- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-25
- Bylos Nr.
- ATP-811-626/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05784-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- T. R.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimo, kuriuo T. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. R. nubaustas už tai, kad 2015 m. balandžio 14 d., apie 8.05 val., Krantinės g. 9, Vaidotų k., Vilniaus r., vairuodamas automobilį VW Touran (v. n. (duomenys neskelbtini) prieš pradedamas važiuoti atbulas, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, kliudė stovintį automobilį Chevrolet (v. n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti neįrodžius jo kaltės pažeidimų padaryme. Netenkinus prašymo bylą nutraukti, pakeisti nutarimą dalyje, kurioje jam pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta 868 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims metams ir bylą toje dalyje nutraukti.
Skunde nurodo, kad jo veiksmuose nėra tyčios dėl pasitraukimo iš įvykio vietos. Teigia, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog jis nesistengė išvengti administracinės atsakomybės, apsunkindamas kaltininko nustatymą, geranoriškai bendradarbiavo su policija, atskleisdamas visas su įvykiu susijusias aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje analogiškose bylose žalos kitam automobiliui nepadarymas, arba jos mažareikšmiškumas yra reikšminga aplinkybė vertinant subjektyviąją inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo pusę, t. y. nustatant, ar asmuo suvokė, jog kontaktavo su kita transporto priemone ir sąmoningai pasišalina iš įvykio vietos. Padarytos žalos nebuvimą ar jos mažareikšmiškumą pabrėžia tas faktas, kad dėl padarytos žalos padarymo tiriamo eismo įvykio metu nukentėjusioji į transporto priemonių draudiką nesikreipė, jos dydžio niekur neįvardino.
Nurodo, kad nagrinėjamu atveju iki galo neįsigilinta ir iki galo neišaiškinta ar apgadinimai ant įvykyje minimų transporto priemonių atitinka ir nėra ankstesnių jų eksploatacijos eigoje, padariniai. Ar apgadinimų pobūdis ir lokalizacija identiškai atitinka. Pažymi, kad nukentėjusioji priėjusi prie automobilio žalos nepastebėjo, nors minima, jog kontaktas buvo būtent priekinėje kairėje jos automobilio pusėje (automobilio vairuotojo pusėje). Apie įvykį jai pasakė liudytojas, kuris paties automobilių kontakto nematė, tik girdėjo garsą. Priimdamas nutarimą teismas neapklausė ir jo sutuoktinės, buvusios galimo eismo įvykio metu, sėdėjusios keleivio vietoje ir pasiūliusios jam išlipti apžiūrėti kas sprogo šalia automobilio; neįvertino aplinkybės, kad jo automobilis dyzelinis ir jo variklio keliamas garsas yra gana didelis, todėl galėjo iškreipti kontakto su kitu automobiliu garsą. Teigia, kad visa tai rodo, kad jis pagal 130 straipsnio 1 dalį nubaustas nepagrįstai, teismui netinkamai įvertinus įrodymus ir padarius nepagrįstas išvadas, jog jis tai padarė tyčia.
Nurodo, kad automobilio apžiūros aktai bei liudytojo paaiškinimai automobilių sąlyčio faktą patvirtina tik kaip prielaidą, nes nėra įvardinti transporto priemonių apgadinimų aukščiai, o tik jų vietos.
Mano, kad jam paskirta nuobauda nėra tinkamai individualizuota, neatitinka proporcingumo reikalavimo, nes padarytas pažeidimas savo požiūriu nėra šiurkštus, atsižvelgiant į padarinius – mažareikšmis, nukentėjusioji pretenzijų neturi. Be to jis galiojančių nuobaudų neturi ir panašių nuobaudų nėra turėjęs. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis prarastų galimybę dirbti pagal verslo liudijimą Gariūnų verslo centre, nes darbas prasideda labai anksti, kai dar nevažiuoja visuomeninis transportas.
Atsiliepimai į skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal formuojamą teismų praktiką, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą bei faktą, kad asmuo yra padaręs su įvykiu susijusius KET pažeidimus. Pažymėtina, duomenų apie žalos dydį nebuvimas ar pretenzijų dėl žalos atlyginimo nepateikimas, nepaneigia administracinėn atsakomybėn patrauko asmens veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį galimybės, nes sugadinto ar apgadinto turto vertė, kaip būtinas pažeidimo požymis, ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nenumatyta.
KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau dėl jų nepasisako.
Nors T. R. teigia, kad galimai iš viso eismo įvykio nebuvo, o apgadinimai nukentėjusiosios automobiliui padaryti galimai anksčiau, tačiau faktą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, T. R. vairuodamas automobilį VW Touran (v. n. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį automobilį Chevrolet (v. n. (duomenys neskelbtini) patvirtina byloje surinktų įrodymų visetas: administracinio teisės pažeidimo protokolas; automobilį Chevrolet (v. n. (duomenys neskelbtini) įvykio dieną vairavusios nukentėjusiosios H. G. rašytinis paaiškinimas ir parodymai teisme, liudytojo A. M. rašytinis paaiškinimas ir parodymai teisme, tarnybinis pranešimas; eismo įvykio schema ir paties T. R. parodymai teisme, kiek jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Iš T. R. parodymų teisme matyti, kad tiek jis, tiek kartu važiavusi sutuoktinė, jam važiuojant atbuline eiga girdėjo garsą panašų į šūvį, T. R. išlipo apžiūrėti tiek savo vairuojamo, tiek stovinčio nukentėjusiosios automobilio. Taigi, matyti, kad T. R. suvokė, kad galimai kliudė stovintį automobilį. Automobilių susidūrimo garsą girdėjo ir liudytojas, buvęs nuo įvykio vietos 25 metrų atstumu, kuris iš karto atsisuko ir matė kaip T. R. automobilis po garso pavažiavo šiek tiek į priekį, vairuotojas išlipo iš savo vairuojamo automobilio, apžiūrėjo jį ir vėl įlipęs išvažiavo. Liudytojas taip pat nurodė, kad garsas buvo labai stiprus ir į jį atsisuko ne tik jis, bet ir kiti šalia buvę žmonės. Liudytojo nurodytos automobilių kontakto aplinkybės, kad T. R. vairuojas automobilis galu atsitrenkė į kairį kito automobilio buferį, atitinka ir nustatytus automobilių apgadinimus: nukentėjusiosios vairuotam automobiliui Chevrolet (v. n. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas priekinis kairės pusės buferis ir priekinis žibintas; automobilio VW Touran (v. n. (duomenys neskelbtini) nubrozdintas dešinės pusės galinis buferis; automobilių apgadinimų aukštis 50-70 cm nuo žemės. Automobiliai buvo sugretinti, jų apgadinimo aukščiai atitiko (b. l. 15). Atsižvelgiant į išdėstytą ir į KET 101 punkto nuostatas, T. R. privalėjo važiuodamas atbuline eiga įsitikinti, kad tai daryti saugu, to nepadaręs, pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį.
Apelianto nuomone, teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nesurinko pakankamai įrodymų jo kaltei pagrįsti, neapklausė kartu važiavusios jo sutuoktinės, nesiaiškino aplinkybių ar sugadinimai ant automobilių negalėjo būti padaryti anksčiau. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl T. R. kaltės sukėlus eismo įvykį, todėl apelianto argumentai, jog apylinkės teismas nebuvo aktyvus ir jo kaltei pagrįsti nesurinko pakankamai įrodymų, - atmestini kaip nepagrįsti.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad apylinkės teismas T. R. veikoje teisingai nustatė, kad jis sukėlė eismo įvykį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 101 punktą, t. y. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo požymius.
T. R. ginčydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinės teisės pažeidimo padarymą, nurodo, jog nėra surinkta jo kaltės įrodymų, jis išgirdo garsą, tačiau nesuprato, kad įvyko eismo įvykis. Šias aplinkybes grindžia mažareikšme žala.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Kelių eismo taisyklių 222 punkte numatyta, kad jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad T. R. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį teisės pažeidimą yra tinkamai įrodyta ir šis jo padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Apelianto nurodytus paaiškinimus, jog nėra jo kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, paneigia byloje surinkti įrodymai: paties T. R. paaiškinimas, liudytojo A. M. rašytinis paaiškinimas ir parodymai teisme, paties T. R. vairuoto automobilio apgadinimai. T. R. versija prieštarauja jo paties paaiškinimui liudijančiam, kad jis ir jo sutuoktinė girdėjo garsą panašų į šūvį, jis buvo išlipęs ir apžiūrėjo tiek savo, tiek kitą automobilį. Eismo įvykio metu buvo šviesu, T. R. vairuotas automobilis tamsios spalvos, iš fotonuotraukos matyti, kad paties T. R. vairuotam automobiliui padarytas aiškiai matomas įbrėžimas ant dešinės pusės galinio buferio, todėl apžiūrėjęs savo vairuotą automobilį, jis šį įbrėžimą tikrai turėjo pamatyti. Liudytojas nurodė, kad garsas buvo labai stiprus, atsisuko ne tik jis, bet ir eismo įvykio vietoje buvę kiti žmonės. Visa tai rodo, kad T. R. suvokė, jog įvyko eismo įvykis ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, nesulaukė nukentėjusiosios ir nepranešė policijai kaip privalėjo tai padaryti pagal KET 222 punkte nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertinęs įrodymus, nustatė nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą išaiškintinas ir T. R. atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei jo kaltę sukėlus eismo įvykį ir tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas, pripažįstant, kad T. R. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, yra teisingas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Apeliantas nesutinka su pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirta nuobauda, nurodo, kad ji yra netinkamai individualizuota ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.
ATPK 130 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Už šį administracinį teisės pažeidimą yra numatyta labai griežta atsakomybė – bauda nuo 868 iki 1 158 Eur su teisės vairuoti transporto priemonę nuo trijų iki penkerių metų atėmimu, be to, sankcijoje numatytos ir kitos, dar griežtesnės nuobaudų rūšys asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad visų pirma, ATPK 130 straipsnio 1 dalies griežta sankcija numatyta užkardyti neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, sukėlusių eismo įvykį, pasitraukimą iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje 2AT-53-697/2015). Tuo tarpu T. R. nurodo, jog nesuprato apgadinęs kitą automobilį ir iš eismo įvykio vietos pasitraukė neturėdamas tyčios išvengti atsakomybės. Administracinėje byloje taip pat yra duomenų, jog T. R. nevengė vykdyti policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti į policijos komisariatą ir pateikti savo automobilį apžiūrai. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. R. eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus, eismo įvykis įvyko kartu su sutuoktine atvežus vaiką į darželį, eismo įvykio metu abiems automobiliams nepadaryta žymi žala. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, jog iš eismo įvykio vietos T. R. pasitraukė ne dėl girtumo ar norėdamas išvengti žalos atlyginimo, o dėl neatsakingo požiūrio į padarytą eismo pažeidimą bei padarytą žalą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-57-139/2015).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-57-139/2015). Kartu Lietuvos Aukščiausiais teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė, todėl parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinių teisės pažeidimo bylose 2AT-57-139/2015, 2AT-53-697/2015).
Pagal pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad T. R. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu yra pakankamai šiurkštūs, tačiau nesukėlė sunkių padarinių ar žymios žalos; pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, jis nesutrukdė policijos pareigūnams išaiškinti eismo įvykio aplinkybes ir jo padarytus KET pažeidimus; neturi galiojančių administracinių nuobaudų; anksčiau nebaustas pagal ATPK 130 straipsnį.
Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi T. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su 868 Eur dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-3-2014, 2AT-6-2014, 2AT-57-139/2015, 2AT-53-697/2015). Atsižvelgus į visa tai, sprendžiama, kad T. R. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda švelnintina, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. paliekant tą patį paskirtos baudos dydį, bet sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki dešimties mėnesių. Sušvelninus pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį T. R. paskirtą administracinę nuobaudą, švelnintina ir galutinė T. R. paskirta administracinė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimą T. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį ir sutrumpinti T. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino trukmę nuo trejų metų iki 10 mėnesių.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį galutinę administracinę nuobaudą T. R. paskirti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarimo dalis palikti nepakeistas.