kai kalbėjo su pareigūnu, pasakė tiksliau, gali būti, kad 19 val. Prieš tai jokio triukšmo iš kaimynų negirdėjo. Su kaimynais S. ir R. C. mažai bendravo. Pas juos jokių kompanijų, jokio triukšmo nebūdavo, kitų žmonių pas juos ateinant nematydavo. Jų ramus aukštas, niekada nebūtų pagalvojusi, kad taip galėtų nutikti. Negali pasakyti, ar jie išgerdavo, iš ko gyveno, nežino. Žinojo, kad dirba, iš pradžių abu kaimynai, paskui vienas iš jų.

Liudytoja T. V. K., apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos kaimynas. Apie įvykį nieko nežino. Tą dieną apie 19 val. jai kažkas paskambino į duris. Pro akutę ji pamatė žmogų, neatpažino jo, todėl durų neatidarė. Po pusvalandžio atvyko pareigūnai, ji su jais bendravo. Nieko blogo apie kaimynus negali pasakyti, visada tvarkingi, ramūs, pasisveikina ir viskas, netriukšmavo, kompanijų pas juos nebūdavo. Susitikus pasiklausdavo kaimynų šio bei to, lyg sakė, kad S. dirbo kažkokioje atliekų gamykloje. Nežino, ar jie vartojo alkoholį, nežino, kokie brolių tarpusavio santykiai buvo, jie vienas kitu nesiskundė. Gal ir buvo prieš pora metų kažkoks įvykis, kad buvo atvykusi policija, išsivedė S. C..

Liudytojas K. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad su R. C. dirbo kelis mėnesius, žino, kad jis nužudytas, tą padarė R. C. brolis. Apie tai sužinojo gal po trijų mėnesių po įvykio, iš tyrėjos. Lapkričio 7 d. su R. C. kalbėjo telefonu per „Messenger“, susitikę nebuvo. R. C. buvo paskolinęs jam 50 eurų, prašė grąžinti, bet taip išėjo, kad tuo metu negalėjo grąžinti, nes buvo išvykęs. Lapkričio 11 d. 18.20 val. R. C. jam skambino, bet jis neatsiliepė, kaip pasakė tyrėja, tą dieną jis ir buvo nužudytas. Dabar telefone mato, kad paskui jis atrašė R. C., kad laukia išmokėjimo ir sumokės jam skolą, R. C. atrašė ,,Atvežk samanės ir pozityvą“. R. C. išgerdavo, jis tai žinojo, nes į darbą ateidavo su kvapu, nueidavo pasiimti alaus. Prašydavo jo (K. G.) atvežti alkoholio, bei jis kadangi R. C. gerai nepažino, į tai nesiveldavo. Apie R. C. santykius su broliu nežinojo, jam tai nebuvo aktualu. R. C. minėjo, kad susitaupys pinigų ir važiuos į Vokietiją dirbti ir gyventi, taip jam buvo kelis kartus užsiminęs, nes jie kalbėdavo apie darbą, kad nuolat vėluoja algos.

Liudytojas A. P., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio metu buvo 10 aukšte, kambaryje apačioje, kur viskas vyko. Dieną jam paskambino draugė G. P., kuri ten gyvena, pasakė, kad iš to buto sklinda triukšmas, parašė ateiti, nuraminti. Jis pas ją atvyko apie 16-17 val. Iš buto virš jų sklido kažkokie duslūs garsai, gal kai grumtynių labiau, nedaug tų garsų, trepsėjimas. Nebuvo stiprus ir ilgalaikis triukšmas. Galėjo girdėtis dviejų žmonių balsai, nedidelis triukšmas, tada garsas, kaip kažkas krenta ir tada viskas nutilo. Paskui triukšmo negirdėjo, tik lyg kažkoks tylus krebždėjimas balkone buvo. Kritimo garsą girdėjo apie 18-19 val. Žino, kad tame bute gyveno du ar trys vaikinai, lyg broliai. Kiek sako kiti, vyrai mėgo išgerti, nelabai tvarkingai gyveno. Kartais iš to buto girdėdavosi muzika, baldus lyg kažkas stumdydavo. Į policiją draugė dėl triukšmo niekad nesikreipė. Yra vieną kartą tame bute buvęs. Pas draugę bėgo iš rozetės vanduo, jie nuėjo ten pasižiūrėti, nors jie sakė, kad nieko nėra, jis rado balą už šaldytuvo.

Liudytojas Č. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad jis draugavo su kaltinamojo motina, atvažiuodavo pas ją ir jos sūnus į namus, su jais mažai bendravo. Kai jų mama mirė, jie įsikėlė į tą butą gyventi, nelabai žinojo, kaip tvarkytis dokumentus. Jis nuvažiavo pas juos parodė, kaip reikia mokėti komunalinius mokesčius. Kitą kartą atsitiktinai susitiko, jie jį pakvietė į svečius. Jų butas buvo tvarkingas, tik jie išgerdavo. R. C. buvo labai šnekus, jis darbų susirasdavo. O S., taip jie vadino S. C., neištverdavo iki pirmos algos dėl degtinės. Jie įsitraukę į degtinę labai buvo, kartu gyveno ir kaip brolis brolį labai palaikydavo dėl gėrimo. S. irgi kažkur dirbdavo. Vieną kartą, kai jis pas juos buvo, R. papriekaištavo, kodėl jis vienas turi juos abu išlaikyti. Jis į tai nesigilino. Nėra matęs, kad broliai būtų susimušę. Jie abu yra gyvenę Airijoje, pas seserį. Sesuo jį, Č. M., tėvu laiko. Kažkurį laiką pas seserį gyveno, tačiau jie gerdavo, triukšmaudavo, sesuo turėjo mažą vaiką, todėl juos išvarė. Mirus jų mamai, jie kurį laiką buvo kartu, paskui R. vėl į Airiją buvo išvykęs, po to vėl grįžo. Po laidotuvių paaiškėjo, kad už butą kurį laiką nebuvo mokama, sesuo (A. K.) dabar turi tvarkytis su skolomis. Kokias pajamas gaudavo S., jis nežino, įsivaizduoja, kad S. nedaug dirbdavo. Broliai iš jo skolindavosi pinigų, kelis kartus dar mamai esant gyvai, jis apmokėjo už butą, paskui jie jam grąžino. Dar S. iš jo skolinosi 50 eurų, paskui grąžino. R. nebuvo priekabus, bent jau prie jo, visuomet mandagus, S. irgi mandagus.

Liudytojas P. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Veiklos skyriaus tyrėju. Gavo iškvietimą palydėti asmenį iki ligoninės, buvo pasakyta, kad tuo adresu buvo įvykdyta žmogžudystė. Į butą buvo užėjęs, nužudytojo nebebuvo. Medikai atvedė kaltinamąjį, kartu vyko su jais į ligoninę Lazdynuose. Kaltinamasis buvo atvežtas į ligoninę, jis buvo nuvežtas į chirurginį skyrių, ten jis norėjo su liudytoju kalbėtis, tačiau buvo pasakyta, kad pirmiau turi būti suteikta pagalba. Paskui, kai jį nuvežė į palatą, liudytojas kalbėjosi su juo. Pokalbis buvo įrašytas liudytojo „Body“ kamera. kaltinamasis nenurodė tiksliai konflikto pradžios, visko neatsiminė, minėjo, kad konfliktas prasidėjo dėl alkoholio butelio. Kas pirmas su peiliu pradėjo švaistytis, kaltinamasis negalėjo nurodyti, jis sakė, kad gynėsi nuo brolio, tik nebeprisiminė, ar jam brolis, ar jis broliui pirmas dūrė peiliu. Matėsi durtinė žaizda kakle. Bendraujant atrodė, kad kaltinamasis buvo šoko būsenoje, sutrikęs, sunkiai viską pasakojo apie įvykį ir kas nutiko. Liudytojas patvirtino teisiamajame posėdyje jam perskaitytus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, be kita ko, kad S. C. jam pasakojo, jog broliui sakė, jei „paėmei peilį, daryk su juo ką turi daryti“, sakė palyginimui, jei paimi ginklą, tai šauk, tai taip ir su tuo peiliu, kaip ir provokavo brolį. Jie grūmėsi, brolis jam pirmas įdūrė ir jis, atėmęs peilį iš brolio, šiam dūrė (t. 1, b. l. 187-188).

Liudytoja G. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi byloje esantiems įrodymams patikrinti), parodė, kad jos kaimynystėje esančiame bute, jos žiniomis, gyvena du broliai. Abu broliai dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dažnai (maždaug kartą į savaitę ir dažniau) girdi iš jų buto sklindantį triukšmą, muziką, kaip krenta buteliai. 2023 m, lapkričio 11 d., ji nuo ryto visą dieną buvo namuose, maždaug nuo 15 val. pradėjo girdėti labai didelį triukšmą, sklindantį iš virš jos esančio buto. Girdėjo išgertuvių garsus, kaip garsiai vaikšto asmenys, garsiai stumdo baldus, t. y. stalą, taip pat girdėjo garsą, panašų į krentančio asmens ant grindų garsą. Neapsikentusi šio triukšmo paskambino savo draugui A. P. ir paprašė, kad atvažiuotų ir, jeigu triukšmas nesiliaus, nueitų į (duomenys neskelbtini) butą geranoriškai pasikalbėti su kaimynais dėl triukšmo. A. pas ją atvažiavo apie 17 val. 00 min. ir nuo to laiko triukšmo negirdėjo. Maždaug nuo 18 val. 30 min. A. buvo miegamajame kambaryje ir girdėjo labai trumpai trunkančius, t. y. apie 20 sekundžių trunkančius grumtynių garsus, tačiau nesigirdėjo jokių balsų, po kurių iškart girdėjosi labai aiškus garsas, kaip nukrenta ant grindų žmogus. Po to girdėjo, kaip balkone arba prie lango vyko tylus krebždesys, vėliau A. nieko negirdėjo. Ji tuo metu buvo virtuvės kambaryje, miegamojo durys buvo uždarytos, todėl nieko negirdėjo (t. 1, b. l. 191-192).

2023-11-11 – 2023-11-12 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas yra daugiabučio 12 aukštų namo 11-ame aukšte. Įėjimas į namą pro šarvo duris su kodine spyna. Įėjus į laiptinę, koridoriaus kairėje yra liftas, į kurį įėjus yra vaizdo stebėjimo kamera. Išėjus iš lifto yra koridorius. Koridoriaus kairėje yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Šalia buto durų ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, nuo raudonos spalvos dėmių yra paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1 ir užplombuota plomba Nr. 025130. Tiesiai priešais liftą yra butas Nr. (duomenys neskelbtini). Koridoriuje dešinėje ant grindų yra pavienės raudonos spalvos skysčio dėmės. Koridoriaus gale dešinėje yra kitas liftas, ant kurio iškvietimo mygtuko yra raudonos spalvos sutepimai, nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 2 ir užplombuota plomba Nr. 025131. Prie lifto ant grindų yra raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 3 ir užplombuota plomba Nr. 025132. Koridoriaus gale yra butas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir lifto yra buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys apžiūros metu yra atrakintos. Durys yra šarvo tipo, rakinamos dvejomis įleidžiamomis spynomis, spynos be išorinių matomų pažeidimų. Įėjus pro duris yra koridorius, kurio grindys yra dalinai užklotos kilimu. Koridoriaus dešinėje pusėje yra prie sienos spinta. Koridoriaus kairėje pusėje yra prieškambario baldas. Už kilimo grindys yra klotos laminato danga. Per visą koridoriaus ilgį yra raudonos spalvos dėmių, lašo formos takelis. Nuo raudonos spalvos dėmės paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 4 ir užplombuota plomba Nr. 025133. Koridoriaus kairėje yra atidarytos durys į kambarį Nr. 1, kurio kairėje pusėje yra minkštas sėdimasis kampas, ant kurio sudėti drabužiai, paklodė ir pledas. Dešinėje pusėje yra spinta-sekcija. Prie spintos-sekcijos ant grindų yra vyriškos lyties lavonas. Aplink lavoną ant grindų yra raudono skysčio lašai ir sutepimai. Prie lavono galvos yra pagalvė, kurios kairėje (žiūrint nuo įėjimo) yra raudonos spalvos skysčio klanas, iš kurio paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 5 ir užplombuota plomba Nr. 025134. Ant sekcijos yra ginklas - revolveris, ant kurio yra užrašas „UMAREXMOD.CHAMPION Nr. (duomenys neskelbtini)“, kurio būgnelyje (šovinių apkaboje) yra vienas šovinys. Ginklas ištaisytas ir supakuotas į dėžę Nr. 6 ir užplombuotas plomba Nr. 025129. Šovinys paimtas ir supakuotas į voką Nr. 7 ir užplombuota plomba Nr. 025135. Už vyriškos lyties lavono, vidury kambario yra staliukas, po kuriuo dešinėje pusėje ant grindų yra peilis, kuris yra suteptas raudonos spalvos skysčiu. Peilis paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 8 ir užplombuota plomba Nr. 025136. Ant staliuko yra popieriai, tuščias 0,2 l stiklinė talpa, mobilaus ryšio telefonas, kuris yra dėkle. Mobilaus ryšio telefonas paimtas ir supakuotas į paketą Nr. 404414 ir užplombuota plomba Nr. 025137. Tuščia stiklinė talpa su galimais biologinės kilmės ir rankų pėdsakais paimta ir supakuota į dėžutę Nr. 9 ir užplombuota plomba Nr. 025138. Staliuko kairėje pusėje yra du foteliai. Tarp fotelio ir kampo ant grindų yra tuščia 0,5 l talpos stiklinė talpa su užrašu „BAJORŲ“. Tuščia stiklinė talpa su galimais rankų pėdsakais paimta ir supakuota į dėžę Nr. 10 ir užplombuota plomba Nr. 025139. Ant kito kampo yra sudėti drabužiai. Kambario prie lango yra spintelė su televizoriumi. Sekančios durys yra į kambarį Nr. 2, kurio grindys dalinai yra dengtos kilimu. Kambario kairėje du foteliai. Ant pirmo fotelio yra džinsinės kelnės su diržu, kurių viduje yra pilkos spalvos kelnaitės. Džinsai su diržu ir kelnaitės permirkusios raudonos spalvos skysčiu, paimti ir supakuoti į paketą Nr. 11 ir užplombuota plomba 034197142. Tarp pirmo ir antro fotelio ant grindų yra žalios spalvos striukė, kuri permirkusi raudonos spalvos skysčiu. Žalios spalvos striukė paimta ir supakuota į paketą Nr. 12 ir užplombuota plomba Nr. 034197143. Prie antrojo fotelio ant grindų yra rūbo dalis ir rankšluostis, kurie permirkę raudonos spalvos skysčiu. Rūbo dalis ir rankšluostis paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 13 ir užplombuota plomba Nr. 034197150. Dešinėje nuo įėjimo prie sienos yra spinta, šalia spintos yra lova. Tarp spintos ir lovos ant grindų yra žalios spalvos palaidinė ir rūbo dalis, kurie permirkę raudonos spalvos skysčiu. Žalios spalvos palaidinė ir rūbo dalis paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 14 ir užplombuota plomba Nr. 034197144. Ant lovos yra paklodė, pagalvė, antklodė, pilkos spalvos marškinėliai. Ant paklodės yra raudonos spalvos sutepimas. Sekančios durys koridoriaus gale yra į kambarį Nr. 3 - virtuvę. Ant durų staktos kairėje yra raudonos spalvos skysčio sutepimas. Virtuvės kairėje yra šaldytuvas, ant kurio durelių yra raudonos spalvos skysčio sutepimai. Prie šaldytuvo ant grindų yra raudonos spalvos dėmė. Virtuvėje ant grindų yra išmėtytas maistas ir pavieniai raudonos spalvos skysčio lašai. Už šaldytuvo prie sienos yra sėdimasis kampas. Virtuvės dešinėje yra virtuvinis baldų komplektas. Vidury virtuvės yra stalas, ant kurio lėkštė, puodelis ir maisto likučiai. Ant virtuvinio spintelių yra 3 popierinės servetėlės su galimais biologinės kilmės pėdsakais. Servetėles paimtos ir supakuotos į voką Nr. 15 ir užplombuota plomba Nr. 025140. Už servetėlių yra peilių stovas, kuriame yra 4 vnt. virtuvinių peilių su užrašu „Moller“. Peiliai su galimais biologinės kilmės pėdsakais paimti ir supakuoti į dėžę Nr. 16 ir užplombuota plomba Nr. 025141. Virtuvės kriauklėje yra virtuvinis peilis su užrašu „Moller“. Ant peilio rankenos yra raudonos spalvos sutepimas. Peilis paimtas ir supakuotas į dėžę Nr. 17 ir užplombuotas plomba Nr. 025142. Koridoriaus dešinėje yra sandėliukas Nr. 5, tualeto patalpa Nr. 6 ir vonios patalpa Nr. 7. Vyriškos lyties lavonas supakuotas į lavonmaišį, lavonmaišis užplombuotas, plombos Nr. 0198600, ir GMP kvietimo kortelė. Po apžiūros butas užrakintas, buto durys užplombuotos, plombos Nr. 131075. Buto raktų ryšulys supakuotas į paketą Nr. 409374. Daugiau pėdsakų ar objektų, turinčių reikšmės tolimesniam tyrimui, neaptikta. Įvykio teritorija neaptverta, vaizdo stebėjimo kameros yra. (t. 1, b.l. 33-39, 40-87)

2023-11-11 lavono apžiūros protokole nurodoma, kad lavonas rastas gulintis kambaryje, ant kairio šono, lavono kairio peties srityje gausu skysto kraujo ir kraujo krešulių. Megztinio kairės peties srityje apie 3 cm ilgio audinio pažeidimas lygiais kraštais. Analogiškas pažeidimas marškinėliuose. Bendrai lavonas aprengtas pilku megztiniu, mėlynais marškinėliais, tamsiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, sujuostas juodu diržu, juodomis apatinėmis kelnėmis, juodomis trumpikėmis, juodomis puskojinėmis, tamsiai mėlynos šlepetės. Apžiūrint sustingimas itin menko intensyvumo visose raumenų grupėse, lavondėmių pirma stadija, paspaudus atsistato per 8 s. Lavondėmės menko intensyvumo nugariniame paviršiuje, lavono tiesiosios žarnos temperatūra 34,8 C 22.45 val. Aplinkos temperatūra 21,5 C. Apžiūrint dešinės plaštakos antrojo piršo delniniame paviršiuje įstrižos krypties žaizda, siekianti kaulinį audinį. Kairio peties priekiniame paviršiuje išilginės krypties žaizda, kurios kanalas nukreiptas iš kairės į dešinę, krūtinės ląstos ertmės link. Veide matomų sužalojimų nėra. Tikėtina mirties priežastis - durtinis-pjautinis sužalojimas su magistraliniu kraujagyslių pažeidimu, kairio peties srityje, kuris komplikavosi vidiniu ir išoriniu nukraujavimu. Tikėtinas mirties laikas 4-7 val. iki apžiūros, nuo 16 iki 19 val. (t. 1, b.l. 88-92)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1409/2023(01), remiantis R. C. (gim. (duomenys neskelbtini)), medicinos dokumento duomenimis, lavono teismo medicinos tyrimu ir papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes, nustatyta, kad:

1. R. C. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo. Į tai nurodo: durtinė-pjautinė žaizda kairio peties priekiniame paviršiuje su krūtinės ląstos raumenų, II šonkaulio kairėje, tarpšonkaulinių kraujagyslių, krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu, kas komplikavosi kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, plaučio subliuškimu ir ūminiu nukraujavimu.

2. Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2023-11-13, 11:15 val. rodo, kad nuo R. C. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone galėjo praeiti 1-3 paros laiko.

3. R. C. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,32 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime nustatyta mažiausia koncentracija 3,83 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Tyrimo objektas (-ai) bus sunaikintas (-i) 2024-11-17. Gyvam asmeniui tai atitiktų sunkų girtumo laipsnį.

4.1 Krūtinės ląstos durtinis-pjautinis sužalojimas, pasireiškęs durtine-pjautine žaizda kairio peties priekiniame paviršiuje su krūtinės ląstos raumenų, II šonkaulio kairėje, tarpšonkaulinių kraujagyslių, krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu. Nustatytas sužalojimas padarytas aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kai įstūmimo metu ašmenys buvo nukreiptos apačion, o ištraukimo metu nežymiai išorėn, keliasdešimties minučių laikotarpiu iki mirties. Šis sužalojimas, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 ir 6.6.15 punktais, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

4.2 Pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, padarytos aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu, keliasdešimties minučių laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4.3 Poodinės kraujosruvos krūtinėje, dešinėje plaštakoje, kairiame rieše, pilve, dešinėje šlaunyje, juosmens kairėje, odos nubrozdinimai kairiame kelyje, padaryti kietu buku daiktu (-ais), 12 val. laikotarpiu iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4.4 Odos nubrozdinimas su minkštųjų audinių kraujosruva nugaroje, padaryta kietu buku daiktu (-ais), turinčiu ribotą paviršių ar briauną, 12 val. laikotarpiu iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

4.5 Poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje padaryta kietu buku daiktu (-ais), 5-7 paros laiko iki mirties. Šis sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

5. R. C. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo.

6. Pomirtinių sužalojimų nėra.

7. 4.1 ir 4.2 išvados punktuose nustatytuose sužalojimuose nėra požymių būdingų savęs žalojimuisi. 4.5, 4.4 ir 4.5 išvados punktuose nustatyti sužalojimai yra nukentėjusio ranka pasiekiamoje vietoje ir negalima atmesti galimybės, kad sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti pats.

8. Sužalojimai nustatyti 4.2 punkte (pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje), remiantis jų makromoriologiniu vaizdu ir lokalizacija, galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ginantis ir sugriebiant plaštaka aštrų, pjaunančių savybių turintį daiktą.

9. Sužalojimai nustatyti išvados 4 punkte, tiesioginės įtakos savarankiškiems veiksmams neturėjo. Tačiau, įvertinus laboratorinius duomenis (sunkus girtumo laipsnis), drabužių pažeidimus ir sutepimus, mažai tikėtina, kad po 4.1 punkte nustatyto sužalojimo padarymo, nukentėjęs galėjo atlikti aktyvius savarankiškus veiksmus.

10. Po 4.1 punkte nustatyto sužalojimo, nukentėjusysis galėjo išgyventi keliasdešimt minučių. Kiti nustatyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo, jų padarymo laikas nurodytas išvados 4.2-4.5 punktuose.

11. Sužalojimų makromorfologinis vaizdas ir lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjęs sužalojimų jam padarymo metu.

12. 4.1 punkte padarytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (vieną kartą įstumiant ir nežymiai pakreipus ištraukiant aštrų, vienašmenį, duriančių-pjaunančių savybių turintį daiktą), 4.2 punkte - mažiausiai 2-iem, 4.3 punkte - mažiausiai 9-iais; 4.4 - mažiausiai vienu; 4.5 - mažiausiai vienu trauminiais poveikiais.

13. 4.1 punkte nustatytas sužalojimas padarytas aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (-ais). 4.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčių daiktu (-ais). Kiti nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais). Pasisakyti apie jų kiekį nėra galimybės, nes sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai.

14. Nustatytuose sužalojimuose užsifiksavę plačios grupinės priklausomybės požymiai. 4.1 punkte nustatytas sužalojimas padarytas aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčių daiktu (-ais). 4.2 punkte nustatyti sužalojimai padaryti aštriu, pjaunančių savybių turinčių daiktu (-ais). Kiti nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais).

15. Sužalojimai padaryti jėga, viršijančia audinių atsparumo ir pasipriešinimo jėgą.

16. 4.1 ir 4.2 punktuose nustatyti sužalojimai padaryti keliasdešimties minučių laikotarpiu iki mirties, 4.3 ir 4.4 punktuose įvardyti sužalojimai padaryti neužilgo vienas po kito, 12 val. laikotarpiu iki mirties, 4.5 punkte nustatytas sužalojimas padarytas 5-7 paros laiko iki mirties. (t. 1, b.l. 99-103)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 650/2023(01) nurodoma, kad:

1. Nuoplovoje nuo grindų šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), ant peilio nuo kambario Nr. 1 grindų rastas žmogaus kraujas ir nustatytas DNR profilis, kuris sutampa tiek su R. C., tiek su S. C. DNR profiliais. Kadangi R. C. ir S. C. DNR profiliai pilnai sutampa, pasakyti, kam priklauso nuoplovoje nuo grindų šalia buto Nr. (duomenys neskelbtini), ant peilio nuo kambario Nr. 1 grindų nustatytas DNR profilis, negalima.

2. Ant peilio iš peilių stovo kambaryje Nr. 3 (4 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai ir nustatytas dalinis DNR profilis, kuris netinka tolimesniam asmens identifikavimui.

3. Ant peilių iš peilių stovo kambaryje Nr. 3 (5, 6, 7 mėg.) ir peilio iš kriauklės kambaryje Nr. 3 žmogaus kraujo nerasta. (t. 1, b.l. 116-117, 118-127)

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pateiktoje specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-242506-24 nurodoma, kad tirti pateiktas objektas yra tinkamas šaudyti šaunamasis ginklas, o būtent - pramonės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris UMAREX CHAMPION Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais ir imitaciniais šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu šis revolveris priskiriamas C kategorijos ginklams. (t. 1, b.l. 139-142)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1409/2023(01) nurodyta, kad S. C. nustatyta žaizda kaklo kairėje pusėje su galvos sukamojo raumens pažeidimu, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairėje alkūnėje, odos įbrėžimas kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje šlaunyje. Žaizda kakle tikėtina padaryta aštriu, pjaunančiai – duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, odos įbrėžimai kairėje plaštakoje – aštrią briauną, ašmenis ar smailumą turinčiu daiktu, kiti sužalojimai – kietu buku daiktu ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais). Žaizda padaryta neilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos, poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, or\dos įbrėžimai kairėje plaštakoje – prie 3-6 paras iki apžiūros, sužalojimai kairiame žaste, kairėje alkūnėje, kairėje šlaunyje – prieš 1-2 savaites iki apžiūros (t. 2, b. l. 105-107).

2024-01-16 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) pateikti skambučių garso įrašai (t. 1, b.l. 18-21).

2024-01-30 kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra pareigūnų body kamerų vaizdo ir garso įrašai (t. 1, b.l. 22-32)

2024-02-09 daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra mobilaus ryšio telefonas iPhone 7 Plius, IMEI (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos (duomenys neskelbtini), fiksuojamas susirašinėjimas „Messenger“ programoje (t. 1, b. l. 145-147, 148-155).

Dėl įrodymų vertinimo

BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad tas, kas nužudė savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos. BK 248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens artimasis giminaitis yra ir jo brolis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis S. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, t. y. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nužudė savo artimąjį giminaitį – brolį R. C.. Jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pirmiausia patvirtina paties kaltinamojo parodymai. Jis nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme parodė, kad kartu su broliu R. C., su kuriuo kartu ir gyveno, vartojo alkoholį. Kilo konfliktas (anot S. C., dėl jo išpilto gėrimo), jis pamatė brolį su peiliu, šis jam peiliu užkabino kaklą, tada jiedu grūmėsi ant grindų, jis ant brolio, perėmė peilį, su kuriuo broliui dūrė. Nepamena tiksliai, atrodo, kad dūrė vieną kartą, į pilvą, į šoną ar į krūtinę, nepamena. Tiksliau įvykio mechanizmą S. C. nurodė įrodymų patikrinimo vietoje metu: protokolo priede nuotraukoje Nr. 9 užfiksuota, kad R. C. imituojantis manekenas guli ant žemės, o S. C. jį prispaudęs duria peiliu į krūtinės kairiąją pusę (t. 2, b. l. 64).

Šiuos S. C. parodymus atitinka specialisto išvados dėl R. C. mirties priežasties duomenys: joje nurodyta, kad R. C. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, pasireiškusio durtine-pjautine žaizda kairio peties priekiniame paviršiuje su krūtinės ląstos raumenų, II šonkaulio kairėje, tarpšonkaulinių kraujagyslių, krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu. Nustatytas sužalojimas padarytas aštriu, vienašmeniu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu, kai įstūmimo metu ašmenys buvo nukreiptos apačion, o ištraukimo metu nežymiai išorėn, keliasdešimties minučių laikotarpiu iki mirties (t. 1, b. l. 99-103). Tai atitinka pirmiau aptartus S. C. parodymus, taip pat parodymų patikrinimo metu jo nurodytą dūrio vietą.

Nusikalstamos veikos aplinkybes ir S. C. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys (t. 1, b. l. 33-39, 40-87), kur, be kita ko, užfiksuota lavono buvimo vieta ir poza. Lavonas rastas kambaryje, protokole įvardytame Nr. 1, kuris, kaip matyti iš kitų bylos duomenų (S. C. parodymų, pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų įrašų) yra R. C.. Tai atitinka S. C. parodymus apie tai, kad išgertuvės vyko virtuvėje, tačiau po to jis nuėjo į brolio kambarį cigaretės, ten po kiek laiko atėjo ir brolis su peiliu, vėliau po grumtynių S. C. šiame kambaryje ir dūrė broliui. Šalia lavono rastas peilis, suteptas raudonos spalvos skysčiu. Lavono buvimo vieta ir poza atitinka S. C. nurodytąją parodymų patikrinimo vietoje metu. Dėl apžiūros protokole užfiksuotų raudonos spalvos dėmių virtuvėje, koridoriuje ir laiptinėje, S. C. paaiškino, kad pats buvo sužalotas ir ieškojo pagalbos – skambino kaimynams, ieškojo telefono pagalbai iškviesti.

Kiti parodymai, kurie patvirtina pirmiau aptartas įvykio aplinkybes: tai S. C. skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kur jis skambindamas nurodo, kad reikalinga greitoji pagalba, policija ir lavoninė, bute lavonas, brolis miręs „jis norėjo mane papjauti, bet aš jį papjoviau anksčiau“ (t. 1, b.l. 18-21). Taip pat policijos pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašai, kuriuose matyti, kaip S. C. atvykusiems pareigūnams pasakoja apie įvykį: nurodo, kad su broliu susipyko, brolis puolė su peiliu, jis atėmė peilį, buvo savigyna (t. 1, b.l. 22-32). Kito pareigūno nešiojamos kameros vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis su S. C. ligoninėje, kur S. C. sako, kad nebūtų gera naujiena sesei, kad brolis brolį nužudė, pasakoja, kad brolis jį erzino, supyko, iš pradžių buvo virtuvėj, paskui perėjo į kambarį, brolis paėmė peilį, S. C. sakė jam „jei jau paėmei peilį, tai daryk darbą iki galo“, brolis norėjo jį subadyti, jis peilį atėmė, buvo savigyna (t. 1, b.l. 22-32).

S. C. nurodomas aplinkybes apie brolio padarytą jam sužalojimą patvirtina ir specialisto išvada dėl pačiam S. C. nustatytos žaizdos, padarytos aštriu daiktu kaklo kairėje pusėje neilga tukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

Taigi byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, kad R. C. mirė dėl to, kad S. C. vieną kartą jam dūrė su peiliu į krūtinę, dėl šio sužalojimo R. C. mirė. Esminis klausimas, dėl ko gynėjas prašo S. C. išteisinti – ar jo veiksmai buvo būtinoji gintis.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad pats S. C. buvo sužalotas peiliu, tai patvirtina jau minėta specialisto išvada. Kaip jau aptarta, remiantis jo parodymais, kurių kiti bylos duomenys nepaneigia, pirmasis peilį paėmė R. C., kuris S. C. brūkštelėjo per kaklą, tada jiedu grūmėsi, S. C. peilį atėmė ir dūrė broliui, kaip nustatyta, į kairį petį.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant būtinosios ginties situaciją turi būti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas šių aplinkybių nustatymas lemia tinkamą būtinosios ginties įvertinimą. Tuo tarpu besiginančiojo veiksmai padarant žalą kitam asmeniui negali būti laikomi būtinąja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiškiai nebuvo reikalo gintis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012).

Vertinant, ar R. C. elgesys sužalojant brolį peiliu buvo pavojingas ir realus, svarbu, kaip kėsinimąsi suvokė pats puolamasis. Šiuo aspektu paminėtina, kad pats S. C. kaip pavojingą kėsinimąsi brolio veiksmus įvardino tik vėliau. Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas jo pokalbis su pareigūnu po įvykio (t. 1, b. l. 28-29), S. C. pasakoja, kad jis provokavo brolį R. C. paimti peilį („sakau, paimk peilį“), ragino jį panaudoti („aš jam sakau, jeigu, jeigu paėmei peilį, aš jam, aš jam buvau įspėjęs, jei paėmei peilį, tai sakau, tai daryk darbą iki galo“). Į pareigūno klausimą, ar jam įpjovė, S. C. atsakė, kad „aš netgi nepastebėjau“. Galima daryti išvadą, kad kėsinimosi S. C. nesibaimino. Vis dėl to, netgi vertinant R. C. veiksmus kaip pavojingą ir realų kėsinimąsi, išanalizavusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad tuo metu, kai S. C. dūrė R. C. peiliu (nuo ko šis mirė), pavojingas kėsinimasis jau buvo atremtas ir pasibaigęs, dėl to gintis tokiu būdu aiškiai nebuvo reikalo. S. C. parodė, kad jiedu grūmėsi ant grindų, jis peilį atėmė. Nuo to momento iš esmės R. C. veiksmai nebuvo tiek pavojingi, nes peilio jis nebeturėjo, jį priešingai turėjo S. C.. Maža to, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kaip S. C. parodė, kad peiliu dūrė ant grindų gulinčiam broliui, prispaudęs jį iš viršaus. Kaip minėta, tai patvirtina ir lavono padėtis, ir specialisto išvadoje nurodyta dūrio kryptis. Taigi tuo metu R. C. peilio nebeturėjo ir buvo prispaustas ant grindų, pats galimybių pulti nebeturėjo, taigi kėsinimasis akivaizdžiai buvo pasibaigęs. Kad pulti brolį peiliu nebebuvo būtina, iš esmės neneigė ir pats S. C., teisiamajame posėdyje pripažindamas, kad galėjo atimti peilį, numesti, galėjo išeiti, galėjo šiaip susimušti, bet nutiko būtent taip.

Specialisto išvadoje nurodyta pjautinė žaizda R. C. dešinėje plaštakoje, padaryta keliasdešimties minučių laikotarpiu iki mirties, kaip ir dūris, kuris sukėlė mirtį. Išvadoje nurodyta, kad ši žaizda galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ginantis ir sugriebiant plaštaka aštrų, pjaunančių savybių turintį daiktą. Tai iš esmės taip pat patvirtina, kad S. C. turint peilį besiginančiojo pozicijoje buvo būtent R. C., o ne kaltinamasis.

Kaltinamojo gynėjas akcentuoja, kad S. C. taip pat nustatyti sužalojimai, kurie turėtų patvirtinti egzistavus būtinąją gintį. Iš tiesų, specialisto išvadoje, be sužalojimo kakle, kurį kaip jau aptarta padarė R. C. įvykio metu peiliu, ir kuris nurodyta padarytas neilgai trukus iki kreipiantis medicininės apžiūros, nustatyti kiti sužalojimai. Iš jų – poodinės kraujosruvos dešinėje plaštakoje, odos įbrėžimai kairėje plaštakoje padaryti 3-6 paras iki apžiūros. Nors prokuroras akcentuoja, kad šie sužalojimai senesni, su tuo negalima sutikti. S. C. specialistė apžiūrėjo 2023 m. lapkričio 15 d. nuo 14 val., o įvykis įvyko 2023 lapkričio 11 d. tarp 16.30 ir 19.10 val., taigi atitinka specialisto išvadoje nurodytą laiko tarpą. Tačiau, kaip minėta, neginčijama, kad tarp brolių tam tikrą laiką vyko grumtynės, S. C. teko atimti peilį iš R. C., taigi tuo metu galėjo būti padaryti šie sužalojimai. Visgi tai nepaneigia pirmiau aptartų teismo išvadų, kad tuo metu, kai S. C. dūrė broliui peiliu, grumtynės ir pavojingas kėsinimasis jau buvo pasibaigęs.

Konstatuoti, kad buvo peržengtos būtinosios ginties ribos, taip pat nėra pagrindo. Būtinosios ginties ribų peržengimu laikoma situacija, kai gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Šiuo atveju, kaip nustatyta, pavojingas kėsinimasis jau buvo aiškiai pasibaigęs, taigi apskritai nebebuvo poreikio gintis peiliu.

Nužudymas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Visais atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. Tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių ir siekia, o netiesioginės – nors ir nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia šiems padariniams kilti.

S. C. nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia: nėra pagrindo netikėti jo parodymais, kad jis nesiekė nužudyti brolio, nei vienas iš apklaustų liudytojų taip pat negalėjo nurodyti tokių aplinkybių, priešingai, dauguma nurodė, kad įvykis jiems buvo netikėtas, nors broliai ir anksčiau pykdavosi, tačiau fizinio smurto nenaudodavo. Liudytoju apklaustas P. M., pareigūnas, su kuriuo S. C. bendravo po įvykio, parodė, kad kaltinamasis buvo šoko būsenoje. Tačiau jis sudavė smūgį į petį, peilis buvo nukreiptas krūtinės link, kaip pats parodė, buvo „ne peiliukas, o normalus peilis“. Specialisto išvadoje nurodyta, kad mirtį sukėlė durtinis-pjautinis krūtinės ląstos sužalojimas, padarytas aštriu daiktu, kai ašmenys buvo nukreipti apačion. Lavono apžiūros protokole nurodoma, kad nustatyta kairio peties priekiniame paviršiuje išilginės krypties žaizda, kurios kanalas nukreiptas iš kairės į dešinę, krūtinės ląstos ertmės link. Taigi S. C. sužalojo broliui gyvybiškai pavojingą kūno vietą – dūrė į petį, peilio ašmenys buvo nukreipti žemyn ir į dešinę, t. y. krūtinės link. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad suduodamas tokį smūgį peiliu kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, suprato savo veiksmų pavojingumą kito žmogaus gyvybei, numatė, kad jie gali sukelti ir mirtinus padarinius, ir nors nenorėjo atimti gyvybės savo broliui R. C., tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti, t. y. netiesiogine tyčia jį nužudė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kaltinamojo S. C. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinime S. C. inkriminuota tai, kad jis „ne mažiau kaip tris kartus su peiliu dūrė R. C. į dešinę plaštaką ir krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautines žaizdas dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos durtinį - pjautinį sužalojimą“. Tačiau iš specialisto išvados matyti, kad R. C. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo, nustatyta viena durtinė-pjautinė žaizda kairio peties priekiniame paviršiuje, šis sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu (vieną kartą įstumiant ir nežymiai pakreipus ištraukiant aštrų, vienašmenį, duriančių-pjaunančių savybių turintį daiktą). S. C. taip pat, nors tiksliai neatsiminė, bet nuolat teigė, kad dūrė vieną kartą. Kaltinime minimos pjautinės žaizdos dešinėje plaštakoje, vadovaujantis specialisto išvada, nors padarytos mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, kaip nurodoma, galėjo būti padaryti pačiam nukentėjusiajam ginantis ir sugriebiant plaštaka aštrų, pjaunančių savybių turintį daiktą. Sugretinus šiuos duomenis matyti, kad S. C. dūrė R. C. peiliu vieną kartą į krūtinę, o į ranką nebuvo specialiai dura, sužalojimas atsirado besiginant. Todėl šiuo aspektu kaltinimas tikslinamas, pašalinant du dūrius į plaštaką ir plaštakos sužalojimus. Nusatoma, kad S. C. vieną kartą su peiliu dūrė R. C. į krūtinę, tuo padarydamas nukentėjusiajam krūtinės ląstos durtinį - pjautinį sužalojimą, pasireiškusį durtine - pjautine žaizda kairio peties priekiniame paviršiuje su krūtinės ląstos raumenų, II šonkaulio kairėje, tarpšonkaulinių kraujagyslių, krūtinplėvės ir kairio plaučio pažeidimu, dėl ko komplikavusis kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, plaučio subliuškimu ir ūminiu nukraujavimu, R. C. įvykio vietoje mirė.

Taip pat tikslinamas kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos laikas. Kaltinime nurodyta, kad S. C. tyčia nužudė R. C. 2023 m. lapkričio 11 d., laikotarpiu nuo 16.30 val. iki 19.10 val. Tačiau iš R. C. mobilaus ryšio telefono apžiūros matyti, kad 2024 m. lapkričio 11 d. yra praleistas išeinantis skambutis K. G. 18.22 val., po ko dar K. G. parašo kelias žinutes ir R. C. jam atrašo „atvežk samanės ir pozityvą“ bei nurodo sąskaitos numerį. Taip pat užfiksuota R. C. susirašinėjimas su L. D. tą pačią dieną 18.21 val., bei 18.41 val. gauta žinutė š M. R., į kurią pradėta atrašyti, tačiau žinutė neišsiųsta (t. 1, b. l. 145-154). Šias aplinkybes ir kad jiems rašė būtent R. C., patvirtino liudytojai K. G. ir L. D.. K. G. parodė, kad jis buvo skolingas R. C., šis prašydavo atvežti alkoholio, o lapkričio 11 d. 18.20 val. R. C. jam skambino, jis neatsiliepė, po to, pasižiūrėjęs į telefoną, liudytojas dar prisiminė, kad jis atrašė žadėdamas grąžinti skolą, o R. C. jam atrašė, kad atvežtų samanės. L. D. parodė, kad įvykio dieną su R. C. susirašinėjo. Tiesa, ji parodė, kad tai vyko apie 16.30-16.40, tačiau teismo vertinimu, vis tik tikslesnis laikas nurodytas telefono apžiūros protokole, nes liudytoja tikslaus susirašinėjimo laiko galėjo ir neprisiminti. Liudytojas A. P. teisme parodė, kad kritimo garsą (po kurio viskas nutilo) girdėjo 18-19 val. Įvertinus šių aplinkybių visumą kaltinime nurodytas įvykio laikas tikslinamas, nurodant, kad S. C. tyčia nužudė R. C. 2023 m. lapkričio 11 d., laikotarpiu nuo 18.41 val. (paskutinė gauta žinutė R. C. telefone, į kurią dar buvo pradėta atrašyti, vadinasi tuo metu R. C. dar buvo gyvas) iki 19.10 val. (19.11 val. S. C. jau skambina bendrajam pagalbos centrui ir nurodo, kad brolis yra miręs (t. 1, b. l. 18-19)).

Dėl to, kas aptarta, atmestinas ir prokuroro argumentas, kad S. C. iškart nekvietė pagalbos ir taip „leido broliui numirti“. Prokuroras kelia versiją, kad tokie veiksmai galėjo būti ir tyčiniai, siekiant, kad nukentėjusysis negalėtų papasakoti įvykių eigos. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai tėra tik prielaidos. Patikslinus kaltinime nurodytą laiką, laiko tarpas, kada galėjo būti nužudytas R. C., susiaurėja ir negalima teigti, kad pagalba nebuvo kviečiama kelias valandas. Be to, negalima nuneigti S. C. parodymų, kad jis, būdamas stipriai neblaivus (beveik parą vartojo alkoholį, po įvykio nustatytas 3,27 promilių neblaivumas), sužalotas ir stipriai kraujuojantis (tai matyti iš įvykio vietos apžiūros, kur daugelyje buto vietų, laiptinėje rastos kraujo dėmės, taip pat iš vaizdo įrašo) galėjo prarasti sąmonę. Kad S. C. ieškojo pagalbos, patvirtino ir liudytojos kaimynės B. T. ir T. V. K., kad apie 19 val. joms kažkas skambino į duris. Taigi S. C. ieškojo pagalbos dar iki skambučio Bendrajam pagalbos centrui.

Dėl bausmės

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. C. padarė vieną labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, nusikalstama veika baigta, padaryta netiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009; 2K-446/2010; 2K-450/2011; 2K-386/2012 ir kt.). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-364/2014, 2K-153-511/2020). Teismo vertinimu, R. C. smurtiniai veiksmai, sužalojant S. C. kaklą peiliu, atitinka teismų praktikoje suformuotą rizikingo elgesio sampratą. Iš S. C. parodymų, specialisto išvados dėl jam padaryto sužalojimų, pirminių jo paaiškinimų, kad brolis jį puolė su peiliu, yra pagrindo daryti išvadą, kad jis nusikaltimą padarė būtent dėl tokio brolio rizikingo elgesio.

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo pripažinti ir S. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Kaltininko prisipažinimas, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Taigi kaltininko prisipažinimas aiškinamas kaip esminių kvalifikacijai reikšmingų objektyvių padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas. Šioje dalyje įstatymo nereikalaujama, kad asmuo pripažintų kaltę visa kaltinimo apimtimi. Jis turi teisę į gynybą, taigi turi teisę ginčyti kaltinimą, gintis nuo jo, vadovaudamasis savo faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Jo faktinių aplinkybių suvokimas gali skirtis nuo kaltinimo formuluočių, todėl tokios teisės negalima atimti ar apriboti, grasinant atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006).

Nors S. C. viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad kaltės nepripažįsta, jis, teisėjų kolegijos vertinimu, visgi pripažino visas esmines jam inkriminuojamas faktines veikos aplinkybes. Kaip jau ne kartą aptarta šiame nuosprendyje, jis nurodė, kad brolis pirmiau jį puolė su peiliu, jie galynėjosi ant grindų, jis peilį atėmė ir sudavė broliui vieną smūgį. Tokias aplinkybes ir nustatė išnagrinėjusi bylą teisėjų kolegija, jas patvirtina pačiam S. C. padarytas sužalojimas, specialisto išvados, kiti pirmiau aptarti bylos duomenys. S. C. pozicija dėl įvykio viso baudžiamojo proceso metu išliko nuosekli. Pažymėtina, kad jis apie įvykį Bendrajam pagalbos centrui pranešė netrukus (teisėjų kolegijai patikslinus aplinkybes, nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta ne anksčiau kaip 18.41 val., o į Bendrąjį pagalbos centrą S. C. paskambimo 19.11 val.). Pranešime Bendrajam pagalbos centrui S. C. nurodo tokias pat įvykio aplinkybes: į klausimą apie brolį, jis atsako „jau miręs, norėjo mane papjauti, bet aš jį papjoviau anksčiau“. Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, vėliau pareigūnui P. M. ligoninėje, taip pat situaciją pasakoja iš esmės analogiškai. Parodymų patikrinimo vietoje metu S. C. taip pat savanoriškai papasakojo ir parodė, kaip viskas įvyko. Kaip jau minėta, jo parodyta smūgio sudavimo situacija iš esmės atitinka tiek įvykio vietos apžiūros, tiek specialisto išvados duomenis, todėl reikia manyti, kad S. C. apie įvykio aplinkybes duoda teisingus parodymus.

Iš S. C. parodymų matyti, kad jis situaciją vertino kaip savigyną. Galima manyti, kad būtent todėl jis ir teigė, kad kaltės nepripažįsta. Tačiau būtinosios ginties egzistavimas yra teisinio pobūdžio klausimas. Bylos duomenys patvirtina, kad R. C. pirmas sužalojo S. C. peiliu, ką teisėjų kolegija jau įvertino, kaip rizikingą nukentėjusiojo elgesį. Taigi S. C. galėjo pagrįstai vertinti savo veiksmus, kaip atsakomąją reakciją. Be to, S. C. nebandė iškreipti situacijos, sureikšminti nukentėjusiojo keltą pavojų: atsakydamas į klausimą, ar pavojus nebuvo jau pasibaigęs, jis sutiko, kad galėjo ir numesti peilį, išeiti, bet taip jau nutiko.

Teismų praktikoje, pripažįstant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina nustatyti ir kitą požymį, t. y. kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Pabrėžtina, kad nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindo pripažinti, kad S. C. nuoširdžiai gailisi. Pareigūnų nešiojamų kamerų vaizdo įrašuose matyti, kad atvykusiems pareigūnams S. C. sako, kad jam „skauda širdį, brolį turėjau, paskutinį brolį, daugiau nieko nejaučiu, nieko neturiu“. Ligoninėje pareigūnui P. M. S. C. teigia, kad jam nesvarbi operacija (pastaba: kalba apie savo sužalotą kaklą, jam suteiktą pagalbą), nes „aš savo brolį, savo brolį dvynį“, kartoja, kad jis kaltas, brolio jau nesugrąžinsi. Liudytoju apklaustas P. M. patvirtino, kad S. C. buvo šoke. Kad dėl padaryto gailisi, S. C. nurodė apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad S. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo gynėjas taip pat prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nes S. C. pats kreipėsi į pagalbos centrą. Tačiau iš skambučio Bendrajam pagalbos centrui garso įrašo matyti, kad S. C. skambino jau žinodamas, kad brolis yra miręs ir jam padėti nebegalima, o pagalbą jis kvietė sau: pokalbio pradžioje jis iškart atsako, kad reikalinga ir policija, ir greitoji, ir dar lavoninė, nes bute lavonas, o antrojo skambučio metu sako „nors mane išgelbėkit <...> mano brolis yra lavonas <...> jisai miręs, o aš kraujuoju“ (t. 1, b. l. 18-20).

Nustatyta S. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Alkotesterio kvito duomenimis (t. 2, b. l. 110) S. C. 2023 m. lapkričio 11 d. 19.53 val. (t. y. netrukus po įvykio) nustatytas 3,27 promilių neblaivumas. S. C. parodė, kad su broliu alkoholį vartojo nuo penktadienio, gėrė degtinės, alaus. Jo paties teigimu, viskas nutiko „per alkoholį“.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, nustatyta, kad jis anksčiau neteistas, ne kartą baustas administracine tvarka už naudojimąsi viešuoju transportu be bilieto, paskirtos baudos sumokėtos (t. 2, b. l. 121-131). VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Respublikinį priklausomybės ligų centrą nesikreipė (t. 2, b. l. 137-137). Nedirba, Užimtumo tarnyboje veikos padarymo metu nebuvo registruotas, kaip parodė pats S. C. ir liudytojai – užsiimdavo atsitiktiniais darbais. Liudytojų iš esmės apibūdinamas teigiamai, kaip nekonfliktiškas asmuo, tačiau priklausomas nuo alkoholio. Liudytoja A. K. parodė, kad S. C. buvo sunku išlaikyti darbą, nes šis išgerdavo, R. C. jį prižiūrėjo, nes jis buvo kaip mažas vaikas. L. D. parodė, kad R. C. kabinėdavosi prie brolio, S. C. būdavo ramus. Kaimynės B. T. ir T. V. K. parodė, kad abu broliai buvo ramūs, mandagūs, netriukšmaudavo. A. P. parodė, kad nors po R. ir S. C. gyvenusi jo draugė skųsdavosi triukšmu, jis irgi girdėdavo triukšmą, tačiau policijos jie nėra kvietę. Č. M. taip pat parodė, kad abu broliai buvo labai įnikę į alkoholį, įsiskolinę, tačiau gyveno tvarkingai, buvo mandagūs. Visi liudytojai parodė, kad apie ankstesnį smurtinį S. C. elgesį jiems nežinoma, artimiau brolius pažinoję liudytojai teigė, kad nors broliai pasiginčydavo, tačiau konfliktai būdavo žodiniai, smurto tiek S. C., tiek R. C. nevartojo. Iš to akivaizdu, kad ši nusikalstama veika yra atsitiktinė, o ne dėsningas kaltinamojo elgesys.

Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad S. C. skiriama vienintelė BK 129 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant 10 metų jos trukmę t. y. parenkant kur kas mažesnę nei bausmės vidurkis, tačiau didesnę nei minimali.

Gynėjas baigiamojoje kalboje prašė taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, tačiau įvertinusi visas pirmiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad tokio pagrindo nėra.

Į paskirtą bausmę įskaitomas S. C. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. lapkričio 11 d. iki bausmės vykdymo pradžios.

Kardomoji priemonė – suėmimas, paliekama iki bausmės vykdymo pradžios. Atsižvelgdama į tai, kad S. C. skiriami reali, ganėtinai ilgos trukmės laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija sprendžia, kad suėmimo pagrindai, nustatyti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartyje, kuria paskutinį kartą pratęstas suėmimo terminas, nėra išnykę

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tikslinga:

1) įvykio vietos, buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus objektus (nuoplovas, peilį, mobilaus ryšio telefoną, 2 tuščias stiklines talpas; džinsus su diržu ir kelnaites, striukę, rūbo dalį ir rankšluostį, žalios spalvos palaidinę ir rūbo dalį, 3 popierines servetėle, 4 vnt. peilių, virtuvinį peilį, raktų ryšulį; VTMT Vilniaus skyriuje tyrimui paimtus R. C. drabužius ir žiebtuvėlį; tyrimui paimtus įtariamojo S. C. seilių lyginamuosius pavyzdžius, 2024 m. vasario 12 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių (t. 1, b. l. 128-130) – sunaikinti;

2) VTMT Vilniaus skyriuje tarp tyrimui paimtų nukentėjusiojo R. C. drabužių buvusius pinigus: 1,10 Eur (vienas euras, dešimt centų), 2024 m. vasario 12 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, pervedant pinigus į Vilniaus AVPK depozitinę sąskaitą (t. 1, b. l. 131-133) – perduoti nukentėjusiajai A. K.;

3) įvykio vietos, buto (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtą ginklą – revolverį „UMAREXMOD.CHAMPION Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir šovinio tūtelę iš ginklo revolverio būgnelio (šovinių apkabos) 2024 m. vasario 12 d. nutarimu perduotus laikinam saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių (t. 1, b. l. 143-144) - konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

4) 2 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, daktiloskopines korteles, laikomas prie bylos, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į S. C. laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti jo išbūtą laiką laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2023 m. lapkričio 11 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. C. kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) įvykio vietos, buto adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus objektus (nuoplovas, peilį, mobilaus ryšio telefoną, 2 tuščias stiklines talpas; džinsus su diržu ir kelnaites, striukę, rūbo dalį ir rankšluostį, žalios spalvos palaidinę ir rūbo dalį, 3 popierines servetėle, 4 vnt. peilių, virtuvinį peilį, raktų ryšulį; VTMT Vilniaus skyriuje tyrimui paimtus R. C. drabužius ir žiebtuvėlį; tyrimui paimtus įtariamojo S. C. seilių lyginamuosius pavyzdžius, 2024 m. vasario 12 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – sunaikinti;

2) VTMT Vilniaus skyriuje tarp tyrimui paimtų nukentėjusiojo R. C. drabužių buvusius pinigus: 1,10 Eur (vienas euras, dešimt centų), 2024 m. vasario 12 d. nutarimu perduotus saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, pervedant pinigus į Vilniaus AVPK depozitinę sąskaitą – perduoti nukentėjusiajai A. K.;

3) įvykio vietos, buto (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtą ginklą – revolverį „UMAREXMOD.CHAMPION Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir šovinio tūtelę iš ginklo revolverio būgnelio (šovinių apkabos) 2024 m. vasario 12 d. nutarimu perduotus laikinam saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos uniforminės aprangos ir ginkluotės skyrių – konfiskuoti ir perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

4) 2 skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, daktiloskopines korteles, laikomas prie bylos, palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o S. C. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.