Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Boleslovo Kalainio, Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 20 parų arešto bausme ir A. J. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 3 (trims) mėnesiams 20 (dvidešimčiai) dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką A. J. įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Telšių apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. baudžiamąjį įsakymą.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš A. J. 88,62 Eur turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui (duomenys neskelbtini) vaikų globos namams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. J. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau kelia bausmės individualizavimo klausimą.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas nuteistajam A. J. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu A. J. buvo teistas penkis kartus (nusikaltimo padarymo metu buvo teistas keturis kartus), iš jų net keturis kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei (2 t., b. l. 8–14, 16–24, 25–30, 31–35, 36–42, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 43–51), nedirba, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas), taip pat atsižvelgė ir į pagrobtų daiktų vertę.

8. Nors BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. J. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus apelianto asmenybę sprendžiama, kad skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, būtų netikslinga, nes A. J. nedirba, be to, ankstesniais nuosprendžiais paskyrus pastarajam tiek analogiškas bausmes – laisvės atėmimą, tiek švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, tai nuteistajam teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei nenorą laikytis įstatymų.

9. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, savo dydžiu yra žymiai mažesnė, negu sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis (vidurkis yra 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nėra pagrindo daryti išvados, kad ši bausmė aiškiai per griežta ir ją švelninti. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2020 m. sausio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta laikantis bausmių bendrinimo taisyklių ir ji taip pat nėra per griežta. Taigi daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu A. J. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

10. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti šį nuosprendį nuteistojo skunde nurodytais motyvais, įvertinus ir tai, kad laisvėje A. J. galėtų būti įdarbintas UAB „T. A.“ (3 t. b. l. 75), nėra teisinio pagrindo. Kartu pažymima, jog tai, kad A. J. blogina savo bei savo šeimos narių padėtį, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas.

11. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje šio straipsnio 2 dalies redakcijoje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teisme 2020 m. rugsėjo 30 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35) PT-4169 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam A. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 88,00 Eur išlaidų.

13. Atsižvelgusi į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, taip pat tai, kad nuteistasis nedirba, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistojo A. J. Valstybės naudai priteisia tik dalį – 44 eurus išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo A. J. valstybės naudai 44 eurus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.