Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta Jonavoje, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini) " direktorium, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2016 m. kovo 18 d. apie 15.00 val., Jonavoje, prie įėjimo į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su nukentėjusiuoju T. Ž., tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į kairę akį, tuo padarydamas jam kairės akies obuolio sumušimą, pasireiškusį pilnu kairės akies ragenos rando po keratoplastikos (1995 m.) plyšimu, kraujo susikaupimu stiklakūnyje, intraokulinio lęšio dislokacija iš priekinės kameros ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo T. Ž. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

2016-04-04 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta kompaktinė plokštelė su nuotraukomis ir vizitinė kortelė (1 t., b.l. 142-148).

2016-09-13 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta šluota mediniu kotu, kuri grąžinta T. Ž. (1 t., b.l. 56-59; 2 t., b. l. 131).

2016-04-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. B. pateikė megztinį (2 t., b.l. 98).

2016-05-16 daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas A. B. megztinis, ant kurio matyti purvo dėmės (2 t., b.l. 101-105).

2016-04-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad įtariamasis A. B. pateikė specialisto išvados Nr. G770/2016(02) kopiją (2 t., b.l. 96).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad A. B. padaryta odos nubrozdinimai apatinės lūpos kairėje, kairiame žande, kairio smilkinio srityje, kairiame dilbyje, dešinėje plaštakoje, dešiniame kelyje, viršutinės lūpos gleivinės nubrozdinimas kairėje. Sužalojimai padaryti kontakto su kietu buku daiktu ar paviršiumi metu prieš 2-5 iki apžiūros (2016-03-22). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada nustatyta, kad T. Ž. konstatuota kairės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs pilnu kairės akies ragenos rando po keratoplastikos (1995 m.) plyšimu, kraujo susikaupimu stiklakūnyje, intraokulinio lęšio dislokacija iš priekinės kameros, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku (2016-03-18) bei aplinkybėmis. Dėl kairės akies obuolio sumušimo, pasireiškusio pilnu kairės akies ragenos rando po keratoplastikos (1995 m.) plyšimu, kraujo susikaupimu stiklakūnyje, intraokulinio lęšio dislokacija iš priekinės kameros, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas griuvimui nebūdingas (1 t., b.l. 71-72).

Kaltinamojo veika pagal BK 138 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo A. B. sąmoningai padaryta veika (smūgis ranka į galvą ir tuo pačiu į akį), o ne kokios nors kitos atsitiktinės aplinkybės, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiajam sveikatą. Byloje nepasitvirtino aplinkybė, kad nukentėjusysis tokį sužalojimą sau pasidarė akimi atitrenkdamas į durų staktą, nes nustatyta, kad akis buvo sužalota( buvo juntamas kairės akies skausmas, šia akimi nustojo matyti) prieš jam suklumpant ir kakta atsitrenkiant į durų staktą. Normalios psichikos žmogus, suduodamas smūgį ranka į galvos sritį, paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Susistumdymo su nukentėjusiuoju metu, A. B. dar nebuvo suduodami smūgiai per galvą ir kitas kūno vietas mediniu pagaliu, tai atsitiko vėliau. Nenustatyta, nuo kokių smūgių A. B. gynėsi mosuodamas rankomis į įvairias puses, nežiūrėdamas, kur taiko, kol netyčia pataikė į akį. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad susistumdymo su T. Ž. metu jie abu buvo nugriuvę ant žemės ( 2t., b.l. 75), teisiamajame posėdyje A. B. parodė, kad jie buvo tik suklupę, o T. Ž. parodė, kad nugriuvę nebuvo, tik suklupdamas kakta jis atsirėmė į durų staktą. Liudytojo S. Ž. parodymais, A. B. buvo užsikabinęs T. Ž. už nugaros ir kumščiavo į galvą, kai jie abu įvirto į patalpas. Nukentėjusysis T. Ž. nepatvirtino, kad jis stumdamas A. B. iš patalpos, besistumdant su A. B., sudavė jam daug smūgių į įvairias kūno vietas. Liudytojas V. J. parodė, kad po to, kai T. Ž. A. B. išstūmė iš garažo patalpos, A. B. atsisukęs sudavė 2-3 smūgius į galvos sritį T., kuris įvirto atgal į dirbtuves. T. Ž. išėjo į lauką ir pasakė kad jam išmušė akį. Liudytojas A. L. parodė, kad T. Ž. kišo semtuvėlį su stiklais A. B. prie veido ir spyrė koja A. B. į krūtinę. Teismas tiki liudytojo A. L. parodymais, mano kad nukentėjusysis T. Ž. nenurodo visų savo veiksmų prieš A. B.. Manoma, kad pagrindine smūgių sudavimo T. Ž. į galvos sritį priežastimi buvo A. B. išstūmimas iš dirbtuvių, semtuvėlio kišimas prie veido, spyris į krūtinę. Po šių veiksmų smūgiu į galvą ir tuo pačiu į akį buvo sužalota kairė T. Ž. akis, nes liudytojas A. L. taip pat parodė, kad T. Ž. įbėgęs į patalpų vidų pasakė, kad jam išdūrė ar išmušė akį. Nustatyta T. Ž. ir A. B. susistumdymas buvo ir lauke, iš lauko atėjęs T. Ž. pasakė, kad jam išmušė akį. Liudytojo V. J. parodymais teismas tiki, liudytojai A. V. ir A. L. smūgių, suduotų lauke T. Ž., nematė. Kaltinamojo A. B. parodymais teismas netiki. Susistumdymo metu A. B. galėjo taip pat stumti nukentėjusįjį, suduoti smūgius jam į liemenį, kojas, o ne į galvą, veidą. A. B. suduotas smūgis koja į krūtinę sužalojimų nepadarė (2 t., b. l. 97). A. B. turėjo galimybę išstumtas iš patalpų išeiti, tačiau neišėjo, turėjo galimybę išvažiuoti su A. V. ir A. L., tačiau neišvažiavo, grįžo. A. B. parodymai, kad jis juokaudamas sudaužė rėmelį ant sienos, kad jis stumdėsi su T. Ž. vaikiškai, neatitinka bylos aplinkybių. Liudytojai net neminėjo, kad viskas vyko juokais, vaikiškai. Jie parodė tik apie agresiją, pyktį, priešiškumą. Kaltinamasis, sukėlęs konfliktą, nenorėjo nusileisti, elgėsi agresyviai, konfliktą gilino. Taigi, galima daryti išvadą, kad kaltinamasis A. B., suduodamas smūgį ranka nukentėjusiajam į galvą, suvokė, jog tokia veika kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai. Tai suvokdamas, A. B. numatė, kad savo veiksmais gali padaryti nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymą. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra dėsningas smūgio rankos kumščiu į galvos sritį sudavimo padarinys, todėl A. B. šis padarinys pagrįstai inkriminuotas, kaip esant tyčinei kaltei. Juolab, kad nuteistojo tyčia buvo neapibrėžta, nes jis duodamas parodymus neprisipažino ir negalėjo detalizuoti, kokį sveikatos sutrikdymą norėjo padaryti. Kaltinamasis nesakė tiesos apie realų psichinį santykį su veika, motyvą suduoti smūgį kumščiu į veidą nukentėjusiajam nurodė kaip siekį apsiginti nuo nukentėjusiojo, kuris stumdė jį, sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, spyrė į krūtinę. Subjektyviesiems veikos sudėties požymiams nustatyti teismas savo išvadose remiasi kitais byloje surinktais įrodymais, bylos faktinių aplinkybių analize ir daro išvadą apie neapibrėžtos tyčios buvimą.

Dėl civilinių ieškinių

Kaltinamasis ieškinio nepripažįsta. Kaltinamojo gynėjas prašo ieškinio netenkinti, nes toks regresinis civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje negali būti nagrinėjamas. Be to, civilinė ieškovė neįrodė, kad piniginės lėšos už T. Ž. gydymą Kauno klinikoms iš PSDF biudžeto apmokėtos, nėra pateikti nei pavedimai, nei grynųjų pinigų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai konkrečiai 826,30 Eur sumai. Ligonių kasai, kaip ir visiems ieškovams, tenka pareiga įrodyti savo ieškinį, o ne remtis įgaliojimu, med. dokumentų apskaitos išrašu.

Kauno teritorinė ligonių kasa, kaip privalomąjį sveikatos draudimą vykdanti institucija išieškodama PSDF biudžetui padarytą žalą, užtikrina apdraustųjų sveikatos draudimu teises ir įgyvendina valstybės socialinės apsaugos funkciją, taigi, įgyvendina viešojo intereso apsaugą privalomojo sveikatos draudimo srityje. A. B. savo nusikalstamais veiksmais sužalojo T. Ž., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, pateikta jų detalizacija. Akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, PSDF biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal BPK 109 str. ir toks ieškinys privalo būti nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Tokią praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja Lietuvos Aukščiausias Teismas (2015-01-13 nutartis baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2015). A. B. gynėjas nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-03 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, kadangi šioje nutartyje nagrinėtos visiškai kitokios faktinės aplinkybės (VSDFV Kauno skyriaus ieškinys, pareikštas ne tiesiogiai kaltininkui, o AB „Lietuvos draudimas“). Tuo tarpu Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosios bylos Nr. 2K-269/2014 faktinės bylos aplinkybės ir taikytina teisė nėra analogiškos ( Kauno apygardos teismo 2016-06-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-406-634/2016). Todėl civilinis ieškinys tenkintinas, iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos priteistina 826,30 Eur žalos atlyginimo ( BPK 115 str.).

Neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2d.). Žala padaryta dėl tyčinių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tarp kaltinamojo veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.263 str. 1, 2d.). Kaltinamasis dirba, neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ( 3 t., b.l. 61-65), turi prievolę mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai, gim.2003 m., yra sveikas, darbingas, todėl gali atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam. Byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu padarytas nusikaltimas t.y. tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į LR Vyriausybės nustatytą minimalią algą, į bendrą Lietuvos gyventojų pragyvenimo lygį, į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, LR Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką, teismų formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes, nes teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Byloje nustatyta, kad akies sužalojimo liko liekamųjų reiškinių. T. Ž. gydosi, galima ragenos atmetimo reakcija po ragenos transplantacijos, kaire akimi, kuri buvo sužalota ir 1983 m. ( 1 t., b.l. 69), jis mato blogiau, nei prieš 2016-03-18 sužalojimą. Medicinos dokumentų išrašu įrodyta, kad T. Ž. 2017-01-26 konsultuotas psichologo ( 3 t., b.l. 23-24), tačiau duomenų, jog nustatytas sutrikimas, skirti vaistai, nėra. Sužalotas labai svarbus žmogaus kūno organas – akis. Nukentėjusysis iki sužalojimo dirbo pagal verslo liudijimą, 2016 m. sumokėjo mokesčius : 19 Eur gyventojų pajamų mokestį, 230 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 361,29 valstybinio socialinio draudimo įmokų, nors nedirbo nuo 2016-03-18 iki 2016-09-01, o 2016-10-10 skubiai buvo stacionarizuotas dėl ragenos atmetimo reakcijos. T. Ž. turėjo sumokėti 900 Eur nuomos mokesčio už nenaudojamas patalpas ( 2016-01-02 daikto nuomos sutarties 4 p.) ir taip jas išlaikyti, nes po nedarbingumo tikėjosi tose patalpose dirbti toliau. 900 Eur nuomos mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai nepateikti. Patalpos nuomojamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovės pajamos turi būti apskaitytos, o T. Ž., sumokėjus už nuomą, buhalterijoje turi būti tai patvirtinantys įrodymai. Todėl nepateikus rašytinių įrodymų apie sumokėtą bendrovei 900 eur sumą už patalpų nuomą, ši suma nepriteistina ( LR CPK 177, 178, 182 str.). 102,93 Eur suma, reikalaujama už vaistus, yra protinga tokio pobūdžio sužalojimui. Ji įrodyta vaistų pirkimo čekiais, nors jie ir nėra vardiniai, ir nėra pateikti visų pirktų vaistų receptai. Visiems žinoma aplinkybė, jog kartais vaistų receptai neišrašomi, o pacientui rekomenduojama pirkti vaistus, kurių pavadinimą gydytojas užrašo ant lapelio. Tai, kad nukentėjusysis pirko gudobelių ekstraktą ir vitaminą C ( 3 t., b.l. 11), nėra pasipelnymo įrodymas. Žmogui dėl pergyvenimų gali sutrikti širdies veikla, būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą. Netiesioginiai nuostoliai yra negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ( CK 6.249 str. 1 d.). Nukentėjusiojo negautos pajamos įrodomos 2015 m. metine pajamų deklaracija, kuria nustatyta, kad T. Ž. 2015 m. uždirbo 6 790 Eur - t.y. vidutiniškai po 565,83 Eur per mėnesį( 3 t., b.l. 18-22). Šie įrodymai leistini, pakankami, kad nustatyti vidutines negautas 2016 m. konkrečių mėnesių pajamas, pagal verslo liudijimą dirbantis asmuo kitais įrodymais pagrįsti savo pajamų negali. Per nedarbingumo laikotarpį nuo 2016-03-18 iki 2016 m. rugsėjo pabaigos T. Ž. negavo 3396 Eur pajamų. Nedarbingumo pašalpa T. Ž. nebuvo mokama, nes jis dirba pagal verslo liudijimą. Nepateikti įrodymai, kad nukentėjusysis buvo nedarbingas iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, ieškinyje nurodyta, kad buvo nedarbingas nuo 2016-03-18 iki 2016-09-01, 2016-10-10 buvo vėl stacionarizuotas, jam skirtas medikamentinis gydymas. Prašoma priteisti negautų pajamų sumą už 6 mėn., neprašoma priteisti už kovo mėnesį, prašoma priteisti už rugsėjo mėnesį. Tai yra protinga, reali negautų pajamų suma, atsižvelgiant į tai, kad gydymas dar nebaigtas. Sužalojimas padarytas tyčiniais kaltinamojo veiksmais. Įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikti ( BPK 104 str. 2d., 113 str. 2d., CPK 98 str. 1d.). Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam T. Ž. priteistina 4108,22 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ( BPK 115 str.).

Kaltinamasis A. B. kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ( LR BK 11 str. 3d. ). Jis neteistas, administracine tvarka baustas (2 t., b.l. 45-51), Jonavos PSPC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligos nesilankė, nesigydė (2 t., b. l. 43), priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas (2 t., b.l. 43). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamajam inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais. Liudytojai S. Ž., V. J., V. P., nukentėjusysis T. Ž. parodė, kad nuo kaltinamojo sklido alkoholio kvapas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis buvo agresyvus, pamačius ant sienos rėmelį su taksi numeriais, jam kilo nevaldomo pykčio protrūkis, galbūt jis pajuto konkurenciją, nes A. B. dirba taksi paslaugas teikiančios bendrovės direktorium ( 3 t., b.l. 72-76). Liudytojai A. V. ir A. L. parodė, kad nepastebėjo, ar A. B. buvo neblaivus, jie nejautė alkoholio kvapo. Kaltinamasis parodė, kad alkoholį vartojo iki 1 val. nakties, įvykis įvyko apie 15 val. Nėra aiškus kaltinamojo organizmo gebėjimas skaidyti alkoholį per tam tikrą laikotarpį. Nusikalstamos veikos kvalifikacija nepriklauso nuo kaltinamojo girtumo, todėl minėta sunkinanti atsakomybę aplinkybė pašalintina jos neįrodžius neginčijamais įrodymais. Pirmą kartą teisiamam asmeniui laisvės atėmimo bausmė neskirtina ( BK 55 str.), arešto bausmės vykdymas negali būti atidėtas. A. B. dirba, todėl A. B. skirtinas laisvės apribojimas ( BK 48 str.). Byloje yra duomenų ( 2 t., b.l. 45-51), kad ne vieną administracinės teisės pažeidimą A. B. padarė būdamas neblaivus, 2012-08-29 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusioms susitaikius ( 2 t., b.l. 55). Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. B. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-155-722/2013 nustatyta, kad A. B. vartojo alkoholį, fizinį ir psichologinį smurtą šeimos narių atžvilgiu, santuoka nutraukta dėl A. B. kaltės. Todėl A. B. skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką jo elgesiui ( BK 48 str. 7d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-308 str., teismas

nusprendžia:

Pripažinti A. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1d. ir skirti jam 1 ( vienerius) metus laisvės apribojimo, uždraudžiant A. B. lankytis T. Ž. darbo vietoje - patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant A. B. per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą 4108,22 Eur turtinę žalą T. Ž., tęsti darbą, per bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Išaiškinti A. B., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo įpareigojimus, laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus ir laikosi draudimų. Jeigu A. B. vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 str. nustatytas taisykles.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. taikyti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o nuosprendžiui įsiteisėjus kardomosios priemonės netaikyti.

Priteisti nukentėjusiajam T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini), 4108,22 ( keturis tūkstančius vieną šimtą aštuonis eurus ir 22 euro ct ) Eur turtinės, 3500 ( tris tūkstančius penkis šimtus eurų) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Likusią civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. B., gim. (duomenys neskelbtini), Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos 826,30 EUR ( aštuonis šimtus dvidešimt šešis eurus ir 30 euro ct) žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Daiktinius įrodymus : A. B. megztinį nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, UAB "(duomenys neskelbtini) " vizitinę kortelę, kompaktinę plokštelę saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.