Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonę, termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016-08-22 nutarimu L. V. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nubaudė 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau ANK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos ATPK nuostatos.

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 straipsnis).

Sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės – vairuoti transporto priemonę, termino sutrumpinimo, turi būti atsižvelgta į administracinės nuobaudos tikslus bei faktines bylos aplinkybes. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu (2012-05-11 Kauno apygardos teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje ATP-314-348/2012).

Teisminėje praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad šios teisės normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo termino. Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Todėl, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Kauno apygardos teismo 2015-11-10 nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. ATP-1092-397/2015).

Atsižvelgdamas į tai, kokį pavojų transporto eismo saugumui kelia vairavimas esant neblaiviam, įstatymų leidėjas numatė griežtas nuobaudas jau vien už patį vairavimo neblaiviam faktą. Nagrinėjamu atveju L. V. pavojinga veika sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, kadangi jis vairavo neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,47 prom., artimas sunkiam girtumo laipsniui). L. V. pažeidimas įstatymų leidėjo vertinamas kaip šiurkštus (ATPK 27 straipsnis).

Ta aplinkybė, jog L. V. vairuotojo pažymėjimas reikalingas siekiant išlaikyti šeimą ir darbo funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, teismo vertinimu, nėra pakankamas pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Tai, jog L. V. gailisi dėl teisės pažeidimo padarymo, buvo vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė priimant sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-749-598/2016. Be to, teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Todėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus pareiškėjo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį L. V. pats atsakingas. Apdairus ir rūpestingas asmuo nerizikuotų netekti teisės vairuoti, jei ši teisė asmeniui yra ypatingai svarbi. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Vien tas faktas, kad pažeidėjas dėl savo pažeidimo patiria neigiamas įstatymo numatytas pasekmes, teismui neduoda pagrindo švelninti administracinę nuobaudą, kadangi šias neigiamas pasekmes numato įstatymų leidėjas, o dėl jų atsiradimo kaltas pats pažeidėjas. Be to, nors L. V. ir nurodo, kad jei nebus sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas, jis praras darbą Lietuvos kariuomenėje, tačiau jokių šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Priešingai, kaip matyti iš pateiktos charakteristikos, jam puikiai sekasi darbe ir po teismo nutarimo, kuriuo jam buvo atimta teisė vairuoti, kas patvirtina, jog teisės vairuoti neturėjimas netrukdo jam atlikti tiesioginių darbinių pareigų.

Pažymėtina ir tai, kad L. V. anksčiau administracine tvarka buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Prašyme sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nurodytos aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, kuriomis būtų galima pagrįsti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimą, o ta aplinkybė, kad dėl šios teisės atėmimo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patiria nepatogumus, nėra pagrindas pripažinti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra neproporcinga administracinė nuobauda. Be to, L. V. buvo taikytas minimalus ATPK 127 straipnsio 3 dalyje numatytas teisės atėmimo terminas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo L. V. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl jo prašymas atmestinas.

Be to, teismas pažymi, kad šiame pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės yra tapačios jo prašyme, pateiktame 2018-03-26 (bylos Nr. A2.13.-931-598/2018), nurodytoms aplinkybėms. Minėtas prašymas teismo 2018-04-04 nutartimi atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu,

nutaria:

L. V. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.