Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, 5 kartus teistas, paskutinį kartą 2020 m. sausio 28 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje 20 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad 2019 m. vasario 4 d., nakties metu, apie 1 val. 45 min. – 2 val. 30 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į Telšių vaikų globos namus, adresu – Džiugo g. 6, Telšiai, pritaikydamas durų spynos raktą bei įsibraudamas į pagalbines bei gamybines patalpas, iš sandėlio pagrobė televizorių „THOMSON LCD LED 32FZ5534“, kurio vertė 88,62 Eur, o iš virtuvės pagrobė 59 l talpos virtuvinį puodą Nr. 0211695, kurio vertė 170,88 Eur, 59 l talpos virtuvinį puodą Nr. 02116956, kurio vertė 170,88 Eur, 59 l talpos virtuvinį puodą Nr. 02116957, kurio vertė 170,88 Eur, ir tokiu būdu pagrobė svetimą, Telšių vaikų globos namams priklausantį, turtą, kurio vertė 601,26 Eur. Tokiais savo veiksmais A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą baudžiamojoje teisėje naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis, pagal kurį būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, t. y. faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Ši teisės doktrinoje vyraujanti pozicija iš esmės įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismo vertinimu, tai, kad kaltinamasis A. J., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į Telšių vaikų globos namus, adresu – Džiugo g. 6, Telšiai, pritaikydamas durų spynos raktą bei įsibraudamas į pagalbines patalpas, iš sandėlio pagrobė televizorių „THOMSON LCD LED 32FZ5534“, kurio vertė 88,62 Eur, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Vis dėlto teisiamojo posėdžio metu išklausius kaltinamąjį A. J., liudytojus, ištyrus byloje pateiktus įrodymus dėl nusikalstamos veikos, teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašus, susijusius su nusikalstama veika, teismas daro išvadą, kad dėl kaltinamojo kaltės padarius nusikalstamą veiką dalyje dėl iš virtuvės pagrobtų trijų 59 l talpos virtuvinių puodų (Nr. 0211695, kurio vertė 170,88 Eur, Nr. 02116956, kurio vertė 170,88 Eur ir Nr. 02116957, kurio vertė 170,88 Eur) yra labai daug prielaidų ir abejonių.

Pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus atskirai ir siedamas į visumą, daro išvadą, kad pagal byloje surinktus įrodymus, nesant liudytojų, kurie būtų tiesiogiai matę įvykį, nesuradus iš Telšių vaikų globos namų pagrobto turto – trijų 59 l talpos puodų, nesant vaizdo įrašų, iš kurių būtų matyti, kad būtent kaltinamasis A. J. pagrobė šį turtą, nenustačius kitų, be anksčiau aptartų, tiesioginių ar netiesioginių įrodymų, galimos tik prielaidos, jog būtent A. J. pagrobė minėtus tris 59 l talpos virtuvinius puodus, o ne kitas asmuo.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymu įtariamas asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, pareiga įrodyti kaltę tenka valstybiniam kaltintojui, o asmens kaltę nusikalstamos veikos padarymu turi pripažinti teismas, konstatuotina, kad visos nepašalintos abejonės dėl reikšmingų bylai aplinkybių, vertintinos kaltinamojo naudai. Šiuo atveju, liko neįrodyta, jog A. J., 2019 m. vasario 4 d., nakties metu, apie 1 val. 45 min. – 2 val. 30 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibraudamas į Telšių vaikų globos namus, adresu – Džiugo g. 6, Telšiai, pritaikydamas durų spynos raktą bei įsibraudamas į gamybines patalpas, iš virtuvės pagrobė tris 59 l talpos virtuvinius puodus ir tokiu būdu pagrobė svetimą, Telšių vaikų globos namams priklausantį, turtą, kurio vertė 512,64 Eur, todėl šioje dalyje kaltinamasis A. J. išteisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką.

Pripažinus kaltinamąjį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, dalyje dėl televizoriaus vagystės, t. y. nustačius, kad A. J., 2019 m. vasario 4 d., nakties metu, apie 1 val. 45 min. – 2 val. 30 min., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įsibrovė į Telšių vaikų globos namus, adresu – Džiugo g. 6, Telšiai, pritaikydamas durų spynos raktą bei įsibraudamas į pagalbines patalpas, iš sandėlio pagrobė televizorių „THOMSON LCD LED 32FZ5534“, kurio vertė 88,62 Eur ir tokiu būdu pagrobė svetimą, Telšių vaikų globos namams priklausantį, turtą, kurio vertė 88,62 Eur, jam skirtina bausmė. Pažymėtina, kad už nusikalstamą veiką numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje gali būti skiriama bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. A. J. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis 5 kartus teistas, paskutinį kartą Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. Visus kitus net keturis kartus teistas dėl nusikaltimų nuosavybei. A. J. paskirtos laisvės apribojimo, arešto ir net laisvės atėmimo bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Asmuo ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, kas tik įrodo jo antivisuomenines nuostatas ir neigiamą požiūrį į visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Kaltinamasi ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. A. J. niekur nedirba. Šių aplinkybių visetas rodo, kad švelnesnėmis bausmės rūšimis nei laisvės atėmimas, bausmės tikslai nebus pasiekti, todėl kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 6 metai už svetimą turto pagrobimą įsibrovus į patalpą (BK 50 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 3 metų 1 mėnesio ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė už svetimą turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

Kaltinamojo veiksmuose jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl to, tačiau šis jo prisipažinimas buvo tik po liudytojų parodymų davimo ir vaizdo įrašų peržiūros, todėl tai, teismo vertintina kaip siekis švelninti savo padėtį, o ne nuoširdus prisipažinimas. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinus pagrobtų daiktų vertę ir veikos pavojingumą, kurie skiriant bausmę, teismo vertinimu, yra esminiai, už svetimo turto pagrobimą, įsibrovus į patalpą, kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis, vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, toks bausmės dydis atitiks protingumo ir proporcingumo principus ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2016). Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-64-495/2020).

Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, teismas atsižvelgdamas į tai, kad asmuo niekur nedirba, šį nusikaltimą padarė nepraėjus nė mėnesiui po paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, kurioje atliko bausmę už analogišką nusikalstamą veiką. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas A. J. yra recidyvistas. Anksčiau ne kartą teistas, ir net tris kartus teistas už analogiškus nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje ir vieną kartą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, be to, jam jau du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamos įtakos kaltinamajam neturėjo. Per pastaruosius penkerius metus daug kartų baustas administracine tvarka. Kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvados, kad A. J. paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Visos paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip asmenį, kuris nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir daryti teigiamų išvadų dėl savo ankstesnių teistumų. Kaltinamojo A. J. padaryta nusikalstama veika yra ne atsitiktinė, o dėsninga jo nusikalstamo elgesio pasekmė. Nors įstatymas ir nedraudžia recidyvistui taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau, byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pakankamas pagrindas išvadai, kad bausmės tikslai dar galėtų būti pasiekti neizoliavus jo nuo visuomenės.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2020 m. sausio 28 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 parų arešto bausme, paskiriant galutinę subendrintą 1 metų trijų mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl televizoriaus vagystės iš jo priteistina žala civiliam ieškovui. Kaip matyti iš buhalterinių dokumentų, televizoriaus vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 88,62 Eur, todėl ši vertė kaip žala priteistina iš kaltinamojo (t. 1, b. l. 43). Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo įrodyta, kad kaltinamasis pavogė puodus, ieškinys šioje dalyje atmestinas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

2019 m. balandžio 16 d. nutartimi skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. DVD-R diskų, 1 CD-R diskas ir 1 DVD+R diskas, saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini prie bylos; raudonos spalvos sportiniai bateliai ir mėlynos spalvos striukė, saugomi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 0003735, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini A. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 302–308 straipsniais, teismas

nusprendė:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 parų arešto bausme ir paskirti subendrintą 1 metų trijų mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. baudžiamąjį įsakymą.

2019 m. balandžio 16 d. nutartimi skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. J. 88, 62 Eur turtinės žalos atlyginimą civilinio ieškovo Telšių vaikų globos namų naudai.

Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 3 vnt. DVD-R diskų, 1 CD-R diską ir 1 DVD+R diską, saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos; raudonos spalvos sportinius batelius ir mėlynos spalvos striukę, saugomus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, kvito Nr. 0003735, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.