Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. M., M. V., M. L., V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-01-31 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. M., M. V., M. L., V. A. ieškinį atsakovui K. T., trečiasis asmuo byloje – „Future hangars“, UAB dėl skolos už atliktis darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) K. T. L. M. 3 300 Eur; M. V. 1 700 Eur, M. L. 1 400 Eur, V. A. 1 400 Eur skolos už atliktus darbus, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio

skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

46. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio(-ų) skundo(-ų) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

47. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

48. Byloje pateiktoje (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) K. T., kaip užsakovas ir paslaugos teikėjas, kuriuo Sutarties preambulėje nurodytas L. M., dirbantis pagal verslo liudijimą, sudarė šią sutartį. Paslaugos teikėjas įsipareigojo per Sutartyje nurodytą terminą, už joje nurodytą kainą atlikti angaro, esančio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus. Užsakovas – sudaryti visas rangovui būtinas šiems darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir už jį sumokėti Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (1.1 ir 1.3 punktai). „Paslaugos teikėjas“, turėdamas leidimus darbui (patentus), įsipareigojo atlikti minėtais sutartyje terminais ir sąlygomis senos stogo dangos ir medinių skersinių nuėmimą 1 600 Eur , naujų medinių skersinių montavimą 1 400 Eur, naujos stogo dangos, lankstinių, polikarbonato švieslangių, vėjo turbinų, durų montavimo darbus už 4 300 Eur. Šalys susitarė, kad prieš pradedant darbus užsakovas sumoka 3 300 Eur avansą. Atlikus visus darbus užsakovas įsipareigojo sumokėti visą likusią 4 800 Eur sumą. Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad bendra sutarties kaina 7 800 Eur, PVM mokestis netaikomas. Už darbus šalys susitarė, kad bus apmokama pagal pridedamą priedą, gavus prekių pirkimo – pardavimo kvitą. Sutarties skiltyje šalių rekvizitai ir parašai be (duomenys neskelbtini) K. T. duomenų, yra nurodomi ir „Future hugars“, UAB rekvizitai. Sutartį pasirašė L. M. ir K. T.. Sutarties priede Nr. 1, kuris sudarytas po Sutarties sudarymo, t.y. (duomenys neskelbtini), aptartos Sutarties apmokėjimo sąlygos – t.y., kad L. M. į jo sąskaitą pervestina 3 300 Eur avanso suma, į M. V. sąskaitą 1 700 Eur, į M. L. ir į V. A. sąskaitas – po 1 400 Eur. Sutarties priedas taip pat pasirašytas tik M. M. ir K. T.. (duomenys neskelbtini) Baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kaip paslaugos teikėjas yra pasirašęs tik L. M.. Jame yra rankraštinis įrašas, kad klientas atsisako pasirašyti šį aktą. Į bylą yra pateikti ieškovų M. V., M. L. ir V. A. vardu sudaryti prekių (paslaugų) pirkimo –pardavimo kvitai atitinkamoms sumoms, L. M. vardu yra surašytas kvitas 3 000 Eur sumai. Kvitai nėra pasirašyti. Duomenų, kad atsakovas pagal Sutartį būtų atlikęs kokius nors mokėjimus byloje nėra.

Dėl ginčo sutarties šalių ir reikalavimo teisės į atsakovą

49. Nagrinėjamojoje byloje ieškovai įrodinėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutartį atliko stogo dangos remonto darbus atsakovo užsakymu jo nurodytame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) r. Atsakovas gi teigė, kad jį pagal minimą Sutartį sutartiniai santykiai siejo ne su ieškovais, o į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta „Future hangars“ UAB, todėl ieškovai į jį reikalavimo teisės neturi. Trečiasis asmuo neigia esanti Sutarties šalis, duomenų, kad būtų reiškusi reikalavimą atsiskaityti pagal Sutartį byloje nėra.

50. Ginčijamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas labiau tikėtina, laikė, jog atsakovas susitarė dėl angaro remonto darbų su „Future hangars“ UAB, dėl ko sprendė, kad ieškovai neįrodė reikalavimo teisės į atsakovą.

51. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka ir vertina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo suabsoliutinęs susirašinėjimo naudojantis trečiojo asmens elektroninio pašto adresu, svarbą ir aplinkybę, kad atsakovas būtent su „Future hangars“ UAB buvo sudaręs medžiagų, skirtų aptariamiems remonto darbams atlikti, pirkimo – pardavimo sutartį, laikė, kad sutartiniai santykiai ir nagrinėjamu atveju atsakovą siejo ne su ieškovais, o su trečiuoju asmeniu. Tokią išvadą teismas darė ir neįvertinęs pačios Sutarties iš kurios ir kildinami reikalavimai, sutarčių aiškinimo taisyklių kontekste (CK 6.193-6.195 straipsniai), kas, teisėjų kolegijos vertinimu yra reikšminga, sprendžiant ieškovų reikalavimo teisės į atsakovą pagrįstumą/nepagrįstumą.

52. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis taip pat ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

53. Kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2019-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019).

54. Paslaugų sutarties preambulėje, aptartoje šios nutarties 48 punkte, aiškiai įvardijama, kad Sutartis sudaroma tarp atsakovo, kaip užsakovo, ir ieškovo L. M., dirbančio pagal verslo liudijimą, kaip paslaugos teikėjo. Paaiškinimai, kad Sutartyje per klaidą yra palikti „Future hangars“ UAB rekvizitai, teisėjų kolegijos vertinimu yra įtikinantys ir logiški.

55. Pirmosios instancijos teismo sprendimo vertinimas, kad 2021-08-19 Sutartį (duomenys neskelbtini) dėl medžiagų angaro remontui pirkimo - pardavimo yra pasirašęs tas pats L. M., kaip bendrovės atstovas, pirmiau aptartos išvados nekeičia, nes pats teismas pripažino, kad (duomenys neskelbtini) Sutartį L. M. yra pasirašęs būtent kaip bendrovės (duomenys neskelbtini), o nagrinėjamoje byloje aktuali Sutartis yra pasirašyta nenurodant tokių pareigų.

56. Tokie teismo analizuotų sutarčių skirtumai ir ginčui aktualios Sutarties turinys leidžia neabejotinai identifikuoti, kad sutartiniai santykiai pagal šią konkrečią Sutartį susiklostė būtent tarp atsakovo K. T. ir pagal verslo liudijimą dirbančio, o ne kaip „Future hangars“, UAB (duomenys neskelbtini), L. M..

57. Vertinimą, kad L. M. Sutartį pasirašė kaip fizinis asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą, sustiprina ir Sutarties 3.4 punktas dėl darbų apmokėjimo tvarkos, išskiriantis sąlygą, kad bendrai Sutarties sumai PVM netaikomas.

58. „Future hangars“ UAB yra registruota PVM mokėtoja (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Sutartyje aptartas PVM netaikymas ne tik ženkliai sumažino darbų kaina, bet ir nesuponuoja vertinimo, kad Sutartis sudaryta su bendrove, kaip, kad teigė atsakovas, kuriam kaip verslą vykdančiam subjektui taip pat taikomi didesni rūpestingumo ir atidumo standartai.

59. Taip pat būtina paminėti, kad Sutarties 3.5 punktas numatė, kad už darbus pagal Sutartį apmokama pagal pridedamą priedą, kuris vėlgi pasirašytas to paties L. M. ir atsakovo. Priede, kuris L. M. ir atsakovo pasirašytas (duomenys neskelbtini), nuorodų į trečiąjį asmenį, į L. M. (duomenys neskelbtini), kas leistų spręsti, kad Sutartį jis sudarė kaip bendrovės, kurioje dirbo (duomenys neskelbtini), nėra. Aptarta atsiskaitymo tvarka – pinigų pervedimas ne į bendrovės sąskaitą, o į priede nurodytų fizinių asmenų sąskaitas, taip pat paneigia atsakovo argumentus, kad šiuo atveju, sutartiniai santykiai jį sieja būtent su bendrove.

60. Aplinkybės, kad L. M. dirba (duomenys neskelbtini), kad medžiagos angarui remontuoti įsigytos iš šios bendrovės, atitinkamą sutartį pasirašant tam pačiam L. M., kaip (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo išvadai, kad ir (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp minėtos bendrovės ir atsakovo.

61. Pats elektroninio susirašinėjimo dėl ginčo Sutarties vykdymo naudojantis šios bendrovės elektroninio pašto adresu, faktas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į ginčo kontekstą, įrodinėjamoms aplinkybėms dėl Sutarties šalių, nėra reikšmingas.

63. Juolab, kad „Future hangars“ UAB kategoriškai paneigė turinti suinteresuotumą pagal Sutartį ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jos ir atsakovo dėl angaro remonto darbų atlikimo sutartiniai santykiai nesaisto. Tai, kad bendrovė pagal jos vykdomos veiklos sritis turi galimybę atlikti tokius darbus ar, kad teikia komercinius pasiūlymus dėl tokių darbų atlikimo, ar juos atlieka kituose objektuose, tokių sutartinių santykių susiklostymo tarp jos ir atsakovo savaime nepatvirtina.

64. Bet kokie sutartiniai klausimai, susiję su bendrovės vykdomu verslu, turėtų atsispindėti buhalterinėje apskaitoje. Atlikusi darbus, įmonė, kaip pelno siekiantis verslo subjektas, turi suinteresuotumą gauti atlygį, kuris turi atsispindėti jos apskaitos dokumentuose, išrašant ne kvitus, kaip, kad nurodyta Sutartyje, o PVM sąskaitas – faktūras.

65. Esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad nėra pagrindo spręsti, kad sutartiniai santykiai pagal (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutartį dėl atsakovo angaro stogo dangos remonto, susiklostė tarp atsakovo ir „Future hangars“ UAB.

66. Nors pagal ginčo statybos rangos teisiniams santykiams reikšmingą teisinį reguliavimą, tokiai sutarčiai nekeliamas privalomos rašytinės formos reikalavimas (CK 1.73, 6.644, 6.681 straipsniai). Šiuo atveju, reikalavimas kildinamas iš tokio sandorio rašytinės formos sutarties. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartį, kaip paslaugos teikėjas, vienasmeniškai pasirašė L. M. ir nesant byloje įrodymų, kad kitų ieškovų atžvilgiu jis veikė jų įgaliojimų pagrindu, kaip juos atstovaujantis asmuo, spręsti, kad ieškovai M. V., M. L., V. A. turi reikalavimo teisę į atsakovą nebuvo teisinio pagrindo.

67. Tokio vertinimo nekeičia ir aplinkybė, jog Sutarties priede dėl jos apmokėjimo sąlygų K. T. ir L. M. yra aptarę, kad be į pastarojo sąskaitą pervestinų 3 300 Eur, atsakovas turėtų konkrečias pinigų sumas pagal Sutartį pervesti ir į šių ieškovų sąskaitas. Vien tokios sąlygos dėl Sutarties kainos sumokėjimo numatymas nepagrindžia sutartinių santykių tarp atsakovo ir ieškovų M. V., M. L., V. A. atsiradimo. Juolab, kad Baigiamąjį atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktą, kaip paslaugos teikėjas vėl gi pasirašė tik L. M.. Galimai L. M. ir kitus ieškovus sieja teismui neatskleisti tarpusavio įsipareigojimas ar susitarimai, kurių turinys atsakovui nežinomas ir neprivalomas, bet jie nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku.

68. Tad pačios Sutarties turinį ir šalių prisiimtus įsipareigojimus vertinti plečiamai nėra teisinio ir faktinio pagrindų. Sutiktina su atsakovo pozicija šiuo klausimu ir pažymėtina, kad sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys, šiuo atveju atsakovas ir ieškovas L. M. gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės. Sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

69. Paminėti ieškovai neteikė įrodymų dėl statybos rangos darbų atlikimo susitarimo su atsakovu ir, kad jis tokį susitarimą pažeidė (CPK 178 straipsnis), o į bylą pateikta Paslaugų teikimo sutartis, jos priedas, darbų perdavimo – priėmimo aktas, ar šių asmenų į bylą pateikti nepasirašyti prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitai nesudaro spręsti apie M. V., M. L. ir V. A. reikalavimų atsakovui pagrįstumą. Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, daroma išvada, kad ginčijamo teismo sprendimo dalis, kuria atmesti M. V., M. L. ir V. A. reikalavimai atsakovui yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl sutartinių prievolių vykdymo

70. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo sutartis laikytina statybos rangos sutartimi, kuria pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalies normą rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Taigi, pagal statybos rangos sutartį pagrindinės rangovo pareigos yra darbo pagal užsakovo užduotį atlikimas ir darbo rezultato perdavimas užsakovui, o pagrindinės užsakovo pareigos – atlikto darbo priėmimas ir darbų kainos sumokėjimas.

71. Kaip jau minėta, ieškovas reikalavimą į atsakovą grindė netinkamu prievolės pagal sutartį atsiskaityti už atliktus darbus, įvykdymu. Nors atsakovas atsikirtinėjo, kad visi ieškovai, įskaitant ir L. M. į jį reikalavimo teisės neturi, nes sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu, tačiau kaip vieną iš atsikirtimų pagrindų nurodė ir tai, kad pagal Sutartį atlikti angaro remonto darbai yra su trūkumais, todėl jis už juos atsiskaityti neprivalo.

72. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai.

73. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (LAT 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

74. Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Toks aktas šioje byloje pateiktas atsakovo nepasirašytas. Iš atsakovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų – lokalinės sąmatos, elektroninio susirašinėjimo, nuotraukų, pretenzijos dėl darbų trūkumų siųstos trečiajam asmeniui, žinučių telefonu ir kt., galima spręsti, kad jo netenkina pagal Sutartį atliktų darbų rezultatas.

75. Nagrinėjamu atveju, CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Šią teisę užsakovas turi ir tada, kai nustatomi paslėpti darbo trūkumai.

76. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, <...> kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę reikalauti sumažinti darbų kainą (LAT 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl jo prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (LAT 2015-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

77. CK 6.58 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma. Sutarties vykdymo sustabdymą reglamentuoja CK 6.207 straipsnis.

78. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus tuo pagrindu, kad visi ieškovai neįrodė, kad pagal Sutartį turi teisę reikalauti, jog atsakovas Sutartį vykdytų, pačios atsakovo prievolės – atsiskaityti pagal Sutartį nevykdymo priežasčių nesiaiškino, netyrė šiam klausimui reikšmingų faktinių aplinkybių ir nevertino jų byloje esančių įrodymų kontekste (nutarties 20 punktas). T.y. šiuo klausimu, kuris teisėjų kolegijos vertinimu reikšmingas Sutarties įvykdymo ir atitinkamai ieškinio išsprendimo klausimui skundžiamame sprendime visiškai nepasisakyta.

79. Pirmiau aptartas teisinis reguliavimas ir teismų praktika, leidžia spręsti, kad tais atvejais, kai pagal tarp šalių atsiradusį teisinį santykį abi šalių prievolės yra tarpusavyje susijusios ir vienos šalies prievolės vykdymas priklauso nuo kitos šalies prievolės vykdymo ir kai šalys taiko savo teisių gynimo būdus, nustatytus CK 6.58 arba 6.207 straipsniuose, arba specialius teisių gynimo būdus, apibrėžtus atskiras sutarčių rūšis reglamentuojančiose taisyklėse, tokius kaip nurodytasis CK 6.658 straipsnio 5 dalyje, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus.

80. Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi teisinė situacija suponuoja, kad sprendžiant D. M. ieškinyje suformuluotus reikalavimus turi būti išsamiai įvertinti ir atsakovo argumentai bei pateikti įrodymai, kuriais jis grindžia savo poziciją dėl prievolės netinkamo įvykdymo pagal Sutartį atsisakymo, nepaisant to, kad jis savarankiškų reikalavimų tokiu procesiniu dokumentu, kaip priešieškinis, šioje byloje nepareiškė.

81. Išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas susijęs su statybos darbų trūkumais, defektais, tokio instituto taikymo poreikis šiuo atveju yra akivaizdus. Tad byloje turi būti sprendžiama dėl ekspertizės skyrimo ar atitinkamos srities eksperto ar specialių žinių turinčio asmens apklausos (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Primintina, kad teismas ex officio yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių pareigą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (LAT 2022-03-23 civilinė byla Nr. e3K-3-63-381/2022).

82. Dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (LAT 2013-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Siekiant ginčą išspręsti teisingai, apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės naujais aspektais, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus, todėl tokia apimtimi bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), nes pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.

Dėl procesinės bylos baigties

83. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje dėl ieškovo L. M. reikalavimo priteisti skolą už atliktus darbus ir procesines palūkanas nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas realiai išspręsti ginčą, turi teisiškai įvertinti atsakovo poziciją dėl atsisakymo vykdyti prievolę pagal Sutartį dėl atliktų darbų trūkumų, ieškovo reikalavimo kontekste, pirmiau aptartais priešpriešinio pobūdžio prievolių vertinimo aspektais. Nurodyti trūkumai negali būti pašalinti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kadangi taip būtų pažeista dalyvaujančių byloje asmenų teisė į apeliaciją.

84. Konstatavus, kad nagrinėjamos bylos esmė dalyje dėl ieškovo L. M. reikalavimo nebuvo atskleista ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, yra pagrindas panaikinti nurodytą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-01-31 sprendimo dalį ir bylą pagal pirmiau L. M. ieškinyje suformuluotą reikalavimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atmesdamas kitų ieškovų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimo nepadarė, todėl keisti ar naikinti šią teismo sprendimo dalį nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

86. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) sąskaita – faktūra ir (duomenys neskelbtini) pinigų priėmimo kvitas.

87. Šios advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nustatyto už tokias paslaugas dydžio (8.11 punktas). Įvertinus bylos apimtį, sudėtingumą, paruošto dokumento turinį ir apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nevertintinos kaip per didelės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

88. Atmetus ieškovų M. V., M. L., V. A. apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavus, atsižvelgus į tai, kad likusio ieškovo L. M. reikalavimų klausimas bus iš naujo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos vertinimu yra pagrindas 1/3 dalį lygiomis dalimis po 300 Eur šių atsakovo išlaidų priteisti iš ieškovų M. V., M. L., V. A.. Iš šių ieškovų atsakovui priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma nekeičiama.

89. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, dėl ieškovo L. M. ir atsakovo likusios dalies šių šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija nepasisako ir jų nepaskirsto, šį klausimą palikdama spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant perduodamą bylos dalį (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-01-31 sprendimo dalį dėl ieškovo L. M. reikalavimo priteisti skolą ir bylinėjimosi išlaidų iš K. T. priteisimo ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimo dalį, kuria atmesti M. V., M. L. ir V. A. reikalavimai ir iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos, palikti nepakeistą.

Priteisti K. T. iš M. V., M. L., V. A. po 300 Eur (tris šimtus eurų) iš kiekvieno, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.